Straipsnis Kompleksinių trąšų poveikis bulvių žaladarių pažeidimams

  • Bibliografinis aprašas: Rita Asakavičiutė, Raisa Lisova, „Kompleksinių trąšų poveikis bulvių žaladarių pažeidimams“, @eitis (lt), 2018, t. 1 090, ISSN 2424-421X.
  • Ankstesnis leidimas: Rita Asakavičiutė, Raisa Lisova, „Kompleksinių trąšų poveikis bulvių žaladarių pažeidimams“, LŽUU mokslo darbai, 2010, nr. 87(40), p. 7–12, ISSN 1648-116X.
  • Padėka: Tyrimą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
  • Institucinė prieskyra: Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vokės filialas.

Santrauka. Tyrimas atliktas 2006–2008 m. Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filiale. Jo tikslas – nustatyti naujų skirtingos sudėties kompleksinių trąšų poveikį žaladariams Pietryčių Lietuvoje. Kompleksinės trąšos žymiai sumažino paprastųjų rauplių (Streptomyces scabies) gumbų pažeidimo intensyvumą. Vidutiniais duomenimis, skystosios trąšos sumažino spragšių (Elateridae) bei dirvinukų (Noctuinae) lervų pažeistų gumbų kiekį ir gumbų pažeidimo intensyvumą. Patręšus trąšomis Alkalin PK 10:20 (2,0 l ha–1), Bormax (1,0 l ha–1) Tytanit (0,2 l ha–1), Plonvit K (2,0 l ha–1), cinko chelatu forte (1,0 kg ha–1), magnio sulfatu (7,5 kg ha–1) ir Alkalin PK 5:25 (3,0 l ha–1), žymiai sumažėjo grambuolių (Melolontha melolontha L.) lervų pažeistų gumbų kiekis ir gumbų pažeidimo intensyvumas.

Pagrindiniai žodžiai: bulvės, kompleksinės trąšos, žaladariai.

 

Įvadas

Lietuvoje beveik visos bulvės auginamos ūkininkų ūkiuose, tik labai nedidelė dalis – žemės ūkio bendrovėse. Dauguma bulvių augintojų yra smulkūs – apie 97 proc. visų ūkių bulves augina mažesniuose nei 1 ha plotuose. Vidutinis pasėlių plotas – tik 0,3 ha. Smulkiuose ūkiuose bulvių auginimas neefektyvus. Auginant mažuose plotuose, netaikomos pažangios technologijos, vyrauja nenašus rankų darbas, todėl didelės auginimo išlaidos šią kultūrą daro nuostolingą. Be to, daugelis bulvių augintojų naudoja prastos veislinės vertės sodinamąją medžiagą Žr. Almantas Ražukas, Bulvės: biologija, selekcija, sėklininkystė, 2003. .

Bulvių augintojams daug nuostolių padaro grybinės, bakterinės ir virusinės bulvių ligos bei kenkėjai. Lietuvos klimatas palankus šioms ligoms plisti. Šalyje bulves pažeidžia apie 30 grybinių, bakterinių ir virusinių ligų Žr. Jonas Šurkus, Irena Gaurilcikienė (sud.), Žemės ūkio augalų kenkėjai, ligos ir jų apskaita, p. 150–167. . Iš jų bulvėms daugiausia žalos padaro bulvių maras, rizoktoniozė, sausasis bei šlapiasis puviniai, „juodoji kojelė“ ir įvairių virusų sukeliamos ligos. Iš visų ligų žalingiausias yra bulvių maras. Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, jo padaromi derliaus nuostoliai kai kuriais metais sudaro apie 30 proc. Žr. Almantas Ražukas, Juozas Jundulas, Rita Asakavičiūtė, “Potato Cultivars Susceptibility to Potato Late Blight (Phytopthora infestans),” 2008. . Dėl rizoktoniozės ne tik išretėja bulvių pasėliai, bet ir sumažėja derlius, suprastėja gumbų kokybė. Rauplės pablogina bulvių prekinę kokybę. Virusai, nors ir nelabai pastebimi, taip pat gali padaryti nemažai derliaus nuostolių Žr. Virginie Gosset, Nicolas Harmel, Cornelia Göbel, Frédéric Francis, Eric Haubruge, Jean-Paul Wathelet, Patrick du Jardin, Ivo Feussner, Marie-Laure Fauconnier, “Attacks by a Piercing-Sucking Insect (Myzus persicae Sultzer) or a Chewing Insect (Leptinotarsa decemlineata Say) on Potato Plants (Solanum tuberosum L.) Induce Differential Changes in Volatile Compound Release and Oxylipin Synthesis,” 2009; David M. Spooner, Shelley H. Jansky, Reinhard Simon, “Tests of Taxonomic and Biogeographic Predictivity: Resistance to Disease and Insect Pests in Wild Relatives of Cultivated Potato,” 2009. .

