• 2020 m. gruodžio 4 d. 20:00–23:59 val. (artimiausio penktadienio vakarą) naujinsime tinklavietės įrangą. Minėtą laikotarpį tinklavietės turinys gali būti nepasiekiamas.

Straipsnis Lietuvos pramonės sektoriaus vystymosi bei kuro ir energijos vartojimo pramonėje 2005–2010 m. analizė

  • Bibliografinis aprašas: Vygandas Gaigalis, Romualdas Škėma, „Lietuvos pramonės sektoriaus vystymosi bei kuro ir energijos vartojimo pramonėje 2005–2010 m. analizė“, @eitis (lt), 2016, t. 753, ISSN 2424-421X.
  • Ankstesnis leidimas: Vygandas Gaigalis, Romualdas Škėma, „Lietuvos pramonės sektoriaus vystymosi bei kuro ir energijos vartojimo pramonėje 2005–2010 m. analizė“, Energetika, 2012, t. 58, nr. 1, p. 9–20, ISSN 0235-7208.
  • Institucinė prieskyra: Lietuvos energetikos instituto Efektyvaus energijos naudojimo, tyrimų ir informacijos centras.

Santrauka. Straipsnyje pateikiama pramonės sektoriaus vystymosi bei kuro ir energijos vartojimo Lietuvos pramonėje 2005–2010 m. analizė. Parodyti šio laikotarpio pramonės sektoriaus sukuriamos produkcijos kitimo tendencijos, išgaunamosios ir apdirbamosios pramonės dalis bendrojoje pridėtinėje vertėje, jos struktūra ir pokyčiai, visos pramonės ir jos pagrindinių dedamųjų produkcijos indeksai, galutinės energijos sąnaudos. Pateikti energijos suvartojimo ir jos kitimo apdirbamojoje pramonėje pokyčiai nurodant didžiuosius pramonės elektros energijos, gamtinių dujų, šiluminės energijos, skysto kuro (mazutų) bei malkų, medienos atliekų ir akmens anglių vartotojus. Pateikti pramonės pažangos, galutinės energijos intensyvumo, darbo našumo bei aplinkos taršos rodikliai, taip pat pramonės įmonių išlaidos aplinkos apsaugai.

Pagrindiniai žodžiai: pramonė, produkcija, energetika, energijos sąnaudos, efektyvus energijos naudojimas, aplinkos apsauga.

 

Įvadas

Lietuvos ekonomikos plėtra 2005–2010 m. buvo labai permaininga. 2005–2008 m. bendras vidaus produktas (BVP) Lietuvoje kasmet augo (vidutinis kasmetinis prieaugis – 7,1 %). Šalies BVP to meto kainomis šiuo laikotarpiu padidėjo apie 1,5 karto – nuo 72,1 iki 111,5 mlrd. Lt, ir Lietuva buvo viena iš sparčiausiai besivystančių Europos Sąjungos šalių. 2008 m. buvo stebimas BVP augimo lėtėjimas (BVP prieaugis siekė tik 2,9 %) Žr. Statistikos departamentas, Lietuvos ekonominė ir socialinė raida 2011/1, 2011. . 2009 m. vyko stiprus Lietuvos ekonomikos nuosmukis, BVP, palyginti su praėjusiais metais, smuko – 14,7 % (1 pav.)

1 pav. Bendro vidaus produkto (BVP) Lietuvoje kitimas ir indeksas

BVP indeksas 2005 m. siekė 146 %, palyginti su 2000 m., 2008 m. – 177 %, o 2009 m. – tik 151 %, 2010 m. – 153 % ir buvo artimas 2005–2006 m. dydžiui. 2010 m. buvo juntamos ekonomikos gerėjimo tendencijos, BVP prieaugis, palyginti su 2009 m., padidėjo 1,3 %.

