Radiniai

Learning Lithuanian at the Beginning of the 20th Century: The Case Study of Vytautas Civinskis’ Diary (1904–1910) Summary. The article aims at outlining the methods and strategies of learning the Lithuanian language as described in the unique egodocument, written in 1904–1910 by the student...

Šaltiniai LMAVB RS, F194-3, „Przyjaciel dzieci…”, [V. Civinskio 1896–1907 m. perskaitytų knygų sąrašas]. LMAVB RS, F194-13, Dominyko Šidlausko 1906 kovo 3 d. atvirlaiškis iš Vilniaus į Latavėnų dvarą. Vytauto Civinskio Dienoraštis, VUB RS saugomos bylos F1-D1024, F1-D1025, F1-D1026, F1-D1027...

Išvados Tyrime biografinė informacija apie lietuvių kalbos mokymąsi buvo papildyta kelių Civinskio lietuviškai rašytų fragmentų analize. Civinskis lietuvių kalbos mokėsi pats. Studijuodamas Vokietijoje agronomiją ir veterinariją, dienoraštininkas pirko lietuvių kalbos gramatikas, žodynus, uoliai...

Šiame fragmente beveik nėra akivaizdžių nukrypimų nuo bendrinės kalbos. Vns. galininko galūnėse (tą patį, maištą, pamatą), veiksmažodžio tariamosios nuosakos formose (butų) rašomos nosinės raidės. Krenta į akį nebent mūsų laikais nedažna forma mažuolis ir svetimybe pripažintas liuosas; rusų...

Diktanto tekstas atskleidžia tiek mokinio, tiek mokytojo rašybos gebėjimus, diktantą taisiusio asmens bendrinės kalbos normų interpretaciją. Panašu, kad priimtini buvo bet kurie priebalsių diakritikai (š ir č su rutuliukais; du skirtingi š variantai nedideliame tekste); kirčiuotą balsį Civinskis...

Pagal LDSD įstatus, tikraisiais jos nariais galėjo būti tik Tartu universiteto studentai. Kitų mokyklų ir institutų studentai (tarp jų ir veterinarai, kaip Civinskis) dalyvaudavo susirinkimuose svečių teisėmis. Pacituotame sakinyje matome abu terminus, įkomponuotus į lenkišką sakinį: być...

Anykštėnų patarmei yra būdingos trečiojo asmens įvardžio formos anas, ana, anys, anosŽr. Zigmas Zinkevičius, Lietuvių kalbos istorija, p. 70.. Šiame sakinyje Civinskio pavartotas būtent toks įvardis: Vorwärts’o ekspedicijoj buvou, bet be reikalo, onis ir be to toliau siustuRašoma apie...

Lietuviškos rašybos pokyčiai 1905 m. revoliuciniai įvykiai Rusijos Imperijoje smarkiai sujaudino ir paveikė Civinskį ir jis nusprendė grįžti iš Leipcigo į Lietuvą. Kita istorinio lūžio pasekmė – tuo metu Dienoraštyje vis dažniau rašė lietuviškai (nuo F1-D1033, 117). Toks pasiryžimas iš pradžių...

Nesitenkindamas vienu žinių šaltiniu, jam rūpimais kalbos klausimais Civinskis konsultavosi su kambario draugu Ignu Niauroniu (Neuronis sako pas juos genitivus Neuronio sakoF1-D1048, 78.), laiškuose – su draugu gimnazistu Kazimieru iš Panevėžio. Pastarasis, atsakydamas į klausimą dėl taisyklingo...

Pav. 1. Lietuvių kalbos balsių tarimo paaiškinimas; studento Kazimiero Jokanto patarimai (F1-D1041, 111v) Greta šiuolaikinio tarimo supaprastinto kodavimo kirilicos raidėmis matomas ir kalbos istorijos aiškinimas: KuršaičioŽr. Friedrich Kurschat, Wörterbuch der littauischen Sprache, 1870–1883...

