Radiniai

The Relationship among Egodocuments by Šatrijos Ragana: Letters and Memoirs Summary. The article aims to analyze the egodocuments by Šatrijos Ragana. Using categories defined by Philipe Lejeune which determine autobiography as a genre, Ragana’s letters written from 1895 to 1930 (about 400...

Literatūra Berenis, Vytautas, „Egodokumentų tyrimai: ištakos, metodai, perspektyvos“ | Arvydas Pacevičius (sud.), Egodokumentai ir privati Lietuvos erdvė XVI–XX amžiuje, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2013, p. 13–26. Biliūnas, Jonas, Raštai, t. 3: Laiškai, sudarė Meilė Lukšienė...

Apibendrinimas Autobiografinės raštijos tyrimai Lietuvoje gana populiarūs, tačiau tyrėjų dažnai pasirenkami tik atskiri autobiografiniai žanrai, pavyzdžiui, memuarai ar dienoraščiai. Egodokumentinė tyrimo perspektyva leidžia analizuoti ir interpretuoti kelis tarpusavyje susijusius...

Savirefleksijoje tai tik pagrindžia, kad didžiausia vertybė – šeima, jos būtis stiprina savivertę, o praradimas žlugdo dvasiškai. Šeimos ir rūpinimosi aplinkiniais kaip vertybės akcentą atskleidžia ir atsiminimai apie rašytoją. Memuarų autoriai dažniau kalba ne apie rašytojos išorę, bet apie jos...

Marija Pečkauskaitė išvengia „tendencingo praeities racionalizavimo“Gitana Vanagaitė, Autobiografijos teorijos pagrindai, p. 36., t. y. ji neišeina už savo šeimos rato, nekalba apie literatūrinį aktyvą, per daug nesileidžia į apmąstymus, savianalizę. Rašytoja dažniau reflektuoja jai atrodžiusius...

Rašytoja savo gyvenimo istoriją rekonstruoja chronologiškai: šeima, kūdikystė, persikėlimas į Užventį, pažintis su P. Višinskiu, mokslas Peterburge, bitininkystės kursai Varšuvoje, brolio Stepono mirtis, kelionė į Ciurichą, grįžimas iš Šveicarijos, 1907 m. knygyno steigimas Vilniuje, 1909 m...

Šatrijos Raganos laiškas Vaižgantui itin vertingas kaip asmenybės istorija. Ji išsiduoda buvusi svajinga asmenybė, vaikystėje žengusi pirmuosius rašytojos žingsnius: Šatrijos Ragana itin mėgusi rašyti laiškus, save vaizduoti kitame vaidmenyje, net adresuoti sau laiškus, o vėliau juos komponuoti...

G. Vanagaitė teigia, kad „autobiografinė retrospekcija yra atminties susigrąžinimo veiksmas, kuriuo gyvenimo faktai rūšiuojami, atrenkami ir organizuojami į rišlų pasakojimą“Gitana Vanagaitė, Autobiografijos teorijos pagrindai, p. 35.. Gyvenimo faktų koreliavimas atskleidžia asmenybės...

Pirmajai kategorijai priklauso du elementai: kalbos forma yra pasakojimas arba proza. Šatrijos Raganos laiškas atitinka pirmąjį elementą, kuris nurodo pasakojimą kaip formą. Autobiografijos dalis laiške suskirstyta į keturias pastraipas, kurios semantiškai yra susijusios, tačiau esama minties...

Nuolankumas Vaižgantui atsiskleidžia ir per prieštarą P. Višinskio idealams: „Nors Višinskis labai traukė į savo pusę, bet aš nepasidaviau dėl to, kad visados buvau giliai tikinti“Šatrijos Ragana, Laiškai, p. 411.. Ši mintis paaiškina ir P. Višinskio su Šatrijos Ragana bendravimo pabaigą, ir...

Lietuvių rašytojų autobiografijų būdingiausias tipas – istorinis pasiaiškinimas. Tokio pobūdžio egodokumentus, galima sakyti, sudaro du vienas greta kito esantys sluoksniai: aš ir apie mane. Autobiografijose dažniau siekiama chronologiškai išrikiuoti tikslius gyvenimo faktus (datas, miestus...

Chronologiškai išsidėsčiusios priežastys ir yra svarbiausias dalykas, kodėl Šatrijos Raganos autobiografija P. Augustaičiui taip ir nebuvo parašyta, o gyvenimo istorija Vaižgantui, paprašiusiam rašytojos parašyti savo autobiografiją, papasakota tik praėjus 19 metų1926 m. Juozas Tumas-Vaižgantas...

Laiškas-autobiografija Norėdami daugiau sužinoti apie asmenybę, dažniausiai ieškome autobiografijos, kurios vienas svarbiausių kriterijų – kalbėjimas iš aš perspektyvos. Šatrijos Raganos atveju galima svarstyti apie tarpinį variantą – laišką-autobiografiją. Tai 1926 m. vasario 8 d. laiškas...

Autorė kategoriškai teigia, kad rašytojas turi remtis savo protu ar intuicija, o filologai – tyrinėti ir kritikuoti, bet ne taisyti tai, kas paties autoriaus iš širdies sudėta. Jie turi prabilti savita kalba, būdinga tik tam laikotarpiui ar asmenų grupei (bendruomenei), o kūrinio sintaksė negali...

Grožinio kūrinio sintaksė yra labai svarbus gero kūrinio kriterijus. M. Proustas teigia, kad klasikų raštuose esti „visos gražios išnykusios kalbos formos, primenančios jau nebesančius papročius ir manieras, tvarius praeities pėdsakus, visai nepanašius į nieką iš dabarties, ir vien juos palietęs...

Santykis su tekstu Šatrijos Raganą židikiškiai vadino „gerąja panele“. Kaimo žmonės ją matė kaip išsilavinusią, jautrios ir meniškos sielos asmenybę. Laiškuose rašytoja ne kartą pasakoja apie lankytus teatrus, muziejus, parodas. Be muzikos neįsivaizdavo savo gyvenimo. Atsiminimuose žmonės taip...

Prisimenama, kad Židikuose Šatrijos Ragana įsteigė pirmąją mokyklą, vėliau, tęsdama Motiejaus Valančiaus tradiciją, ir blaivybės namus. Rašytojos ego yra tarsi išnykęs, asmenybė skleidžiasi per kitų patirtis. Kaimo žmonių mylima ir gerbiama už pagalbą ne tik vaikams, bet ir po Pirmojo pasaulinio...

Asmenybės bruožai Rašytojos epistoliniame palikime bene svarbiausią vietą užima laiškai J. Kairiūkštytei-Tumėnienei, su kuria ryšiai užsimezgė dirbant Marijampolės progimnazijoje. 1911 m. prasidėjęs susirašinėjimas tęsėsi iki pat gyvenimo pabaigos. Šie laiškai atskleidžia Šatrijos Raganos...

Laiškuose rašytoja P. Augustaitį moko nevengti išpažinties, nebijoti pasitelkti gyvenimiškų epizodų kūryboje, moko poezijos skambesio, ritmo subtilybių. Kiti laiškai susiję su kūrybiniais įnoriais. Treti demonstruoja autorės išprusimą, skaitymo ir rašymo strategijas. Tai – turiningi laiškai...

Kiek kitokie Šatrijos Raganos asmenybės bruožai ryškėja egodokumentuose P. Augustaičiui. 1907–1909 m. laiškuose šiam beiškylančiam poetui justi subtilus, lyriškos išsilavinusios moters balsas. Kritika priimama konstruktyviai, mintys išsakomos drąsiai, ryžtingai. Štai 1907 m. balandžio 16 d...