 

Pagal ekonominės veiklos rūšis, didžiausia bendrosios pridėtinės vertės dalis Lietuvoje per šį laikotarpį teko paslaugų sektoriui – 62–70 %. Pramonės sektoriaus (kasyba, apdirbamoji gamyba, elektros, dujų ir vandens tiekimas) bendrosios pridėtinės vertės dalis 2005–2010 m. sudarė 21–25 %. Visos pramonės dalis bendrojoje pridėtinėje vertėje (buvusiomis kainomis %) 2005–2009 m. nuolatos mažėjo nuo 25,3 iki 20,5 %, o 2010 m. – padidėjo iki 22,3 % Žr. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuva skaičiais 2011, 2011. .

Lietuvoje žymus visų ūkio sektorių vystymosi sulėtėjimas buvo jaučiamas nuo 2008 m. vidurio iš esmės dėl pasaulinės finansų krizės poveikio, sutrikus ekonominei pusiausvyrai finansų, nekilnojamojo turto ir statybų rinkose. Paklausos pokytis smarkiai paveikė pramonės ir prekybos plėtrą, sulėtėjo investicinis procesas, dėl pagrindinių užsienio prekybos rinkų smukimo sumažėjo lietuviškų prekių ir paslaugų paklausa užsienyje.

Lietuvos pramonės sektoriaus struktūriniai pokyčiai

2005–2008 m. Lietuvos pramonės sektorius vystėsi sparčiai. Bendroji pramonės produkcija (to meto kainomis, be PVM ir akcizo) šiuo laikotarpiu išaugo apie 1,5 karto – nuo 40,88 iki 62,86 mlrd. Lt.

 

Pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikaciją EVRK-1.1, pramonės sektoriaus produkcijos indeksas 2005 m. siekė 6,8 %, 2006 m. – 7,8 %, 2007 m. – 4,2 %. 2007–2008 m. buvo stebimas pramonės indekso augimo tempų lėtėjimas, kuris 2008 m. siekė tik 1,0 %. Vidutinis kasmetinis pramonės sektoriaus produkcijos prieaugis 2005–2008 m. buvo apie 5,0 %. Pramonės produkcijos indeksas 2005 m., palyginti su 2000 m., siekė 162,7 %, o 2008 m. – net 184,6 % Žr. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos statistikos metraštis 2009, 2009. . 2009 m. pramonės produkcijos indeksas, palyginti su 2008 m., sumažėjo 13,2 %. Pramonės produkcijos prieaugis 2009 m., palyginti su 2000 m., buvo tik 160,2 %, 2010 m. – 169,3 % ir prilygo 2005–2006 m. dydžiui (2 pav.).

2 pav. Lietuvos pramonės sektoriaus produkcijos indekso pokyčiai

2010 m., palyginti su 2009 m., pramonės indeksas padidėjo 5,6 %.

 

Vienos iš didžiausių pramonės sektoriaus šakos – maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių pramonės vidutinis kasmetinis produkcijos indekso prieaugis 2005–2007 m. buvo 11,3 %. 2008 ir 2009 m. šios pramonės šakos produkcijos indeksas kasmet mažėjo – nuo 12,4 iki –1,9 ir –5,1 % (3 pav.)

3 pav. Maisto produktų, gėrimų ir tabako pramonės produkcijos indekso pokyčiai

Lyginant su 2000 m., maisto produktų, gėrimų ir tabako gamybos produkcijos indeksas 2007–2009 m. sumažėjo nuo 157,7 iki 147,0 %. 2010 m., palyginti su 2009 m., pramonės indeksas padidėjo tik 0,3 %.

 

Visos pramonės ir jos pagrindinių dedamųjų 2005–2010 m. produkcija (mlrd. Lt to meto kainomis, be PVM ir akcizo) parodyta 1 lentelėje.

