Laimutės Bučienės paskiausias turinys

  1. Laimutė Bučienė

    Straipsnis Dėl tiesioginio objekto raiškos neigiamuosiuose veiksmažodiniuose junginiuose

    On Expression of the Direct Object in Negative Verb Phrases Summary. The determination of syntactic potency (valency) of words and the choice of word forms in a word phrase or a sentence cause a lot of troubles for language codification. The norms of the object genitive and competing...
  2. Laimutė Bučienė

    Straipsnis Dėl tiesioginio objekto raiškos neigiamuosiuose veiksmažodiniuose junginiuose

    Literatūra Ambrazas, Vytautas (red.), Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. Ambrazas, Vytautas, Lietuvių kalbos istorinė sintaksė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2006. Dambriūnas, Leonardas, „Kai kurie linksnių vartojimo atvejai“...
  3. Laimutė Bučienė

    Straipsnis Dėl tiesioginio objekto raiškos neigiamuosiuose veiksmažodiniuose junginiuose

    Išvados Konkrečių kalbos vartosenos faktų analizė bei apibendrinimas leidžia formuluoti šias išvadas: 1. Pripažįstant galėjimą rinktis, t. y. laisvą kilmininko ir galininko konkurenciją vadinamojoje tarpinėje pozicijoje (neigiamasis veiksmažodis + teigiamojo tranzityvinio veiksmažodžio bendratis...
  4. Laimutė Bučienė

    Straipsnis Dėl tiesioginio objekto raiškos neigiamuosiuose veiksmažodiniuose junginiuose

    Pažymėtina, kad toks neiginio galininkas stilistiniais motyvais toleruotinas bet kuriame kalbos stiliuje. Taigi iš sukauptų dabartinės vartosenos duomenų ir jų nagrinėjimo aiškėja, kad realiojoje vartosenoje nusistovėjusi norma yra tarpinės pozicijos neiginio kilmininkas. Vartojimo faktai rodo...
  5. Laimutė Bučienė

    Straipsnis Dėl tiesioginio objekto raiškos neigiamuosiuose veiksmažodiniuose junginiuose

    6. Galininko pasirinkimą kartais lemia ir stiliaus dalykai – išvengiama kelių kilmininkų susidūrimo. Čia galininko raiška parankesnė, nes galininkas už kilmininką tinkamesnis stilistiniu požiūriu (iš tirtų 72 atvejų 43 kartus (t. y. 60 proc.) objektas nusakomas galininko linksniu), plg.:
  6. Laimutė Bučienė

    Straipsnis Dėl tiesioginio objekto raiškos neigiamuosiuose veiksmažodiniuose junginiuose

    5. Vis dėlto yra atvejų, kur galininkas turi polinkį įsigalėti. Kai objekto linksnį valdo ne tranzityvinė bendratis, o tranzityvinio veiksmažodžio dalyvis, susietas su neiginiu, labai dažnai vartojamas galininkas (galininkas čia pavartotas net 75 proc. pavyzdžių – iš tirtų 43 atvejų 32 kartus)...
  7. Laimutė Bučienė

    Straipsnis Dėl tiesioginio objekto raiškos neigiamuosiuose veiksmažodiniuose junginiuose

    4. Tiesioginio objekto raiška svyruoja, kai objektą reiškiantis žodis perkeliamas į priekį, t. y. tranzityvinio veiksmažodžio bendratis ir valdomo objekto linksnis arba vieno objekto linksnis yra prepozicijoje neiginio atžvilgiu, plg.: Šiuo atveju objektą reiškiantis žodis irgi dažniau turi...
  8. Laimutė Bučienė

    Straipsnis Dėl tiesioginio objekto raiškos neigiamuosiuose veiksmažodiniuose junginiuose

