Radiniai

Lithuanian Political Party in the Legal Regulation of 1919–1940 Summary. The main goal of this article is to highlight the Lithuanian political party system of legal regulation of formation of traditions and the disclosure of the legal framework in 1919–1940. This article discusses examination...

Literatūra Beigbeder, Yves, International Monitoring of Plebiscites, Referenda and National Elections: Self-Determination and Transition to Democracy, London: Martinus Nijhoff Publishers, 1994. Bonaudi, Emilio, Pricipii di Diritto Pubblico, Torino: Unione tripografico – editrice torinese, 1936...

Išvados 1. Iki 1920 m. vykusių Steigiamojo Seimo rinkimų buvo priimti visi rinkimus, politinių partijų steigimąsi ir veiklą reglamentuojantys teisės aktai, paklojantys pamatus daugpartinės sistemos vystymuisi šalyje. Nors įstatymų leidėjo pasirinktas reglamentavimo modelis vertintinas kaip...

Darytina išvada, kad taip sulig kiekviena įstatymo, reglamentuojančio politinių partijų steigimą ir veiklą, redakcija buvo supaprastinamos konstitucinių teisių ir laisvių ribojimo galimybės, didinama šių ribojimų apimtis. Vykdomoji ir karinė valdžia savo rankose sutelkė vis daugiau galių. Todėl...

Įstatymų leidėjas nusisuko nuo demokratijos, tai įtvirtino ne tik pasitelkdamas nepaprastosios padėties institutą, bet ir valstybės administracinį aparatą, turintį plačias diskrecijos teises. Pavyzdžiui, apskričių komendantams buvo išplatintas krašto apsaugos ministro aplinkraštis, kuriame buvo...

Tuo pat metu, kai buvo pakeistas draugijų teisinis reglamentavimas, pakeisti ir rinkimus reglamentuojantys įstatymai. J. Robinzonas analizuodamas rinkimų teisės raidą po tautininkų perversmo teigė: „įstatymų leidėjas, išleisdamas naująjį 1936 m. gegužės 9 d. rinkimų įstatymą, buvo susirūpinęs iš...

Praėjus vos keliems mėnesiams po šio pranešimo, Lietuvos naujienų agentūra išplatino kitą pranešimą, informuojantį, kad 1936 m. „vasario 6 d. nutarimais uždarė Lietuvių krikščionių demokratų partiją, Lietuvos socialdemokratų partiją, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungą, Lietuvos jaunimo...

Reikia pripažinti, kad nors priimtame įstatyme gausu deklaratyvių laisvės jungtis į draugijas, politinių laisvės nuostatų, tačiau praskleidus „deklaracijų šydą“ galima pamatyti, kad jos iš tikrųjų yra neapsaugotos, o naujasis draugijų teisinis reglamentavimas išplėtojo mechanizmus, leidžiančius...

Bene daugiausiai diskusijų sulaukė įstatymo straipsniai, išplėtę duomenų sąrašą, kuris turi būti nurodomas įstatuose, lyginat su 1919 m. Įstatymo apie draugijas analogišku trečiuoju straipsniu ir tuo pretekstu imperatyviai nurodę pertvarkyti draugijų įstatus pagal įstatymo reikalavimus ir juos...

Kita vertus, reikia pripažinti, kad naujasis Draugijų įstatymas deklaravo ir modernius demokratinės valstybės principus. Pavyzdžiui, įstatymo 37 ir 38 straipsniai deklaravo vieną pagrindinių demokratinės valstybės – laisvės jungtis į draugijas – principą, kurio neaptarė 1919 m. Įstatymas apie...

K. Račkauskas teigė, kad visose konstitucijose buvo užtikrinama politinė lygybė balsuoti ir būti renkamam, tačiau vertindamas praktinį šių teisių veikimą, konstatavo, kad 1928 ir 1938 metų konstitucijose piliečio teisės politinio veikimo srityje buvo suvaržytos ir lygybės nebuvoŽr. Konstantinas...

Situacija dar labiau pasikeitė Seimui 1938 m. vasario 11 d. be debatų priėmus naują KonstitucijąŽr. Seimo stenogramos, p. 35–42.. Šiai Konstitucijai būdingas visiškas piliečių nušalinimas nuo dalyvavimo valstybės valdyme, vykdomosios valdžios, pirmiausia Prezidento, galios sustiprinimas, kuris...

Pažymėtina, kad po perversmo buvo padaryti nepaprastosios padėties reglamentavimo konstituciniai pakeitimai: nors 1928 m. Konstitucijos 34 straipsnis„Kilus karui, ginkluotam sukilimui ar kitokiems pavojingiems neramumams valstybėje, Ministerių Kabinetui pasiūlius, Respublikos Prezidentas gali...

Tad nors šalyje po perversmo tautininkų valdžia iš karto nepriėmė sprendimų, keičiančių teisinę sistemą iš esmės (de jure liko galioti tiek 1922 m. Konstitucija, tiek kiti pagrindiniai teisės aktai), tačiau vis dėlto šalyje įvyko pokyčiai, kurie buvo pasiekti įvedus nepaprastąją padėtį...

2. Politinių partijų teisinis reglamentavimas Lietuvoje 1926–1940 m. Po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo valdžią savo rankose sutelkė tautininkai, kurie buvo aktyvūs daugpartinės sistemos oponentai, raginę „pertraukti visus ryšius su nelemta praeities praktika“, kai „valdo ne tauta, bet partijų...

Nuolat taikoma karo padėtis sudarė galimybes teisėtai riboti Konstitucijoje įtvirtintas teises ir laisves, tarp jų – laisvą politinių partijų steigimąsi ir veikimą, politines teises. Kita vertus, kiek de facto šiomis galimybėmis buvo pasinaudojama, priklausė tik nuo pareigūnų, kurie disponavo...

Pavyzdžiui, Raseinių apskrities karo komendanto 1920 m. sausio 24 d. įsakymas įpareigojo visas draugijas, organizacijas ir profsąjungas pristatyti į komendantūrą savo statutus, programas, narių sąrašus; buvo įpareigotos pranešti komendantūrai apie visus naujai įstojusius narius, joms buvo...

Primintina, kad visos Lietuvos tarpukario konstitucijos vienaip ar kitaip kalbėjo apie galimybes varžyti konstitucines žmogaus teises ir laisves. Jose pagrindinė priemonė piliečių demokratinėms teisėms ir laisvėms varžyti buvęs nepaprastosios padėties taikymo įtvirtinimas konstituciniu lygmeniu...

Apibendrinant galima būtų pritarti M. Romerio nuomonei, kuris analizuodamas šio laikotarpio teisinį reglamentavimą yra konstatavęs, kad 1918–1926 m. Lietuvos laikotarpis režimo atžvilgiu buvo demokratiškasŽr. Mykolas Romeris, Lietuvos konstitucinės teisės paskaitos, 1937, p. 174–177.. Politinių...

Apibendrinant pasakytina, kad įstatyme buvo įtvirtintas vienas iš pagrindinių demokratinės valstybės – laisvas politinių partijų steigimosi – principas. Dar daugiau – įvestas reglamentavimas nustatė daugpartinės demokratinės politinės sistemos ir parlamentinės respublikos principus, o kartu su...