 

Norint gauti geros kokybės derlių, nepakanka augalus tik iš rudens ar pavasarį patręšti NPK mineralinėmis trąšomis. Dažnai nepakankamos kokybės arba menkesnis derlius gaunamas būtent dėl tam tikrų mikroelementų trūkumo. Papildomas tręšimas mikroelementinėmis trąšomis stiprina augalų atsparumą nepalankioms meteorologinėms sąlygoms (šalčiui ir sausrai), taip pat ligoms. Pastaraisiais metais tokių nepalankių augalų augimo laikotarpių pasitaiko nuolat, o dėl globalių klimato pokyčių jų tik dažnėja, todėl labai svarbu žemės ūkio augalams sudaryti kuo geresnes sąlygas. Papildomas tręšimas būtinais elementais sustiprina augalus ir sumažina nepalankių gamtinių sąlygų įtaką Žr. O. G. Ivanova, A. A. Pugachev, “Microelement Contents in Cultivated Soils of the North of the Russian Far East,” 2003. .

Augalus papildomai tręšti efektyviausia nedidelėmis skystųjų trąšų normomis keletą kartų per vegetaciją, tuomet geriau pasisavinamos maisto medžiagos Žr. Rima Veitienė, „Mikroelementai lauko sėjomainos augalams“, 1998. . Vegetacijos metu palaikomas optimalus augalų aprūpinimo maistu lygis bei maisto medžiagų santykis. Papildomas tręšimas nedidelėmis skystųjų trąšų normomis per visą augalų vegetaciją pranašesnis už vienkartinį tręšimą didelėmis trąšų normomis Žr. Domenico Carputo, Michael Parisi, Federica M. Consiglio, Marina Iovene, Gilda Caruso, Ludovica Monti, Luigi Frusciante, “Aneuploid Hybrids from 5X-4X Crosses in Potato: Chromosome Number, Fertility, Morphology and Yield,” 2003; I. F. Batyuk, N. G. Manilova, B. Y. Shvaikowskii, “Quality of Hay from Meadows,” 1993. .

 

Pasaulyje papildomo tręšimo nauda įrodyta pakankamai, tačiau konkrečiomis dirvožemio ir meteorologinėmis sąlygomis skiriasi augalų mitybos poreikiai Žr. Jeffrey C. Suttle, “Physiological Regulation of Potato Tuber Dormancy,” 2004. . Bulvės plačiai auginamos Lietuvos lengvuose dirvožemiuose. Nenustatyta, kokiu augimo tarpsniu ir kokie trąšų mišiniai (mikroelementai) reikalingiausi bulvėms, kaip veikia jų augimą, atsparumą ligoms bei kokybinius rodiklius ir kompensuoja pagrindinio tręšimo trūkumus. Tad mikroelementinių trąšų tyrimai aktualūs, norint gauti geros kokybės derlių Žr. Rima Veitienė, „Mikroelementai lauko sėjomainos augalams“, 1998. .

Tręšiant per lapus, sumažėja maisto medžiagų trūkumas augalams kritiniu momentu. Žinoma, kad papildomai per lapus patręšti augalai apie 50 proc. maisto medžiagų pasisavina per pirmąsias šešias valandas. Be to, tręšiant per lapus, nepakinta dirvos struktūra, mažėja dirvožemio ir gruntinio vandens užterštumas Žr. Wojciech S. Budzyński, Krzysztof J. Jankowski, Władysław Szempliński, “Cultivar-Related and Agronomic Conditions of Rye Yielding on Good Rye Soil Suitability Complex. Part I: Yield and Its Relationship with the Yield Components,” 2003. .

 

Bulves saugant nuo pagrindinių ligų ir kenkėjų, didelę reikšmę turi tinkamas tręšimas mineralinėmis trąšomis. Tyrimų metu nustatyta, kad azoto perteklius dirvoje mažina bulvių gumbų atsparumą rauplėms, todėl pertręštos bulvės nuo jų gali labiau nukentėti Žr. Long Lie, Caixian Tang, Zed Rengel, F. S. Zhang, “Calcium, Magnesium and Microelement Uptake as Affected by Phosphorus Sources and Interspecific Root Interactions between Wheat and Chickpea,” 2004. . Ir atvirkščiai, didesnės kalio bei fosforo normos mažino užsikrėtusių gumbų kiekį Žr. Wojciech S. Budzyński, Krzysztof J. Jankowski, Władysław Szempliński, “Cultivar-Related and Agronomic Conditions of Rye Yielding on Good Rye Soil Suitability Complex. Part I: Yield and Its Relationship with the Yield Components,” 2003. . Baltarusijoje nustatyta, kad papildomas tręšimas mikroelementais bulvių pasėliuose mažino fitoftoros išplitimą. Panaudojus varį, bulvienojai ilgai būna žali. Rusijoje fitoftoros išplitimą bulvių pasėliuose sumažino boras. Panaudojus cinko sulfatą ir kalio magneziją, Ukrainoje bulvės mažiau sirgo „juodąja kojele“ Žr. N. A. Kureychik, L. K. Zhiveto, O. P. Mizhuy, “The Influence of Microelements on the Yield and Quality of Potato Tubers,” 2008. .