1 lentelė. Bendroji pramonės produkcija To meto kainomis, be PVM ir akcizo. mlrd. Lt
Visa pramonė2005 m.2006 m.2007 m.2008 m.2009 m.2010 m.
40,8846,4450,9162,8646,5554,91
Išgaunamoji ir apdirbamoji pramonė35,2340,3243,8554,3238,1246,21
Kasyba ir karjerų eksploatavimas0,520,560,620,660,360,44
Maisto produktų ir gėrimų gamyba6,337,158,989,768,658,97
Lengvoji pramonė3,033,083,112,711,942,25
Medienos, medinių dirbinių ir baldų pramonė4,875,736,306,525,076,09
Rafinuotų naftos produktų pramonė10,9511,758,6517,0410,5415,04
Chemikalų ir chemijos gaminių pramonė3,454,526,898,515,526,99
Kitų nemetalo mineralinių produktų pramonė1,141,651,991,790,870,97
Mašinų gamybos pramonė5,446,226,516,494,375,02
Elektros, dujų ir vandens tiekimas5,666,127,068,548,438,69

Išgaunamosios ir apdirbamosios pramonės produkcija laikotarpiu iki 2008 m. augo nuo 35,23 iki 54,32 mlrd. Lt (apie 1,5 karto) Žr. Statistikos departamentas, Lietuvos ekonominė ir socialinė raida 2011/1, 2011; Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Pramonės darbo rezultatai 2008/12, 2009. , 2009 m. – sumažėjo iki 38,12 mlrd. Lt (apie 1,4 karto) ir 2010 m. – padidėjo iki 46,21 mlrd. Lt (apie 1,2 karto). Maisto produktų ir gėrimų gamybos produkcija 2005–2008 m. didėjo nuo 6,33 iki 9,76 mlrd. Lt (apie 1,5 karto), rafinuotų naftos produktų pramonės produkcija padidėjo apie 1,6 karto – nuo 10,95 iki 17,04 mlrd. Lt.

 

2010 m., po pirmaisiais mėnesiais trukusio pramonės produkcijos gamybos lėtėjimo, kitus ketvirčius gamyba augo. 2010 m. ketvirtą ketvirtį, pagal parduotos pramonės produkcijos apimtis to meto kainomis, buvo parduota 16,5 % daugiau pramonės produkcijos nei 2009 m. atitinkamą ketvirtį. Didžiausią visos parduotos pramonės produkcijos dalį (82,4 %) sudarė apdirbamosios gamybos produkcija. 2010 m. ketvirtą ketvirtį, palyginti su ankstesnių metų atitinkamu laikotarpiu, jos apimtis padidėjo 21 % Žr. Statistikos departamentas, Lietuvos ekonomikos 2010 m. IV ketvirčio apžvalga, 2011. .

Išgaunamosios ir apdirbamosios pramonės produkcijos struktūra 2010 m. parodyta 4 pav.

4 pav. Išgaunamosios ir apdirbamosios pramonės produkcijos struktūra 2010 m.

Rafinuotų naftos produktų gamybai teko 33 % išgaunamosios ir apdirbamosios pramonės produkcijos, maisto produktų ir gėrimų gamybai – apie 19,0 %. Lengvajai bei medžio apdirbimo ir baldų pramonėms kartu teko 18 %, chemikalų ir chemijos gaminių pramonei – 15 %, mašinų gamybos pramonei – 11 % išgaunamosios ir apdirbamosios pramonės produkcijos.

 

Visos pramonės ir jos pagrindinių dedamųjų produkcijos indeksai 2005–2010 m. parodyti 5 pav.

5 pav. Pramonės ir jos pagrindinių dedamųjų produkcijos indeksai 2005–2010 m. (2000 m. – 100 %)

Apdirbamosios gamybos produkcijos indeksas 2005–2008 m. augo nuo 164 iki 191 %. 2008–2009 m. buvo stebimas šios produkcijos indekso sumažėjimas iki 162 %, o 2010 m. – padidėjimas iki 175 %. Elektros, dujų ir vandens tiekimo produkcijos indeksas 2005–2009 m. praktiškai nekito ir siekė apie 165 %, o 2010 m. šiek tiek sumažėjo – iki 157 %.