    Nors šiuo atveju neiginio atstumas nuo valdomo objekto linksnio yra mažesnis (plg. 2 atvejo pavyzdžius), jo poveikį valdomo žodžio formai silpnina valdomo žodžio glaudesnė sąsaja su jį valdančiu žodžiuŽr. Elena Oginskienė, „Galininko vartojimas vietoj neiginio kilmininko“, p. 28.. Šios sandaros...
  9. Laimutė Bučienė

    Straipsnis Dėl tiesioginio objekto raiškos neigiamuosiuose veiksmažodiniuose junginiuose

    3. Variantiška kilmininko (81 pavartojimo atvejis, t. y. 74 proc.) ir galininko (29 pavartojimo atvejai, t. y. 26 proc.) vartosena būdinga ir tada, kai objekto linksnį valdanti tranzityvinio veiksmažodžio bendratis susijusi su neigiamomis beasmenių veiksmažodžių formomis („nereikėti, nederėti...
  10. Laimutė Bučienė

    Straipsnis Dėl tiesioginio objekto raiškos neigiamuosiuose veiksmažodiniuose junginiuose

    c) tiesioginio objekto linksnį valdanti tranzityvinė bendratis šliejasi prie sudurtinę formą turinčio neigiamojo veiksmažodžio (kiekybinis kilmininko ir galininko vartojimo santykis – 70 proc. (40 pavartojimo atvejų) : 30 proc. (17 pavartojimo atvejų), plg.: Nagrinėjant vartosenos pavyzdžius...
  11. Laimutė Bučienė

    Straipsnis Dėl tiesioginio objekto raiškos neigiamuosiuose veiksmažodiniuose junginiuose

    b) prie neigiamojo veiksmažodžio yra prisišliejusios dvi veiksmažodžio bendratys (kiekybinis kilmininko ir galininko vartojimo santykis – 67 proc. (41 pavartojimo atvejis) : 33 proc. (20 pavartojimo atvejų), plg.:
  12. Laimutė Bučienė

    Straipsnis Dėl tiesioginio objekto raiškos neigiamuosiuose veiksmažodiniuose junginiuose

    Galima išskirti tris aptariamųjų sintaksinių konstrukcijų tipus, kur linksnis įvairuoja: a) teigiamojo tranzityvinio veiksmažodžio bendratį nuo neiginio skiria daiktavardis (daiktavardis su neiginį turinčia asmenuojamąja forma sudaro apstabarėjusį vientisos reikšmės žodžių junginį) (kiekybinis...
  13. Laimutė Bučienė

    Straipsnis Dėl tiesioginio objekto raiškos neigiamuosiuose veiksmažodiniuose junginiuose

    Galininkas čia taip pat vartojamas, tačiau nepalyginti rečiau negu kilmininkas, pvz.: Šios sandaros sintaksinėse konstrukcijose objekto galininkas siejamas tiesiai su veiksmažodžio bendratimi, o ne su dviejų veiksmažodžių formų junginiuŽr. Kazimieras Ulvydas (red.), Lietuvių kalbos gramatika...
  14. Laimutė Bučienė

    Straipsnis Dėl tiesioginio objekto raiškos neigiamuosiuose veiksmažodiniuose junginiuose

    1. Dabartinėje lietuvių kalboje paprastai teikiama pirmenybė kilmininkui tada, kai tiesioginį objektą veikia neigiamasis asmenuojamasis veiksmažodis ir teigiamojo tranzityvinio veiksmažodžio bendratis. Kilmininkas gali eiti po abiejų veiksmažodžių (a), prieš juos (b) arba tarp jų (c), pvz.:
  15. Laimutė Bučienė

    Straipsnis Dėl tiesioginio objekto raiškos neigiamuosiuose veiksmažodiniuose junginiuose

    Kilmininko ir galininko konkurencijos santykiai dabartinėje vartosenoje Prieš tris dešimtmečius kalbai norminti skirtoje literatūroje buvo atkreiptas dėmesys į vartosenoje plintančius tarpinės pozicijos neiginio galininkusŽr. Elena Oginskienė, „Galininko vartojimas vietoj neiginio kilmininko“...