The Impact of Correlation between Public Expenditure Structure and Political Ideology on the Country’s Economy
Summary. The article discusses the influence of public expenditure on the economy, it analyses how the structure of public expenditure affects the growth of the economy and reveals the...
Literatūra
Aizenman, Joshua; Reuven Glick, “Military Expenditure: Threats and Growth” | NBER Working Paper Series, Cambridge, MA: National Bureau Of Economic Research, 2003 [žiūrėta 2012 m. sausio 3 d.].
Ansell, Ben, “University Challenges: Explaining Institutional Change in Higher Education” |...
Identifikuota, jog kairiųjų partijų atstovams esant valdžioje, produktyviųjų išlaidų dalis vidutiniškai siekė 54,56 % visų išlaidų, o tuo tapu dešiniesiems – 50,59 %. Vertinant bendrą išlaidų struktūrą, pastebima, jog nuo 2002 m. neproduktyviųjų išlaidų dalis visų išlaidų struktūroje didėja...
Išvados
Atlikus valstybės išlaidų struktūros ir klasifikacijų analizę, pastebėta, jog valstybės išlaidų klasifikavimas į produktyvias ir neproduktyvias yra svarbus aspektas nagrinėjant valstybės išlaidų poveikį šalies ekonomikai. Produktyviosios išlaidos teigiamai veikia šalies ekonomiką, o...
Išanalizavus Lietuvos valstybės išlaidų struktūros priklausomybę nuo politinės ideologijos pastebėta, jog Lietuvoje išlaidų struktūra neatitinka pasaulyje atliktų empirinių tyrimų rezultatų ir politinių partijų deklaruojamų ideologinių vertybių. Lietuvoje priešingai nei tradiciškai, didesnę dalį...
Valstybės išlaidų struktūros ir politinės ideologijos sąsajų įtakos šalies ekonomikai analizė apjungia atskirus dedamuosius, kurie veikdami bendrai daro įtaką šalies ekonomikos augimo tempams. Remiantis Lietuvos atveju apibendrinta atskirų veiksnių schema pateikiama 4 paveiksle. Minėtoje...
3 paveikslas. Lietuvos valstybės produktyviųjų ir neproduktyviųjų išlaidų struktūra 1995–2012 m.Sudaryta autorių pagal LR Statistikos departamento duomenis (2013). Valdžios sektoriaus išlaidos.
Tokia valstybės išlaidų struktūra signalizuoja apie nepalankų valstybės išlaidų paskirstymą valdžioje...
Didelis socialinės apsaugos išlaidų padidėjimas pastebėtas 2008 m. palyginus su 2007 m., tai iš dalies siejama ir su šalyje įsivyravusia finansine krize, tačiau analizuojant socialinės apsaugos išlaidų struktūrą, pastebėta, jog daugiausiai didėjo ligos ir negalios, socialinės paramos maitintojo...
Kairiųjų pažiūrų politinių partijų atstovai – socialdemokratai, mažiau valstybės išlaidų skyrė socialinei apsaugai nei dešinieji, vidutiniškai 29 % visų išlaidų (2 pav.). Konservatoriai vidutiniškai 32,5 % visų išlaidų skyrė socialinei apsaugai.
2 paveikslas. Lietuvos valstybės biudžeto išlaidos...
Lietuvoje partijų deklaruojamos politinės ideologijos ir jų vykdomos programos valstybės išlaidų atžvilgiu skiriasi. Užsienio autorių mokslinių straipsnių analizė parodė, jog tradiciškai kairiosios partijos bendrai linkusios daugiau išlaidauti ir todėl daugiau išlaidų skiriama socialinei...
Lietuvos politinių ideologijų spektras nuo nepriklausomybės atkūrimo laikų nebuvo platus, vyravo socialdemokratinių bei konservatyviųjų pažiūrų politinių ideologijų atstovai. Socialdemokratinių politinių pažiūrų atstovai pasisako už demokratijos, žmogaus teisių ir laisvių įtvirtinimą, socialinio...
Pastebėta, jog Lietuvoje nuo nepriklausomybės atkūrimo 6 kartus vyriausybėje daugumą formavo dešinieji – konservatoriai, centro politinių partijų atstovai liberalai daugumą vyriausybėje formavo 2 kartus, o kairieji – socialdemokratai – 9 kartus, todėl nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos...
Straipsnyje analizuojama, kaip keitėsi Lietuvos politinės partijos pagal jų deklaruojamas ideologines vertybes nuo Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo laikų, įvertinant valstybės išlaidų struktūros pokyčius minėtu laikotarpiu. Atsižvelgiant į pasaulyje atliktų tyrimų rezultatus...
Atlikus valstybės išlaidų ir politinės ideologijos poveikio šalies ekonomikai teorinio lygmens analizę galima teigti, jog tradiciškai kairiųjų politinių partijų atstovai valstybės išlaidų paskirstyme siekia kuo didesnio pajamų perskirstymo socialinės apsaugos tikslais, dėl to didesnė struktūrinė...
C. JensenŽr. Carsten Jensen, “Issue Compensation and Right-wing Social Spending,” 2010. atliktas empirinis tyrimas įrodė, jog tradicinėse kairiųjų pažiūrų šalyse, tokiose kaip Skandinavijos, dešiniųjų vyriausybės turi išleisti daugiau socialinei politikai nei kairieji, kadangi dešinieji turi...