Straipsnis Edukacinių aplinkų, įgalinančių mokinius svarstyti karjeros pasirinkimą, elementai

  • Bibliografinis aprašas: Jurgita Surgėlienė, Nijolė Bankauskienė, „Edukacinių aplinkų, įgalinančių mokinius svarstyti karjeros pasirinkimą, elementai“, @eitis (lt), 2019, t. 1 273, ISSN 2424-421X.
  • Ankstesnis leidimas: Jurgita Surgėlienė, Nijolė Bankauskienė, „Edukacinių aplinkų, įgalinančių mokinius svarstyti karjeros pasirinkimą, elementai“, Pedagogika, 2015, t. 119, nr. 3, p. 5–21, ISSN 1392-0340.
  • Institucinė prieskyra: Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Edukologijos katedra.

Santrauka. Straipsnyje aptariami edukacinių aplinkų, įgalinančių mokinius svarstyti karjeros pasirinkimą, elementai. Pateikiami empirinio kokybinio tyrimo rezultatai. Atskleidžiami pagrindiniai elementai: edukacinės institucijos įgalinimo sąlygos, ugdymo karjerai procese veikiantys subjektai, edukacinės technologijos, orientacija į mokinio pasirengimo svarstyti karjeros pasirinkimą lygį, svarstyti įgalinančios veiklos, artimų žmonių aplinka.

Pagrindiniai žodžiai: edukacinės aplinkos, svarstymas, įgalinimas svarstyti, karjeros pasirinkimas.

 

Įvadas

Ugdymo karjerai procesas bendrojo ugdymo mokykloje pastaruoju metu patiria tam tikrų transformacijų. Šiai veiklai skiriama vis daugiau dėmesio. Rengiami ir įgyvendinami įvairūs projektai, mokyklose veikia karjeros centrai, dirba karjeros koordinatoriai. Ieškoma efektyvių būdų, padedančių mokiniams pasirengti karjeros pasirinkimui.

Mokinių karjeros pasirinkimas šiame darbe suprantamas kaip procesas, kurio metu mokiniai sąmoningai renkasi jiems priimtiną ateities viziją profesiniame bei asmeniniame gyvenime. Pradinės pozicijos tašku galima laikyti studijų krypties pasirinkimą, kai daromas pirmasis žingsnis į profesinį pasaulį, kuris siejasi su asmeniniais poreikiais.

Nepaisant ugdymo karjerai intervencijų ir informacijos apie karjeros galimybes gausos, tikrovėje informacijos paieškos nebūtinai yra atliekamos nuodugniai, o profesiją besirenkantis asmuo dažnai siekia tą padaryti trumpiausiu keliu ir vėliau sunkiai gali paaiškinti, kaip priėmė vieną ar kitą sprendimą Žr. Susan D. Phillips, LaRae M. Jome, “Vocational Choices: What Do We Know? What Do We Need to Know?,” 2005. . Pastebima Žr. Mingchang Wu, The Effects of Reasoning Skills Curriculum on the Reasoning Skills Improvement for Students in Vocational Education Programs, 2002. , kad mokiniai dažnai tapatina savo idėjas ir svarstymą. Vietoj to, kad gerai apsvarstytų savo pasirinkimą, norėdami išspręsti problemą, jie renkasi intuityviai, vadovaudamiesi tik savo jausmais. Tam, kad mokinys galėtų ir gebėtų svarstyti, reikalinga tam tikra aplinka. Aplinka, kuri sudaro sąlygas mokiniui ugdytis reikalingus gebėjimus ir juos taikyti.

 

