Straipsnis Pjūties laiko poveikis žieminių kviečių grūdų baltymų kiekiui ir sedimentacijos rodikliui

  • Bibliografinis aprašas: Jurgita Cesevičienė, Audronė Mašauskienė, „Pjūties laiko poveikis žieminių kviečių grūdų baltymų kiekiui ir sedimentacijos rodikliui“, @eitis (lt), 2021, t. 1 665, ISSN 2424-421X.
  • Ankstesnis leidimas: Jurgita Cesevičienė, Audronė Mašauskienė, „Pjūties laiko poveikis žieminių kviečių grūdų baltymų kiekiui ir sedimentacijos rodikliui“, Žemdirbystė, 2008, t. 95, nr. 1, p. 58–72, ISSN 1392-3196.
  • Institucinė prieskyra: Lietuvos žemdirbystės institutas.

Santrauka. Nagrinėjama žieminių kviečių (Triticum aestivum L.) ‛Ada’ (kilmės šalis Lietuva) ir ‛Zentos’ (kilmės šalis Vokietija), priskiriamų labai geras kepimo savybes turinčių veislių grupei, baltymų kiekio grūduose ir sedimentacijos rodiklio priklausomumas nuo pjūties laiko. Tirti 2002–2004 metų derliaus grūdai. Kviečiai buvo auginti be azoto trąšų, tręšti N60, N90 atsinaujinus vegetacijai (BBCH 23–25) ir N120, N150 normomis, paskirstytomis per 2 ar 3 kartus: vegetacijai atsinaujinus, bamblėjimo (BBCH 32–35) tarpsniu ir plaukėjimo pradžioje (BBCH 53–57). Pjauti kviečiai vaškinės (BBCH 87), kietosios (BBCH 89) brandos ir praėjus 10, 20, 30 dienų po kietosios brandos. Nustatyta, kad vėlinant javapjūtę baltymų kiekis žieminių kviečių grūduose ir sedimentacijos rodiklis turi tendenciją mažėti, tačiau pokyčiai mažesnio kaip 95 % tikimybės lygio. Kviečių aprūpinimo azoto trąšomis intensyvumas ir genotipo įtaka baltymų kiekiui bei sedimentacijos rodikliams, vėlinant javapjūtę, 95 % tikimybės lygiu dažniausiai vertinti kaip neesminiai veiksniai.

Pagrindiniai žodžiai: Triticum aestivum L., geros kepimo savybės, veislės, azoto trąšos, pjūties vėlinimas.

 

Įvadas

Žieminių kviečių grūdai fiziologinę brandą pasiekia ir didžiausią sausųjų medžiagų derlių sukaupia būdami vaškinės brandos (BBCH 87). Tuo metu grūdo drėgnis būna apie 37 % Žr. Daniel F. Calderini, Leonor G. Abeledo, Gustavo A. Slafer, “Physiological Maturity in Wheat Based on Kernel Water and Dry Matter,” 2000. . Tokio drėgnio grūdai kombainu nenuimami. Po keleto dienų jie esti kietosios brandos, tačiau javapjūtė dažnai atidedama dėl nepalankių orų, techninių bėdų arba kitų nenumatytų aplinkybių. Dėl lietingų orų javai kartais imami net mėnesį pavėlavus. Vėluojamus nuimti grūdus puola paukščiai, drėkina rasos, merkia lietūs, kviečiai gali išgulti. Grūdai gali išbyrėti nuo vėjo. Kai dėl palankių augimo sąlygų būna subrendę stambūs grūdai, jų gali išbyrėti iki 17 proc. Žr. J. M. Clarke, R. M. De Paw, “The Dynamics of Shattering in Maturing Wheat,” 1983. . Išdžiūstančių ir vėl sudrėkstančių grūdų paviršius darosi šiurkštus ir, matuojant natūrinį svorį, jie neužpildo matavimo indo taip kompaktiškai, kaip užpildytų laiku nupjautų kviečių grūdai. Vėluojant javapjūtę grūdų natūrinis svoris mažėja Žr. Fiona M. Pushman, “The Effect of Alteration of Grain Moisture Content by Wetting or Drying of Soft Red Winter Wheat,” 1975; B. J. Lloyd, T. J. Siebenmorgen, R. K. Bacon, E. Vories, “Harvest Date and Conditioned Moisture Content Effects on Test Weight of Soft Red Winter Wheat,” 1999. . Labai paveikiamas kritimo skaičiaus rodiklis. Tačiau jei javapjūtės vėlinimo laikotarpiu orai nėra drėgni, kritimo skaičiaus reikšmė labiau priklauso nuo veislės savybių ir tręšimo azotu intensyvumo negu nuo pjūties laiko Žr. Jurgita Cesevičienė, Audronė Mašauskienė, „Žieminių kviečių Hagbergo-Perteno kritimo skaičiaus priklausomumas nuo tręšimo azoto trąšomis ir pjūties laiko“, 2007. . Pavėlinus javapjūtę 45 dienomis, baltymų ir pelenų kiekis grūduose nepakito Žr. J. W. Johnson, P. S. Baenziger, W. T. Yamazaki, “Delayed Harvest on Soft Red Winter Wheat,” 1980; Dianne C. Farrer, Randy Weisz, Ronnie Heiniger, J. Paul Murphy, Michael H. Pate, “Delayed Harvest Effect on Soft Red Winter Wheat in the Southeastern USA,” 2006. . Grūdų kokybę lemia daugelis veiksnių, bet tarp jų svarbiausi yra tręšimo azoto trąšomis normos ir laikas Žr. Z. Klupczyński, ‪Tomasz Knapovski, Maria Rolcewicz, B. Murawska, „Wpływ zróżnicowanego nawożenia azotem na wartość technologiczną chlebowych odmian pszenicy ozimej”, 2000; Daiva Janušauskaitė, Vytas Mašauskas, „Žieminių ir vasarinių kviečių derliaus ir grūdų kokybės priklausomumas nuo azoto trąšų normų“, 2004; Irena Krištaponytė, Stanislava Maikštėnienė, „Azoto trąšų ir agroklimatinių sąlygų poveikis žieminių kviečių (Triticum aestivum L.) derliui ir jo kokybei“, 2004. . Didžiausia variacija pasižymi derliaus ir baltymų kiekio grūduose rodikliai. Grūdų ir iš jų sumaltų miltų technologinės savybės labai pablogėjo suvėlinus javapjūtę 8, juolab 19 dienų Žr. Dianne C. Farrer, Randy Weisz, Ronnie Heiniger, J. Paul Murphy, Michael H. Pate, “Delayed Harvest Effect on Soft Red Winter Wheat in the Southeastern USA,” 2006. . Tam, kad būtų sumažinta didelė baltymų kiekio kviečiuose variacija, siūloma mažinti azoto trąšų normas, keisti įprastas trąšų paskirstymo rekomendacijas Žr. Dianne C. Farrer, Randy Weisz, Ronnie Heiniger, J. Paul Murphy, Jeffrey G. White, “Minimizing Protein Variability in Soft Red Winter Wheat: Impact of Nitrogen Application Timing and Rate,” 2006. . Skirtingų genotipų kviečių atsparumas nepalankiems veiksniams vėlinamos javapjūtės metu taip pat gali būti skirtingas. Sandėliavimo metu grūdų kokybės kitimo tendencijos pašarinės paskirties ir neblogas kepimo savybes turinčių žieminių kviečių veislių buvo panašios Žr. Zoltán Mezei, Péter Sipos, Zoltán Győri, “Variation in Quality Parameters of Forage and Medium Quality Winter Wheat Varieties in Storage,” 2007. . Pavėlinus pjūtį, grūduose vykstantys biocheminiai pokyčiai galėtų būti analogiški kaip sandėliuojamuose grūduose. Todėl manome, kad neblogomis kepimo savybėmis pasižyminčių veislių grūduose baltymų ir sedimentacijos rodiklių pokyčių tendencijos javapjūtės vėlinimo metu bus panašios, kaip mūsų tirtųjų labai geromis savybėmis pasižyminčių veislių. Duomenų apie tai, kaip pagal skirtingas azoto trąšų normas tręštų žieminių kviečių grūdų kokybės elementus – baltymų kiekį ir sedimentacijos rodiklį – veikia pjūties laiko vėlinimas drėgnų Lietuvos orų sąlygomis, neaptikta.

