Radiniai

Home Invasions in 18th-Century Vilnius: Nobility Crime in Urban Environment Summary. Home invasions in a city was a rather rare crime committed by the nobility, which did inflict excessive violence but it was nevertheless an audacious offense. Legal historians did not categorize it as a...

Šaltiniai ir literatūra 1721 04 26 Jono Kybarto skundas prieš Vitebsko pavieto iždininką Vladislovą Vainą, 1721 m. Vpptak, LVIA, SA, b. 4736, l. 253–253v. 1722 02 21 Pranciškonų bažnyčios kapelmeisterio Kazimiero Gembičiaus skundas prieš jėzuitų bursos studentus, Šv. Kazimiero bažnyčios...

Išvados Miesto namų užpuolimas buvo gana retas, ypatingu smurtu neišsiskyręs, tačiau visgi įžūlus bajorų nusikaltimas. Namų užpuolimų Vilniuje per tyrinėjamąjį laikotarpį rasti apie 84 atvejai, maždaug kas trečias šio pobūdžio nusikaltimas vykdavo nakčia. Dažniausiai nurodoma namų užpuolimo...

Bausmės Rasta keletas bylų, kuriose už namų užpuolimą buvo paskiriamos bausmės. Nors Trečiajame Lietuvos Statute teigta, kad už bajoro namo užpuolimą gresia mirties bausmė, neaptikta nei vieno tokio pobūdžio nuosprendžio. Kontumaciniu (už akių priimtu, neatvykus atsakovams) teismo sprendimu...

Ypatingų smurto proveržių šio nusikaltimo metu nėra užfiksuota. Nerasta bylų, kuriose minėta, kad namai būtų visiškai sunaikinti, sudeginti, nugriauti. Visgi aukų būta ir dėl šio nusikaltimo. 1738 m. į teismą kreipėsi Adomas Dzentoletas (Adam Dzientolet), ieškovas teigė, kad jo namą užpuolė...

Ginkluotė. Smurto laipsnis Remiantis skundais šio nusikaltimo metu dalyvių ginkluotė buvo gerokai lengvesnė, palyginus su valdų antpuolių dalyvių ginkluote. Pvz., 1721 m. Jonas Kybartas skundėsi, kad Vitebsko pavieto iždininkas Vladislovas Vaina su savo bendrininkais užpuolė ieškovo mūrinį namą...

Namus puolančiųjų kompanijoje neretai būdavo ir profesionalų kariškių. Kaip rašoma skunde, 1741 m. LDK kariuomenės petihorų vėliavos seržantas Stanislovas Pioro (Stanisław Pioro) su savo kareiviais nakčia užpuolė Gardino pavieto stalininko Benedikto Aleksandravičiaus dvarelį Savičiaus gatvėje...

Tačiau kartais į miesto erdvės konfliktus įsitraukdavo (greičiausiai būdavo įtraukiami savininkų) ir kaimo, ir miestelio žmonės. Pvz., 1741 m. Haličo žemės medžiokliui Jonui Prušakui Benevskiui (Jan Pruszak Beniewski) užpuolus Gembičių dvarelį prie pilies, kuriame apsistojo Žemaitijos...

Moterys labai retai buvo įvardijamos kaip šio tipo nusikaltimų pagrindinės organizatorės, tuo labiau tiesioginės dalyvės. Tėra žinomas tik 1725 m. skundas dėl Naugarduko kaštelionienės Elžbietos Pranckevičienės organizuoto Okuškovos (Okuszowa) namo, kurio kambaryje gyveno Kazimieras Piontkovskis...

Dėl namų užpuolimų buvo kaltinti ir totoriai. Pvz., 1733 m. totorius Stanislovas Heliaševičius (Stanisław Heliaszewicz) skundė totorių Samuelį Šafarovičių (Samuel Szafarowicz) dėl to, kad šis iš pradžių su ginkluota kompanija sumušė S. Heliaševičių gatvėje, vijosi, užpuolė jo namą Lukiškėse...