Civinskis mokėsi ne universitete, tačiau gyvai bendravo su universiteto studentais, lietuvaičiais iš įvairių etnografinių regionų. Įstojęs į Lietuvių Dorpato studentų draugiją lavinosi ir kitaip: tapęs draugijos sekretoriumi, tobulino rašymo įgūdžiusRodos, gėrėdamasis savo nauju sugebėjimu...

Pakeitęs karjeros planus, 1905 m. Civinskis paliko Leipcigą, o nuo 1906 m. pradėjo studijuoti Berlyno karališkojoje veterinarijos akademijoje. Čia peržiūrėjęs paskaitų prospektą Civinskis pastebėjo, kad lietuvių kalbos seminarui vadovauja profesorius Schulze (Gavou Vorlesungsverzeichniss...

Studijų Vokietijoje metu: Leipcigas, Berlynas Išvykęs studijuoti į Vokietiją, Civinskis aktyviau mokėsi lietuvių kalbos: stengėsi susitikti ir pasikalbėti su lietuviais, įsigijo vadovėlių. Pakeliui į Leipcigą sustojęs Tilžėje, matė dvikalbes iškabas gatvėse; bandė bendrauti lietuviškai, tačiau...

Lietuvių kalbos vieta Dienoraštyje Kilęs iš lenkiškos dvarininkų šeimos, Vytautas Civinskis su giminėmis – tėvu, broliais, močiutėmis – susirašinėjo vien lenkų kalba. Kartais laiškus tekdavo rašyti ir rusų, prancūzų, vokiečių kalbomis. Būta ir korespondentų, Civinskiui rašiusių lietuviškai: pas...

Šio tyrimo tikslas – surinkti ir apibūdinti bent kai kuriuos pasirinktame šaltinyje esančius duomenis apie lietuvių kalbos mokymosi būdus XX a. pradžioje. Dienoraštis iki šiol nepublikuotas, todėl tyrimas yra aktualus, atskleidžia naujų faktų ir gausina žinias apie amžiaus pradžios buitį ir...

Pratarmė: tyrimo medžiaga, metodas, uždaviniai Įprasta, kad sociolingvistai tiria šnekamąją kalbą. Rengiamos anketos, kalbinami informantai, surinkti duomenys analizuojami ir vertinami statistiškai. Tai dažniausias tyrimų būdas, tinkantis tiriant šių dienų kalbą. Tačiau ne mažiau svarbu tirti...

Santrauka. Remiantis egodokumentiniu šaltiniu, tyrime aptartas XX a. pirmojo dešimtmečio lietuvių kalbos mokymosi atvejis. Agronomijos ir veterinarijos studentas Vytautas Civinskis (Witold Cywiński, 1887–1910), rašęs Dienoraštį studijų metais, be kitų patirčių, fiksavo ir savo lietuvių kalbos...

Juozapas Legavičius (Józef Legowicz, 1743–1812): His Life and Legacy Summary. This paper outlines the biography of priest Juozapas Antanas Legavičius (Józef Antoni Legowicz, 1744–1812) and introduces his creative legacy. A graduate of Vilnius Jesuit Academy and doctor of theology, he wrote more...

Šaltiniai [Duomenys apie Karkažiškės parapiją,1849,] VUB RS, f. 4, b. A2733. [Juozapo Legavičiaus konspektai, ruošimasis egzaminams, kita,] VUB RS, f. 3, b. 666. [Juozapo Legavičiaus mokytojo Petro Laschio SJ Physica generalis (1767) nuorašas,] VUB RS, f. 3, b. 678. [Juozapo Legavičiaus paskaitų...

4. Išvados Straipsnyje pažvelgta į vieno ilgainiui primiršto švietėjo, rašytojo, pamokslininko, kunigo Juozapo Legavičiaus gyvenimą ir raštus. Tyrimo metu išlikusių šio asmens užrašų ir kitų VUB saugomų rankraščių puslapiuose atrasti gyvenimo faktai ir gyvenimo datos svariai papildė iki šiol...