 

Tyrimų tikslas yra nustatyti dviejų veislių žieminių kviečių, augintų be azoto trąšų ir tręštų pagal skirtingas azoto trąšų normas, grūdų technologinių savybių rodiklių – baltymų kiekio ir sedimentacijos – pokyčius, priklausiusius nuo javapjūtės laiko.

Tyrimų sąlygos ir metodai

Tirti ‛Ada’ (kilmės šalis Lietuva) ir ‛Zentos’ (kilmės šalis Vokietija) veislių žieminiai kviečiai. Lietuvos valstybinio augalų veislių tyrimo centro duomenimis, abi veislės apibūdintos kaip labai gerų kepimo savybių Žr. Nacionalinis augalų veislių 2007 m. sąrašas, p. 6–9. . Bandymai daryti 2002–2004 m. Lietuvos žemdirbystės institute Dotnuvoje lengvo priemolio giliau karbonatingame giliau glėjiškame rudžemyje (RDg4-k2), turinčiame 1,3 % organinės anglies (2,2 % humuso), vidutinišką kiekį judriųjų fosforo ir kalio. Trys bandymo variantai skirti atitinkamai: netręštiems, tręštiems iš rudens superfosfatu bei kalio chloridu (norma P80K120) ir iš rudens tręštiems kompleksinėmis NPKS trąšomis (norma N32P80K120S6) kviečiams. Kituose laukeliuose žieminiai kviečiai buvo tręšti kompleksinėmis NPKS trąšomis ir amonio salietra. Amonio salietros N60, N90, N120 ir N150 normos paskirstytos taip: 4-tame ir 5-tame variantuose atitinkamai N60 ir N90 atsinaujinus vegetacijai (BBCH 24), 6-tame variante – N90 (BBCH 24) + N30 bamblėjimo pradžioje (BBCH 31–32), 7-tame variante – N90 (BBCH 24) + N30 (BBCH 31–32) + N30 bamblėjimo pabaigoje – paskutiniojo lapo vamzdelėjimo pradžioje (BBCH 39–41) ir 8-tame variante – N90 (BBCH 24) + N60 (BBCH 39–41). Tręšimo bandymas įrengtas penkiais pakartojimais, iš kurių keturi skirti azoto trąšų veikimui tirti, o penktasis – pjūties laiko bandymui. Pjūties ir koreliacijos koeficientai r Žr. Pavelas Tarakanovas, Steponas Raudonius, Agronominių tyrimų duomenų statistinė analizė taikant kompiuterines programas „Anova“, „Stat“, „Split-plot“ iš paketo „Selekcija“ ir „Irristat“, 2003. . laiko poveikio grūdų technologinėms savybėms bandyme kviečiai pjauti vaškinės brandos (BBCH 87) ir po kietosios brandos (BBCH 89) praėjus 10, 20 ir 30 dienų. Kietosios brandos grūdų kokybei pjūties laiko bandyme apibūdinti naudoti tręšimo bandymo analogiškai tręštų arčiausiai esančių laukelių duomenys. Tręšimo ir pjūties laiko bandymuose kviečiai pjauti kombainu „Sampo“. Nustatytas grūdų drėgnis. Didesnio kaip 19 % drėgnio grūdų ėminiai džiovinti ventiliuojant ne aukštesnėje kaip +40 °C temperatūroje. Grūdai malti laboratoriniu malūnu „Perten 3100“. Baltymų kiekis sausoje masėje apskaičiuotas suminio azoto kiekį padauginus iš koeficiento 5,7 (LST 1523:1998, tapatus ICC 105/2:1994, atitinkantis LST EN ISO 20483:2007), sedimentacija nustatyta Zeleny metodu (LST 1498:1997 ir 1517:1998, tapatūs ICC 116/1:1994 ir 118:1972, atitinkantys LST ISO 5529:2006). Augimo tarpsniai apibūdinti vadovaujantis BBCH skale Žr. Uwe Meier (ed.), Growth Stages of Mono- and Dicotyledonous Plants, p. 12–16. . Tirtosios veislės skiriasi didelės molekulinės masės (DMM) gliuteninų kompozicija. ‛Ada’ veislės grūdų ji yra 1, 7+9, 5+10, ‛Zentos’ – 0, 7+9, 5+10 Žr. Vanda Paplauskienė, Vytautas Ruzgas, “Composition of High-Molecular Weight Glutenin Subunits in Lithuanian Winter Wheat,” 2002. . Pagal DMM gliuteninų kompoziciją suminis kepamųjų savybių balas ‛Ada’ veislės kviečių yra 9, ‛Zentos’ – 7. Įvertintas veiksnių esmingumas, apskaičiuotos mažiausio patikimo skirtumo ribos R05, vidurkių standartinės paklaidos \( {S}_\overline{x} \) ir koreliacijos koeficientai r Žr. Pavelas Tarakanovas, Steponas Raudonius, Agronominių tyrimų duomenų statistinė analizė taikant kompiuterines programas „Anova“, „Stat“, „Split-plot“ iš paketo „Selekcija“ ir „Irristat“, 2003. .