Autoriai įvairiais aspektais analizuoja karjeros pasirinkimo, ugdymo karjerai, karjeros sprendimų priėmimo, profesinio orientavimo klausimus. Nemažai tyrimų skirta profesijos pasirinkimo motyvams. Svarstymo reiškinį atskleidžia J. St. B. T. Evansas Žr. Jonathan St. B. T. Evans, “Review: On the Nature of Inductive Inference,” 2010. . Svarstymo gebėjimų ugdymo klausimais domėjosi M. C. Wu Žr. Mingchang Wu, The Effects of Reasoning Skills Curriculum on the Reasoning Skills Improvement for Students in Vocational Education Programs, 2002. , N. W. Brickhouse ir kt. Žr. Nancy W. Brickhouse, Zoubeida R. Dagher, William J. Letts IV, Harry L. Shipman, “Diversity of Students’ Views about Evidence, Theory, and the Interface between Science and Religion in an Astronomy Course,” 2003. , A. E. Lawsonas Žr. Anton E. Lawson, “What Is the Role of Induction and Deduction in Reasoning and Scientific Inquiry,” 2005. , J. Kunchon Žr. Jeotee Kunchon, Reasoning Skills, Problem Solving Ability and Academic Ability: Implications for Study Programme and Career Choice in the Context of Higher Education in Thailand, 2012. . Svarstymo gebėjimų vertinimą ir tobulinimą analizavo M. C. Wu ir kt. Žr. Mingchang Wu, Kuo-Hung Tseng, James P. Greenan, “How Can Reasoning Skills Be Improved? An Experimental Study of the Effects of Reasoning Skills Curriculum on Reasoning Skills Development for Students in Postsecondary Technical Education Programs,” 2003. . Edukacines aplinkas skirtingame kontekste analizavo įvairūs autoriai. J. Stockard, M. Mayberry Žr. Jean Stockard, Maralee Mayberry, Effective Educational Environments, 1992. išryškino efektyvias mokyklos edukacines aplinkas, I. Cesevičiūtė Žr. Ieva Cesevičiūtė, Studentų komunikacinės kompetencijos ugdymas tikslinėje edukacinėje aplinkoje, 2003. – studentų komunikacinės kompetencijos ugdymą tikslinėje edukacinėje aplinkoje. D. Loi, P. Dillon Žr. Daria Loi, Patrick Dillon, “Adaptive Educational Environments as Creative Spaces,” 2006. analizuoja kūrybiškumą ir kitus intelektinius gebėjimus ugdančias pritaikytas edukacines aplinkas (angl. adaptive educational environments). Įvairūs edukacinės aplinkos aspektai (studentą įgalinanti studijuoti edukacinė aplinka, mokymąsi skatinanti universiteto bibliotekos edukacinė aplinka, gamtos mokslų mokymuisi imli edukacinė aplinka) atskleidžiami P. Jucevičienės ir kt. Žr. Palmira Jucevičienė, Dalija Gudaitytė, Violeta Karenauskaitė, Diana Lipinskienė, Brigita Stanikūnienė, Gintarė Tautkevičienė, 2010. monografijoje. Pastebėta, kad su karjeros ugdymu susijusių edukacinių aplinkų klausimai nėra plačiai analizuojami. Y. Stukalina Žr. Yulia Stukalina, “How to Prepare Students for Productive and Satisfying Careers in the Knowledge‐Based Economy: Creating a More Efficient Educational Environment,” 2008. diskutuoja, kokios edukacinės aplinkos padeda parengti studentus produktyviai ir pasitenkinimą keliančiai karjerai žiniomis grįstos ekonomikos sąlygomis. Tyrimuose pasigendama dėmesio edukacinėms aplinkoms, įgalinančioms mokinius svarstyti karjeros pasirinkimą.

 

Remiantis apibendrintais rezultatais formuluojama tyrimo problema: kokie yra edukacinių aplinkų, įgalinančių mokinius svarstyti karjeros pasirinkimą, elementai? Šio straipsnio objektas – edukacinių aplinkų, įgalinančių mokinius svarstyti karjeros pasirinkimą, elementai bendrojo ugdymo mokykloje. Straipsnio tikslas – atskleisti edukacinių aplinkų, įgalinančių mokinius svarstyti karjeros pasirinkimą, elementus. Keliami šie uždaviniai:

  1. atskleisti edukacinių aplinkų, įgalinančių mokinius svarstyti karjeros pasirinkimą, elementų esmę;
  2. išryškinti edukacinių aplinkų, įgalinančių mokinius svarstyti karjeros pasirinkimą, elementus bendrojo ugdymo mokykloje.

Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė (teoriniam kontekstui atskleisti), iš dalies struktūruotas interviu (empirinio tyrimo duomenims surinkti), turinio (angl. content) analizė (empirinių duomenų analizė). Straipsnį sudaro įvadas, dvi dalys, išvados, literatūros sąrašas, santrauka anglų kalba.

 

1. Edukacinių aplinkų, įgalinančių mokinius svarstyti karjeros pasirinkimą, elementų esmė

Tradiciškai asmenys, priimdami vienus ar kitus sprendimus, patenka į vieną iš dviejų ryškiausių protinių procesų tipų, kurie, kaip teigia M. Osman Žr. Magda Osman, “An Evaluation of Dual-Process Theories of Reasoning,” 2004. , J. St. B. T. Evansas Žr. Jonathan St. B. T. Evans, “Review: On the Nature of Inductive Inference,” 2010. , yra pagrįsti svarstymu arba intuicija. Intuicija, kaip pastebi J. St. B. T. Evansas Žr. ten pat. , nesusieta su jokiu sąmoningu refleksyvaus mąstymo procesu. O svarstymas, kaip pažymi H. Mercier, D. Sperberis Žr. Hugo Mercier, Dan Sperber, “Intuitive and Reflective Inferences,” 2009. , apibūdinamas kaip protinis veiksmas, kai konstruojami ar vertinami aiškūs argumentai. Autoriai pastebi, kad svarstymas (angl. reasoning) reikalingas ne tik pagrįsti vieną ar kitą pasirinkimą, tačiau ir juos įvertinti. Intuicija yra svarbi tiek pažinimui, tiek asmenybei, tačiau svarstymo reikšmė itin didelė. Ar tai reiškia, kad mokinys, rinkdamasis karjerą, tai daro tik intuityviai arba tik svarstydamas?