Įvairiomis dirvožemio bei meteorologinėmis sąlygomis augančių augalų poreikiai skiriasi, todėl negalima tiesiogiai pasiremti kitų šalių patirtimi. Būtini kompleksinių mikroelementinių trąšų panaudojimo efektyvumo palyginimo tyrimai Pietryčių Lietuvoje.

Tyrimo objektas – bulvės ir jų žaladariai (paprastosios rauplės, grambuoliai, spragšiai, dirvinukai). Tyrimo tikslas – nustatyti naujų skirtingos sudėties kompleksinių trąšų poveikį žaladariams Pietryčių Lietuvoje. Tyrimo uždavinys – įvertinti kompleksinių trąšų (1 lentelė) įtaką bulvių atsparumui ligoms ir kenkėjams.

 

Tyrimų sąlygos ir metodai

Lauko tyrimai atlikti 2006–2008 m. Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filialo bandymų laukuose. Dirvožemis – priesmėlis ant karbonatingo fliuvioglacialinio žvyro, paprastasis išplautžemis (IDp), Haplic Luvisol (LVh) Žr. Vanda Buivydaitė, Mečislovas Vaicys, Juozas Juodis, Algirdas Motuzas, „Pagrindinės Lietuvos dirvožemių grupės“, 2001. . Jo agrocheminė charakteristika: pHKCL – 5,9, sorbuotų bazių suma – 105 mekv kg–1 dirvožemio, organinės medžiagos kiekis – 2,1 %, judriųjų fosforo (P205) bei kalio (K20) – 230 bei 310 mg kg–1.

Veislės „Goda“ bulvės augintos po žieminių rugių. Dirva iš rudens suarta, pavasarį du kartus kultivuota ir akėta. Mineralinės trąšos (N90P60K120) išbertos pavasarį, prieš antrąjį kultivavimą ir akėjimą. Kiekvieno bandymo laukeliuose atlikti vienodi (pagal tiriamų augalų auginimo lengvuose dirvožemiuose agrotechnikos reikalavimus) pasėlių priežiūros darbai Žr. Almantas Ražukas, Bulvės: biologija, selekcija, sėklininkystė, p. 5–26. . Prieš įrengiant bulvių lauko bandymą, paimti dirvožemio mėginiai agrocheminiams rodikliams nustatyti.

Tyrimai atlikti pagal 1 lentelėje pateiktą schemą.

 
1 lentelė. Bandymų schema / Table 1. The experimental scheme
Variantai
Treatment
Purškimai / Spray application
1-as lapams uždengus vagas
1st at the beginning of crop cover
BBCH 31
2-as žydjimo pradžioje
2nd at the beginning of flowering
BBCH 60–62
3-ias formuojantis uogoms
3rd at berry formation stage
BBCH 70–71
0---
1Plonvit K (2,0 l ha−1),
Bormax (1,0 l ha−1),
Tytanit (0,2 l ha−1),
Magnio sulfatas
Magnesium sulphate
(7,5 kg ha−1)
Plonvit K (2,0 l ha−1),
Fostar (4,0 l ha−1),
Tytanit (0,2 l ha−1),
Magnio sulfatas
Magnesium sulphate
(7,5 kg ha−1)
Plonvit K (2,0 l ha−1),
Magnio sulfatas
Magnesium sulphate
(7,5 kg ha−1)
2Plonvit K (2,0 l ha−1),
Fostar (4,0 l ha−1),
Tytanit (0,2 l ha−1),
Magnio sulfatas
Magnesium sulphate
(7,5 kg ha−1)
Alkalin PK 5:25 (3,0 l ha−1)-
3Alkalin PK 10:20 (2,0 l ha−1),
Bormax (1,0 l ha−1),
Tytanit (0,2 l ha−1)
Plonvit K (2,0 l ha−1),
Cinko chelatas forte
Zinc chelate Forte (1,0 kg ha−1),
Tytanit (0,2 l ha−1),
Magnio sulfatas
Magnesium sulphate
(7,5 kg ha−1)
Alkalin PK 5:25
(3,0 l ha−1)
4Alkalin PK 10:20 (2,0 l ha−1),
Bormax (1,0 l ha−1),
Tytanit (0,2 l ha−1)
Alkalin PK 5:25 (3,0 l ha−1)-
 