 

Tyrimų rezultatai

Orų sąlygos grūdų brendimo metu. Sausi ir šilti 2002 metų antrosios vasaros pusės orai buvo palankūs žieminiams kviečiams bręsti, 2003 metais sausi orai brendimą greitino, 2004 metais drėgnesni negu vidutiniškai orai brendimą užtęsė (1 lentelė). ‛Ada’ veislės kietosios brandos grūdai nupjauti 2002 m. liepos 18 d., ‛Zentos’ – 6 dienomis vėliau. Kitais bandymų metais abiejų veislių grūdai subrendo vienu metu ir buvo nupjauti tą pačią dieną: 2003 m. liepos 31 ir 2004 m. rugpjūčio 7 d. Didžiausias grūdų derlius gautas 2002 metais, šiek tiek mažesnis – 2004 metais. Dėl sausros vidutiniškai 25–26 % mažesnis derlius užderėjo 2003 metais. Veislės tarpusavyje skyrėsi trukme nuo žydėjimo pabaigos iki vaškinės brandos. ‛Ada’ veislės tas tarpas 2002 m. truko 33, ‛Zentos’ – 34 dienas, 2003 m. atitinkamai 31 ir 28 dienas, 2004 m. – 40 ir 39 dienas. Vaškinės brandos grūdai pasiekė kietąją brandą po 2–8 dienų. Laiko nuo žydėjimo pabaigos (BBCH 69) iki kietosios brandos (BBCH 89), turinčio didžiausią svarbą grūdų baltymų formavimui, grūdo ląstelių užpildymui atsargai kaupiamomis medžiagomis, trukmė, lyginant atskirus bandymų metus, skyrėsi 11–13 dienų. Todėl bendro baltymų kiekio bei atskirų baltymų frakcijų, turinčių įtakos sedimentacijos rodikliui, kaupimo skirtingų veislių kviečių grūduose eiga galėjo būti šiek tiek skirtinga. Esant dienos temperatūrai nuo +13 iki +25 °C ir drėgmės režimui nuo 13 iki 243 mm per laikotarpį, meteorologinių sąlygų, vyraujančių nuo grūdo užmezgimo iki kietosios brandos, poveikis grūdų technologinėms savybėms ir baltymų frakcijų sudėčiai buvo neesminis Žr. Eugène Triboï, Pierre Martre, Anne-Marie Triboï-Blondel, “Environmentally-Induced Changes in Protein Composition in Developing Grains of Wheat Are Related to Changes in Total Protein Content,” 2003. . Esminės įtakos baltymų frakcijų formavimui turėjo augalo aprūpinimo azotu eiga, t. y. suminio azoto – baltymų – kaupimas brendimo laikotarpiu. Lietuvos klimato sąlygomis dėl kitokios saulės energijos prietakos, palyginti su pietine Europa, baltymų frakcijų formavimosi eiga galėjo būti šiek tiek kitokia.

 
1 lentelė. Meteorologinių sąlygų atskirais žieminių kviečių brendimo tarpsniais ir pjūties vėlinimo laiku charakteristika / Table 1. Characteristics of the weather conditions during the winter wheat grain maturity stages and delayed harvest periods
Rodiklis
Index
Metai
Year
Laikotarpis / Period
BBCH 69 – BBCH 89BBCH 89 + 10 d.(BBCH 89 + 10 d.) + 10 d.(BBCH 89 + 10 d. + 10 d.) + 10 d.
‘Zentos’‛Ada’‛Zentos’‛Ada’‛Zentos’‛Ada’‛Zentos’‛Ada’
Trukmė dienomis
Duration in days
200242391211891012
2003313511119999
200441481010141499
Paros vidutinė temperatūra °C
Daily mean temperature °C
200218,718,321,320,020,021,820,520,9
200320,620,119,419,418,018,015,015,0
200417,317,018,318,317,817,813,713,7
Dienos saulės spindėjimas h
Sunshine h per day
20029,79,98,78,411,59,912,611,4
20039,39,412,212,28,08,05,95,9
20047,06,79,19,15,45,45,95,9
Paros krituliai mm
Precipitation mm per day
20021,972,102,500,5103,2300
20031,761,610,250,252,232,232,492,49
20042,352,483,973,973,423,421,331,33
Hidroterminis koeficientas (HTK)
Hydrothermal coefficient (HTC)
20021,061,151,180,250,011,4800
20030,860,800,130,131,241,241,661,66
20041,361,462,172,171,921,920,980,98
 