D. Kahnemanas Žr. Daniel Kahneman, Thinking, Fast and Slow, 2013. išryškina dviejų sistemų (paremtų intuicija arba svarstymu) aktyvų veikimą kartu. Sistema I (įspūdžiai, intuicija, jausmai, ketinimai) veikia automatiškai, greitai ir paprastai generuoja „pasiūlymus“ sistemai II, kuri įspūdžius ir intuiciją paverčia įsitikinimais. Vadinasi, intuicija ir svarstymas, renkantis karjerą, yra vienas kitą papildantys elementai. Tą atspindi ir trišalis (angl. trilateral) karjeros sprendimų priėmimo modelis Žr. Thomas S. Krieshok, Michael D. Black, Robyn A. McKay, “Career Decision Making: The Limits of Rationality and the Abundance of Non-Conscious Processes,” 2009. , kuris yra vienas iš naujausių modelių, atliepiantis besikeičiančiam darbo pasauliui, kur visą gyvenimą trunkanti karjera yra sunkiai įsivaizduojama, reikalinga nuolatinė kaita, atsižvelgiant į darbo rinkos sąlygas. Taigi kyla klausimas, kuo turi pasižymėti edukacinė aplinka, kad ji įgalintų mokinius svarstyti karjeros pasirinkimą?

 

Įgalinimas svarstyti nėra izoliuotas procesas, grįstas griežtu algoritmu. Tai yra kontekstualus reiškinys, priklausantis nuo įvairių individą supančių sąlygų, edukacinių aplinkų ir jų elementų. Visų pirma – pačios mokyklos edukacinės aplinkos. Tai, kokia ta aplinka yra ir kokias galimybes įgalinti mokinius svarstyti karjeros pasirinkimą ji sudaro, didžiąja dalimi priklauso nuo toje aplinkoje veikiančių subjektų ir jų kompetencijos. Mokykloje veikiantys ugdymo karjerai subjektai yra viena iš pagrindinių sėkmingo mokinių ugdymo karjerai charakteristikų. Būtent subjektų buvimas, jų turima kompetencija ir veiklos akcentai sudaro prielaidas mokiniams svarstyti ir dalyvauti karjeros pasirinkimo procese.

Reikia pažymėti, kad tam reikalingos edukacinės institucijos įgalinimo sąlygos. Viena iš pradinių sąlygų, sudarančių prielaidas įgalinti mokinius svarstyti – informacija. D. Gerulaitis Žr. Darius Gerulaitis, Tėvų įsitraukimo į vaiko ugdymo(si) procesą plėtotė specialiojoje mokykloje, 2007. informaciją pažymi kaip vieną iš galios elementų. Šiuo atveju svarbu turėti visą reikalingą informaciją apie profesijas, studijas, stojimo sąlygas, karjeros sampratą, svarstymo reikšmę. Kitaip tariant, tą informaciją, kuri reikalinga svarstant. Dar viena svarbi sąlyga – kompetencija. Tiek edukatorius, tiek ugdytinis turi turėti tam reikalingų žinių, mokėjimų, įgūdžių. Siekiant sukurti įgalinančią aplinką, kurioje galėtų atsiskleisti „galios“ (angl. power with) idėja, reikalinga jauki, svarstymą skatinanti aplinka, grįsta draugiškais bendruomenės narių santykiais, galimybės reikšti savo nuomonę sudarymu. Dėl to reikia kalbėti apie psichologinį klimatą, kurį atskleidžia individualios charakteristikos: pasitikėjimas savimi, savigarba, autonomija, vidinė motyvacija, mokytojų ir mokinių santykiai, bendravimas, parama mokiniui. Svarbi ir materialinė bazė, užtikrinanti tam tikrų galimybių sudarymą, ugdymo karjerai proceso koordinavimą.

 

Minėtos mokinių svarstymui reikalingos sąlygos ir ugdymo karjerai procese veikiantys subjektai yra susiję su edukacinėmis technologijomis, kurios paprastai siejamos su informacinių technologijų (IT) taikymu ugdymo procese. Tokiu būdu tradiciniai ugdymo metodai, anot P. Rawlinso, B. Kehrwaldo Žr. Peter Rawlins, Benjamin Kehrwald, “Integrating Educational Technologies into Teacher Education: A Case Study,” 2014. , papildomi moderniais, susidomėjimą keliančiais. Išryškinama IT nauda ugdymo procese. Tačiau iš tiesų edukacinės technologijos nėra tik IT taikymas ugdymo procese. Kaip pastebi R. A. Reiseris, D. P. Ely Žr. Robert A. Reiser, Donald P. Ely, “The Field of Educational Technology as Reflected through Its Definitions,” 1997. , edukacinės technologijos apima ir mokymo technologiją, ir edukacines informavimo priemones, ir mokymo(si) metodiką. Todėl šiuo atveju svarbu kalbėti apie mokinių įgalinimo svarstyti karjeros pasirinkimą procese taikomus veiklos būdus ir priemones.

