• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Zigmas Kairaitis

    Straipsnis Bendroji ugdymo programa kaip kultūra, semiotinė sistema ir komunikacijos medija

    Tai kažkiek primena Lotmano žiedą. Sinergetika drąsiai žengia iš gamtamokslinių dalykų į socialinius ir humanitarinius mokslus, kuriuose saviorganizuojančios sistemos dar yra sudėtingesnės, chaotiškesnės, nenuspėjamos, bet paklūstančios determinuotam chaosuiPlačiau apie tai žr. Zigmas Kairaitis...
  2. Zigmas Kairaitis

    Straipsnis Bendroji ugdymo programa kaip kultūra, semiotinė sistema ir komunikacijos medija

    4 pav. Švietimo erdvės sinergetinis modelis / Sinergetics model of education space
  3. Zigmas Kairaitis

    Straipsnis Bendroji ugdymo programa kaip kultūra, semiotinė sistema ir komunikacijos medija

    3 pav. BUP kaip signifikacija / Curriculum as signification BUP skirta tam tikrai, santykinai didelei, žmonių – pedagogų – grupei. Joje funkcionuoja profesionali – tik jai būdinga – idiomatinė (specialioji profesinė) kalba, kurioje rastume ir perteklinę, ir entropinę informacijos dalis. Ugdymo...
  4. Zigmas Kairaitis

    Straipsnis Bendroji ugdymo programa kaip kultūra, semiotinė sistema ir komunikacijos medija

    Bendroji ugdymo programa kaip semiotinė sistema Kaip anksčiau minėta, kultūra gali būti apibrėžiama kaip ženklų sistema. Jeigu darome prielaidą, kad BUP taip pat yra vienas iš kultūros produktų, vadinasi, ji turi ženklų (semiotinės sistemos) bruožus. BUP ne tik kaip norminis dokumentas, bet ir...
  5. Zigmas Kairaitis

    Straipsnis Bendroji ugdymo programa kaip kultūra, semiotinė sistema ir komunikacijos medija

    2 pav. Semiotika kaip ženklinimo kultūra (sudaryta autoriaus pagal Dž. Loką) / Semiotics as signification culture (prepared by the author according to J. Locke) Kultūra patenka į gamtos–visuomenės–žmogaus sistemos kaip informacijos šaltinių apsuptį. Kartu pereiname prie kitos dalies, kurioje...
  6. Zigmas Kairaitis

    Straipsnis Bendroji ugdymo programa kaip kultūra, semiotinė sistema ir komunikacijos medija

    Ugdymo programa fiksuoja, aprašo mokytojo, mokinio, dalyko intelektualinius, dvasinius, veiklos didaktinius santykius, per kuriuos pažinimo, vertybių ir veiklų objektams suteikiamos tam tikros reikšmės ir prasmės. Tai galima pavaizduoti didaktikos trikampiu (1 pav.). 1 pav. Didaktinių santykių...
  7. Zigmas Kairaitis

    Straipsnis Bendroji ugdymo programa kaip kultūra, semiotinė sistema ir komunikacijos medija

    Bendroji ugdymo programa kaip kultūra Nūdien ugdymo procesas mokykloje vyksta be ypatingų permainų, galima sakyti, yra savotiškoje rutinoje. Nebent į mokyklą užklysta vienokios arba kitokios mados, akcijos (profiliavimas, kompetencijos, individualizavimas, integravimas, įtraukusis ugdymas ir...
  8. Zigmas Kairaitis

    Straipsnis Bendroji ugdymo programa kaip kultūra, semiotinė sistema ir komunikacijos medija

    Tyrimo objektas – Bendroji ugdymo programa. Tyrimo dalykas – Bendroji ugdymo programa kaip kultūra, semiotinė sistema ir komunikacijos medija. Tyrimo tikslas – apžvelgti ir interpretuoti Bendrąją ugdymo programą (curriculum) kaip kultūros, semiotinę sistemą ir komunikacijos mediją, siejant ją su...
  9. Zigmas Kairaitis

    Straipsnis Bendroji ugdymo programa kaip kultūra, semiotinė sistema ir komunikacijos medija

    Įvadas Plintanti medijų kultūra vis plačiau skverbiasi į įvairias – iš pirmo žvilgsnio atrodančias visai nesusietas su medijomis – sritis. Mediologijos taikymas konkretiems objektams „pakelia“ juos į kultūros ir visuomenės lygį. Šiame straipsnyje, pasitelkus komunikacijos paradigmą, kaip...
  10. Zigmas Kairaitis

    Straipsnis Bendroji ugdymo programa kaip kultūra, semiotinė sistema ir komunikacijos medija

    Santrauka. Straipsnyje, remiantis komunikacijos paradigma, pažvelgta į Bendrąją ugdymo programą (BUP, curriculum) kaip kultūros, semiotikos ir komunikacijos objektą. Plintanti medijų kultūra vis plačiau skverbiasi į įvairias – iš pirmo žvilgsnio visai nesusietas su medijomis – sritis...
  11. Zigmas Kairaitis