Pagal HTK orai atidėtos javapjūtės 10, 20 ir 30 dienų tarpais 2002 metais buvo sausi, grūdai taip pat išdžiūvę, todėl juose medžiagų persitvarkymo procesai galėjo būti silpni. Lietaus poveikis grūdams pjūties laiko tyrimuose labiausiai turėjo išryškėti 2004 metais, kai per 30 d. laikotarpį po kietosios brandos buvo žymiai daugiau kritulių, palyginti su kitais bandymų darymo metais. Kontrastingi oro temperatūros ir drėgmės atžvilgiu tyrimų metų orai sudarė puikią prielaidą ištirti, kaip azoto trąšos paveikė svarbių kepimo savybes charakterizuojančių rodiklių – baltymų kiekio bei sedimentacijos indekso – išsilaikymą skirtingų žieminių kviečių genotipų grūduose vėlinant javapjūtę.

Veiksnių esmingumas. Grūdų baltymų kiekio ir sedimentacijos rodiklio reikšmės priklausė nuo žieminių kviečių veislių savybių, tręšimo, bet labiausiai nuo meteorologinių sąlygų (2 lentelė). Pjūties laiko poveikis baltymų kiekio ir sedimentacijos rodiklio pokyčiams nebuvo esminis 95 % tikimybės lygiu, todėl pjūties laiko poveikis bus nagrinėjamas sugrupavus variantus pagal tręšimo azoto trąšomis intensyvumą. Pažymėtina, kad sedimentacijos priklausomumas nuo pjūties laiko apibūdintas artima esminei F-kriterijaus verte.

 
2 lentelė. Veislės, tręšimo, pjūties laiko ir meteorologinių sąlygų įtakos žieminių kviečių grūdų baltymų kiekiui ir sedimentacijos rodikliui esmingumas / Table 2. The impact of cultivar, fertilization, harvest time and crop-year weather conditions on grain protein content and sedimentation index for winter wheat grain ** atitinka 99 % tikimybės lygį / corresponds to 99 % significance level.
Veiksniai ir sąveikos
Factors and interactions
Baltymų kiekis
Protein content
Sedimentacijos rodiklis
Sedimentation index
MSFišerio kriterijus
Fisher’s test
MSFišerio kriterijus
Fisher’s test
Bandymo / Total for trial41293,15**77525,20647522,00**8207,98
Veislė (A faktorius) / Variety (factor A)24,13**9,466295,36**46,18
Pjūties laikas (B faktorius) / Harvest time (factor B)0,150,28196,282,49
Tręšimas (C faktorius) / Fertilization (factor C)47,44**89,072253,33**28,56
Derliaus metų oro sąlygos (D faktorius) / Weather conditions over crop-year (factor D)204,50**383,9410078,17**127,75
AB sąveika / AB interaction0,020,016,920,05
BC sąveika / BC interaction0,110,20113,851,44
BD sąveika / BD interaction0,470,896,670,08
Paklaida / Error0,53-78,89-
 

Tręšimo poveikis kietosios brandos kviečių grūdų kokybei. Vidutiniais duomenimis, ‛Ada’ veislės žieminių kviečių grūdai visais tręšimo lygiais sukaupė 0,7 proc. punkto daugiau baltymų, palyginti su ‛Zentos’ veislės kviečiais (3 lentelė). Daugiausia baltymų sukaupė kviečiai, tręštieji pagal 150 kg ha−1 azoto normą, paskirstytą dozėmis N90+N30+N30. Tai atitinka azoto trąšų normų poveikio grūdų baltymingumui tyrimų, darytų su kitų veislių žieminiais kviečiais, duomenis Žr. Daiva Janušauskaitė, Vytas Mašauskas, „Žieminių ir vasarinių kviečių derliaus ir grūdų kokybės priklausomumas nuo azoto trąšų normų“, 2004. . Tačiau, vadovaujantis griežtais esmingumo 95 % tikimybės lygiui kriterijais, reikėtų manyti, ir tai su išlygomis, kad vienodo baltymingumo grūdus subrandino visi kviečiai, tręšti daugiau kaip 90 kg ha−1 azoto. Antroji grupė būtų vegetacijai atsinaujinus N60-90 tręštųjų ir trečioji – pavasarį azotu netręštų kviečių grūdai.

3 lentelė. Skirtingų veislių kietosios brandos (BBCH 89) grūdų baltymų kiekio priklausomumas nuo žieminių kviečių tręšimo / Table 3. Grain protein content at complete maturity stage (BBCH 89) in relation to fertilization Skiltyse vienodomis raidėmis pažymėti duomenys tarpusavyje iš esmės nesiskiria / differences in the column data with the same letter are not significant.
Tręšimas
Fertilization
BBCH 89 tarpsnio grūdų baltymų kiekis %
Grain protein content at BBCH 89, %
‛Zentos’‛Ada’
200220032004 \( \overline{x} \) 200220032004 \( \overline{x} \)
1. N0P0K011,0 a11,0 ab7,6 a9,9 a1,7 a11,2 a9,6 a10,8 ab
2. N0P80K12011,8 ab11,4 abc8,3 ab10,5 a12,4 ab11,6 ab9,6 a11,2 abc
3. N32P80K120S6 (F)11,6 ab10,9 ab7,6 a10,0 a11,6 a10,8 a9,5 a10,6 a
4. (F)+N6012,3 abc10,4 a8,0 ab10,2 a13,0 abc11,4 ab9,7 a11,4 abc
5. (F)+N9013,0 bcd11,3 abc8,7 bc11,0 ab12,9 abc12,4 bc10,8 b12,0 bcd
6. (F)+N90+N3013,4 cd12,9 d9,4 cd11,9 bc13,1 abc12,4 bc11,3 bc12,3 cd
7. (F)+N90+N30+N3014,4 d12,5 cd10,0 de12,3 c14,1 c12,8 c12,1 d13,0 d
8. (F)+N90+N0+N6013,9 d12,1 bcd10,3 e12,1 bc13,8 bc12,5 bc11,9 cd12,7 d
R05 / LSD051,401,360,681,191,641,060,661,19
\( \overline{x} \) 12,711,58,711,012,811,910,611,7
 