 

Kuro ir energijos vartojimo Lietuvos pramonėje analizė

Kuro ir energijos galutinės reikmės Lietuvoje 2005–2007 m. didėjo nuo 188 iki 210 PJ (apie 12 %). 2008 ir 2009 m. buvo stebimas šių sąnaudų mažėjimas iki 205 ir 192 PJ, o 2010 m. – padidėjimas iki 199 PJ. Pramonei teko apie 17–21 % visų galutinių kuro ir energijos reikmių. Pramonėje galutinės kuro ir energijos reikmės 2005–2010 m. siekė 33–42 PJ (6 pav.).

6 pav. Galutinės energijos reikmės pagal vartotojų grupes 2005–2010 m.

2008–2010 m. buvo stebimas pramonės galutinių kuro ir energijos reikšmių sumažėjimas iki 33–36 PJ (apie 15–22 %). 2010 m. pramonei teko apie 18 % galutinių energijos reikmių.

 

Kuro ir energijos suvartojimas Lietuvos pramonėje ankstesniu laikotarpiu buvo nagrinėtas šio darbo autorių Žr. Vygandas Gaigalis, Romualdas Škėma, „Kuro ir energijos vartojimo Lietuvoje ir jos pramonėje 2000–2006 m. analizė“, 2007; „Lietuvos pramonės vystymosi bei kuro ir energijos vartojimo pramonės sektoriuje 2002–2007 m. analizė“, 2009; „Ūkio vystymosi bei kuro ir energijos vartojimo Lietuvoje 2004–2008 m. analizė“, 2010; „Lietuvos pramonės sektoriaus vystymosi bei kuro ir energijos vartojimo pramonėje 2004–2008 m. tendencijos“, 2010; „Energijos ir kuro vartojimo pokyčiai Lietuvoje ir jos pramonėje“, 2010. .

Kuro ir energijos sunaudojimas pramonės produkcijos gamybai pagal energijos rūšis 2005–2010 m. parodyti 7 pav.

7 pav. Kuras ir energija, sunaudoti pramonės produkcijos gamybai 2005–2010 m.
 

Kuras ir energija, sunaudoti pramonės produkcijos gamybai 2005–2007 m., turėjo nuolatinę augimo tendenciją – nuo 39,4 iki 42,3 PJ ir didėjo apie 7,4 %. 2008–2009 m. šios sąnaudos smuko iki 32,8 PJ (apie 22,5 %) ir siekė 2002 m. lygį, tai rodė ekonominės būklės blogėjimą. 2010 m. šios sąnaudos, palyginti su 2009 m., padidėjo iki 35,9 PJ (apie 9,5 %).

Elektros energijos sąnaudos 2005–2007 m. didėjo nuo 9,8 iki 10,6 PJ (apie 9 %), o 2008–2009 – sumažėjo iki 8,4 PJ (apie 21 %). 2010 m. šios sąnaudos padidėjo iki 9,2 PJ (apie 9,5 %). Gamtinių dujų sąnaudos kito 10,5–12,4 PJ ribose, šiluminės energijos sąnaudos – 6,7–8,2 PJ ribose. Malkų, anglių ir kt. kuro sąnaudos pramonėje 2005–2007 m. didėjo nuo 7,4 iki 8,6 PJ (apie 16 %), 2008–2009 m. šios sąnaudos pramonėje sumažėjo iki 5,0 PJ (apie 42 %), o 2010 m. – padidėjo iki 6,0 PJ (apie 20 %). Naftos produktų sąnaudos pramonėje 2005–2010 m. sparčiai mažėjo – nuo 2,9 iki 1,1 PJ (apie 62 %).