Bandymo laukeliai išdėstyti atsitiktine tvarka keturiais pakartojimais. Bendras bulvių laukelio plotas – 42,0 m2, apskaitomasis – 33,6 m2. Veislės „Goda“ bulvės sodintos 70 cm pločio tarpueiliais. Į hektarą pasodinta 45 000 gumbų. Pavasarį, iki sudygimo, bulvės du kartus kauptos ir akėtos, sudygusios kauptos vieną kartą. Piktžolių kontrolei naudotas herbicidas Titus 25 DF (veiklioji medžiaga rimsulfuronmetilas 250 g kg–1) – 0,50 kg ha–1. Bulvių pasėliuose nuo bulvių maro (du kartus esant BBCH 59–60 ir 69–70 tarpsniams) ir kolorado vabalo (vieną kartą – BBCH 59–61 tarpsniui) naudoti registruoti pesticidai Ridomil Gold MZ 68 WG (veiklioji medžiaga metalaksilas-m 40 g kg–1 + mankocebas 640 g kg–1) – 2,5 kg ha–1 ir Actara 25 WG (veiklioji medžiaga tiametoksamas 250 g kg–1) – 0,06 kg ha–1.

Bulvių vystymosi tarpsniai nustatyti pagal BBCH skalę (Biologische Bundesanstalt, Bundessortenamt and Chemical industry) Žr. Helmuth Hack, H. Gali, T. Klemke, Renate Klose, Uwe Meier, Reinhold Stauß, A. Witzenberger, „Phänologische Entwicklungsstadien der Kartoffel (Solanum tuberosum L.). Codierung und Beschreibung nach der erweiterten BBCH-Skala mit Abbildungen“, 1993. .

Plonvit (masės %) – N 15,0, MgO 2,5, B 0,4, Cu 0,2, Fe 0,3, Mn 0,6, Mo 0,005 ir Zn 0,65.

Fostar (masės %) – N 6,0 ir P2O5 35,0. Bormax (veiklioji medžiaga boroetanolominas) – B 11,0 % masės.

Tytanit – Ti 0,8 % masės.

Alkalin PK (masės %) – P2O5 10,0 ir K2O 20,0, P2O5 5,0 ir K2O 25,0.

Cinko chelatas forte (masės %) – [EDTA-Zn] Na2 14,0. Magnio sulfatas (MgSO4 × H2O).

 

Spragšių gausumas pasirinktame lauke (fone) nustatytas prieš bulvių sodinimą – patikrintas dešimties 0,25 m2 aikštelių ariamojo sluoksnio dirvožemis. Spragšių, grambuolių, dirvinukų lervų ir paprastųjų rauplių bulvių gumbų pažeidimai įvertinti iš karto nuėmus derlių. Iš kiekvieno laukelio varianto pakartojimų atskirai (5 variantų ir 3 pakartojimų) atsitiktine tvarka iškasta po 10 kerų ir nustatyti bulvių gumbų pažeidimai.

Kenkėjų ir rauplių apskaita atlikta pagal nustatytą metodiką Žr. Jonas Šurkus, Irena Gaurilcikienė (sud.), Žemės ūkio augalų kenkėjai, ligos ir jų apskaita, p. 150–167. . Kenkėjų pažeisti gumbai įvertinti pagal skalę: 0 – sveiki gumbai, 5 % – pažeista 120 gumbo paviršiaus, 25 % – pažeista 14 gumbo paviršiaus, 50 % – pažeista 12 gumbo paviršiaus, 75 % – pažeista 34 gumbo paviršiaus ir 100 % – pažeistas visas gumbas. Paprastųjų rauplių (Streptomyces scabies (Thaxter) Waksman et Henrici.) gumbų pažeidimai įvertinti pagal skalę: 0 – sveiki gumbai, 1–5 % – pažeista iki 120 gumbų paviršiaus, 6–10 % – pažeista 14 gumbo paviršiaus, 11–20 % – pažeista 12 gumbo paviršiaus, 21–40 % – pažeista 34 gumbo paviršiaus ir >40 % – pažeistas beveik visas gumbo paviršius.

Bulvių gumbų ligų arba pažeidimų apskaitos duomenys perskaičiuoti į procentus. Bulvių ligų arba pažeidimų apskaita daryta tą pačią dieną, kasant.

 

Paprastųjų rauplių ir kenkėjų pažeidimų išplitimas bulvių gumbuose apskaičiuotas pagal formulę:

\[ P = n \times 100 \, / \, N,\tag{1} \]
čia
\( P \) – ligos / kenkėjo pažeidimų išplitimas %,
\( n \) – ligotų arba kenkėjų pažeistų gumbų skaičius,
\( N \) – patikrintų gumbų skaičius.

Paprastųjų rauplių ir kenkėjų pažeidimų intensyvumas gumbuose apskaičiuotas pagal formulę:

\[ R = \sum \; (a \times b) \, / \, N,\tag{2} \]
čia
\( R \) – ligos arba kenkėjo pažeidimo intensyvumas %,
\( \sum \; (a \times b) \) – ligos arba kenkėjo pažeidimų išsivystymo procentų (a) ir pažeistų gumbų atitinkamoje procentų grupėje skaičiaus (b) sandaugų suma (\( \sum \)) ,
\( N \) – patikrintų gumbų skaičius.