Veislės skyrėsi sedimentacijos rodiklio reikšmėmis (4 lentelė). Tai lėmė genotipui būdinga baltymų sudėtis. Netręšti ir tik iš rudens NPK tręšti ‛Zentos’ kviečiai, vidutiniais duomenimis, subrandino grūdus, turinčius 2–5 ml didesnes sedimentacijos reikšmes, palyginti su ‛Ada’. Patręšus azotu tomis pačiomis normomis, skirtumas tarp veislių padidėjo iki 8–12 ml. Patręšti N90 net ir nepalankiais grūdų kokybei 2004-aisiais metais pagal sedimentacijos indekso reikšmes abiejų veislių grūdai atitiko I maistinių grūdų kokybės klasę, t. y. sedimentacija nebuvo mažesnė kaip 35 ml.

4 lentelė. Kietosios brandos (BBCH 89) grūdų sedimentacijos indekso priklausomumas nuo žieminių kviečių tręšimo / Table 4. Grain sedimentation index at complete maturity stage (BBCH 89) in relation to fertilization Skiltyse vienodomis raidėmis pažymėti duomenys tarpusavyje iš esmės nesiskiria / differences in the column data with the same letter are not significant at 0.05 probability level.
Tręšimas
Fertilization
BBCH 89 tarpsnio grūdų sedimentacijos rodiklis ml
Grain sedimentation index ml (BBCH 89)
‛Zentos’‛Ada’
200220032004 \( \overline{x} \) 200220032004 \( \overline{x} \)
1. N0P0K047 a51 a25 a41 ab41 a45 bc32 a39 ab
2. N0P80K12046 a47 a26 ab40 a43 ab39 a30 a37 a
3. N32P80K120S6 (F)50 a47 a25 a41 ab41 a39 a27 a36 a
4. (F)+N6065 b50 a30 b48 bc48 abc41 ab31 a40 ab
5. (F)+N9069 b55 a38 c54 cd51 bc47 c38 b45 bc
6. (F)+N90+N3069 b66 b43 d59 de51 bc46 bc45 c47 cd
7. (F)+N90+N30+N3071 b65 b49 e62 e49 abc50 c54 d51 cd
8. (F)+N90+N0+N60 70 b66 b50 e62 e56 c48 c53 d52 d
R05 / LSD057,77,54,06,68,05,04,66
\( \overline{x} \) 6156365147443943
 

Tręšimas azoto trąšomis didino sedimentacijos rodiklio reikšmes. 2004 metais, kai sedimentacijos ryšys su azoto trąšų normomis buvo labai stiprus (r = 0,94**), tręšiant pagal didžiausią bandyme taikytą N150 normą, sedimentacijos rodiklis grūduose padidėjo 25–27 ml, palyginti su pavasarį netręštaisiais. Esant silpnesniam ryšiui (r = 0,48** ir r = 0,86**) 2002 ir 2003 metais šis padidėjimas buvo 11–21 ml. Vidutiniais duomenimis, patikimas sedimentacijos rodiklio didėjimas buvo abiejų veislių kviečius patręšus vegetacijos pradžioje N90, palyginti su netręštaisiais. Sedimentacijos rodiklis didėjo, tačiau mažesniu kaip 95 % tikimybės lygiu, išbėrus po 30 kg trąšų azoto vėlesniais tarpsniais. Taigi, didžiausios sedimentacijos rodiklio reikšmės buvo patręšus N120-150 norma: ‛Zentos’ veislės 59–62 ml, ‛Ada’ veislės – 47–52 ml. Atsižvelgus į sedimentacijos rodiklio verčių dydį, grūdus galima skirstyti į tris grupes pagal tręšimo lygį analogiškai, kaip tai buvo padaryta įvertinus baltymų kiekį grūduose. Baltymų kiekio ir sedimentacijos rodiklių reikšmės labai glaudžiai susijusios tarpusavyje: koreliacijos koeficientai r = 0,913** ‛Zentos’ ir r = 0,829** ‛Ada’ veislės grūduose (5 lentelė). Abiejų veislių grūdų kokybės rodiklių tarpusavio koreliacija buvo panaši, tačiau koreliacijos glaudumas šiek tiek skirtingas. ‛Zentos’ veislės grūduose koreliacija tarp 1000-čio grūdų masės ir baltymų bei sedimentacijos neesminė, o ‛Ada’ veislės grūduose vidutinio stiprumo, esminga. Tai rodo, kad tirtieji žieminių kviečių genotipai tarpusavyje skyrėsi, todėl ir pokyčių dėl vėlinamos javapjūtės intensyvumas galėtų būti skirtingas.

 
5 lentelė. Kietosios brandos (BBCH 89) žieminių kviečių grūdų baltymų kiekio ir sedimentacijos rodiklio koreliacija su kitais technologiniais rodikliais / Table 5. The correlation of grain protein content and sedimentation index values with other technological traits of winter wheat grain at complete maturity stage (BBCH 89) Žr. * Atitinka 95 %, ** – 99 % tikimybės lygį / * Corresponds to 95 %, ** – 99 % significance level.
Rodiklis
Trait
‛Zentos’‛Ada’
rodiklio vertės imtyje
value of trait in sampling
\[ \overline{x} \pm\,\! ^{S}\overline{x} \]
koreliacijos koeficientas r
coefficient of correlation r
rodiklio vertės imtyje
value of trait in sampling
\[ \overline{x} \pm\,\! ^{S}\overline{x} \]
koreliacijos koeficientas r
coefficient of correlation r
baltymų kiekis
protein content
sedimen-
tacija
sedimen-
tation
baltymų kiekis
protein content
sedimen-
tacija
sedimen-
tation
Baltymų kiekis %
Protein content, %
11,0±0,211**0,91311,7±0,151**0,829
Sedimentacija ml
Sedimentation, ml
50,7±1,52**0,913143,4±0,87**0,8291
Natūrinis grūdų svoris kg hl−1
Hectolitre weight, kg hl−1
80,9±0,13**0,413**0,54583,1±0,12**0,491**0,444
1000-čio grūdų masė g
1000 grain weight, g
45,6±0,360,1220,09640,9±0,17**0,401**0,403
Stiklingumas %
Vitreous grain, %
88,7±1,03**0,705**0,81496,1±0,36**0,266**0,435
Šlapiojo glitimo kiekis %
Wet gluten content, %
20,6±0,66**0,928**0,94725,5±0,49**0,885**0,874
Glitimo indeksas vnt.
Gluten index, unit
90,4±1,27**−0,692**−0,65865,6±1,76**−0,567**−0,516
Kritimo skaičius s
Falling number, s
368±3,40,151**0,313393±4,1**−0,414*−0,237
 

