Straipsnis Stipraus štormo „Feliksas“ padariniai Lietuvos jūriniame krante

Apibendrinimas

Apibendrinant „Felikso“ padarinius Lietuvos jūriniam krantui pažymėtina, kad nors šio štormo metu vėjo greitis ir nepasiekė uraganinio stiprumo (užfiksuotas didžiausias vėjo greitis 32,5 m/s), tačiau štormas padarė santykinai nemažų nuostolių. Per štormą Lietuvos jūrinis krantas prarado apie 0,76 mln. m3 sąnašų: 0,39 mln. m3 iš žemyno kranto ir 0,37 m3 mln. iš Kuršių nerijos kranto. Per pastaruosius 50 metų daugiau sąnašų iš viso kranto buvo prarasta tik per 1967 ir 1999 m. uraganus (atitinkamai 1,44 mln. m3; arba 1,9 karto ir 3,94 mln. m3; arba 5,2 karto daugiau). Įtakos turėjo jau minėti audringi 2014 m. gruodžio pabaigos ir 2015 m. sausio pradžios orai.

Apžvelgus Lietuvos jūrinio kranto skirtingų ruožų sąnašų pokyčius per štormą „Feliksas“, galima konstatuoti, kad kaip ir visų štormų metu, taip ir per šį, vyko sąnašų perskirstymas tiek išilgai, tiek skersai kranto zonos. Nors didžiojoje kranto dalyje buvo užfiksuoti kranto ardos procesai, tačiau, pavyzdžiui, tarp I-os ir II-os Melnragės, ties Juodkrante, piečiau Preilos, centrinėje Nidos dalyje ir kai kur kitur sąnašų krante net pagausėjo.

Vertinant visą krantą nustatyta, kad didžiąją nuoplovos dalį (631 000 m3; arba net 80 %) sudarė paplūdimio sąnašos, o kopagūbris nukentėjo sąlyginai nedaug (127 000 m3; arba tik 20 %). Pažymėtina, kad nepaisant santykinai pakankamai didelio tiek žemyno, tiek ir Kuršių nerijos krantų nuardymo per štormą, esant palankioms hidrometeorologinėms sąlygoms ir pakankamai kranto priežiūrai, per ateinančius keletą metų kai kuriuose žemyno kranto ruožuose ir beveik visoje Kuršių nerijoje krantas gali pasiekti prieš šį štormą buvusią būklę, t. y. atstatyti savo prarastas smėlio atsargas.

 

Literatūra

  • Castelle, Bruno; Ian L. Turner, B. Gerben Ruessink, Rodger B. Tomlinson, “Impact of Storms on Beach Erosion: Broadbeach (Gold Coast, Australia),” Journal of Coastal Research, 2007, special issue 50, pp. 534–539.
  • Corbella, Stefano; Derek D. Stretch, “Predicting Coastal Erosion Trends Using Non-stationary Statistics and Process-based Models,” Coastal Engineering, 2012, vol. 70, pp. 40–49.
  • Eberhards, Guntis, Latvijas jūras krasti, Riga: Latvijas universitate, 2003.
  • Eberhards, Guntis; Jānis Lapinskis, Baiba Saltupe, “Hurricane Erwin 2005 Coastal Erosion in Latvia,” Baltica, 2006, vol. 19, no. 1, pp. 10–19.
  • Gorman, Laurel; Andrew Morang, Robert Larson, “Monitoring the Coastal Environment; Part IV: Mapping, Shoreline Changes and Bathymetric Analysis,” Journal of Coastal Research, 1998, vol. 14, no. 1, pp. 61–92.
  • Jarmalavičius, Darius; Gintautas Žilinskas, Donatas Pupienis, “Impact of Klaipėda Port Jetties Reconstruction on Adjacent Sea Coast Dynamics,” Journal of Environmental Engineering and Landscape Management, 2012, vol. 20, no. 3, pp. 240–247.
  • Keijsers, Joep G. S.; Ate Poortinga, Michel J. P. M. Riksen, Jerry Maroulis, “Spatio-temporal Variability in Accretion and Erosion of Coastal Foredunes in the Netherlands: Regional Climate and Local Topography,” PLoS ONE, 2014, vol. 9, no. 3, e91115.
  • Kirlys, Vaižgantas, „Uraganinių (ekstreminių) štormų poveikis sekliam smėlingam pietrytinės Baltijos jūros dalies krantui“, Baltijos jūros krantų dinamikos ir paleografijos klausimai, 1990, t. 1, nr. 1, p. 83–96.
  • Korobova, I. J., «Iskliuchitelny shtorm 17–18 oktiebrya 1967 g. i iego vliyaniie na riezhym Klaipedskogo podkhodnogo kanala», Оkeanologiya, 1969, t. 9, № 6, s. 1124–1127.
  • Krapivin, Vladimir F.; Costas A. Varotsos, Vladimir Y. Soldatov, New Ecoinformatics Tools in Environmental Science: Applications and Decision, London: Springet International Publishing, 2015.
  • Kriaučiūnienė, Jūratė; Gintautas Žilinskas, Donatas Pupienis, Darius Jarmalavičius, Brunonas Gailiušis, “Impact of Šventoji Port Jetties on Coastal Dynamics of the Baltic Sea,” Journal of Environmental Engineering and Landscape Management, 2013, vol. 21, no. 2, pp. 114–122.
  • Pupienis, Donatas; Darius Jarmalavičius, Gintautas Žilinskas, Julija Fedorovič, “Beach Nourishment Experiment in Palanga, Lithuania,” Journal of Coastal Research, 2014, special issue 70, pp. 490–495.
  • Pupienis, Donatas; Simona Jonuškaitė, Darius Jarmalavičius, Gintautas Žilinskas, “Klaipėda Port Jetties Impact on the Baltic Sea Shoreline Dynamics, Lithuania,” Journal of Coastal Research, 2013, special issue 65, pp. 2167–2172.
  • Shuiskiy, J. D., «О vozdeistvii silnykh shtormov na peschanyye berega vostochnoy Baltiki», Оkeanologiya, 1969, t. 9, № 3, s. 475–478.
  • Šimoliūnas, Jonas, Šventosios uostas: istorija, ekonominė reikšmė, uosto statyba, Kaunas, 1933.
  • Žaromskis, Rimas, „Uraganinių audrų poveikis Lietuvos pajūriui“, Geografijos metraštis, 1982, t. 20, p. 89–97.
  • Žilinskas, Gintautas; Donatas Pupienis, Darius Jarmalavičius, “Possibilities of Regeneration of Palanga Coastal Zone,” Journal of Environmental and Landscape Management, 2010, vol. 18, no. 2, pp. 95–101.
  • Žilinskas, Gintautas, „Kranto linijos dinamikos ypatumai Klaipėdos uosto poveikio zonoje“, Geografijos metraštis, 1998, t. 31, p. 99–109.
  • Žilinskas, Gintautas; Darius Jarmalavičius, Donatas Pupienis, „Uragano „Ervinas“ padarinių Lietuvos jūriniame krante įvertinimas“, Geografijos metraštis, 2005, t. 38, nr. 1, p. 47–63.
  • Žilinskas, Gintautas; Darius Jarmalavičius, Giedrė Kulvičienė, „Uragano „Anatolijus“ padariniai Lietuvos jūriniame krante“, Geografijos metraštis, 2000, t. 33, p. 191–206.
  • Žilinskas, Gintautas; Zigmas Janukonis, A. Lazauskas, „Ekstremalaus 1993 m. štormo padarinių Palangos rekreacinėje kranto zonoje įvertinimas“, Geografija, 1994, nr. 30, p. 40–44.
 

