• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Rasius Makselis

    Straipsnis Pseudo Dionisijo Areopagiečio įžvalgos apie gyvybę dieviškosios raiškos („prohodos“) kontekste

    Krikščioniškosios Trejybės koncepcijos ir platonizmo filosofijos santykio tema yra taip pat istoriškai susijusi su gyvybės tematika. Kaip parodo Werneris Beierwaltesas ir Pierre’as Hadot, Plotino Enneadas į lotynų kalbą vertęs ir didelę jo filosofijos įtaką patyręs Marius Viktoriškis (IV a.)...
  2. Rasius Makselis

    Straipsnis Pseudo Dionisijo Areopagiečio įžvalgos apie gyvybę dieviškosios raiškos („prohodos“) kontekste

    Kitos dvi svarbios išankstinės pastabos yra tiesiogiai susijusios su krikščioniškosios teologijos tradicija. Kalbėdami apie gyvybės sąvoką krikščionybės kontekste, greitai atsiduriame Naujojo Testamento tradicijoje, kalbančioje apie Dievo Žodį, Logos, kuris buvo pradžioje pas Dievą: „jame buvo...
  3. Rasius Makselis

    Straipsnis Pseudo Dionisijo Areopagiečio įžvalgos apie gyvybę dieviškosios raiškos („prohodos“) kontekste

    Vis dėlto jau šią metodinę prielaidą būtina iš karto patikslinti: svarbu suvokti, kad Dionisiją filosofu vadiname mes ir ieškome jo veikaluose filosofijos gerai suprasdami, jog viena pagrindinių jo mokymo temų yra būtent kalbėjimo, t. y. vartojimo mums suprantamų sąvokų, apie dieviškąją tikrovę...
  4. Rasius Makselis

    Straipsnis Pseudo Dionisijo Areopagiečio įžvalgos apie gyvybę dieviškosios raiškos („prohodos“) kontekste

    Corpus dionysiacum apie theologia ir theonymia kaip kalbėjimą apie dieviškąją tikrovę Nežinomą V a. pabaigos–VI a. pradžios autorių, savo raštuose prisidengusį Atėnuose apaštalo Pauliaus atversto Dionisijo, Areopago narioŽr. Ap. d. 17.34–35. Pasak Euzebijaus Cezariečio, Dionisijas vėliau tapo...
  5. Rasius Makselis

    Straipsnis Pseudo Dionisijo Areopagiečio įžvalgos apie gyvybę dieviškosios raiškos („prohodos“) kontekste

    Santrauka. Straipsnis skirtas krikščioniškojo neoplatonizmo atstovo, žinomo Dionisijo Areopagiečio pseudonimu, gyvybės, kaip vieno iš Dievo vardų, sampratos analizei. Šios sampratos filosofinių prielaidų aptarimas leidžia atskleisti Dionisijo atliktą radikalią pamatinės neoplatonizmo filosofijos...
    • Rasius Makselis
    • Tema
    • neoplatonizmas patristika peudo dionisijas areopagietis plotinas proklas teologija
    • Tęsiniai: 11
    • Temynas: H 001 filosofija
  6. Rasius Makselis

    Straipsnis Plotinas ir Proklas apie Platono „Timajo“ demiurgą

    Plotinus and Proclus on Plato’s Timaeus Demiurge Summary. The article presents an analysis of different interpretations by two Neoplatonic philosophers – Plotinus and Proclus – of Plato’s myth of the demiurge presented in the Timaeus. Plotinus identifies the main difficulties of interpretation...
  7. Rasius Makselis

    Straipsnis Plotinas ir Proklas apie Platono „Timajo“ demiurgą

    Literatūra Dillon, John M., “Plotinus, Enn. 3.9.1, and Later Views on the Intelligible World,” Transactions and Proceedings of the American Philological Association, vol. 100, 1969, p. 63–70. Dillon, John, The Middle Platonists, 80 B.C.–A.D. 220, Bristol: Duckworth, 1996. Jan Opsomer, “To Find...
  8. Rasius Makselis

    Straipsnis Plotinas ir Proklas apie Platono „Timajo“ demiurgą

    Plotino Mąstymo gyvybės sampratą būtų galima pavadinti holistine, o Proklui gyvybės samprata yra visada kompleksinė: kiekvienu Mąstymo raidos tarpsniu gyvybė yra „pakeliui“, t. y. ji dėl trijų skirtingų buvimo būdų jungia aukštesnę ir žemesnę tikroves. Labai iškalbingas skirtumas yra, pvz., tarp...
  9. Rasius Makselis

    Straipsnis Plotinas ir Proklas apie Platono „Timajo“ demiurgą

    Kaip matėme, Plotinui Platono demiurgo mitas meta rimtą iššūkį, nes kalba apie keletą susijusių, bet skirtingų Mąstymo aspektų, kurie gali būti interpretuojami hierarchiškai. Išvardijęs keletą galimų interpretacijos strategijų, Plotinas lieka prie pagrindinės savo minties, kad Mąstymas gali būti...
  10. Rasius Makselis

    Straipsnis Plotinas ir Proklas apie Platono „Timajo“ demiurgą

    Proklo griežtas ontologinių hipostazių ribų reikalavimas yra susijęs su jo „nedalyvaujamos monados“ koncepcijaPlg. E. T., 23.. Proklui siekiant išvengti ydingos begalybės, visą dalyvaujančių atskiro lygmens narių seką būtina apriboti viena nedalyvaujama monada, tuomet ji tampa neperžengiama riba...
  11. Rasius Makselis