Pjūties laiko poveikis baltymų kiekiui. Pjūties laiko poveikiui skirtingai tręštų žieminių kviečių grūdams išryškinti duomenys suskirstyti į tris grupes, atsižvelgus į grūduose sukauptų baltymų kiekį ir sedimentacijos rodiklio reikšmes. Viena grupė – grūdai, augę kviečių netręšus mineralinėmis trąšomis bei rudenį patręšus P80K120 ir N32P80K120S6 (1–3 variantų duomenų vidurkis). Šioje grupėje baltymų ir sedimentacijos rodiklio reikšmės buvo mažiausios, palyginti su kitomis dviem grupėmis. Tręštų rudenį (N32P80K120S6) bei vegetacijai atsinaujinus pagal N60 ir N90 normas (4–5 variantų) kviečių grūdai turėjo vidutinį baltymų kiekį bei vidutinį sedimentacijos rodiklį. Trečioje grupėje buvo grūdai kviečių, tręštų N120-150, paskirsčius pavasarį atsinaujinus vegetacijai (N90) ir vieną arba du kartus papildomai (6–8 variantai).

Skirtumai tarp vaškinės ir kietosios brandos grūduose sukaupto baltymų kiekio buvo nenuoseklūs ir neesminiai vertinant 95 % tikimybės lygiu (1 pav.). Todėl galima teigti, kad vaškinės brandos tarpsniu sausuose grūduose dažniausiai buvo toks pat baltymų (suminio azoto) kiekis kaip ir kietosios brandos grūduose.

 
1 paveikslas. Pjūties laiko poveikis baltymų kiekiui skirtingai tręštų ‛Zentos’ ir ‛Ada’ veislių žieminių kviečių grūduose / Figure 1. Influence of harvest time on grain protein content for winter wheat cultivars ‛Zentos’ and ‛Ada’ at different levels of fertilization Vidutiniai duomenys: 1–3 variantų – netręštų arba tręštų iš rudens; 4–5 variantų – tręštų N60 ir N90 vegetacijai atsinaujinus; 6–8 variantų – tręštų N90+N30+N0, N90+N30+N30, N90+N0+N60 kviečių grūdų. Pjūties laikas: v – vaškinė branda (BBCH 87), k – kietoji (BBCH 89), k+10, k+20, k+30 – po kietosios brandos praėjus 10, 20 ir 30 dienų / averaged data for wheat not fertilized or fertilized in autumn (1–3 treatments), fertilized by N60, 90 at resumption of vegetation (4–5 treatments) and fertilized by N90+N30+N0, N90+N30+N30, N90+N0+N60 (6–8 treatments). Harvest time: v – hard dough ripe (BBCH 87), k – fully ripe (BBCH 89), k+10, k+20, k+30 – 10, 20 and 30 days after BBCH 89.
1 paveikslas. Pjūties laiko poveikis baltymų kiekiui skirtingai tręštų ‛Zentos’ ir ‛Ada’ veislių žieminių kviečių grūduose / Figure 1. Influence of harvest time on grain protein content for winter wheat cultivars ‛Zentos’ and ‛Ada’ at different levels of fertilization
1 paveikslas. Pjūties laiko poveikis baltymų kiekiui skirtingai tręštų ‛Zentos’ ir ‛Ada’ veislių žieminių kviečių grūduose / Figure 1. Influence of harvest time on grain protein content for winter wheat cultivars ‛Zentos’ and ‛Ada’ at different levels of fertilization

1 paveikslas. Pjūties laiko poveikis baltymų kiekiui skirtingai tręštų ‛Zentos’ ir ‛Ada’ veislių žieminių kviečių grūduose / Figure 1. Influence of harvest time on grain protein content for winter wheat cultivars ‛Zentos’ and ‛Ada’ at different levels of fertilization
 

Baltymų kiekis šiek tiek padidėjo praėjus 10 dienų po BBCH 89 tarpsnio tik ‛Zentos’ veislės kviečių grūduose drėgnesniais metais (2004 m.) mažiausiai baltymų sukaupusių grūdų grupėje. Pastebima tendencija, kad, praėjus pirmosioms 10 dienų po BBCH 89 tarpsnio, baltymų grūduose gali būti randama šiek tiek daugiau, negu nukultuose BBCH 89 tarpsniu, tais atvejais, kai kviečiai patręšti azoto trąšomis. Priežastis galėjo būti tai, kad subrendo šalutinių stiebų varpose buvę grūdai, kurie prieš 10 dienų buvo smulkūs ir išbyrėjo pro kombaino sietus kūlimo metu. Vėlesnių pjūčių grūduose, palyginti su ankstesnės pjūties grūdais, baltymų kiekis dažniausiai kito paklaidų ribose. Vertinant atskirų metų tręšimo variantų grupes kiekvieno javapjūtės vėlinimo žingsnio atveju, nuoseklių baltymų kiekio pokyčių nepastebėta.

