Radiniai

Two Dedications about Donelaitis: From Rhesa to Tetzner Summary. Here are two 19th century dedications directly associated with the name of Kristijonas Donelaitis and written by Martin Ludwig Rhesa and Franz Oskar Tetzner. There are several reasons for publishing them with their translations...

Literatūra Donelaitis, Kristijonas, „Iš vokiškųjų raštų apie Kristijoną Donelaitį“, parengė Leonas Gineitis | Senoji Lietuvos literatūra: 13 knyga, Vilnius: LLTI, 2002. Koženiauskienė, Regina, „Prūsijos knygų dedikacijos – kultūros paminklai garsiesiems kitataučiams lietuvių kalbos gynėjams“...

So hast du farbenprächtig der Heimat Bild entrollt, Getreu und geistesmächtig. Drum sei dir Dank gezollt. Und deines Werks Gestalten, sie zeugen frohbereit Trotz drängender Gewalten: du lebst in Ewigkeit.Tu nutapei spalvingą paveikslą Lietuvos – Tikrovišką, dvasingą – ir vertą padėkos. Nors...

Da bot ein Stern, ein hehrer, du Donalitius, Verkünder und Verklärer des Heimatvolks, uns Gruss. Aus Bauernstamm entsprossen, stiegst du for uns herauf, Von Purpurglanz umflossen, als Dichterkönig auf.Taurusis Donelaiti, tartum žvaigždė šviesi, Tu Lietuvą tėvynę nuskaidrinęs esi. Iš būrų kilęs...

Es liegt im Winterschweigen Litauens Dichterwald, Indes im holden Reigen der Völker Lied erschallt. Es galt dem deutschen Volke dies Land als ferme Welt, Umhüllt von trüber Volke, unwirtlich, wolfdurchbellt.Žiema sukaustė girią poeto Lietuvos, Bet nenutildė būrio dainos tautų mielos. Ši žemė...

Taip rodei tu grožybę Tėvynės abrozų Macningai su viernybe Dieka tau nuo visų! O tavo darbo žmonės Apliudija linksmai (Tepriešijas beždžionės!): Gyvs būsi amžinai. Tau aužols ir berželis Vainiką siunč’ vėlei Iš ten, kur jauns bernelis Gražiausiai sapnavai.German’ja čion džiaugsmingai Duod...

Ant amžino atsiminimo Kr. Donelaičio, didžiojo lietuvininko, PROLOGAS Kalbėtas prie pašventinimo jojo paminklo Lazdynėliuose, 8. IV. 1896 Sutaisė Dr. Tetzner, lietuviškai išvertėTranskribuojant publikacijos autorės palikta autentiška leksika, skyryba, tik priartinta prie šiuolaikinės rašybos...

Vielerfahren und Sitten der redenden Menschengeschlechter, Trokštančiam kalbą genčių, senus papročius krašto pažinti, Auch des Sanges und Volks, was blüh’t an der heiligen Memel, Taigi ir giesmes genties, kuri žydi prie Nemuno švento. Kundig, ein Edeler zürnt dem sprachenstürmenden Schwarme, Ak...

Gabenspendenden Herbst, Brautkranz, Festjubel und Gastmahl;Kraitį gėrybių rudens ir vaišes, ir vainiką vestuvių, Winnterflammen am Heerd unter schneebestürmetem Halmdach,Židinį mielą žiemos po šiaudų stogu, užverstu sniego, Wenn geschäftig sich regt sammt spinnenden Mägdlein, die Hausfrau Kai...

2014 m. Donelaičio jubiliejui Tecnerio kūrinį, nors, kaip minėta, yra senasis poetiškas Zauerveino vertimas, publikacijos autorė išvertė dar kartą iš 2002 m. pirmą kartą paskelbto vokiško originaloŽr. „Iš vokiškųjų raštų apie Kristijoną Donelaitį“, p. 240., manydama, kad skirtingų epochų...

