• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Aušra Dambrauskienė

    Straipsnis „Ultima ratio“ principo samprata

    Vengrijos Respublikos Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas kurstymo prieš bendruomenę nusikaltimo sudėties atitinkamų požymių konstitucingumą, taip pat nurodė, kad:
  2. Aušra Dambrauskienė

    Straipsnis „Ultima ratio“ principo samprata

    Būtent proporcingumo reikalavimas ir jo elementai dažnai yra laikomi ultima ratio principo konstituciniu, pamatiniu pagrindu, reikalaujančiu, kad intervencija į žmogaus teises būtų kuo minimalesnė. Štai, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje aptinkami tokie teiginiai:
  3. Aušra Dambrauskienė

    Straipsnis „Ultima ratio“ principo samprata

    Minėtu požiūriu ultima ratio principas atlieka tiek pozityviąją (organizuojančią, koordinuojančią), tiek negatyviąją (kritikuojančią) funkcijas. Pozityviąja prasme jis determinuoja teisės normas ir jų taikymą ir taip užtikrina, kad teisės normos sudarys vieningą visumą ir kad vienose srityse tam...
  4. Aušra Dambrauskienė

    Straipsnis „Ultima ratio“ principo samprata

    Teisės literatūroje ultima ratio principas, be išorinio ir vidinio apibūdinimo, suprantamas dar dviem prasmėmis: ultima ratio teisę kuriant ir ultima ratio teisę taikantŽr. Darius Pranka, „Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 179 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką ir civilinį teisės...
  5. Aušra Dambrauskienė

    Straipsnis „Ultima ratio“ principo samprata

    Taip pat ultima ratio principo turinys turi išorinį ir vidinį aspektus. Minėtas principo tradicinis apibūdinimas, kad teisės sistemoje baudžiamoji atsakomybė turi būti taikoma ir naudojama tik kaip ultima ratio – kai kitos valstybės poveikio formos (priemonės) negali užtikrinti tinkamos teisinių...
  6. Aušra Dambrauskienė

    Straipsnis „Ultima ratio“ principo samprata

    Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse taip pat yra konstatavęs, kad Todėl teismų praktika, kai kylantys nedidelio pavojingumo konfliktai kriminalizuojami kaltinant vieną konflikto dalyvių viešosios tvarkos pažeidimu, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas...
  7. Aušra Dambrauskienė

    Straipsnis „Ultima ratio“ principo samprata

    1. Griežčiausios priemonės, arba ultima ratio, idėjos (principo) esmė, turinys ir reikšmė Veikų kriminalizavimo teorija, be kita ko, nustatanti objektyvius, baudžiamosios teisės teorijoje patvirtintus kriterijus, kuriais turi būti grindžiamas veikos pripažinimas nusikalstama ir bausmės už ją...
  8. Aušra Dambrauskienė

    Straipsnis „Ultima ratio“ principo samprata

    Taigi šio straipsnio tikslas – iš esmės išanalizuoti ultima ratio principą ir nustatyti jo sampratą. Siekiant šio tikslo, tiriama ultima ratio idėjos (principo) esmė, turinys, reikšmė ir vieta baudžiamosios teisės principų sistemoje. Atsižvelgiant į tai, straipsnyje siekiama pagrįsti, kad ultima...
  9. Aušra Dambrauskienė

    Straipsnis „Ultima ratio“ principo samprata

    Lietuvos baudžiamosios teisės mokslininkų darbuose šiam principui daug dėmesio nėra skiriama. V. Justickis, V. Pavilonis, G. Švedas savo darbuose ultima ratio pirmiausia nurodė esant vienu iš kriminalizacijos kriterijų, trumpai jį apibūdindamiŽr. Viktoras Justickis, Kriminologija, 2001; Vladas...
  10. Aušra Dambrauskienė

    Straipsnis „Ultima ratio“ principo samprata

    Taip visuomenė pamažu tampa „kriminaline“, kurioje beveik kiekvienas asmuo yra turėjęs kriminalinės patirties ir kurioje beveik kiekvieną asmenį galime laikyti nusikaltėliu. Be to, per didelė ar nepagrįsta kriminalizacija itin riboja asmens teises ir laisves, o tai nesuderinama su pagrindinių...
  11. Aušra Dambrauskienė

    Straipsnis „Ultima ratio“ principo samprata

    Įvadas Baudžiamosios atsakomybės nustatymas už tam tikrus žalingus, pavojingus ir visuomenėje smerktinus poelgius (kriminalizacija) XX–XXI amžių laikotarpiu tiek LietuvojeŽr., pvz., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimų ir papildymų įstatymus: 2004 m. sausio 29 d. nr. IX-1992...
  12. Aušra Dambrauskienė