    Straipsnis Plotinas ir Proklas apie Platono „Timajo“ demiurgą

    Nagrinėdamas amžinojo gyvenimo ir žūties temas, Proklas išskiria gyvūnus, kurie (1) savaime turi beribį gyvenimą, (2) gauna beribį gyvenimą iš kitų, (3) nei patys turi, nei iš kitų gauna beribį gyvenimą„Beribis gyvenimas“ čia yra toks gyvenimas, kuris nėra ribojamas jokių išorinių apibrėžčių...
  12. Rasius Makselis

    Straipsnis Plotinas ir Proklas apie Platono „Timajo“ demiurgą

    Aptardamas gyvybės raišką jusliniame pasaulyje, Proklas iš savo sistemos perspektyvos interpretuoja tai, ką Platono dialogų Faidras ir Timajas skaitytojai vadino sielos mąstymu arba jos racionaliąja dalimi (važnyčiotojas), jos valinga teisingąja ir iracionaliąja dalimis (klusnusis ir neklusnusis...
  13. Rasius Makselis

    Straipsnis Plotinas ir Proklas apie Platono „Timajo“ demiurgą

    Kitaip negu Plotinas, Proklas gyvybę supranta kaip kompleksišką, sistemiškai besivystančią tikrovę, kuri kiekvienu savo raidos mąstymo tikrovėje tarpsniu įgauna vis naujų funkcijų. Proklas: siela yra ir gyvybė, ir gyvūnas Kompleksinę gyvybės sampratą Proklas perkelia ir į gyvybės paradigminę...
  14. Rasius Makselis

    Straipsnis Plotinas ir Proklas apie Platono „Timajo“ demiurgą

    Šis Proklo tekstas įdomus keliais požiūriais. Filosofas čia aiškiai parodo, kokiu būdu jo triadomis artikuliuotas Mąstymo hipostazės modelis kartu su trilypio buvimo koncepcija padeda pagrįsti neoplatonišką Platono demiurgo sampratos interpretaciją, kurioje pateikiamas nuoseklus demiurgijos...
  15. Rasius Makselis

    Straipsnis Plotinas ir Proklas apie Platono „Timajo“ demiurgą

    Proklas skiria nemažai dėmesio provaizdžio kaip „amžinai gyvo gyvūno“ sampratai. Kuriamo pasaulio gyvumas yra sąlygotas ne provaizdžio, kaip visos Mąstomybės, bet būtent jos už gyvybę atsakingo aspekto. Ši gyvybės paradigma siaurąja prasme siejama su trečiąja Mąstomybės triada. Pirmoji yra...
  16. Rasius Makselis

    Straipsnis Plotinas ir Proklas apie Platono „Timajo“ demiurgą

    Proklas apie demiurgo kompleksiškumą Pasak Proklo, aukščiausias demiurgo aspektas (mąstymo kontempliacijos turinys, mąstomas provaizdis) yra amžinoji Būtis – pirmosios Mąstomybės triados dominuojantis mišinio (to mikton) aspektas. Provaizdį kontempliuojantis mąstymas yra tapatinamas su trečiojo...
  17. Rasius Makselis

    Straipsnis Plotinas ir Proklas apie Platono „Timajo“ demiurgą

    Beveik visas minėtas Plotino tekstas yra skirtas šiai Platono Timajo frazei išaiškinti: „…jis nusprendėDianoēthē – nusprendė, turėjo mintyje, ketino, planavo., kad ir šis [pasaulis] privalo turėti tiek ir tokių [gyvūnų] idėjų, kiek ir kokių mąstymas įžvelgia esančių [amžinojo] gyvūno...
  18. Rasius Makselis

    Straipsnis Plotinas ir Proklas apie Platono „Timajo“ demiurgą

    Plotinas apie Mąstymo vieningumą demiurgijos procese Platonas dialoge Timajas kalba apie tai, kad būdamas geras ir nepavydus, kūrėjas kūrė pasaulį kuo panašesnį į save patįŽr. ten pat, 29e–30b.. Demiurgas visus chaotiškai judėjusius dalykus „atvedė į tvarką“, nes ši yra geresnė už chaosą...
  19. Rasius Makselis

    Straipsnis Plotinas ir Proklas apie Platono „Timajo“ demiurgą

    Visa ko kūrėjas Platono dialoge Timajas pateiktas pasaulį kuriančio demiurgo mitas yra vienas problemiškiausių ir daugiausiai ginčų kėlusių senovės filosofijos tekstųTimajo tematika dominuoja, pvz., vidurinių platonikų svarstymuose apie pasaulio prigimtį ir jo santykį su dievais, žr. John...
  20. Rasius Makselis

    Straipsnis Plotinas ir Proklas apie Platono „Timajo“ demiurgą

    Santrauka. Straipsnyje analizuojami neoplatonikų Plotino ir Proklo mėginimai interpretuoti Platono dialoge Timajas pateiktą pasaulio kūrėjo (demiurgo) mitą. Plotinas įvardija pagrindinius sunkumus bei galimus įvairius interpretacijos būdus ir pateikia nuostatą, kuri akcentuoja Mąstymo hipostazės...
Grįžti
Viršutinė Apatinė