Platus edukacinių technologijų spektras ir įvairovė atskleidžia skirtingą svarstyti įgalinančių aplinkų funkciją: vienu atveju reikalingos aplinkos, padedančios pažinti save ir tokiu būdu motyvuojančios svarstyti, kitu – teikiančios aktualią informaciją ar sudarančios galimybes praktiškai išbandyti save. Tai priklauso nuo to, kokį žinių, informacijos ir patirties bagažą yra sukaupęs mokinys ir kokia aplinka jam yra aktuali. Kitaip tariant, kitas edukacinių aplinkų, įgalinančių mokinius svarstyti karjeros pasirinkimą, elementas – orientacija į mokinio pasirengimo svarstyti karjeros pasirinkimą lygį. Šiuo atveju remiamasi L. Vygotsky’o Žr. Lev Vygotsky, Thought and Language, 1986. asmenybės raidos teorija, išryškinančia ugdymo proceso orientaciją į tris asmenybės raidos lygius: aktualaus vystymosi lygį, potencialaus vystymosi lygį ir artimiausiąją vystymosi zoną. Ši teorija leidžia daryti prielaidą, kad skirtingame pasirengimo svarstyti karjeros pasirinkimą lygyje esantiems mokiniams reikalingas atitinkamai organizuotas ugdymo karjerai procesas.

 

Kitaip tariant, reikalingos tam tikros veiklos. Į ką šios veiklos turi būti orientuotos? Į šį klausimą iš dalies padeda atsakyti M. Wu ir kt. Žr. Mingchang Wu, Kuo-Hung Tseng, James P. Greenan, “How Can Reasoning Skills Be Improved? An Experimental Study of the Effects of Reasoning Skills Curriculum on Reasoning Skills Development for Students in Postsecondary Technical Education Programs,” 2003. pateikiamo „žingsnis po žingsnio“ (angl. step by step) svarstymo mechanizmo idėjos. Pažymėtina, kad pirmiausia svarstymas grįstas stimulų atsiradimu. Tai gali būti žmonės, įvykiai, daiktai, psichologinės sąlygos. Antra – svarstymas yra į tikslą orientuotas procesas. Dėl to labai svarbu, kad mokinys turėtų aiškią karjeros koncepciją – ką jis nori daryti? Trečia – svarstymo funkcijos grįstos informacija, žiniomis ir patirtimi. Tai susiję ir su informacijos įgijimu (matant, girdint, bandant) ir su jos apdorojimu (svarstymu, interpretavimu, analize, vertinimu). Ketvirta – svarstymui reikalinga kalba. Kalba įprasminta informacija leidžia asmeniui laisvai ja disponuoti ir formuluoti tam tikrus argumentus, palaikančius vieną ar kitą alternatyvą. Penkta – svarstymui reikalingi protiniai gabumai ir atitinkami gebėjimai. Šešta, svarstymas susijęs su asmeniniu mąstymo polinkiu, įpročiais, asmeniniais įsitikinimais, motyvais ir kitais sociokultūriniais faktoriais.

Atsižvelgiant į mokinių jau turimus gebėjimus, jų protines galimybes, asmeninį svarstymo polinkį, lavinami menkiau išugdyti gebėjimai, kitaip tariant, kuriamas tikslą atitinkantis edukacinis turinys, kuris komunikuojamas parenkant tam labiausiai tinkamus metodus ir priemones. Dėl to potencialaus vystymosi lygyje esantiems mokiniams aktualus svarstymo išjudinimas. Į artimiausioje vystymosi zonoje esančius mokinius orientuotas svarstymo mokymas(is). Aktualaus vystymosi lygis leidžia mokiniams svarstyti savarankiškai.

 

Tačiau tai, kas vyksta bendrojo ugdymo mokykloje, siejasi su mokinio artimų žmonių aplinkos kontekstu, nuo kurio didele dalimi priklauso, ar mokyklos kuriamos edukacinės aplinkos taps svarstyti karjeros pasirinkimą įgalinančiomis edukacinėmis aplinkomis. Dėl to svarbus mokyklos ir mokinio artimų žmonių bendradarbiavimas.

Apibendrinant galima pažymėti, kad edukacinės aplinkos, įgalinančios mokinius svarstyti karjeros pasirinkimą, turi pasižymėti: a) edukacinėmis įgalinimo sąlygomis, b) tam reikalingais ugdymo karjerai procese veikiančiais subjektais, c) įvairiomis edukacinėmis technologijomis, d) orientacija į mokinio pasirengimo svarstyti karjeros pasirinkimą lygį, e) atitinkamomis veiklomis, f) palankia artimų žmonių aplinka.