Pagal 95 % tikimybės lygį vėlinamos iki 30 dienų pjūties įtaka baltymų kiekiui yra neesminė. Tai sutampa su kitų tyrėjų išvadomis Žr. Dianne C. Farrer, Randy Weisz, Ronnie Heiniger, J. Paul Murphy, Michael H. Pate, “Delayed Harvest Effect on Soft Red Winter Wheat in the Southeastern USA,” 2006. . Tačiau, įvertinę visų tręšimo lygių vidutinius (1–8 variantų) bei vidutinius trejų bandymų metų kiekvieno tręšimo lygio duomenis, galime kalbėti apie kitimo tendencijas (2 pav.). Nors ne iš esmės, tačiau azotu tręšiamų kviečių grūduose baltymų kiekis vėlinant javapjūtę dažniausiai turėjo tendenciją mažėti ir, trejų metų vidutiniais duomenimis, lyginant tarpsnius k+30 d. su k+10 d., sumažėjo 0,1–0,3 proc. vieneto.

 
2 paveikslas. Pjūties laiko poveikis vidutiniam baltymų kiekiui ‛Zentos’ ir ‛Ada’ veislių žieminių kviečių grūduose / Figure 2. Harvest time influence on grain protein mean data for winter wheat cultivars ‛Zentos’ and ‛Ada’ at different fertilization strategy Vidutiniai duomenys: 1–3 variantų – netręštų arba tręštų iš rudens, 4–5 variantų – tręštų N60 ir N90 vegetacijai atsinaujinus, 6–8 variantų – tręštų N90+N30+N0, N90+N30+N30, N90+N0+N60, 1–8 variantų – visų tręšimo lygių kviečių grūdų. Pjūties laikas: v – vaškinė branda (BBCH 87), k – kietoji (BBCH 89), k+10, k+20, k+30 – po kietosios brandos praėjus 10, 20 ir 30 dienų / averaged data for wheat not fertilized or fertilized in autumn (1–3 treatments), fertilized by N60, 90 at resumption of vegetation (4–5 treatments) and fertilized by N90+N30+N0, N90+N30+N30, N90+N0+N60 (6–8 treatments), for all fertilization levels (1–8 treatments). Harvest time: v – hard dough ripe (BBCH 87), k – fully ripe (BBCH 89), k+10, k+20, k+30 – 10, 20 and 30 days after BBCH 89.
2 paveikslas. Pjūties laiko poveikis vidutiniam baltymų kiekiui ‛Zentos’ ir ‛Ada’ veislių žieminių kviečių grūduose / Figure 2. Harvest time influence on grain protein mean data for winter wheat cultivars ‛Zentos’ and ‛Ada’ at different fertilization strategy
2 paveikslas. Pjūties laiko poveikis vidutiniam baltymų kiekiui ‛Zentos’ ir ‛Ada’ veislių žieminių kviečių grūduose / Figure 2. Harvest time influence on grain protein mean data for winter wheat cultivars ‛Zentos’ and ‛Ada’ at different fertilization strategy
 

Pjūties laiko poveikis sedimentacijos rodiklio reikšmėms. Sedimentacijos verčių skirtumai tarp vaškinės ir kietosios pjūties žieminių kviečių grūdų buvo neesminiai tiek skirtingai mineralinėmis trąšomis aprūpintų, tiek nevienodomis orų sąlygomis brendusių grūdų grupėse (3 pav.). Pavėlinus pjūtį iki 30 d., abiejų veislių grūdų sedimentacija tendencingai mažėjo metais, kai šio rodiklio reikšmės buvo didesnės (2002 m. ir 2003 m.). Tokia tendencija buvo visose tręšimo intensyvumo grupėse. Kai sedimentacijos rodiklio reikšmės dėl orų buvo itin mažos (2004 m.), ‛Zentos’ veislės netręštų ir azotu tręštų vieną kartą pavasarį kviečių grupėse, vėlinant javapjūtę, jos šiek tiek padidėjo. Sedimentacijos priklausomumo nuo pjūties laiko tendencijas parodė koreliacijos koeficientai (6 lentelė). Esant sausiems orams (2002 ir 2003 m.), ‛Zentos’ veislės ir kiekvienais tyrimų metais ‛Ada’ veislės kviečių sedimentacijos rodiklis dėl vėlinamos javapjūtės turėjo tendenciją mažėti. Priklausomumas tapo esminiu, kai dėl sauso ir karšto oro grūdai subrendo per trumpesnį laiką (2003 m.), ir, matyt, nespėjo suformuoti jiems būdingų baltyminių struktūrų.

 
3 paveikslas. Pjūties laiko poveikis sedimentacijos reikšmėms skirtingai tręštų ‛Zentos’ ir ‛Ada’ veislių žieminių kviečių grūduose / Figure 3. Harvest time influence on grain sedimentation values for winter wheat cultivars ‛Zentos’ and ‛Ada’ at different fertilization level Vidutiniai duomenys: 1–3 variantų – netręštų arba tręštų iš rudens; 4–5 variantų – tręštų N60 ir N90 vegetacijai atsinaujinus; 6–8 variantų – tręštų N90+N30+N0, N90+N30+N30, N90+N0+N60 kviečių grūdų. Pjūties laikas: v – vaškinė branda (BBCH 87), k – kietoji (BBCH 89), k+10, k+20, k+30 – po kietosios brandos praėjus 10, 20 ir 30 dienų / average data for wheat not fertilized or fertilized in autumn (1–3 treatments), fertilized by N60, 90 at resumption of vegetation (4–5 treatments) and fertilized by N90+N30+N0, N90+N30+N30, N90+N0+N60 (6–8 treatments). Harvest time: v – hard dough ripe (BBCH 87), k – fully ripe (BBCH 89), k+10, k+20, k+30 – 10, 20 and 30 days after BBCH 89.
3 paveikslas. Pjūties laiko poveikis sedimentacijos reikšmėms skirtingai tręštų ‛Zentos’ ir ‛Ada’ veislių žieminių kviečių grūduose / Figure 3. Harvest time influence on grain sedimentation values for winter wheat cultivars ‛Zentos’ and ‛Ada’ at different fertilization level
3 paveikslas. Pjūties laiko poveikis sedimentacijos reikšmėms skirtingai tręštų ‛Zentos’ ir ‛Ada’ veislių žieminių kviečių grūduose / Figure 3. Harvest time influence on grain sedimentation values for winter wheat cultivars ‛Zentos’ and ‛Ada’ at different fertilization level

