Straipsnis Lietuvos pramonės sektoriaus vystymosi bei kuro ir energijos vartojimo pramonėje 2005–2010 m. analizė

Kiti pramonės pažangos rodikliai pateikti 4 lentelėje.

4 lentelė. Pramonės pažangos rodikliai
-2004 m.2005 m.2006 m.2007 m.2008 m.2009 m.
Pažangiųjų ir vidutiniškai pažangiųjų technologijų gamybos sektoriaus sukurta pridėtinės vertės dalis (apdirbamosios gamybos sukurtos tarp pridėtinės vertės) %16,422,023,729,222,019,5
Įmonių, įdiegusių sertifikuotas kokybės vadybos sistemas pagal tarptautinio ISO 9001 serijos standarto reikalavimus, skaičius489591697809815972
Įmonių, įdiegusių sertifikuotas aplinkos vadybos sistemas pagal tarptautinio ISO 14001 standarto reikalavimus, skaičius155208252312402485

Pažangiųjų ir vidutiniškai pažangiųjų technologijų gamybos sektoriaus sukurtos pridėtinės vertės dalis (tarp apdirbamosios gamybos sukurtos pridėtinės vertės) 2005–2009 m. siekė 19,5–29,2 %.

Įmonių, įdiegusių sertifikuotas kokybės vadybos sistemas pagal tarptautinio ISO 9001 serijos standarto reikalavimus, skaičius šiuo laikotarpiu padidėjo apie 1,6 karto – nuo 591 iki 972, o įdiegusių sertifikuotas aplinkos vadybos sistemas pagal tarptautinio ISO 14001 standarto reikalavimus – apie 2,3 karto: nuo 208 iki 485.

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija Lietuvoje 2005–2007 m. augo apie 11 % – nuo 22 609 iki 25 146 tūkst. tonų CO2 ekvivalentu, o 2007–2009 m. laikotarpiu sumažėjo nuo 25 146 iki 21 609 tūkst. tonų CO2 ekvivalentu, t. y. apie 14 % (5 lentelė).

 
5 lentelė. Šiltnamio dujų kiekis, išmestas į atmosferą 2005–2009 m. Aplinkos ministerijos duomenys.
-2000 m.2005 m.2006 m.2007 m.2008 m.2009 m.
Iš viso19.16622.60923.41925.14624.0332.609
Pramonė3.7624.9055.2046.9876.1224.630
Energetika6.3327.0566.7496.2026.1616.153
Transportas3.3894.4064.6685.4325.3864.451
Kitos veiklos5.6836.2426.7626.5256.3646.375

Šių dujų emisija 2007–2009 m. pramonėje sumažėjo nuo 6 987 iki 4 630 tūkst. tonų CO2 ekvivalentu, t. y. apie 34 %, transporte – nuo 5 432 iki 4 451 tūkst. tonų CO2 ekvivalentu (apie 18 %). Energetikoje šių dujų emisija 2005–2009 m. mažėjo nuo 7 056 iki 6 153 tūkst. tonų CO2 ekvivalentu (apie 13 %) (16 pav.).

16 pav. Šiltnamio dujų kiekis, išmestas į atmosferą tūkst. tonų CO2 ekvivalentu

2009 m. apie 28,5 % šiltnamio efektą sukeliančių dujų teko energetikai, 21,4 % – pramonei, 20,6 % – transportui ir 29,5 % – kitoms veikloms.
 

Aplinką teršiančių medžiagų (anglies monoksido, azoto oksidų, sieros dioksido, lakiųjų organinių junginių ir kietųjų dalelių) visų ūkio veiklų bendra teršalų emisija į atmosferą 2005–2009 m. siekė 390–407 tūkst. tonų, kurių didžioji dalis 2009 m. teko transportui (apie 43 %) ir energetikai (apie 36 %). Pramonėje šių teršalų emisija siekė 78,1 tūkst. tonų (20 %) ir buvo apie 2 kartus mažesnė nei energetikoje ar transporte (17 pav.).

17 pav. Aplinką teršiančių medžiagų emisija į atmosferą tūkst. tonų

Transporte ir energetikoje apie 52–73 % vyravo anglies monoksido emisija. Pramonėje apie 55–70 % vyravo lakiųjų organinių junginių emisija, o anglies monoksido emisija sudarė apie 9–16 %.
 