 

2. Edukacinių aplinkų, įgalinančių mokinius svarstyti karjeros pasirinkimą, elementai bendrojo ugdymo mokykloje

2.1. Tyrimo metodologija

Tyrimui pasirinkta kokybinio tyrimo strategija. Tokiu būdu siekiama pastebėti tam tikras įžvalgas, išplaukiančias iš tiesiogiai ugdymo karjerai procese dalyvaujančių subjektų požiūrio. Tyrimui pasirinktas iš dalies struktūruoto interviu metodas.

Tyrimo imtis: tyrime dalyvavo 15 informantų iš didmiesčio gimnazijų (Kauno m.) bei mažesnių miestų bei rajonų gimnazijų (Kauno ir Šilutės r., Jonavos ir Šilutės m.), universiteto karjeros centro. Dėl to, kad aptariama problema gali būti skirtingai suvokiama skirtingą patirtį turinčių ugdymo karjerai procese veikiančių subjektų, pasirenkamos dvi pagrindinės informantų kategorijos: X–XII (gimnazijose II–IV) klasių mokiniai (7), norint išryškinti jiems aktualius svarstyti karjeros pasirinkimą įgalinančių edukacinių aplinkų aspektus; ir praktikai, dirbantys ugdymo institucijose (dalykų mokytojai, klasės auklėtojai, mokyklos karjeros koordinatoriai, universiteto karjeros centro konsultantai) (8), siekiant išryškinti praktikoje pastebimus, dažnai mokinių neįvertinamus arba nesureikšminamus aspektus.

 

Informantams pateikiami keturi pagrindiniai klausimai (prireikus pateikiami papildomi):

Kaip manote, kokią reikšmę renkantis karjerą turi svarstymas? (Skirtas išsiaiškinti, kaip informantai vertina svarstymą, kokius esminius svarstymo aspektus įvardija.)

Kiek, Jūsų manymu, mokiniai yra pasirengę svarstyti? Kokie mokinių pasirengimo rinktis karjerą lygiai išryškėja? (Siejamas su pirmojoje straipsnio dalyje minėtu mokinių pasirengimo svarstyti karjeros pasirinkimą lygiu.)

Kokios sąlygos mokykloje užtikrina mokinių karjeros pasirinkimo svarstymą? (Orientuotas į mokinius svarstyti įgalinančių sąlygų, reikalingų mokykloje, išsiaiškinimą.)

Kokia turi būti edukacinė aplinka, kad įgalintų mokinį svarstyti? (Siekiama išryškinti edukacinių aplinkų, įgalinančių mokinius svarstyti karjeros pasirinkimą, elementus.)

Tyrimas atliktas 2013 m. spalio–gruodžio mėn. Tyrimo rezultatai nepretenduoja į reprezentatyvius duomenis, tačiau padeda pastebėti tam tikras aktualias tendencijas, kurias tikimasi tirti ateities darbuose.

 

2.2. Tyrimo rezultatai

Informantai atskleidžia vienareikšmišką svarstymo svarbą karjeros rinkimosi procese. Duomenų analizė rodo, kad tiek mokiniai, tiek praktikai svarstymą vertina kaip karjeros rinkimosi pagrindą. Informantai svarstymą suvokia kaip sudėtingą kompleksinį procesą, kurį atskleidžia šios respondentų įvardytos pagrindinės kategorijos: svarstymo esmė (svarstymas kaip pagrindas, svarstymas kaip galimybių atskleidimas), svarstymo procesas (pasirengimas svarstyti, stimulai svarstyti ir svarstymo kriterijų išgryninimas), svarstymo barjerai.

Svarstymo esmė. Svarstymas, kaip pastebi mokiniai, grįstas „už ir prieš“ svėrimu. Tai yra kelias į apsisprendimą. Mokiniai išryškina svarstymo poreikį kasdienėje veikloje (siauroji svarstymo samprata). Tačiau atskleidžiama ir kita svarstymo samprata (plačioji), akcentuojanti mokinio pastangas ir reikalingos informacijos reikšmę. Svarstymas, kaip pastebi dalis tyrime dalyvavusių mokinių, padeda sukoncentruoti dėmesį į visas galimas alternatyvas ir jų apgalvojimą, išryškina galimybių medžio sudarymo poreikį, pvz.:

Svarstymas būtų pažiūrėjimas visų galimybių. […] susidaryti tokį kaip medį ir užsikabinti už kurios nors šakos.

Tai veda prie galimybių susipažinti su tam tikromis profesijomis ieškojimo. Ypač akcentuojamas praktinis pažinimas, pvz.:

Viskas pareina nuo to, kad reikia bandyti. Kažkur realizuoti save, kur įmanoma, kai esi jaunas žmogus.
 

