• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Straipsnis Sprendimų priėmimo modeliai Lietuvos Respublikos vyriausybėse: vidinių veiksnių analizė

Pirmasis R. Pakso kabinetas išskirtinis tuo, kad jo vadovas įvertintas kaip silpnas lyderis. Vidutinis vyriausybės kolegialumo laipsnis ir didelė, kaip ir antrojo G. Vagnoriaus kabineto atveju, vyriausybės kanceliarijos įtaka nulėmė kolektyvinio-biurokratinio sprendimų priėmimo modelio vyravimą.

A. Kubiliaus vyriausybė, kaip ir R. Pakso kabinetas, priskiriama prie kolektyvinių-biurokratinių. Pagrindinis šių vyriausybių skirtumas – stipresnės A. Kubiliaus lyderio savybės.

Pabrėžtina tai, jog nė vienoje vyriausybėje ministerijos nebuvo autonomiškos, tad Lietuvai visiškai nebūdingas ministerinis sprendimų priėmimo modelis.

Apibendrinimas

Vykdomosios valdžios veiklos analizė Lietuvoje yra menkai išplėtota. Daugiausia dėmesio šalies politologai savo darbuose skiria prezidento institucijai, o vyriausybę palieka nuošalyje. Šiuo darbu siekta Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios, vyriausybės, veiklos tyrimus praplėsti sprendimų priėmimo analizės dėmeniu. Darbe naudotas struktūruoto interviu metodas pirmą kartą Lietuvoje pritaikytas vyriausybių sprendimo priėmimo procesui analizuoti. 76-i interviu anketos klausimai leido surinkti išsamią informaciją apie sprendimų priėmimą Lietuvos vyriausybėse.

Teorinėje straipsnio dalyje aptartos vyriausybių funkcijos – visuomenės poreikių pavertimas politika, politikos parengimas ir įgyvendinimas bei politikos koordinavimas. Taip pat apžvelgtos kolegialių ir hierarchinių vyriausybių ypatybės. Daugiau dėmesio skirta kabineto vyriausybių, kurios būdingos ir Lietuvai, specifikos analizei.

 

Empirinėje straipsnio dalyje ištirta vidinių vyriausybės aplinkos veiksnių įtaka sprendimų priėmimo procesui, taip pat apibrėžti vyriausybių sprendimo priėmimo modeliai. Paaiškėjo, kad visoms analizuotoms vyriausybėms būdingas daugiau ar mažiau kolegialus sprendimų priėmimas. Kolegialiausiais laikytini K. Prunskienės ir L. M. Stankevičiaus kabinetai, o nekolegialiausiu – antroji G. Vagnoriaus vyriausybė. Įvertinus ministro pirmininko, kabineto, atskirų ministrų ir biurokratijos poveikio sprendimų priėmimui mastą, paaiškėjo, kad daugumai Lietuvos vyriausybių būdingas kolektyvinis ar mišrus, t. y. monokratinis-kolektyvinis arba kolektyvinis-biurokratinis, sprendimų priėmimo modelis. Apskritai vidutinis statistinis Lietuvos vyriausybių sprendimų modelis gali būti apibūdintas kaip kolektyvinis su monokratinio-biurokratinio modelio elementais. Tokioje vyriausybėje dominuoja ministras pirmininkas kaip stiprus lyderis, kabineto diskusijos yra kolegialios, ministerijos neautonomiškos ir didelę įtaką priimant sprendimus daro vyriausybės kanceliarija. Stipraus ir veiksmingo ministro pirmininko aparato egzistavimas sumažina sprendimų kolegialumo laipsnį vyriausybėse, kadangi tuomet ministras pirmininkas, turėdamas reikiamos informacijos, gali lengviau primesti norimą sprendimą visam kabinetui.

 

Nuo asmeninių ministro pirmininko ir ministrų savybių, ypač jų kaip lyderių gebėjimų, didele labai priklauso vyriausybės sprendimų priėmimo ypatybės. Jei kabineto vadovas linkęs klausimus spręsti vienašališkai, tai sprendimų kolegialumo laipsnis mažėja. Didžioji dalis respondentų jiems vadovavusį ministrą pirmininką įvertino kaip stiprų lyderį. Kaip stiprūs lyderiai dažniausiai minėti K. Prunskienė, G. Vagnorius ir A. Šleževičius, o kaip silpnas lyderis daugumos respondentų buvo įvardytas R. Paksas.

