Radiniai

Active Citizenship and the Defence of the Fatherland Summary. The articles explains the notions of “native land,” “patrimony,” “motherland,” “people,” “nation,” “state,” and “citizenship,” analyzes their interrelations, their differences and objective contents, their diverse political and...

Literatūra Bytautas, Romanas, „Tauta ir tautiška sąmonė“, Aušrinė, 1913, nr. 22. Bytautas, Romanas, „Tauta ir tautiška sąmonė“, Problemos, 1988, nr. 39. Bretkūnas, Jonas, Rinktiniai raštai, Vilnius: Mokslas, 1983. Daukša, Mikalojus, Postilės. Prakalbos, sudarė Arnoldas Piročkinas, Vilnius...

Esu tikras, kad dabar mūsų šalies niekas neužpuls, bet nebūčiau toks užtikrintas, jeigu nebūtume NATO nariai. Galbūt ateityje žmonijai, išaugusiai iš nepilnametystės, nereikės jokių kariaunų. Deja, kol kas žmonija dar tam intelektualiai nesubrendusi. Padėdamas kitiems, padedi sau. Yra žmonių...

Nerimą didina ir Rusijos geopolitiniai interesai. Tai yra ne vien atskirų asmenų psichologinis nusiteikimas, bet ir realūs Rusijos valstybės interesai. Juos formuoja tranzito į Karaliaučiaus sritį problemos, amžinos Rusijos svajos Baltijos jūroje turėti neužšąlančius uostus. Kuo Rusija turės...

1926 metų rugsėjo 28 d. Sovietų Sąjunga ir Lietuva pasirašė Nepuolimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo gerbti Lietuvos suverenumą, teritorinį integralumą ir neliečiamybę. 1933 metų liepos mėnesį ši sutartis buvo papildyta naujais punktais, kurie aiškiai apibrėžė agresijos sąvoką. Sovietų...

Kita vertus, Helsinkio susitarimas nekvestionuoja dabartinių valstybių sienų. Lietuva tam pritaria. 1997 m. spalio mėn. Lietuvos Respublikos Prezidentas A. Brazauskas ir Rusijos Federacijos Prezidentas B. Jelcinas pasirašė sutartį dėl Lietuvos ir Rusijos sienų nustatymo. Rusija pasirašė sienų...

Lietuvos politikai neveidmainiavo ir jokių užkulisinių žaidimų nežaidė ir, be abejo, NATO taip pat nepuoselėjo vilčių į savo gynybinę sistemą įjungti Baltijos šalis. O Rusijos politikai po mūsų valstybingumo pripažinimo nuolat primindavo mums apie savo buvimą, negalėjo įsivaizduoti tokios...

Paskelbus savo valstybingumo atkūrimą, mąstyta, kaip jį apsaugoti. Tai buvo ne vieno kurio nors politiko, o visos tautos siekis (veikė tautos savisaugos instinktas ir juo paremta intuicija). Taip Lietuvos Respublikos konstituciniame akte „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines...

Nepraėjus ir keliems mėnesiams nuo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo, užregistravus kandidatus į SSRS liaudies deputatus, be užuolankų buvo paskelbta, kad Sąjūdžio tikslas – atkurti Lietuvos valstybingumą. Toks savo tikslų atskleidimas tapo būtinas, ko anksčiau, tai yra...

Tuo pat metu Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas priėmė ir kitą ne mažiau reikšmingą rezoliuciją „Dėl Lietuvos TSR teritorinių ginkluotųjų pajėgų“, kurioje pasakyta: „Lietuvos jaunimas turi turėti galimybę atlikti karinę tarnybą gimtajame krašte, daliniuose, kur būtų...

Delegatų kalbų potekstėse aiškus nepriklausomybės troškulys, tikėta, kad tai įvyks netolimoje ateityje, tačiau net radikaliausiose kalbose neužsiminta apie būsimas gynybines struktūras, tiesiog apie jas nemąstyta. Svarbu buvo atkurti savo valstybingumą, net Varšuvos paktas nekritikuotas...

1938–1940 metais nacių ir bolševikų agresijos metu likom vienui vieni. Tai buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios optimalaus sprendimo negalėjo būti: ginkluotas pasipriešinimas būtų pareikalavęs gausybės aukų, o rezultatas vargu ar būtų kitoks. Tik moraliai galėtume sau pasiteisinti, esą aukų...

Globalizmas ir pilietiškumas Patriotizmas – tai atsidavimas, meilė, pasiaukojimas savo tėvynei. Žmogus tuo pat metu negali būti priešiškų valstybių patriotas. Tačiau jis turi suprasti kitų tautų siekius, stengtis sugyventi. Sunku valstybėms išgyventi priešų apsuptyje. Tuomet santykiai priklauso...

R. Bytautui rūpėjo išsiaiškinti, kodėl nyko lietuvių tauta, kodėl jos vadinamieji valdantieji sluoksniai atitolo nuo tautos kamieno. Tai – objektyvus procesas, būdingas ne tik lietuviams. Bėgant metams keitėsi ir žmonių tarpusavio santykiai pačioje tautoje. Tautos tarsi skilo. Viena tautos dalis...

Esminiu tautos atributu R. Bytautas laikė kalbą. Pasak jo, R. Bytauto nuomone, kalba yra tautos saviraiškos forma, sudaro jos kultūrinio bendravimo pamatą (vien pilietiškumo sampratos nepakanka). Jis analizuoja tautos egzistencijos požymius: „Objektyviai tautiečiai yra susiję tūkstančiais...

Prieš lenkakalbę bajoriją iškilo problema arba galutinai susilieti su lenkais, arba apsispręsti būti lietuviu. Tą procesą išsamiai nagrinėjo iš lenkiškai kalbančių žemaičių bajorų kilęs Romanas Bytautas (1886–1915), išmokęs lietuvių, kaip jis pats sakė, protėvių kalbą. Jis tapo subtiliu minėto...

L. Rėza mąsto apie vieningą Lietuvą. Jis kalba apie tuos laikus, kada Lietuva buvo savarankiška, nors tada Karaliaučiaus kraštas ir nebuvo tos valstybės dalis. Kai Lietuva buvo „valdoma savo didžiųjų kunigaikščių, ji kadaise buvo politiškai savarankiška“Žr. Liudvikas Rėza, Lietuvių liaudies...

Lietuvos bažnyčia J. Bretkūnui – tai visa Lietuva abipus Nemuno. Todėl jis stengėsi įtikinti Prūsijos kunigaikštį, kad Biblijos vertimas labai reikalingas visiems lietuviams. J. Bretkūno manymu, jeigu kunigaikštis paremtų tokią iniciatyvą, galėtų išplėsti savo įtaką tai Lietuvos daliai, kuri yra...

Rytų Prūsijos lietuviai, neturėję savos valstybės, anksčiau negu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojai pajuto savo etninį savitumą, suprato raštijos gimtąja kalba svarbą. Jie suprato, kad kraštą, skirtingai nei LDK, valdo užkariautojai (kitataučiai) ir jų palikuonys. Skirtumas buvo...

M. Daukša pabrėžė, kad gimtosios kalbos atsisakymas kelia didžiulį pavojų tautos egzistencijai: Taigi M. Daukša aiškiai suvokė pagrindinius tautiškumo elementus ir kvietė juos puoselėti. Būtent tokios problemos kilo pasirašius Liublino uniją. Tada Lietuvos piliečių sąmonėje vyko skilimas: vieni...