Kuras ir energija, suvartoti pramonės produkcijos gamybai 2010 m., buvo pasiskirstę taip: gamtinėms dujoms teko didžiausia dalis – 32,0 %, elektros energijai – 25,6 %, šiluminei energijai – 20,9 %, akmens anglims – 8,6 %, malkoms ir medienos atliekoms – 8,5 %, naftos produktams – 3,1 %, kitam kurui – 1,3 % (8 pav.). Kuro ir energijos sąnaudų pramonėje pokyčių tendencijos 2005–2010 m. parodytos 9 pav.

 
8 pav. Kuro ir energijos galutinio sunaudojimo pasiskirstymas pramonėje 2010 m.
9 pav. Kuro ir energijos sąnaudų pramonėje pokyčių tendencijos 2005–2010 m.
 

Detaliau paanalizuokime didžiuosius pramonės galutinės energijos (elektros energijos, gamtinių dujų, šiluminės energijos, skysto kuro (mazutų), malkų, medienos atliekų ir akmens anglių) vartotojus (2 lentelė) Žr. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Kuro ir energijos balansas 2007, 2008; Kuro ir energijos balansas 2008, 2009; Kuro ir energijos balansas 2009, 2010; Kuro ir energijos balansas 2010, 2011. .

2 lentelė. Pagrindiniai pramonės galutinės energijos vartotojai * Pramonės veiklos pavadinimo numeris.
-Pramonės veikla2005 m.
PJ
2006 m.
PJ
2007 m.
PJ
2008 m.
PJ
2009 m.
PJ
2010 m.
PJ
Šiluminės energijos vartotojai7,147,518,206,856,897,49
1.Maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių pramonė0,570,710,750,450,450,50
2.Cheminių medžiagų ir cheminių pramonės gaminių pramonė5,085,276,345,946,146,51
3.Tekstilės gaminių pramonė0,320,300,050,100,070,10
4.Plaušienos, popieriaus ir popieriaus gaminių pramonė0,580,590,600,040,030,09
5.Kitų nemetalo mineralinių produktų pramonė0,030,060,050,050,010,02
6.Medienos ir medinių gaminių pramonė (išskyrus baldus)0,080,210,150,040,020,04
7.Radijo, televizijos ir ryšių įrangos bei aparatūros pramonė0,260,120,020,020,010,01
8.Kitos pramonės rūšys0,220,250,240,190,170,21
Elektros energijos vartotojai9,7810,1210,629,598,389,17
1.Maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių pramonė1,781,852,041,941,911,96
2.Cheminių medžiagų ir cheminių pramonės gaminių pramonė2,152,422,812,612,212,41
3.Tekstilės gaminių pramonė0,640,710,670,350,550,36
4.Plaušienos, popieriaus ir popieriaus gaminių pramonė0,220,240,250,250,310,77
5.Kitų nemetalo mineralinių produktų pramonė0,830,980,990,910,570,67
6.Medienos ir medinių gaminių pramonė (išskyrus baldus)1,011,051,081,020,840,90
7.Radijo, televizijos ir ryšių įrangos bei aparatūros pramonė0,660,280,080,080,040,05
8.Kitos pramonės rūšys2,492,592,702,451,952,05
Gamtinių dujų vartotojai11,6212,4511,8211,3310,5411,50
1.Maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių pramonė3,693,864,213,933,644,00
2.Cheminių medžiagų ir cheminių pramonės gaminių pramonė2,023,422,402,443,473,28
3.Tekstilės gaminių pramonė0,981,070,860,390,360,43
4.Plaušienos, popieriaus ir popieriaus gaminių pramonė0,020,010,050,590,881,14
5.Kitų nemetalo mineralinių produktų pramonė1,611,691,781,540,810,91
6.Medienos ir medinių gaminių pramonė (išskyrus baldus)1,431,241,531,600,760,94
7.Radijo, televizijos ir ryšių įrangos bei aparatūros pramonė0,860,280,040,030,010,01
8.Kitos pramonės rūšys1,010,880,950,800,600,79
Malkų, medienos atliekų ir akmens anglių vartotojai7,398,498,587,785,006,01
1.Maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių pramonė0,360,190,120,140,120,14
5*Kitų nemetalo mineralinių produktų pramonė3,815,235,534,932,663,36
6.Medienos ir medinių gaminių pramonė (išskyrus baldus)2,081,992,172,101,621,90
8.Kitos pramonės rūšys1,141,080,760,610,600,61
Skysto kuro (mazutų) vartotojai1,711,280,480,410,290,29
1.Maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių pramonė0,350,290,390,300,230,28
2.Cheminių medžiagų ir cheminių pramonės gaminių pramonė-0,02---0,01
5.Kitų nemetalo mineralinių produktų pramonė1,160,810,010,090,02-
6.Medienos ir medinių gaminių pramonė (išskyrus baldus)0,150,120,050,010,020,00
8.Kitos pramonės rūšys0,050,040,030,010,02-
 