Svarstymas, kaip pastebi tyrime dalyvavę praktikai, yra būtinas šių dienų pasaulyje. Kaitos ir dinamikos sąlygomis svarstymas vertinamas kaip neišvengiamas. Kita vertus, pastebima, kad svarstymo kokybė priklauso nuo mokinio amžiaus, o apskritai jaunų žmonių svarstymai yra negilūs, pvz.:

Nes yra ir klaidingi svarstymai, kur žmogus nemoka, jis įpratęs labai greitai susiformuoti nuomonę, labai greitai, neatsakingai priimti sprendimus, ir tas jo svarstymas yra gana nebrandus.

Svarstymo procesas. Jį atskleidžia dvi pagrindinės kategorijos: stimulai svarstyti ir rinkimosi kriterijų išryškinimas. Stimulais šiuo atveju vadinami tam tikri veiksniai, kurie skatina mokinius svarstyti, apgalvoti savo veiksmus ir pasirinkimą. Mokinių ir praktikų interviu duomenys atskleidė, kad tai daryti skatina galimybių gausa, kai žmogus turi iš ko rinktis, jam sekasi daugelis dalykų. Prie tam tikrų svarstymų, kaip teigia informantai, neretai priveda ir draugų nuomonė. Kai kurie tyrime dalyvaujantys mokiniai pažymi asmeninę atsakomybę (vaikas jaučia pareigą pats priimti šeimos finansines galimybes atitinkantį sprendimą). Dalis mano, kad svarstyti skatina tiesiog vidinė žmogaus motyvacija ir polinkis svarstyti. Tam padeda ir savęs pažinimas.

 

Tyrime dalyvaujantys praktikai svarbiu stimulu įvardija kokybišką mokymą, kurį teikia mokykla. Akcentuojama informacijos svarba bei savęs pažinimo poreikis. Taip pat orientacija į tikslą. Labai svarbiu svarstyti skatinančiu stimulu informantai praktikai įvardija šeimos politiką, kurią atspindi tam tikri šeimos nukreipimai (vienos ar kitos profesijos linkme), svarstymas namuose (kaip šeimos nariai padeda susidėlioti vienus ar kitus argumentus), artimųjų įsitraukimas (jie domisi, kuo gyvena vaikas, dalyvauja ugdymo karjerai procese, išsako savo nuomonę dėl vaiko ateities, jo galimybių ir gebėjimų). Kita vertus, svarstyti, kaip teigia tyrime dalyvaujantys praktikai, skatina ir kai kurie išoriniai faktoriai, susiję su mokinio ateities perspektyva. Tai galimos nesvarstymo pasekmės (pvz.: O nesvarstęs taigi gali bet kur atsidurt), mokinių pragmatiškumas, specialybės pelningumas. Dar vienas iš respondentų įvardijamų svarstyti skatinančių veiksnių – švietimo sistema. Praktikai teigia, kad tai daryti skatina individualaus karjeros plano rengimas, egzaminų pasirinkimas, kitaip tariant, privalomos formalios procedūros, pvz.:

Tai va sistema tarsi įdeda du kaiščius [dalykų pasirinkimas X kl. ir egzaminų pasirinkimas XII kl. – aut. past.], kurių niekaip neapeisi. Būtina juos praeiti).

Tokiu būdu jie vienaip ar kitaip yra priversti pagalvoti, kokiu keliu eiti. Tiesa, išryškėja ir kitas švietimo sistemos aspektas, kad mokiniai yra visiškai nepasirengę tai daryti ir renkasi formaliai, intuityviai, neskirdami laiko gilesniems apmąstymams.

 

Svarstymo procesas grįstas tam tikrų alternatyvų vertinimu pagal vienokius ar kitokius kriterijus. Dėl to svarbus svarstymo kriterijų išryškinimas. Vienas iš svarstymo apie karjeros pasirinkimą kriterijų, kaip nurodo tyrime dalyvaujantys mokiniai, – dalykų mokymosi pasiekimai, t. y. dalykai, kurie sekasi geriau, kuriuos egzaminus išlaikyti lengviau. Vienas iš plačiausiai komentuotų, ypač mokinių akcentuotų, svarstymo kriterijų – galimybės užsienyje. Mokiniai pastebi, kad jų svarstymai neapsiriboja Lietuva dėl tam tikrų priežasčių. Viena iš jų – mokinio patirties vertinimas užsienyje, egzamino balo nesureikšminimas, galimybė gauti paskolą, perspektyvumas, patrauklumas, galimybės, savirealizacija, finansavimo galimybės, pvz.:

Tarkim, užsienyje yra vertinama savanoriško darbo patirtis stojant, vertinami loginio mąstymo gebėjimai.

Tarp mokinių įvardijamų vertinimo kriterijų pažymimi patikimas, įdomumas, prestižas, saugumas, atlyginimas, ilgalaikis įsipareigojimas.