Dalyvių sudėtis. Organizatoriai ir talkininkai Nei tarp kaltinamųjų, nei tarp kaltintųjų miesto namų užpuolimais nenustatyta ypač aukštas valstybės pareigybes turėjusių asmenų. Tiesa, žinoma, kad dėl namo užpuolimo kreipėsi LDK vaiskis Dominykas Savanevskis (Dominik Sawaniewski), tačiau jis pats...

Pasitaikydavo, kai būdavo užpuolami valstybės institucijų pastatai. 1731 m. užfiksuotas kiek netipinis atvejis, kai buvo atakuotas Vilniaus pilies bokšto kalėjimas, kuriame tuo metu bausmę atliko Ignotas Bykovskis (Ignacy Bykowski). Anot ieškovo, jo priešininkų Myslickių (Mysliccy), kurie pagal...

Objektai Daugiausia buvo užpuolami civiliniai pastatai, bet kartais aptinkama ir kulto objektų užpuolimų. Pvz., 1724 m. per Dievo Kūno šventės procesiją Vilniuje, Savičiaus gatvėje, buvusią Augustinų (Augustijonų) bažnyčią užpuolė ginkluota apie 40 žmonių gauja, kuriai vadovavo broliai...

Kartais skunduose būdavo minimi kai kurie pikantiški faktai. Pvz., 1722 m. Pranciškonų bažnyčios kapelmeisteris Kazimieras Gembičius (Kazimierz Gębicz) savo skunde namų užpuolimo ir kitų smurtinių nusikaltimų Vilniuje pagrindinę priežastį nurodė, esą atsakovai – jėzuitų bursos gyventojai, Šv...

Kartais tokio pobūdžio nusikaltimai vykdavo turint tikslą išvaryti priešininką. Pvz., 1755 m. Vilniaus miesto vaitas Anupras Minkevičius skundė Vilniaus karmelitus ir jiems talkinusius miestiečius bei kitų luomų atstovus dėl to, kad šie užpuolė jo namus vadinamosiose Ohurcevičių Lukiškėse...

Pasak skundą parašiusio asmens, po konfliktų dėl Veršupio miškų medienos naudojimo du kartus – 1724 ir 1725 m. – Antakalnyje buvusį Artilerijos jurisdikos vaito ir ekonomo Simono Mošcickio (Szymon Mościcki) dvarelį užpuolė Gardino pavieto pataurininkio Kazimiero Piontkovskio (Kazimierz...

Priežastys ir užpuolikų tikslai Kaip jau ne kartą minėta, teismo dokumentuose informacijos apie nusikaltimų detales labai trūksta. Todėl tenka tirti tik tam tikrą dalį miesto namų užpuolimų priežasčių, nes kitos teismo dokumentuose tiesiog neįvardijamos. Palyginus panašių nusikaltimų antpuolių...

Dėl to, kad jų namo užpuolimas neteisėtas, 1763 m. skundėsi ir Antanas bei Kotryna Skšynskiai (Antoni i Katarzyna Skrzyńscy), kurie minėjo, kad Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo sprendimu buvo numatytas jų būsto klausimo teisinės padėties ištyrimas, tačiau to bajorai Ignotas Bohuševskis (Ignacy...

Legalumo klausimas To meto teisė numatė, kad neteisėtai valdomą nekilnojamąjį turtą galima atsiimti jėga. Tačiau tam buvo būtina teismo sankcija. Pavyko rasti kai kurių žinių apie bandymus prievarta „atkurti teisingumą“ Vilniaus mieste. Pvz., 1754 m. skunde minėta, kad Breslaujos dekanas...

Metai|Būklė* Viena žvaigždute pažymėti metai, iš kurių Vilniaus pavieto pilies teismo aktų knygos neišliko arba dėl prastos būklės neišduotos, o informacijos apie tais metais vykusius namų užpuolimus nerasta. ** Dviem žvaigždutėmis pažymėti metai, iš kurių Vilniaus pavieto pilies teismo aktų...