Tyrimų duomenys apskaičiuoti naudojant kiekybinių požymių dispersinę analizę pagal programą „ANOVA“ Žr. Pavelas Tarakanovas, Steponas Raudonius, Agronominių tyrimų duomenų statistinė analizė taikant kompiuterines programas ANOVA, STAT, SPILIT-PLOT iš paketo SELEKCIJA ir IRISTAT, p. 32. .

 

Meteorologinės sąlygos. Nepastovus Lietuvos klimatas turi didelę įtaką augalams pasisavinant organines bei mineralines trąšas, žemės ūkio augalų derliui ir kokybei. Stokojant drėgmės bei vyraujant žemoms temperatūroms, augalai blogai pasisavina maisto medžiagas, o drėgmės perteklius jas išplauna iš dirvožemio. Taigi meteorologinės sąlygos dažnai yra derliaus sumažėjimo priežastis.

Bandymų metais meteorologinės sąlygos labai įvairavo. 2006 m. gegužės mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo +10,8–14,0 °C (artima vidurkiui). Birželio mėnesį vyravo vėsūs, sausi orai. Gegužės mėnesio pirmomis dienomis pasodintos bulvės sudygo tik praėjus 30–35 dienoms. Liepos mėnuo buvo šiltas ir sausas. Dėl drėgmės stokos bulvės prastai augo. Rugpjūčio mėnesio pirmosios pusės orai buvo sausi ir šilti, antrosios – vėsoki ir lietingi. Šilti ir sausi orai išsilaikė visą rugsėjo mėnesį.

2007 m. gegužės mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo +12,1–13,8 °C, kritulių kiekis 38–98 mm didesnis už daugiametį vidurkį. Birželio mėnesį vyravo vėsūs, drėgni orai. Liepos mėnuo buvo šiltas ir drėgnas. Bulvių vegetacijai meteorologinės sąlygos buvo palankios. Rugpjūčio mėnesį orai buvo šilti ir sausi, tokie išliko visą rugsėjo mėnesį.

2008 m. gegužės mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo +10,9–12,2 °C, kritulių kiekis 104 mm, t. y. beveik pusantros daugiametės normos. Birželio mėnesį vyravo vėsūs drėgni orai, – gegužės pirmomis dienomis pasodintos bulvės sudygo praėjus 20–21 dienoms. Liepos mėnuo – šiltas ir drėgnas. Bulvių vegetacijai meteorologinės sąlygos buvo geros. Rugpjūčio mėnesį – šilti ir lietingi orai, išsilaikę visą rugsėjo mėnesį.

 

Tyrimų rezultatai ir jų aptarimas

Paprastosios rauplės (Streptomyces scabies (Thaxter) Waksman et Henrici.). Iš karto po derliaus nuėmimo buvo įvertinti paprastųjų rauplių pažeisti bulvių gumbai. Jų paviršiuje susiformuoja iškilios, supleišėjusios, netaisyklingos formos žaizdelės arba karputės. Žaizdelių pakraščiai truputį pakilę. Mažos žaizdelės primena išsibarsčiusias žvaigždutes. Jei gumbas pažeistas labiau, jos susilieja, apima didelę dalį, o kartais ir visą gumbą. Liga pažeidžia tik patį gumbo paviršių – jo odelę ir viršutinį peridermio sluoksnį Žr. Almantas Ražukas, Bulvės: biologija, selekcija, sėklininkystė, p. 5–26. .

Bulvių vegetacijos metu panaudojus trąšų mišinius, paprastųjų rauplių pažeistų gumbų kiekis įvairavo. Jų buvo rasta visuose bandymo laukeliuose, tačiau daug paprastųjų rauplių pažeistų gumbų aptikta laukeliuose, kur bulvėms trąšos nebuvo naudotos. Bandymo rezultatai parodė, kad 2007 m. du kartus papildomai patręšus Alkalin PK, Bormax ir Tytanit (4 variantas), paprastųjų rauplių išplitimas bulvių gumbuose buvo mažiausias (2 lentelė). Geri rezultatai (paprastųjų rauplių išplitimas bulvių gumbuose – 82,5 %) gauti panaudojus (2 variantas) Plonvit K (2,0 l ha–1), Fostar (4,0 l ha–1), Tytanit (0,2 l ha–1), magnio sulfatą (7,5 kg ha–1) ir Alkalin PK 5:25 (3,0 l ha–1). Skystosios trąšos žymiai sumažino paprastųjų rauplių gumbų pažeidimo intensyvumą.