Svarstymo barjerai. Tai trečioji svarstymą atskleidžianti kategorija (nors to konkrečiai nebuvo klausiama), kurią tyrimo metu respondentai išryškino labiausiai. Pagrindiniai informantų įvardijami svarstymo barjerai: tėvų įtaka, įvairūs stereotipai (profesinių mokyklų atžvilgiu, prestižinių profesijų ir universitetų klausimu), mokymo paradigma (akcentuojant aktyvų mokytojo ir pasyvų mokinio vaidmenį), pedagogų dėmesio svarstymui stoka, informacijos stoka, nepakankama ugdytojų kompetencija, nepakankamas mokinių pasirengimas, mokinių negebėjimas priimti informaciją, pokyčiai švietimo sistemoje, neigiama nuostata svarstymo atžvilgiu.

 

Taigi nepaisant pripažintos svarstymo reikšmės, mokinių karjeros pasirinkimo svarstymas yra procesas, ribojamas įvairių vidinių ir išorinių veiksnių. Praktikai išryškina nepakankamą mokinių brandumą svarstyti. Mokiniai tikina, kad mokykla jiems nesudaro sąlygų svarstyti. Bendrojo ugdymo mokyklai tenka uždavinys eliminuoti vidinius ir išorinius svarstymo barjerus. Kyla klausimas – kokių sąlygų reikia mokykloje, kad mokiniai svarstytų savo karjeros pasirinkimą?

Svarstymui reikalingos sąlygos. Tyrimas atskleidė, kad mokyklose dažnai nėra sudaromos sąlygos svarstyti. Taip teigė dalis respondentų mokinių, o kai kurie praktikai jiems antrino. Sąlygų svarstyti nebuvimą respondentai grindžia intuityviu pasirinkimu ir teigia, kad mokykla neįgalina mokinių eiti kitu keliu – rinktis svarstymą. Tvirčiausias respondentų argumentas, grindžiantis sąlygų mokykloje svarstyti nebuvimą, – tai mokykloje vykdomas formalus ugdymas karjerai. Kokie yra formalaus ugdymo karjerai požymiai? Informantai mokiniai teigia, kad mokyklose, kuriose mokosi jie ar jų draugai, karjeros specialisto (koordinatoriaus) nėra arba jis yra pasyvus, pvz.:

Maždaug yra toksai, bet nieko iš jo. Ir tikrai iš mano klasės niekam nesijaučia, nes mes jau kalbėjom šita tema.

Jie nurodo, kad mokykloje vykstanti ugdymo karjerai veikla yra formali. Išryškinamas netikslingas klausimynų ir įvairių testų pildymas. Mokinių manymu, norint, ši informacija lengvai randama internete.

 

Šeši iš septynių tyrime dalyvavusių mokinių ugdymo karjerai paslaugas mokykloje, kurioje mokosi, vertina neigiamai ir mano, kad jos yra tik formalios. Pažymima, kad „kažkas“ vyksta, tačiau tai siejama su formalių rodiklių išpildymu. Aktyviai mokinių savivaldos veikloje dalyvaujantys informantai pastebi, kad jie ne tik neturi progos susipažinti su kitokia situacija, bet tai pastebi ir bendraudami su kolegomis iš kitų mokyklų, pvz.:

Žinokit, prastesnėse mokyklose, jaučiu, iš viso niekas nevyksta. Gimnazijose vyksta formaliai, o tose prastesnėse nevyksta visai. Tokia situacija.

Taigi tyrimo metu informantai išryškino sąlygų svarstyti nebuvimą, tačiau noriai dalijosi mintimis apie tai, ko savo mokyklose pasigenda ir kokios sąlygos turėtų būti sukurtos, kad mokiniai būtų įgalinami svarstyti karjeros pasirinkimą. Jų teiginiuose išryškėjo kai kurie esminiai akcentai, kurie atliepė pirmojoje straipsnio dalyje išryškintas sąlygas.

Psichologinis klimatas. Dalis tyrime dalyvaujančių mokinių kategoriškai tvirtina, kad mokytojai ir mokiniai jų mokyklose neužmezga draugiško ryšio (pvz.: Kažkaip ten toj mokykloj mokytojai ir mokiniai yra lyg atskiros kastos), yra abejingi mokinių problemoms, išryškėja neigiama nuostata mokytojų atžvilgiu, pvz.:

Mokytojai šiais laikais nelabai padeda, dažniausiai jie kiša savo nuomonę, kur nereikia ir nedrąsina vaikų.
 

Mokiniai pastebi didelį atstumą tarp jų ir mokytojų, bendravimo stoką, pvz.:

Nėra taip, kad kaip su draugu su mokytoju galėtum pasikalbėti.

Mokinių nuomone, juos turėtų supti jauki mokyklos aplinka, pagarba vieni kitiems, kompromisų paieška, pedagogų kompetencija, geranoriškumas ir pagalba. Informantai akcentavo mokyklos bendruomeniškumo poreikį. Anot jų, mokykla turėtų būti apibūdinama kaip bendruomenė, turinti tikslą ir bendrą poziciją, pvz.:

Tuomet galima labai stipriai apsvarstyti, kokia yra tėvų pozicija, mokinių ir mokytojų pozicija, kas turėtų dirbti su karjeros konsultantu. Būtent svarstymo įgalinimu mes galėtume prieiti prie bendros mokyklos pozicijos, kaip mes galim tai daryti.

