Radiniai

Pridėsiu keletą bendrų pastabų. Pranešime man buvo svarbu be rimtų išlygų nesutikti su valstietiškos kultūros emancipacija, išstūmusia ir užėmusia bajoriškos kultūros vietą. Svarbu buvo parodyti, kad istoriografijos deklaratyviai įvardyta „valstietiška“ moderni kultūra augo perimant ir įvaldant...

Paprasčiau: griežtai luomines kultūras priešpriešinanti skirtis išskirtinę svarbą įgijo tik mūsų diskusijos kontekste, gan abstrakčiai kalbant apie luomų santykius, tačiau pranešime dominuoja kita perspektyva, apribojanti (bet nepaneigianti) pirmąją. Siūlyčiau neužsiverti diskusijoje dėl minėtos...

Kalbėdami apie luominių kultūrų skirtis mes aiškinomės ir argumentavome jų prielaidas – tai buvo jūsų inicijuota diskusija apie metodines priemones. Dabar siūlote kalbėti apie jų taikymą pranešimo problematikai tirti. Šios problematikos kontekste aš atsisakiau griežtos luominių kultūrų...

Peršokime į pranešime aptariamą istorinį kontekstą. Pirmoji mano pranešimo tezė atspindi ką tik aptartą nuostatą – aukštųjų luomų kultūrai gali atstovauti bet kurių luomų nariai. Kitaip tariant, aukštųjų luomų kultūra ir jos plėtra nebūtinai turi būti tapatinama su tiesioginiu to luomo atstovų...

Be abejo, griežta luominių kultūrų skirtis nėra tinkamas įrankis tirti Donelaičio literatūrinio paveldo fenomeną, ir šiuo atveju mano tikslas yra kitas – parodyti, kad aukštųjų luomų kultūra nebūtinai plėtojama vien aukštųjų luomų atstovų pastangomis (ką ir jūs teigiate), tačiau dėl to ji...

Trumpam pamirškime lyginamų kontekstų skirtumus. Abiem atvejais yra išplėtotas literatūrinis kontekstas, nesvarbu, vokiečių, lenkų ar rusų kalbomis; yra institucijos, suteikiančios išsilavinimą, leidžiantį tą kontekstą lankyti. Du klausimai: a) kuriai socialinei grupei sąlygos ten įžengti buvo...

Kita vertus, lietuviakalbių Rytprūsių kontekstą nelabai korektiška lyginti su Didžiąja Lietuva, apie kurią savo pranešime kalbu. Lietuvių kalbos vartojimas viešojoje erdvėje, parapijinių mokyklų tankis ir švietimo kokybė, lietuviakalbių kunigų arba pastorių ruošimas, universitetinės ir miesto...

Jūs visiškai teisus, Donelaitis rašė stebėtinai puikiai. Ir šis puikiai rašantis valstietis atsirado kontekste, kurį ir prielaidauju savo klausimu – keliakalbėje literatūrinėje tradicijoje, siekiančioje, beje, XVI amžių. Nesvarbu, kad ją inspiravo atvykėliai bajorai protestantai iš Didžiosios...

Atsakymas į visus klausimus – taip. Suprantama, tai ne aukštoji kultūra jūsų siūloma prasme, tai aukštųjų luomų kultūra mano siūloma prasme. Ir nuostabūs kultūriniai pasiekimai joje perpinti su jūsų minimais šešėliais. Tokiame kontekste nesvarbu, kaip etiškai vertinsime vieną ar kitą luominės...

Tad tęsiu ir tikslinu: aukštosios kultūros terminas mano pranešime netapatintinas su aukščiausiais kultūros pasiekimais; termino branduolys nėra kultūros pasiekimų kokybinė viršūnė. Branduolys – pasirinktos grupės sociokultūrinis, ekonominis, mentaliteto ar kitas savitumas, skiriantis jį nuo...

Sutinku, praleisti daugiau laiko tame prieangyje neabejotinai naudinga – kuo patogesni batai, tuo mielesni pasivaikščiojimai tiek pranešimų, tiek ir diskusijų alėjomis. Nesvarbu, kuriems jūsų argumentams pritariu, o kuriems – ne; aštrinti naudojamų instrumentų ašmenis visada naudinga, juolab kad...

Todėl, pradėdami kalbą apie profesionalios modernios lietuvių literatūros klostymąsi, neišvengiamai nurodome į ilgai dominavusių kitakalbių literatūrinių tradicijų absorbavimą. Kartu su jas aptarnavusiu kultūriniu kontekstu. Be abejo, rašytinė lietuvių kalba egzistavo. Ir nesvarbu, kad iki XIX...

Kaip susiklostė moderni lietuviakalbė literatūra, pagrįstai ar ne visai tapatinta vien su valstietiškos tautos saviraiška? Jei neklystu, valstietija Lietuvoje ilgus amžius neturėjo savo literatūrinės tradicijos, pastaroji skleidėsi pirmiausia aukštųjų luomų aprėptyje, nors specifinės jos formos...

Ką noriu pasakyti? Bandau pagrįsti aukštosios ir žemosios kultūros skirtį remiantis luominiu netapatumu; tačiau nederėtų pažodžiui šiuos argumentus taikyti vertinant visą mano pranešimą. Jame aptariamas kontekstas pasižymi tarpluominių sienų byrėjimu, todėl aukštosios bei žemosios kultūros...

Bet kuriuo atveju aukštosios ir žemosios kultūros skirtis paremta prielaida, kad mūrinio dvarelio ir dūminės pirkios aplinkose funkcionuojantys kultūros režimai reikšminga dalimi buvo skirtingi, nesvarbu, kaip juos bepavadintume, ir kokias sąsajas beatrastume. Galėjo pasitaikyti, kad dvarelio...

Be abejo, jūs teisus skirdamas kultūros kūrimą ir vartojimą. Kolegė Odeta Žukauskienė ankstesnėje diskusijoje jau minėjo „praktinį žinojimą“, iš dalies atliepiantį tai, ką mes dabar pavadinome kultūros vartojimu. Šiaip ar taip, bet kuriame luome kūrėjų visada buvo mažiau nei tiesiog vartotojų...

Iš esmės, atsakymas į jūsų klausimą jau duotas, tačiau norėčiau jį papildyti. Aukštosios ir žemosios kultūros skirtis yra bendro pobūdžio tiriamasis instrumentas, pabrėžiantis skirtingų luominių grupių kultūrinį netapatumą. Suprantama, tai apibendrinantis, tam tikra prasme tikrovę...

O gal jūs kalbate apie šiandieninę situaciją, kuri iš tiesų leidžia į kultūros panteoną iškilti talentingiausiems, nepaisant jų kilties? Gal jus suklaidino aukštosios kultūros terminas, kuris šiandien nusako kokybinį pranašumą žemosios arba masinės kultūros atžvilgiu? Maniau, akivaizdu, kad...

Kiek nustebino jūsų pozicijų (žinomų iš anksčiau) pokytis – užuot kalbėjęs apie socioekonominį kultūros sąlygotumą jūs teigiate romantiškai idealistinę meno viršenybę luominių pozicijų atžvilgiu. Pripažįstu, nelengva su tuo sutikti, ypač jei turite omenyje luominės visuomenės menininką. Galima...

Abejotinas ir biologinio paveldimumo nureikšminimas dabartinėje neluominėje visuomenėje. Viena vertus, taip, luomai Lietuvoje panaikinti 1918 m., ir mes kone šimtmetį atmetame kilmės argumentą skirstant pačius įvairiausius nūdienos resursus. Visai nesvarbu, gimėme turtingo politiko ar vargšo...