 
2 lentelė. Kompleksinių trąšų įtaka paprastųjų rauplių išplitimui ir ligos intensyvumui / Table 2. The effect of complex fertilizer on the incidence and severity of common scab
Variantai
Treatment
Ligos išplitimas
Disease incidence, %
Ligos intensyvumas
Disease severity, %
200620072008Vidurkis
Average
200620072008Vidurkis
Average
0100,00100,00100,00100,007,5010,409,008,90
199,50100,0097,5099,005,706,205,905,90
282,5092,2089,7088,104,505,204,804,80
398,0076,2087,1087,105,503,905,705,00
482,2076,6080,4079,704,304,804,904,60
R05 / LSD0514,9815,247,187,121,421,581,151,06

Spragšiai (Elateridae) yra visaėdžiai vabalai (Coleoptera). Dirvoje jų lervos, augdamos ir besivystydamos išgyvena 3–5 metus. 2006–2008 m., prieš įrengiant bulvių lauko bandymą, buvo nustatytas lauko užkrėstumas spragšių lervomis. Ariamąjį sluoksnį patikrinus dešimtyje vietų, lauke spragšių lervų rasta nedaug, vidutiniškai tik 2,8–4,8 vnt. m-2. Spragšių lervų pažeisti bulvių gumbai įvertinti iš karto po derliaus nuėmimo. Pažeistuose gumbuose buvo matyti apvalios 1–3 mm skersmens skylutės. Kenkėjų pažeistų bulvių gumbų rasta visuose bandymo laukeliuose, tačiau daugiausia jų buvo laukeliuose, kur bulvėms skystosios trąšos nebuvo naudotos. Jos iš esmės sumažino spragšių lervų pažeistų gumbų kiekį ir gumbų pažeidimo intensyvumą (3 lentelė).

 
3 lentelė. Kompleksinių trašų įtaka spragšių lervų pažeistų gumbų kiekiui ir pažeidimo intensyvumui / Table 3. The effect of complex fertilizer on click beetle incidence on tubers and severity of damage
Variantai
Treatment
Spragšių lervų pažeidimų išplitimas
Infected tubers, %
Pažeidimo intensyvumas
Severity of damage, %
200620072008Vidurkis
Average
200620072008Vidurkis
Average
022,5023,1022,9022,801,101,601,401,40
10,006,203,503,200,000,300,300,20
24,8011,608,808,400,300,500,600,50
37,608,207,407,700,300,500,900,60
40,009,004,104,400,000,500,200,20
R05 / LSD054,371,052,242,250,240,040,110,12

Grambuolys (Melolontha melolontha L.). Grambuolių lervos bulvių gumbus pažeidžia juose išgrauždamos didžiules landas ar net visą vidų. Tokie gumbai netinka nei maistui, nei pašarui Žr. Almantas Ražukas, Bulvės: biologija, selekcija, sėklininkystė, p. 5–26. . Grambuolių lervų pažeisti bulvių gumbai įvertinti iš karto po derliaus nuėmimo. Visais tyrimų metais grambuolių lervos, palyginti su spragšių, juos pažeidė žymiai mažiau (4 lentelė).

 
4 lentelė. Kompleksinių trąšų įtaka grambuolių lervų pažeistų gumbų kiekiui ir pažeidimo intensyvumui / Table 4. The effect of complex fertilizer on scarab beetle incidence on tubers and severity of damage
Variantai
Treatment
Grambuolių lervų pažeidimų išplitimas
Infected tubers, %
Pažeidimo intensyvumas
Severity of damage, %
200620072008Vidurkis
Average
200620072008Vidurkis
Average
03,804,304,004,000,801,101,001,00
13,202,402,502,701,200,500,800,80
26,603,604,004,701,600,901,001,20
311,506,202,906,904,301,500,702,20
47,401,203,904,201,500,200,900,90
R05 / LSD052,270,131,131,131,090,120,540,55

Panaudojus (3 variantas) Alkalin PK 10:20 (2,0 l ha–1), Bormax (1,0 l ha–1) Tytanit (0,2 l ha–1), Plonvit K (2,0 l ha–1) cinko chelatą forte (1,0 kg ha–1), magnio sulfatą (7,5 kg ha–1) ir Alkalin PK 5:25 (3,0 l ha–1), skystosios trąšos žymiai sumažino grambuolių lervų pažeistų gumbų kiekį ir gumbų pažeidimo intensyvumą.

Dirvinukų (Noctuinae) lervų pažeisti bulvių gumbai įvertinti iš karto po derliaus nuėmimo. Liko tik jų gumbo odelė, o visas vidus buvo išgraužtas. Kenkėjų pažeistų bulvių gumbų buvo rasta visuose bandymo laukeliuose, tačiau daugiausia jų buvo laukeliuose, kuriuose bulvėms skystosios trąšos nebuvo naudotos (5 lentelė).