The Assessment of the Effects of Strong Storm Felix on the Lithuanian Marine Coast

  • Bibliographic Description: Darius Jarmalavičius, Gintautas Žilinskas, Donatas Pupienis, „Stipraus štormo „Feliksas“ padariniai Lietuvos jūriniame krante“, @eitis (lt), 2017, t. 897, ISSN 2424-421X.
  • Previous Edition: Darius Jarmalavičius, Gintautas Žilinskas, Donatas Pupienis, „Stipraus štormo „Feliksas“ padariniai Lietuvos jūriniame krante“, Geologija. Geografija, 2015, t. 1(1), nr. 1, p. 11–21, ISSN 2351-7549.
  • Institutional Affiliation: Gamtos tyrimų centras.

Summary. The intensity of hydro-lithodynamic processes in the coastal zone during storms reaches its maximum. For this reason in a relatively short time span (from a few hours to a few days) the morphological changes of the coastal zone by many times exceed the range of not only annual but also long-term changes. Unfortunately, instrumental measurements of hydro-lithodynamic processes in the coastal zone under extreme hydrometeorological conditions during storms are not carried out with an exception of water level and wind speed and direction recordings. For this reason the judgments about the intensity of these processes are made on the basis of assessments of the character and range of hurricane effects.

Investigations of the effects of the storm Felix, which blew over on January 11, 2015, were carried out right after its slackening – on January 22–27. The instrumental measurements (leveling of the cross-sections of coastal profiles) were made in measuring stations distributed over the whole coastal area of Lithuania (50 stations in the Curonian and 48 in the mainland coast). One measuring station represented an approximately 0.9 km long coastal sector.

Analysis of the dynamic of the Lithuanian marine coast during the storm Felix revealed that during all stronger storms the sediments were redistributed along and across the coastal zone. Erosion of some coastal sectors during extreme storms creates favorable conditions for preservation of stability and even for sand accumulation in the neighboring sectors. Intensive erosion in the mainland coast was observed near the Lithuanian-Latvian border and near Melnragė I. The total sand volume washed out from the mainland coast reaches 366 000 m3 (9.7 m3/m) including 316 000 m3 (8.4 m3/m) from the beach and 50 000 m3 (1.3 m3/m) from the foredune. The Curonian Spit coast lost 392 000 m3 (7.7 m3/m) sand including 315 000 m3 (6.2 m3/m) from the beach and 77 000 m3 (1.5 m3/m) from the foredune.

Keywords: storm Felix, shore, beach, foredune erosion, Baltic Sea.