Ateityje vyriausybių sprendimų priėmimo analizė galėtų būti papildyta sprendimų efektyvumo tyrimais. Laiko faktorius taip pat yra reikšmingas, nes demokratizacijos, demokratijos konsolidacijos ir stabilios demokratijos laikotarpiais vyriausybių sprendimų priėmimą gali veikti skirtingi veiksniai ir skirtingu mastu. Viena galimų tyrimų krypčių galėtų būti lyginamoji empirinė Lietuvos atvejo ir Vidurio ir Rytų Europos bei kitų regionų vyriausybių sprendimų priėmimo proceso analizė.

 

Literatūra

  • Ajzen, Icek, “The Social Psychology of Decision Making” | Edward Tory Higgins, Arie W. Kruglanski (eds.), Social Psychology: Handbook of Basic Principles, New York and London: The Guildford Press, 1996, pp. 297–325.
  • Baron, Jonathan, Thinking and Deciding, Cambridge: Cambridge University Press, 1994.
  • Blondel, Jean, Comparative Government, London: Prentice Hall, 1995.
  • Blondel, Jean; Ferdinand Müller-Rommel, “Cabinet Decision Making in Central Eastern Europe: Theoretical Considerations and Methodology” [pranešimas seminare apie valdymo centrą, Diuseldorfas, 2003 m. sausio 16–19 d.].
  • Blondel, Jean; Ferdinand Müller-Rommel, Governing Together: The Extent and Limits of Joint Decision-Making in Western European Cabinets, London: Macmillan, 1993.
  • Blondel, Jean; Nick Manning, “Do Ministers do What They Say? Ministerial Unreliability, Collegial and Hierarchical Governments,” Political studies, 2002, vol. 50, no. 3, pp. 455–476.
  • Brown, Barry, “Choice and Mobility: Decision Making on the Move,” paper presented at Society for the Advancement of Socio-Economics, 17th Annual Meeting on Socio-Economics, Budapest, June 30–July 2, 2005.
  • Budge, Ian; Hans Keman, Parties and Democracy: Coalition Formation and Government Functioning in Twenty States, Oxford: Oxford University Press, 1990.
  • Busemeyer, Jerome R.; Reid Hastie, Douglas L. Medin, “Decision Making from a Cognitive Perspective” | Douglas L. Medin (ed.), Psychology of Learning and Motivation: Advances in Research and Theory, vol. 32: Decision Making from a Cognitive Perspective, San Diego: Academic Press, 1995, pp. 83–136.
  • Chabal, Pierre Michel, “Do Ministers Matter? The Individual Style of Ministers in Programmed Policy Change,” International Review of Administrative Sciences, 2003, vol. 69, no. 1, pp. 29–49.
  • Dawes, Robyn M., “Behavioral Decision Making and Judgment” | Daniel Todd Gilbert, Susan T. Fiske (eds.), The Handbook of Social Psychology, vol. 2, Boston: Mcgraw-Hill, 1997, pp. 497–548.
  • Elgie, Robert, “Models of Executive Politics: A Framework for the Study of Executive Power Relations in Parliamentary and Semi-presidential Regimes,” Political studies, 1997, vol. 45, no. 2, pp. 217–231.
  • Gallagher, Michael; Michael Laver, Peter Mair, Representative Government in Modern Europe: Institutions, Parties, and Governments, Boston: McGraw Hill, 2001.
  • Hammond, Peter J., “Non-Archimedean Subjective Probabilities in Decision Theory and Games” | Working Papers, 97-038, Stanford University: Department of Economics, 1997.
  • Kluonis, Mindaugas, „Vyriausybės stabilumo lygį lemiantys veiksniai: Vidurio ir Rytų Europos atvejis“, Politologija, 2003, nr. 32, p. 38–56.
  • Laver, Michael; Norman Shofield, “Bargaining Theory and Portfolio Payoffs in European Coalition Governments 1945–83,” British Journal of Political Science, 1985, vol. 15, no. 2, pp. 143–164.
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas, Valstybės žinios, 1994 m. birželio 8 d., nr. 43-772, nauja įstatymo redakcija nuo 1998 m. gegužės 1 d.
  • Lijphart, Arend, Patterns of Democracy: Government Forms and Performance in Thirty-Six Countries, New Haven and London: Yale University Press, 1999.
  • Lorena, Luiz Antonio N.; Ffibio Belo Lopes, “A Surrogate Heuristic for Set Covering Problems,” European Journal of Operational Research, 1994, vol. 79, no. 1, pp. 138–150.
  • Lukošaitis, Alvidas, „Prezidentas Lietuvos politinėje sistemoje: vietos ir galių paieška“, Politologija, 1998, nr. 12, p. 38–56.
  • Manktelow, Ken I.; David E. Over, Rationality: Psychological and Philosophical Perspectives, London: Routledge, 1993.
  • Müller-Rommel, Ferdinand; Katja Fettelschoss, “Cabinet Government and Cabinet Ministers in Central Eastern European Democracies: A Descriptive Cross National Evaluation” [pranešimas ECPR konferencijoje, Upsala, 2004 m. balandžio 13–18 d.].
  • Müller-Rommel, Ferdinand; Katja Fettelschoss, Philipp Harfst, “Party Government in Central Eastern European Democracies: A Data Collection (1990–2003),” European Journal of Political Research, 2004, vol. 43, no. 6, pp. 869–893.
  • Papadopoulos, Yannis, “Cooperative Forms of Governance: Problems of Democratic Accountability in Complex Environments,” European Journal of Political Research, 2003, vol. 42, no. 4, pp. 473–501.
  • Parsons, David Wayne, Viešoji politika: politikos analizės teorijos ir praktikos įvadas, iš anglų kalbos vertė Algirdas Degutis, Vilnius: Eugrimas, 2001.
  • Pugačiauskas, Vykintas, „Pusiau prezidentinio institucinio modelio įtaka demokratijos stabilumui: Lietuvos ir Lenkijos lyginamoji analizė“, Politologija, 1999, nr. 15, p. 50–84.
  • Rose, Richard, The Problem of Party Government, London: Macmillan Press, 1974.
  • Sartori, Giovanni, Lyginamoji konstitucinė inžinerija: struktūrų, paskatų ir rezultatų tyrimas, iš anglų kalbos vertė Egidijus Kūris, Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2001.
  • Shapira, Philip, The R & D Workers: Managing Innovation in Britain, Germany, Japan and the United States, Westport (CT): Quorum Books, 1995.
  • Shugart, Matthew Soberg; John M. Carey, Presidents and Assemblies: Constitutional Design and Electoral Dynamics, New York: Cambridge University Press, 1992.
  • Stevenson, Mary Kay; Jerome R. Busemeyer, James C. Naylor, “Judgement and Decision-Making Theory” | Marvin D. Dunette, Leaetta M. Hough (eds.), Handbook of Industrial and Organizational Psychology, vol. 1, Palo Alto (CA): Consulting Psychologists Press, 1990, pp. 283–367.
  • Talat-Kelpša, Laimonas, „Prezidentas ir įstatymų leidyba: veto teisės naudojimas Lietuvoje“, Politologija, 1998, nr. 12, p. 57–69.
  • Talat-Kelpša, Laimonas, „Prezidentas ir parlamentas: reikšmė valstybės politiniam stabilumui“, Politologija, 1997, nr. 9, p. 133–141.
  • Talat-Kelpša, Laimonas, „Vyriausybė ir Prezidentas“ | Algis Krupavičius, Alvidas Lukošaitis (sud.), Lietuvos politinė sistema: sąranga ir raida, Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2004, p. 385–422.
  • Vilpišauskas, Ramūnas; Vitalis Nakrošis, Politikos įgyvendinimas Lietuvoje ir Europos Sąjungos įtaka, Vilnius: Eugrimas, 2003.
  • Žilys, Juozas, „Konstituciniai politinės sistemos pagrindai“ | Algis Krupavičius, Alvidas Lukošaitis (sud.), Lietuvos politinė sistema: sąranga ir raida, Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2004, p. 53–81.
 