 
5 lentelė. Kompleksinių trąšų įtaka dirvinukų pažeistų gumbų kiekiui ir pažeidimo intensyvumui / Table 5. The effect of complex fertilizer on heart and dart moth incidence on tubers and severity of damage
Variantai
Treatment
Dirvinukų lervų pažeidimų išplitimas
Infected tubers, %
Pažeidimo intensyvumas
Severity of damage, %
200620072008Vidurkis
Average
200620072008Vidurkis
Average
03,8011,107,507,501,201,201,21,20
17,000,603,503,701,200,000,50,60
210,902,406,906,701,400,200,90,80
34,001,602,502,700,801,000,70,80
46,101,503,103,601,500,500,91,00
R05 / LSD056,261,023,173,171,320,930,80,81

2006 m. daugiausia (10,9 %) dirvinukų pažeistų gumbų gauta panaudojus (2 variantas) Plonvit K (2,0 l ha–1, Fostar (4,0 l ha–1), Tytanit (0,2 l ha–1), magnio sulfatą (7,5 kg ha–1) ir Alkalin PK 5:25 (3,0 l ha–1), o 2007–2008 m. panaudotos skystosios trąšos iš esmės sumažino dirvinukų lervų pažeistų gumbų kiekį, jomis patręšus pagal 1, 3 ir 4 variantus. Tokį nevienodą dirvinukų pasiskirstymą dirvoje nulėmė meteorologinės sąlygos. Vidutiniais (2006–2008) duomenimis, skystosios trąšos iš esmės sumažino dirvinukų lervų pažeistų gumbų kiekį ir gumbų pažeidimo intensyvumą.

Tręšiant kompleksinėmis trąšomis kenkėjų pažeidimų išplitimas ir intensyvumas turėjo tendenciją mažėti. Iš gautų rezultatų galime teigti, kad kompleksinės trąšos turėjo įtakos grambuolių, dirvinukų ir spragšių lervų pažeistų bulvių gumbų kiekiui ir pažeidimo intensyvumui.

 

Įvairiais vystymosi tarpsniais ir esant nevienodoms meteorologinėms sąlygoms augalai pasižymi skirtingu maisto medžiagų poreikiu. Papildomas jų tręšimas per lapus vegetacijos laikotarpiu tam tikrais vystymosi tarpsniais padeda subalansuoti maisto medžiagų poreikio patenkinimą ir kartu padidinti jų atsparumą ligoms bei kenkėjams.

Išvados

1. Paprastųjų rauplių (Streptomyces scabies) vidutiniškai (2006–2008) mažiausiai (vidutiniškai 79,7 %) pažeistos bulvės užaugo, kai pirmą kartą buvo nupurkštos Alkalin PK 10:20 (2,0 l ha–1) ir Bormax (1,0 l ha–1) lapams uždengus vagas (BBCH 31), antrą kartą Alkalin PK 5:25 (3,0 l ha–1) – žydėjimo pradžioje (BBCH 60–61). Skystosios trąšos žymiai sumažino paprastųjų rauplių gumbų pažeidimo intensyvumą.

2. Vidutiniais 2006–2008 m. duomenimis, skystosios trąšos iš esmės sumažino spragšių bei dirvinukų lervų pažeistų gumbų kiekį ir gumbų pažeidimo intensyvumą. Kompleksinės trąšos žymiai sumažino grambuolių lervų pažeistų gumbų kiekį bei jų pažeidimo intensyvumą, panaudojus Alkalin PK 10:20 (2,0 l ha–1), Bormax (1,0 l ha–1) Tytanit (0,2 l ha–1), Plonvit K (2,0 l ha–1) cinko chelatą forte (1,0 kg ha–1), magnio sulfatą (7,5 kg ha–1) ir Alkalin PK 5:25 (3,0 l ha–1).

 