Didžiausias pramonės gamtinių dujų vartotojas 2005–2010 m. buvo maisto produktų ir gėrimų pramonė – 3,6–4,2 PJ (10 pav.).

10 pav. Didžiausi pramonės gamtinių dujų vartotojai 1 – maisto produktų ir gėrimų pramonė, 2 – kitų nemetalo mineralinių produktų pramonė, 3 – plaušienos, popieriaus ir popierinių gaminių pramonė, 4 – tekstilės gaminių pramonė, 5 – radijo, televizijos ir ryšių įrangos bei aparatūros pramonė, 6 – medienos ir medinių gaminių (išskyrus baldus) pramonė, 7 – chemikalų ir chemijos gaminių pramonė, 8 – kitos pramonės veiklos.

Jos dujų sąnaudos kito apie 14 %. 2008–2009 m. šios sąnaudos sumažėjo nuo 4,2 iki 3,6 PJ (apie 13,5 %), o 2010 m. – padidėjo iki 4,0 PJ (14,3 %). Cheminių medžiagų ir cheminių gaminių pramonės gamtinių dujų sąnaudos išaugo nuo 2,0 iki 3,5 PJ. Šių abiejų veiklų bendrosios dujų sąnaudos 2010 m. sudarė apie 63 % visos pramonės sunaudotų gamtinių dujų.

 

Kitų nemetalo mineralinių produktų sąnaudos 2005–2007 m. augo nuo 1,6 iki 1,8 PJ. 2009 ir 2010 m. šios sąnaudos sumažėjo atitinkamai iki 0,8 ir 0,9 PJ (apie 50–55 %). Medienos ir medinių gaminių pramonės (išskyrus baldus) gamtinių dujų suvartojimas 2009–2010 m. mažėjo nuo 1,6 iki 0,8–0,9 PJ (apie 45–50 %). Pastarosioms veikloms 2010 m. teko apie 16 % visos pramonės gamtinių dujų sąnaudų. Nagrinėjamu laikotarpiu sparčiai mažėjo tekstilės gaminių pramonės bei radijo, televizijos ir ryšių įrangos bei aparatūros pramonės gamtinių dujų sąnaudos, atitinkamai nuo 1,1 iki 0,4 PJ ir nuo 0,9 iki 0,01 PJ. Šioms ir kitoms nepaminėtoms pramonės veikloms 2009 m. teko apie 20 % visos pramonės gamtinių dujų sąnaudų.

Didžiausi pramonės elektros energijos vartotojai 2005–2010 m. buvo maisto produktų ir gėrimų pramonė – 1,8–2,0 PJ bei chemikalų ir chemijos gaminių pramonė – 2,1–2,8 PJ, kurios kartu 2010 m. suvartojo apie 48 % visos pramonės suvartotos elektros energijos.