    Straipsnis J. Dewey ir A. Maceina apie geografijos ugdomąją reikšmę

    J. Dewey and A. Maceina on the Educational Significance of Geography Summary. By a mere coincidence, both in the USA and Lithuania, the first half of the 20th c. was marked by the works of prominent philosophers, and a portion of these works were devoted to education philosophy and pedagogy...
  12. Zigmas Kairaitis

    Straipsnis J. Dewey ir A. Maceina apie geografijos ugdomąją reikšmę

    Literatūra Birgelytė, Aušra; Saulius Stanaitis, Šarūnas Gerulaitis, „Pilietinių vertybių raiška geografijos vadovėliuose“, Tiltai, 2011, nr. 1, p. 159–174. Brague, Remi, Pasaulio išmintis: žmogaus visatos patyrimo istorija, Vilnius: Aidai, 2005. Dewey, John (Džonas Diujis), „Patyrimo suvokimas“...
  13. Zigmas Kairaitis

    Straipsnis J. Dewey ir A. Maceina apie geografijos ugdomąją reikšmę

    Apibendrintai galima pasakyti, kad visa A. Maceinos pedagogikos filosofija, ypač tautinio auklėjimo dalis, rėmėsi geografinėmis prielaidomis: gyvenamąja aplinka, tautos, tėvynės, valstybės atsiradimo veiksniais. Kiekvienu istoriniu laikotarpiu geografinis švietimo kontekstas įgauna vis naują...
  14. Zigmas Kairaitis

    Straipsnis J. Dewey ir A. Maceina apie geografijos ugdomąją reikšmę

    Atskira dalis įvardytoje tautinės geografijos mokymo koncepcijoje skirta ekskursijoms ir kelionėms, per kurias atsiskleidžia tikrasis tėvynės pažinimas ir meilė. A. Maceina nurodo du kelionių ir ekskursijų momentus: didaktinį ir tautinį. Didaktinį įvardija kaip seniai žinomą pedagogikoje ir...
  15. Zigmas Kairaitis

    Straipsnis J. Dewey ir A. Maceina apie geografijos ugdomąją reikšmę

    A. Maceina bando apibrėžti tautinės geografijos ugdymo turinio formavimo prielaidas, sudėtį ir ugdymo kryptį. Kaip ir J. Dewey, tai jis daro geografiją lygindamas su istorija. Istorija įvardijama kaip tautos mokslas, o geografija – kaip tėvynės mokslas. Istorija parodo tautos praeitį, geografija...
  16. Zigmas Kairaitis

    Straipsnis J. Dewey ir A. Maceina apie geografijos ugdomąją reikšmę

    Taigi ugdomąją geografijos reikšmę J. Dewey sieja su gamtos faktų ir socialinių įvykių sąsajomis. Klasikinės geografijos mokymą jis interpretuoja per triados vidinius ryšius: Žemę kaip žmogaus namus, gyvenamąją vietą ir… lakią vaizduotę. J. Dewey daro išvadą, kad derinat įvairius geografijos...
  17. Zigmas Kairaitis

    Straipsnis J. Dewey ir A. Maceina apie geografijos ugdomąją reikšmę

    J. Dewey nurodo, kad „geografijoje labiau pabrėžiamas fizinis aspektas, istorijoje – visuomeninis, tačiau abu mokslai yra vienos visumos – žmonių bendrabūvio – dalys“Ten pat.. Geografinės sąlygos, gamta yra sudedamoji visuomeninių įvykių dalis ir aplinka. Kai nepaisoma šių geografijos ir...
  18. Zigmas Kairaitis

    Straipsnis J. Dewey ir A. Maceina apie geografijos ugdomąją reikšmę

    J. Dewey: ugdymas – humanitarinė dalyko pusė J.Dewey formuluoja teiginį, kad fiziškai žmogaus veikla pakito nedaug, tačiau jos reikšmė ir prasmė – beribėŽr. John Dewey, Demokratija ir ugdymas: įvadas į ugdymo filosofiją, p. 132.. Jis ypatingą dėmesį skyrė veiklai. O šios veiklos prasmė ir...
  19. Zigmas Kairaitis

    Straipsnis J. Dewey ir A. Maceina apie geografijos ugdomąją reikšmę

    Kartais šios sąvokos vartojamos kaip sinonimai, ypač pilietinis ir tautinis ugdymas. I. Zaleskienė ir L. Jašinauskas savo mokslo studijoje „Vadovėlio ugdomoji galia: tautiškumo ir pilietiškumo tyrimas“ pateikia skambią A. Šliogerio citatą: „Patriotizmas yra pilietiškumo šaknys. Tačiau...
  20. Zigmas Kairaitis

    Straipsnis J. Dewey ir A. Maceina apie geografijos ugdomąją reikšmę

    Tačiau žinios, gebėjimai, ugdomos vertybės ir toliau išlieka esminėmis ugdymo turinio konstravimo prielaidomis. Kad dalykas (disciplina) taptų ugdymo turinio kūrimo šaltiniu, jo žinių, gebėjimų sistema turi remtis tam tikromis bendražmogiškomis, humanistinėmis ir bendramokslinėmis vertybėmis...
Grįžti
Viršutinė Apatinė