Tuo tarpu tyrime dalyvaujantys praktikai įvardijo siekiamybę, kad mokiniai demonstruotų pasitikėjimą pedagogais, nebijotų klausti, norėtų bendrauti, drąsiai reikštų savo nuomonę. Visi akcentavo gražius tarpusavio santykius. O tam, anot pedagogų, reikalingas komunikabilumas, gebėjimas sudominti ir atsidavimas darbui. Informantai teigė, kad tam skiria daug dėmesio ir pastebi teigiamus rezultatus.

 

Informacinės sąlygos. Interviu su mokiniais atskleidžia, kad informacija karjeros klausimais mokykloje vis dar yra nepakankama, pateikiama fragmentiškai, nesiejant anksčiau įgytos su naujai pateikiama. Pažymima, kad įvairius leidinius ir lankstinukus galima rasti mokyklos bibliotekose, tačiau su jais nėra supažindinama. Tuo tarpu biblioteka, kaip pastebi respondentai mokiniai, nėra dažnai mokinių lankoma vieta. Pasigendama šaltinių, kuriuose būtų išvardijamos visos profesijos. Pažymėtina, kad dauguma profesijų, kurias galima įgyti Lietuvoje, yra išvardytos specialiuose leidiniuose (pvz., Karjeros vadovas), kurie yra kiekvienoje mokykloje ar internete, tačiau paaiškėja, kad kai kuriais atvejais mokiniai apie tai nežino, o pedagogai tos informacijos neteikia. Mokiniai pasigenda dėmesio mažiau populiariems, įdomesniems užsiėmimams. Kitaip tariant, mokiniai linkę akcentuoti informacijos karjeros rinkimosi klausimais stoką. Tačiau tyrimas rodo, kad viena iš galimų problemų gali būti ir informacijos perteklius, pvz.:

Svarbiausia moksleivio svarstymo metu nebrukti jam per daug. Kad nebūtų informacijos pertekliaus.

Taigi ir informacijos stoka, ir jos perteklius yra svarstymą ribojantys veiksniai. Be to, ji turi būti pateikiama neutraliai, aiškiai, mokiniams suprantama kalba.

Tyrime dalyvaujantys praktikai informacines sąlygas mokykloje apibūdina dvejopai: viena vertus, jie patys pasigenda informacijos apie mažiau žinomas (pvz.: geodezininko, IT srities ir pan.), naujas (pvz.: asmens stiliaus asistentas ar gyvenimo stiliaus konsultantas) specialybes. Ugdymo karjerai specialistai pastebi, kad kartais pritrūksta informacijos dėl stojimo sąlygų, stojamojo balo skaičiavimo technikos todėl, kad vyksta nuolatiniai pokyčiai. Taip pat manoma, kad daugiau konkrečios informacijos galėtų pateikti universitetai savo internetiniuose puslapiuose. Praktikai daug dėmesio skiria informacijos vaizdumui, inovatyviam, aktyviam ir interaktyviam jos pateikimui.

 

Kita vertus, pastebima, kad mokiniai nėra linkę analizuoti ir gilintis į pateikiamą informaciją. Ypač pasigendama mokinių iniciatyvos ieškant reikalingos informacijos. Dėl to, ugdymo specialistų manymu, atsitinka taip, kad mokiniai skundžiasi aktualios informacijos stoka.

Kompetencinės sąlygos. Aptariant mokinių kompetenciją, svarbu pažymėti jų aktyvumą ugdymo karjerai srityje. Mokiniai akcentuoja bendradarbiavimą ir dalijimąsi patirtimi bei žiniomis. Jie pastebi, kad į ugdymo karjerai procesą mokykloje per mažai įtraukiami aktyvūs, motyvuoti mokiniai, kurie galėtų padėti skleisti informaciją bendraamžiams. Ypač išryškinamos mokyklos savivaldos atstovų įtraukimo į ugdymo karjerai procesą galimybės. Tyrime dalyvaujantys praktikai, kalbėdami apie mokinių kompetenciją, pažymi jų imlumo informacijai, karjeros sprendimo procesualumo, atsakingumo suvokimo poreikį, gebėjimą svarstyti, mokinių nuostatą, svarstymo principų žinojimą, kritinio mąstymo gebėjimus, inercijos vengimą, savo veiksmų pagrindimą ir argumentavimą, pvz.:

Kad kiekvieną (kad ir menkiausią) pagrįstų žodžiu ir raštu. Reikia, kad kuo dažniau jiems tektų atsakyti į klausimą KODĖL? (rečiau: kas? Kur? Kada? Su kuo? Ką darė?).