Teršalų, išmetamų į atmosferą, pramonėje procentinė sudėtis 2009 m. parodyta 18 pav.

18 pav. Pramonės teršalų, išmetamų į atmosferą, procentinė sudėtis 2009 m.

Lakiųjų organinių junginių emisija pramonėje 2009 m. siekė 55,4 %, sieros dioksido emisija – 21,4 %, azoto oksidų emisija – 11,8 %, anglies monoksido emisija – 8,7 % ir kietųjų dalelių emisija – 2,7 %.

Pramonės įmonių išlaidos aplinkos apsaugai 2005–2009 m. išaugo apie 3 kartus – nuo 298 iki 916 mln. Lt (6 lentelė; 19 pav.). 2009 m. apie 48 % išlaidų sudarė investicijos aplinkos apsaugos priemonėms, apie 43 % teko einamosioms išlaidoms ir apie 9 % – investicijoms gamybos procesui keisti.

 
6 lentelė. Pramonės įmonių išlaidos aplinkos apsaugai 2005–2009 m. mln. Lt
-2000 m.2005 m.2006 m.2007 m.2008 m.2009 m.
Iš viso išlaidų mln. Lt45,4298,5498,1482,3610,9916,1
Iš viso investicijų:33,899,7274,2248,6321,0523,2

aplinkos apsaugos priemonėms,​
26,177,6229,3186,3297,9443,2

gamybos procesui keisti.​
7,722,144,962,323,180,0
Iš viso einamųjų išlaidų:11,6198,8223,9233,7289,9392,9

vidaus išlaidos,​
119,1146,1145,2209,4218,9

aplinkosaugos paslaugų pirkimas.​
79,777,888,580,5174,0
19 pav. Pramonės įmonių išlaidos aplinkos apsaugai 2005–2009 m. mln. Lt
 

Išvados

1. 2005–2010 m. Lietuvos ekonomikos plėtra buvo labai permaininga: 2005–2008 m. BVP padidėjo apie 1,5 karto – nuo 72,1 iki 111,5 mlrd. Lt (vidutinis kasmetinis prieaugis – 7,1 %), ir Lietuva buvo viena iš sparčiausiai besivystančių Europos Sąjungos šalių. 2008 m. buvo stebimas BVP augimo lėtėjimas (BVP prieaugis siekė tik 2,9 %). 2009 m. vyko akivaizdus Lietuvos ekonomikos nuosmukis, BVP smuko –14,7 %. BVP indeksas 2008 m. siekė 177 %, palyginti su 2000 m., o 2009 m. smuko iki 151 % ir buvo artimas 2005–2006 m. dydžiui. 2010 m. buvo juntamos ekonomikos gerėjimo tendencijos – BVP prieaugis, palyginti su 2009 m., padidėjo 1,3 %.

2. Pramonės sektoriaus bendrosios pridėtinės vertės dalis 2005–2010 m. sudarė 21–25 %. Bendroji pramonės produkcija (to meto kainomis, be PVM ir akcizo) 2005–2008 m. padidėjo apie 1,5 karto – nuo 40,88 iki 62,86 mlrd. Lt. Vidutinis kasmetinis pramonės sektoriaus produkcijos prieaugis 2005–2008 m. buvo apie 5,0 %. Pramonės produkcijos indeksas 2008 m., palyginti su 2000 m., siekė 184,6 %. 2009 m. pramonės produkcijos indeksas smuko iki 160,2 % ir prilygo 2005–2006 m. dydžiui. 2010 m., palyginti su 2009 m., pramonės indeksas padidėjo 5,6 %.

3. Išgaunamosios ir apdirbamosios pramonės (IAP) produkcija laikotarpiu iki 2008 m. augo nuo 35,23 iki 54,32 mlrd. Lt (apie 1,5 karto), 2009 m. – sumažėjo iki 38,12 mlrd. Lt (apie 1,4 karto) ir 2010 m. – padidėjo iki 46,21 mlrd. Lt (apie 1,2 karto). Vienos iš stambiausių IAP dedamųjų – maisto produktų ir gėrimų gamybos produkcija – 2005–2008 m. didėjo nuo 6,33 iki 9,76 mlrd. Lt (apie 1,5 karto), o 2010 m. – sumažėjo iki 8,97 mlrd. Lt.