Kitų nemetalo mineralinių produktų pramonė sunaudojo 0,6–1,0 PJ, tekstilės gaminių pramonė – 0,4–0,7 PJ, radijo, televizijos ir ryšių įrangos bei aparatūros pramonė – 0,04–0,7 PJ, medienos ir medinių gaminių pramonė – 0,8–1,1 PJ, plaušienos, popieriaus ir popierinių gaminių pramonė – 0,2–0,8 PJ, bendrai 2010 m. suvartota apie 30 % visos pramonės suvartotos elektros energijos. Kitų nepaminėtų pramonės veiklų elektros energijos sąnaudos sudarė 2,0–2,7 PJ arba 22–25 % (11 pav.).

 
11 pav. Didžiausi pramonės elektros energijos vartotojai 1 – maisto produktų ir gėrimų pramonė, 2 – chemikalų ir chemijos gaminių pramonė, 3 – tekstilės gaminių pramonė, 4 – kitų nemetalo mineralinių produktų pramonė, 5 – radijo, televizijos ir ryšių įrangos bei aparatūros pramonė, 6 – medienos ir medinių gaminių (išskyrus baldus) pramonė, 7 – plaušienos, popieriaus ir popierinių gaminių pramonė, 8 – kitos pramonės veiklos.

Didžiausias pramonės šiluminės energijos vartotojas 2005–2010 m. buvo chemikalų ir chemijos gaminių pramonė, kurios sąnaudos kito nuo 5,1 iki 6,5 PJ (12 pav.). Tai sudarė apie 70–89 % visų pramonės šiluminės energijos sąnaudų.

12 pav. Didžiausi pramonės šiluminės energijos vartotojai 1 – chemikalų ir chemijos gaminių pramonė, 2 – maisto produktų ir gėrimų pramonė, 3 – tekstilės gaminių pramonė, 4 – plaušienos, popieriaus ir popierinių gaminių pramonė, 5 – kitos pramonės veiklos
 

Maisto produktų ir gėrimų pramonės šiluminės energijos sąnaudos 2005–2010 m. siekė 0,45–0,75 PJ, tekstilės gaminių pramonės – 0,05–0,32 PJ bei plaušienos, popieriaus ir popieriaus gaminių pramonės – 0,03–0,60 PJ. Šios pramonės šakos kartu 2010 m. suvartojo apie 9 % visos pramonės šiluminės energijos. Kitų pramonės veiklų šiluminės energijos sąnaudos siekė apie 0,28 PJ, t. y. 4 %.

Malkų, medienos atliekų ir akmens anglių sąnaudos pramonėje 2005–2010 m. sudarė 5,0–8,6 PJ. Šio kuro didžiausi pramonės vartotojai buvo kitų nemetalo mineralinių produktų pramonė (2,7–5,3 PJ), medienos ir medinių gaminių pramonė (1,6–2,2 PJ) bei maisto produktų ir gėrimų pramonė (0,1–0,4 PJ). 2010 m. minėtoms trims pramonės veikloms teko apie 90 % šio kuro sąnaudų (13 pav.). Kitų pramonės veiklų kuro sąnaudos sudarė tik apie 10 %.

13 pav. Didžiausi pramonės malkų, medienos atliekų ir akmens anglių vartotojai 1 – kitų nemetalo mineralinių produktų pramonė, 2 – medienos ir medinių gaminių pramonė (išskyrus baldus), 3 – maisto produktų ir gėrimų pramonė, 4 – kitos pramonės veiklos
 

Skysto kuro (mazutų) sąnaudos pramonėje 2005–2010 m. laikotarpiu sumažėjo apie 5,9 karto – nuo 1,7 iki 0,3 PJ. Šio kuro didžiausias pramonės vartotojas 2005 m. buvo kitų nemetalo mineralinių produktų pramonė – 1,2 PJ, tačiau iki 2010 m. sąnaudos sumažėjo iki 0,01 PJ. Maisto produktų ir gėrimų pramonės skysto kuro sąnaudos šiuo laikotarpiu kito 0,23–0,39 PJ ribose (14 pav.)