    Straipsnis „Ultima ratio“ principo samprata

    Santrauka. Straipsnyje siekiama pagrįsti, kad ultima ratio išreiškia baudžiamosios atsakomybės, kaip paskutinės teisinių gėrių apsaugos priemonės, idėją; ultima ratio nėra tik rekomendacija ar įstatymų leidybos etikos principas, tačiau turėtų būti laikomas savarankišku normatyviniu teisės...
  13. Aušra Dambrauskienė

    Straipsnis Šmeižimo kriminalizacijos pagrįstumas ir tikslingumas: kai kurių objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių analizė

    The Validity and Justifiability of Criminalization of Defamation: Analysis of Certain Objective Features of the Composition (Corpus Delicti) of Defamation Summary. While the European Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms, and the Constitution of the Republic of...
  14. Aušra Dambrauskienė

    Straipsnis Šmeižimo kriminalizacijos pagrįstumas ir tikslingumas: kai kurių objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių analizė

    Literatūra Norminiai teisės aktai Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas, Valstybės žinios, 1985, nr. 1-1. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, Valstybės žinios, 2000, nr. 89-2741. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXII skyriaus pavadinimo, 154 straipsnio...
  15. Aušra Dambrauskienė

    Straipsnis Šmeižimo kriminalizacijos pagrįstumas ir tikslingumas: kai kurių objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių analizė

    Išvados 1. Tokių asmeninių teisinių gėrių, kaip antai garbė ir orumas, abstraktumas, reliatyvumas ir subjektyvumas apsunkina tiek nusikalstamos veikos, pažeidžiančios šiuos gėrius, įtvirtinimą (aprašymą) baudžiamajame įstatyme, tiek baudžiamosios atsakomybės už tokios veikos padarymą taikymą...
  16. Aušra Dambrauskienė

    Straipsnis Šmeižimo kriminalizacijos pagrįstumas ir tikslingumas: kai kurių objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių analizė

    Pridurtina, kad teismo vaidmuo, nors iš esmės ir kūrybinis, priklauso nuo įstatymų leidėjo valios, suformuluotos atitinkamoje taisyklėje ar jų rinkinyje. Teismo užduotis – taikyti nustatytą įstatyminę formuluotę konkrečiose baudžiamosiose bylose tokiu būdu, kuris geriausiai išreikštų įstatymų...
  17. Aušra Dambrauskienė

    Straipsnis Šmeižimo kriminalizacijos pagrįstumas ir tikslingumas: kai kurių objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių analizė

    Vis dėlto šmeižimo sudėties kai kurių objektyviųjų požymių aiškinimo ir taikymo praktikos analizė rodo, kad baudžiamasis įstatymas nėra tinkamai aiškinamas ir taikomas: skirtingų instancijų teismai skirtingai supranta ir aiškina tikrovės neatitinkančią informaciją ir nuomonę, jų atskyrimą...
  18. Aušra Dambrauskienė

    Straipsnis Šmeižimo kriminalizacijos pagrįstumas ir tikslingumas: kai kurių objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių analizė

    Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, atsisakydamas priimti nagrinėti kitų teismų prašymus dėl kylančių įstatymų neaiškumų, taip pat dėl baudžiamojo įstatymo aiškinimo, ne kartą yra konstatavęs, kad, jei įstatymuose yra neaiškumų, dviprasmybių, spragų, jas pašalinti yra įstatymų leidėjo...
  19. Aušra Dambrauskienė

    Straipsnis Šmeižimo kriminalizacijos pagrįstumas ir tikslingumas: kai kurių objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių analizė

    Baudžiamosios teisės doktrinojeŽr. Gintaras Švedas, „Veikos kriminalizavimo kriterijai: teorija ir praktika“, p. 22. pabrėžiama, kad pagal vieną iš nullum crimen, sine lege principo nuostatų reikia, kad iš baudžiamojo įstatymo teksto būtų aiškūs nusikalstamos veikos požymiai. Be to...
  20. Aušra Dambrauskienė

    Straipsnis Šmeižimo kriminalizacijos pagrįstumas ir tikslingumas: kai kurių objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių analizė

    Grįžtant prie šmeižimo sudėties objektyviųjų požymių analizės pažymėtina, kad pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnį paskleista informacija (žinios, faktai) turi neatitikti ir tikrovės. Tai reiškia, kad skleidžiama tai, kas teigiama esant buvę, bet nėra ir nebuvo, arba faktai yra iškreipiamiŽr...
Grįžti
Viršutinė Apatinė