Literatūra

  • Batyuk, I. F.; N. G. Manilova, B. Y. Shvaikowskii, “Quality of Hay from Meadows,” Boron in Agriculture, 1993, vol. 13, no. 2, p. 8.
  • Budzyński, Wojciech S.; Krzysztof J. Jankowski, Władysław Szempliński, “Cultivar-Related and Agronomic Conditions of Rye Yielding on Good Rye Soil Suitability Complex. Part I: Yield and Its Relationship with the Yield Components,” Agronomy, 2003, vol. 6, no. 1, pp. 1–11.
  • Buivydaitė, Vanda; Mečislovas Vaicys, Juozas Juodis, Algirdas Motuzas, „Pagrindinės Lietuvos dirvožemių grupės“ | Lietuvos dirvožemių klasifikacija, Vilnius: PĮ „Lietuvos mokslas“, 2001, p. 36–55.
  • Carputo, Domenico; Michael Parisi, Federica M. Consiglio, Marina Iovene, Gilda Caruso, Ludovica Monti, Luigi Frusciante, “Aneuploid Hybrids from 5X-4X Crosses in Potato: Chromosome Number, Fertility, Morphology and Yield,” American Journal of Potato, 2003, vol. 80, no. 2, pp. 93–101.
  • Gosset, Virginie; Nicolas Harmel, Cornelia Göbel, Frédéric Francis, Eric Haubruge, Jean-Paul Wathelet, Patrick du Jardin, Ivo Feussner, Marie-Laure Fauconnier, “Attacks by a Piercing-Sucking Insect (Myzus persicae Sultzer) or a Chewing Insect (Leptinotarsa decemlineata Say) on Potato Plants (Solanum tuberosum L.) Induce Differential Changes in Volatile Compound Release and Oxylipin Synthesis,” Journal of Experimental Botany, 2009, vol. 60, no. 4, pp. 1231–1240.
  • Hack, Helmuth; H. Gali, T. Klemke, Renate Klose, Uwe Meier, Reinhold Stauß, A. Witzenberger, „Phänologische Entwicklungsstadien der Kartoffel (Solanum tuberosum L.). Codierung und Beschreibung nach der erweiterten BBCH-Skala mit Abbildungen“, Nachrichtenblatt des Deutschen Pflanzenschutzdienstes, 1993, Bd. 45, Nr. 1, S. 11–19.
  • Ivanova, O. G.; A. A. Pugachev, “Microelement Contents in Cultivated Soils of the North of the Russian Far East,” Agrokhimiya, 2003, no. 1, pp. 8–13.
  • Kureychik, N. A.; L. K. Zhiveto, O. P. Mizhuy, “The Influence of Microelements on the Yield and Quality of Potato Tubers,” Potato-Growing, 2008, vol. 15, pp. 127–133.
  • Lie, Long; Caixian Tang, Zed Rengel, F. S. Zhang, “Calcium, Magnesium and Microelement Uptake as Affected by Phosphorus Sources and Interspecific Root Interactions between Wheat and Chickpea,” Plant and Soil, 2004, vol. 261, no. 1–2, pp. 29–37.
  • Ražukas, Almantas; Juozas Jundulas, Rita Asakavičiūtė, “Potato Cultivars Susceptibility to Potato Late Blight (Phytopthora infestans),” Applied Ecology and Environmental Research, 2008, vol. 6, no. 1, pp. 95–106.
  • Ražukas, Almantas, Bulvės: biologija, selekcija, sėklininkystė, Akademija (Kedainių r.): Lietuvos žemdirbystės institutas, 2003.
  • Spooner, David M.; Shelley H. Jansky, Reinhard Simon, “Tests of Taxonomic and Biogeographic Predictivity: Resistance to Disease and Insect Pests in Wild Relatives of Cultivated Potato,” Crop Science, 2009, vol. 49, no. 4, pp. 1367–1376.
  • Suttle, Jeffrey C., “Physiological Regulation of Potato Tuber Dormancy,” American Journal of Potato Research, 2004, vol. 81, no. 4, pp. 253–262.
  • Šurkus, Jonas; Irena Gaurilcikienė (sud.), Žemės ūkio augalų kenkėjai, ligos ir jų apskaita, Akademija (Kėdainių r.): Lietuvos žemdirbystės institutas, 2002.
  • Tarakanovas, Pavelas; Steponas Raudonius, Agronominių tyrimų duomenų statistinė analizė taikant kompiuterines programas ANOVA, STAT, SPILIT-PLOT iš paketo SELEKCIJA ir IRISTAT, Akademija (Kauno r.): Lietuvos žemės ūkio universiteto Leidybos centras, 2003.
  • Veitienė, Rima, „Mikroelementai lauko sėjomainos augalams“ | Augalininkystės ir bitininkystės dabartis ir ateitis, Akademija (Kauno r.): LŽŪU, 1998, p. 475–480.
 

The Influence of Complex Fertilizers on Potato Pests

  • Bibliographic Description: Rita Asakavičiutė, Raisa Lisova, „Kompleksinių trąšų poveikis bulvių žaladarių pažeidimams“, @eitis (lt), 2018, t. 1 090, ISSN 2424-421X.
  • Previous Edition: Rita Asakavičiutė, Raisa Lisova, „Kompleksinių trąšų poveikis bulvių žaladarių pažeidimams“, LŽUU mokslo darbai, 2010, nr. 87(40), p. 7–12, ISSN 1648-116X.
  • Institutional Affiliation: Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vokės filialas.

Summary. Research was done during the period of 2006–2008 at Vokė Branch of the Lithuanian Institute of Agriculture and was designed to study the suitability of micro-element fertilizers differing in composition for potatoes and to occurrence of pests in the southeast Lithuania. Fertilizers considerably reduced severity of tuber damage by common scab (Streptomyces scabies) and significantly reduced the number of tubers affected by click beetle (Elateridae) and heart and dart moth (Noctuinae) larvae. However, fertilizers Alkalin PK 10:20 (2,0 l ha–1), Bormax (1,0 l ha–1) Tytanit (0.2 l ha–1), Plonvit K (2.0 l ha–1) zinc chelate forte (1,0 kg ha–1), magnesium sulphate (7.5 kg ha–1) and Alkalin PK 5:25 (3.0 l ha–1) reduced the number of tubers affected by scarab beetle (Melolontha melolontha L.) larvae and severity of tuber damage.

Keywords: potatoes, fertilizers, pest.