14 pav. Didžiausi pramonės skysto kuro (mazutų) vartotojai 1 – kitų nemetalo mineralinių produktų pramonė, 2 – maisto produktų ir gėrimų pramonė, 3 – kitos pramonės veiklos

2010 m. šio kuro sąnaudos maisto produktų ir gėrimų pramonėje sudarė apie 96 % visų šios rūšies kuro pramonėje sąnaudų. Kitų pramonės veiklų skysto kuro sąnaudos siekė tik apie 4 %.

 

Pramonės galutinės energijos (šilumos, elektros, gamtinių dujų, skysto kuro (mazutų), malkų, medienos atliekų ir anglių) pasiskirstymas pagal veiklas 2010 m. parodytas 15 pav.

15 pav. Pramonės galutinės energijos (šilumos, elektros, gamtinių dujų, skysto kuro (mazutų), malkų ir medienos atliekų bei akmens anglių) pasiskirstymas pagal veiklas 2010 m.

Didžiausias pramonės galutinės energijos vartotojas 2010 m. buvo chemikalų ir chemijos gaminių pramonė – 34,5 %. Toliau eina maisto produktų, gėrimų ir tabako pramonė – 20,0 % bei kitų nemetalo mineralinių produktų pramonė – 14,4 %. Šios trys pramonės veiklos sunaudojo apie 70 % visos pramonės galutinės energijos. Tekstilės gaminių gamyba, plaušienos, popieriaus ir popieriaus gaminių gamyba bei medienos ir medinių gaminių gamyba kartu suvartojo apie 19,4 %, o kitos veiklos – apie 10,6 % visos pramonės galutinės energijos.

 

Pramonės pažangos, galutinės energijos intensyvumo, darbo našumo bei aplinkos taršos rodikliai

Pramonės galutinės energijos intensyvumo (energijos sąnaudos, tenkančios milijonui litų sukurto bendro vidaus produkto) bei darbo našumo (bendroji pridėtinė vertė, tenkanti vienai faktiškai dirbtai valandai Lt) 2005–2009 m. rodikliai pateikti 3 lentelėje Žr. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos statistikos metraštis 2010, 2010; Gamtos ištekliai ir aplinkos apsauga 2009, 2010. .

3 lentelė. Galutinės energijos intensyvumo ir darbo našumo pramonės rodikliai
-2004 m.2005 m.2006 m.2007 m.2008 m.2009 m.
Galutinės energijos intensyvumas (TNE / mln. Lt sukurto BVP)
Bendras69,867,566,463,660,463,7
Pramonė60,560,059,257,250,350,7
Darbo našumas (BPV / faktiškai dirbtai 1 val. Lt)
Visas ūkis22,023,827,130,834,531,3
Apdirbamoji gamyba24,926,029,231,534,331,0
Elektros, dujų ir vandens tiekimas44,651,651,059,658,166,5

Bendras galutinės energijos naudojimo intensyvumas 2005–2009 m. sumažėjo nuo 67,5 iki 63,7 tne/mln. Lt sukurto BVP. Pramonėje šis rodiklis sumažėjo nuo 60,0 iki 50,7 tne/mln. Lt sukurto BVP, t. y. apie 1,2 karto.

Darbo našumas visame ūkyje 2005–2009 m. padidėjo apie 1,3 karto (nuo 23,8 iki 31,3 Lt bendros pridėtinės vertės, tenkančios vienai faktiškai dirbtai valandai). Apdirbamojoje gamyboje darbo našumas padidėjo apie 1,2 karto – nuo 26,0 iki 31,0 Lt bendros pridėtinės vertės, tenkančios vienai faktiškai dirbtai valandai.