Pirmas Zauerveino verstas posmas, kuriuo metaforiškai interpretuojamos dvi Tecnerio eilutės, buvo iškaltas 1896 m. Lazdynėliuose pastatytame paminkliniame akmenyje. Ir Tecneris, ir Zauerveinas labai atsakingai rengėsi akmens atidengimo šventei, buvo jos tikrieji iniciatoriai. Vienas kūrė...

Peržengus XVIII a. slenkstį, į XIX a. ateita su itin vertinga dedikacija, tiesiogiai susijusia su Donelaičio kaip kūrėjo asmenybe ir jo kūryba, nuo kurios tik prasidėjo viešas literatūrinis dainiaus gyvenimas. Dedikacija hegzametrais parašyta Liudviko Rėzos (1776–1840) ir įdėta į pirmąjį „Metų“...

Prieš 25 metus šios publikacijos autorės išleista knygaRegina Koženiauskienė, XVI–XVIII amžiaus prakalbos ir dedikacijos, 1990. apėmė XVI–XVIII a. lietuviškų knygų dedikacijų, kaip proginės iškalbos, kūrinius, ypač gausiai suklestėjusius XVII a., rašytus eilėmis lotynų, lenkų, vokiečių kalba. Iš...

Santrauka. Motyvų skelbti XIX a. Liudviko Rėzos ir Franco Tecnerio dedikacijas ir jų vertimus buvo keletas. Problema ta, kad ligi šiol į šiuos kūrinius nė karto nebuvo pažiūrėta atidesniu žvilgsniu. Švenčiant 300-ąsias Donelaičio gimimo metines per pranešimus tarptautinėse konferencijose norėta...

A Metaphorical Expression of the Oak Cult in the Lithuanian Ethnic Culture (According to the Samogitian Story “Baublys”) Summary. This publication presents a new translation of the Samogitian story “Baublys” which is dedicated to the 200th anniversary of the foundation of D. Poška’s “Baublys,”...

Literatūra Baranowski, Anton, Litauische Mundarten, 2 Bd., Leipzig: K. F. Koehler, 1920. Čečiotas, Jonas, Giesmelės apie senovės lietuvius iki 1434 metų, iš lenkų kalbos vertė Regina Koženiauskienė, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1994. Frenkel, Ernst, Litauisches Etymologisches...

Išvados Su ąžuolu lietuvių etnokultūroje susijusios dvejopo pobūdžio metaforos. Pirmojo tipo metafora ąžuolas – antgamtiška būtybė rodo antropomorfinį šio medžio kultą, jis sudvasinamas, laikomas patronu, gynėju, užtarėju. Legendoje aprašomas „Lietuvos miškų karalius“ – išdidus, karingas...

Tokia švelni leksika galbūt rodo archetipinę lietuvių mentaliteto raišką – baimę prieš šventąjį medį. Plg. su etimologiniu šio medžio vardo aiškinimu, kad Aržuolas – mitinė pikta dvasia, ir ne tik pikta, bet ir smarki, arši, atkakliŽr. Jolanta Zabulytė, „Medžio, augalo vaizdiniai...

Tačiau gilioje senovėje slavų kalbose „ąžuolas turėjo nepaprasto medžio statusą – simbolizavo žmogaus stiprybę ir jėgą, buvo laikomas šventu medžiu. Tik ilgainiui į pirmą šio žodžio reikšmės planą iškilo sema Rusų liaudies sąmonėje metafora dub tvirtai asocijuojasi su stambaus sudėjimo...

Jeigu lygintume su slavų kalbose (ir dialektuose, ir literatūrinėje kalboje) plačiai paplitusia žmogaus – ąžuolo metaforos semantika, tai iš tiesų rastume ne tik panašumų, bet ir esminių skirtumų. Etnolingvistiniai tyrimai rodo, kad senų senovėje ąžuolo įvaizdis slavų kalbose, šiuo atveju –...