 

4. Kuro ir energijos galutinės reikmės Lietuvoje 2005–2007 m. didėjo nuo 188 iki 210 PJ (apie 12 %). 2008 ir 2009 m. buvo stebimas šių sąnaudų mažėjimas iki 205 ir 192 PJ, o 2010 m. – padidėjimas iki 199 PJ. Pramonei teko apie 17–21 % visų galutinių kuro ir energijos reikmių (33–42 PJ). Kuras ir energija, sunaudoti pramonės produkcijos gamybai, 2005–2007 m. didėjo apie 7,4 %. 2008–2009 m. šios sąnaudos sumažėjo apie 22,5 % ir siekė 2002 m. lygį, o 2010 m., palyginti su 2009 m., padidėjo apie 9,5 %. Kuras ir energija, suvartoti pramonės produkcijos gamybai 2010 m., buvo pasiskirstę taip: gamtinėms dujoms teko 32,0 %, elektros energijai – 25,6 %, šiluminei energijai – 20,9 %, malkoms, medienos atliekoms ir anglims – 17,1 %, naftos produktams ir kitam kurui – 4,4 %.

5. 2005–2010 m. stambiausi pramonės gamtinių dujų vartotojai buvo maisto produktų ir gėrimų pramonė (3,6–4,2 PJ) bei cheminių medžiagų ir cheminių gaminių pramonė (2,0–3,5 PJ). Šių abiejų veiklų bendrosios dujų sąnaudos 2010 m. sudarė apie 63 % visos pramonės sunaudotų gamtinių dujų. Didžiausi pramonės elektros energijos vartotojai buvo maisto produktų ir gėrimų pramonė (1,8–2,0 PJ) bei chemikalų ir chemijos gaminių pramonė (2,1–2,8 PJ), kurios kartu 2010 m. suvartojo apie 48 % visos pramonės panaudotos elektros energijos. Stambiausias pramonės šiluminės energijos vartotojas buvo chemikalų ir chemijos gaminių pramonė (5,1–6,5 PJ), suvartojusi apie 70–89 % visos pramonės šiluminės energijos.

 

6. Pramonės galutinės energijos didžiausias vartotojas 2010 m. buvo chemikalų ir chemijos gaminių pramonė – 34,5 %. Toliau eina maisto produktų, gėrimų ir tabako pramonė – 20,0 % bei kitų nemetalo mineralinių produktų pramonė – 14,4 %. Šios trys pramonės veiklos sunaudojo apie 70 % visos pramonės galutinės energijos.

7. 2005–2009 m. galutinės energijos naudojimo intensyvumas pramonėje sumažėjo nuo 60,0 iki 50,7 tne/mln. Lt sukurto BVP, t. y. apie 1,2 karto. Darbo našumas apdirbamojoje gamyboje padidėjo apie 1,2 karto – nuo 26,0 iki 31,0 Lt bendros pridėtinės vertės, tenkančios vienai faktiškai dirbtai valandai. Pažangiųjų ir vidutiniškai pažangiųjų technologijų gamybos sektoriaus sukurtos pridėtinės vertės dalis (apdirbamosios gamybos sukurtos pridėtinės vertės) siekė 19,5–29,2 %.

8. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija pramonėje 2007–2009 m. sumažėjo apie 34 % – nuo 6 987 iki 4 630 tūkst. tonų CO2 ekvivalentu ir 2009 m. sudarė apie 21,4 % bendro (visų ūkio veiklų) šių dujų emisijos kiekio. Aplinką teršiančių medžiagų (anglies monoksido, azoto oksidų, sieros dioksido, lakiųjų organinių junginių ir kietųjų dalelių) emisija į orą, tenkanti pramonei 2009 m., siekė 78,1 tūkst. tonų, sudarė apie 20 % bendros šių teršalų emisijos. Pramonės įmonių išlaidos aplinkos apsaugai 2005–2009 m. išaugo apie 3 kartus, nuo 298 iki 916 mln. Lt. 2009 m. apie 48 % išlaidų sudarė investicijos aplinkos apsaugos priemonėms, apie 43 % teko einamosioms išlaidoms ir apie 9 % – investicijoms gamybos procesui keisti.