The Models of Decision-making in the Governments of Lithuania: An Analysis of Internal Factors

  • Bibliographic Description: Ligita Šarkutė, „Sprendimų priėmimo modeliai Lietuvos Respublikos vyriausybėse: vidinių veiksnių analizė“, @eitis (lt), 2020, t. 1 527, ISSN 2424-421X.
  • Previous Edition: Ligita Šarkutė, „Sprendimų priėmimo modeliai Lietuvos Respublikos vyriausybėse: vidinių veiksnių analizė“, Viešoji politika ir administravimas, 2006, nr. 18, p. 99–115, ISSN 1648-2603.
  • Institutional Affiliation: Kauno technologijos universitetas.

Summary. The decision-making process in governments is examined and the role of a number of factors which appear to account for the characteristics of this process is discussed. The object of this article are governments of Lithuania acting during 1990–2000. The analysis concentrates in particular on whether decisions tend to be taken collectively, partially collectively or hierarchically and on the extent to which the decision-making model s to be monocratic, collective, ministerial or bureaucratic. The basic source of information was the interviews with ministers who have served in different cabinets. The unit of analysis was an individual cabinet. A cabinet was defined by three criteria: those of the same prime minister continuously in office, of the same party or parties in government, and of the same legislative period.

Keywords: government, decision-making, factors of decision-making, models of decision-making, collegiality, cabinet, prime minister.

 
Grįžti
Viršutinė Apatinė