3 paveikslas. Pjūties laiko poveikis sedimentacijos reikšmėms skirtingai tręštų ‛Zentos’ ir ‛Ada’ veislių žieminių kviečių grūduose / Figure 3. Harvest time influence on grain sedimentation values for winter wheat cultivars ‛Zentos’ and ‛Ada’ at different fertilization level
 
6 lentelė. Skirtingai tręštų žieminių kviečių grūdų sedimentacijos priklausomumas nuo pjūties laiko / Table 6. Winter wheat grain sedimentation index in relation to harvest time at different fertilization * Atitinka 95 %, ** – 99 % tikimybės lygį / * corresponds to 95 %, ** – 99 % significance level. Pjūties laikas (n = 4): kietoji branda, po kietosios brandos praėjus 10, 20 ir 30 dienų / harvest time (n = 4): fully ripe and 10, 20 and 30 days after fully ripe.
Tręšimo lygis
Fertilization level
Sedimentacijos priklausomumas nuo pjūties laiko:
koreliacijos koeficientas r
Sedimentation index in relation to harvest time:
correlation coefficient r
‛Zentos’‛Ada’
200220032004vid.200220032004vid.
avg.
Be azoto trąšų
Without N fertilizers
−0,320*−0,6990,328−0,163−0,081**−0,820−0,022−0,181
N60, 90 (BBCH 23-24)−0,500−0,5610,600−0,122−0,192−0,584−0,426−0,241
N120, 150 (BBCH 23-24, 31-32, 39-41)−0,571*−0,651−0,266−0,111−0,176−0,490−0,316−0,204
Visi tręšimo lygiai
For all fertilization levels
−0,134−0,2310,025−0,094−0,054−0,334−0,070−0,121

Įvertinę visų tręšimo lygių vidutinius (1–8 variantų) bei vidutinius trejų bandymų metų kiekvieno tręšimo lygio duomenis, galime teigti, kad dėl javapjūtės vėlinimo sedimentacijos pokyčiai buvo nuoseklūs, nors skaitmenine išraiška nedideli (4 pav.). Vėlinant javapjūtę grūdų sedimentacijos rodiklis mažėjo.

 
4 paveikslas. Pjūties laiko poveikis vidutinėms sedimentacijos rodiklio vertėms ‛Zentos’ ir ‛Ada’ veislių žieminių kviečių grūduose / Figure 4. Harvest time influence on sedimentation mean values for winter wheat cultivars ‛Zentos’ and ‛Ada’ Vidutiniai duomenys: 1–3 variantų – netręštų arba tręštų iš rudens; 4–5 variantų – tręštų N60 ir N90 vegetacijai atsinaujinus; 6–8 variantų – tręštų N90+N30+N0, N90+N30+N30, N90+N0+N60, 1–8 variantų – visų tręšimo lygių kviečių grūdų. Pjūties laikas: v – vaškinė branda (BBCH 87), k – kietoji (BBCH 89), k+10, k+20, k+30 – po kietosios brandos praėjus 10, 20 ir 30 dienų / averaged data for wheat not fertilized or fertilized in autumn (1–3 treatments), fertilized by N60, 90 at resumption of vegetation (4–5 treatments), fertilized by N90+N30+N0, N90+N30+N30, N90+N0+N60 (6–8 treatments), and for all levels of fertilization (1–8 treatments). Harvest time: v – hard dough ripe (BBCH 87), k – fully ripe (BBCH 89), k+10, k+20, k+30 – 10, 20 and 30 days after BBCH 89.
4 paveikslas. Pjūties laiko poveikis vidutinėms sedimentacijos rodiklio vertėms ‛Zentos’ ir ‛Ada’ veislių žieminių kviečių grūduose / Figure 4. Harvest time influence on sedimentation mean values for winter wheat cultivars ‛Zentos’ and ‛Ada’
4 paveikslas. Pjūties laiko poveikis vidutinėms sedimentacijos rodiklio vertėms ‛Zentos’ ir ‛Ada’ veislių žieminių kviečių grūduose / Figure 4. Harvest time influence on sedimentation mean values for winter wheat cultivars ‛Zentos’ and ‛Ada’
 

Per 30 dienų po BBCH 89 tarpsnio sedimentacijos reikšmės ‛Zentos’ veislės kiekvieno tręšimo lygio grūdų sumažėjo 4 ml, ‛Ada’ veislės – 2–3 ml. Taigi, pavėlinus javapjūtę kiekvienu 10 dienų žingsniu, sedimentacijos rodiklis sumažėjo vidutiniškai 0,7–1,3 ml. Azotu tręštų veislės ‛Ada’ kviečių sumažėjo labiau, palyginti su netręštaisiais. Kai sedimentacijos reikšmės didelės, jų sumažėjimas dėl pavėlintos javapjūtės nebūtų labai svarbus ūkiniu požiūriu, kadangi grūdų klasė dėl šio rodiklio nesumažėtų. Tačiau kai sedimentacijos rodiklio reikšmės būna priartėjusios prie ribinių, žemiau kurių grūdai laikomi mažesnės vertės, net ir nedidelis sedimentacijos sumažėjimas dėl javapjūtės vėlinimo atneštų ekonominių nuostolių. Ūkiniu požiūriu sedimentacijos rodiklio reikšmių mažėjimas dėl užtęstos javapjūtės esminę įtaką grūdų kokybės vertinimui galėtų turėti atvejais, kai kviečiai netręšti azotu arba kai dėl nepalankių kviečiams bręsti sąlygų azoto trąšomis tręštųjų kviečių sedimentacijos vertės mažos.