 

Literatūra

  • Gaigalis, Vygandas; Romualdas Škėma, „Energijos ir kuro vartojimo pokyčiai Lietuvoje ir jos pramonėje“ / Šilumos energetika ir technologijos – 2010, Kaunas: Technologija, 2010, p. 107–112.
  • Gaigalis, Vygandas; Romualdas Škėma, „Kuro ir energijos vartojimo Lietuvoje ir jos pramonėje 2000–2006 m. analizė“, Energetika, 2007, nr. 4, p. 90–98.
  • Gaigalis, Vygandas; Romualdas Škėma, „Lietuvos pramonės sektoriaus vystymosi bei kuro ir energijos vartojimo pramonėje 2004–2008 m. tendencijos“, Energetika, 2010, t. 56, nr. 3–4, p. 210–218.
  • Gaigalis, Vygandas; Romualdas Škėma, „Lietuvos pramonės vystymosi bei kuro ir energijos vartojimo pramonės sektoriuje 2002–2007 m. analizė“, Energetika, 2009, nr. 4, p. 228–236.
  • Gaigalis, Vygandas; Romualdas Škėma, „Ūkio vystymosi bei kuro ir energijos vartojimo Lietuvoje 2004–2008 m. analizė“, Energetika, 2010, t. 56, nr. 3–4, p. 186–192.
  • Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Gamtos ištekliai ir aplinkos apsauga 2009, Vilnius, 2010.
  • Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Kuro ir energijos balansas 2007, Vilnius, 2008.
  • Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Kuro ir energijos balansas 2008, Vilnius, 2009.
  • Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Kuro ir energijos balansas 2009, Vilnius, 2010.
  • Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Kuro ir energijos balansas 2010, Vilnius, 2011.
  • Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuva skaičiais 2011, Vilnius, 2011.
  • Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos statistikos metraštis 2009, Vilnius, 2009.
  • Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos statistikos metraštis 2010, Vilnius, 2010.
  • Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Pramonės darbo rezultatai 2008/12, Vilnius, 2009, p. 7–88.
  • Statistikos departamentas, Lietuvos ekonomikos 2010 m. IV ketvirčio apžvalga, Vilnius, 2011.
  • Statistikos departamentas, Lietuvos ekonominė ir socialinė raida 2011/1, Vilnius, 2011.
 

An Analysis of the 2005–2010 Lithuanian Industry Development and Consumption of Fuel and Energy

  • Bibliographic Description: Vygandas Gaigalis, Romualdas Škėma, „Lietuvos pramonės sektoriaus vystymosi bei kuro ir energijos vartojimo pramonėje 2005–2010 m. analizė“, @eitis (lt), 2016, t. 753, ISSN 2424-421X.
  • Previous Edition: Vygandas Gaigalis, Romualdas Škėma, „Lietuvos pramonės sektoriaus vystymosi bei kuro ir energijos vartojimo pramonėje 2005–2010 m. analizė“, Energetika, 2012, t. 58, nr. 1, p. 9–20, ISSN 0235-7208.
  • Institutional Affiliation: Lietuvos energetikos instituto Efektyvaus energijos naudojimo, tyrimų ir informacijos centras.
Summary: Analysis of Lithuanian industry development and consumption of fuel and energy in industry for the period of 2005–2010 is presented in this article. The structural changes of Lithuanian manufacturing industry are shown. The indices of industrial production and its main composite parts are disclosed. Primary attention was directed to production by all kinds of industrial activity. The final energy consumption in industry by different energy sources and various consumer groups is indicated. Energy demand and its changes in industry are analyzed. The main industrial consumers of natural gas, electricity, heat, oil products and firewood, wood waste and hard coal are discussed. Industry progress indicators, energy intensity, labor productivity, emission of air pollutants and expenditures of industrial enterprises on environmental protection are given.

Keywords: industry, production, energetics, energy consumption, energy efficiency, environment protection.