Straipsnis Rauktalapės rūgštynės („Rumex crispus“) vaisių alelopatinis poveikis vasarinių miežių daigumui

  • Bibliografinis aprašas: Regina Malinauskaitė, „Rauktalapės rūgštynės (Rumex crispus) vaisių alelopatinis poveikis vasarinių miežių daigumui“, @eitis (lt), 2020, t. 1 563, ISSN 2424-421X.
  • Ankstesnis leidimas: Regina Malinauskaitė, „Rauktalapės rūgštynės (Rumex crispus) vaisių alelopatinis poveikis vasarinių miežių daigumui“, Žemės ūkio mokslai, 2017, t. 24, nr. 1, p. 1–9, ISSN 1392-0200.
  • Institucinė prieskyra: Aleksandro Stulginskio universitetas.

Santrauka. Siekiant nustatyti Rumex crispus vaisių (nebrinkintų ir 168 val. brinkintų) bei jonizuoto (pH 8,6) vandens alelopatinę sąveiką ir įtaką vasarinių miežių grūdų daigumui 2015 m. Aleksandro Stulginskio universiteto Biologijos ir augalų biotechnologijos instituto laboratorijoje buvo atliktas eksperimentas. Diegiant skirtingais santykiais (miežiai – 30 grūdų; 20 miežių grūdų : 10 R. crispus vaisių; santykiai 15:15 ir 10:20) buvo įvertintas poveikis paprastojo miežio grūdų daigumui. Nustatyta, kad daiginant distiliuotame vandenyje nebrinkinti R. crispus vaisiai slopino miežių grūdų daigumo galią ir daigumą, o brinkinti – skatino daigumą, išskyrus padiegus santykiu 10:20. Dėl šarminio jonizuoto vandens poveikio nebrinkinti vaisiai neturėjo įtakos miežių grūdų daigumo galiai ir daigumui (nepriklausomai nuo padiegimo santykio, siekė 100 %). Po brinkinimo suintensyvėjo miežių vidurūšinė konkurencija, mažiausia daigumo galia (83 %) ir daigumas (92 %) nustatyti padiegus santykiu 20:10. Dėl distiliuoto vandens poveikio nebrinkinti vaisiai skatino miežių šaknelių ir koleoptilių tįsimą. Ilgiausios šaknelės ir koleoptilės buvo padiegus santykiu 15:15. Brinkinti R. crispus vaisiai skatino miežių šaknelių tįsimą, bet neturėjo įtakos koleoptilių ilgiui. Jonizuotame vandenyje R. crispus nebrinkinti vaisiai, padiegus santykiu 20:10 ir 15:15, slopino miežių šaknelių ir koleoptilių tįsimą. Padiegus santykiu 10:20, miežiai suformavo ilgiausias šakneles ir koleoptiles. Brinkinti R. crispus vaisiai skatino miežių šaknelių ilgėjimą, ypač padiegus santykiu 10:20, bei koleoptilių ilgėjimą. R. crispus vaisiai (nebrinkinti ir brinkinti) esminės įtakos suformuotų šaknelių skaičiui neturėjo.

Pagrindiniai žodžiai: Rumex crispus, miežiai, jonizuotas ir distiliuotas vanduo, brinkinimas, daigumo rodikliai.

 

Įvadas

Invazinės augalų rūšys ir segetaliniai augalai (piktžolės) pasižymi plačiu fenotipo plastiškumu, santykinai greitu augimo tempu, didele sėklų gausa ir geru jų daigumu įvairiomis ekologinėmis sąlygomis, yra derlingi. Su vietinėmis, iš jų ir pasėlio augalų rūšimis, konkuruoja dėl maisto medžiagų, vandens ir apšvietos intensyvumo Žr. Lenka Moravcová, Petr Pyšek, Jan Pergl, Irena Perglová, Vojtěch Jarošík, “Seasonal Pattern of Germination and Seed Longevity in the Invasive Species Heracleum Mantegazzianum,” 2006. .

Skirtingą augalų sąveiką agrocenozėse lemia ir augalų į aplinką išskiriamos medžiagos – alelochemikalai. Alelochemikalai, kaip antriniai metabolitai, kaupiasi įvairiose augalo dalyse Žr. L. S. Gill, Geoffrey O. Anoliefo, U. V. Iduoze, Allelopathic Effects of Aqueous Extract from Siam Weed on the Growth of Cowpea, pp. 3–20. . Alelochemikalai veikia sėklų daigumą, daigų augimą. Stipresnis alelopatinis poveikis pasireiškia, kai augalai dalijasi ta pačia augimo aplinka ir jos resursais. Tokiomis sąlygomis svarbus veiksnys yra augalų akceptorių tankumas, nes didesnė išskiriamų medžiagų koncentracija tenka vienam augalui Žr. Jeffrey D. Weidenhamer, “Distinguishing Allelopathy from Resource Competition: The Role of Density,” 2006. . Dažniausiai esant didesnėms alelochemikalų koncentracijoms poveikis šalia augančių augalų fiziologiniams procesams būna neigiamas, mažos koncentracijos gali veikti teigiamai Žr. Ligita Baležentienė, Diego A. Sampietro, “Assessment of the Allelopathic Potential of Fodder Galega at Different Growth Stages,” 2009; Rimantas Velička, Rita Čepulienė, Aušra Marcinkevičienė, Rita Pupalienė, Zita Kriaučiūnienė, Robertas Kosteckas, Sigitas Čekanauskas, Rūta Bieliauskaitė, „Rapsų liekanų vandeninių ištraukų alelopatinė įtaka vasarinių miežių dygimui bei augimui“, 2012. . Literatūros šaltiniuose Žr. C. L. Li, C. M. Hang, S. P. Ye, J. Ou, X. Q. Zhang, Kaiwen W. Pan, “Phytotoxicity of Bermudagrass Extracts on Germination and Seedling Growth of Its Over-Seeded Turf Grass,” 2016. teigiama, kad pašarui auginamos tikrosios knisažolės, arba bermudų žolės, liekanos išskiria heterotoksiškus alelochemikalus, ypač slopinančius pievinės miglės ir daugiametės svidrės augalų augimą. Todėl joms skirta dirva turi būti rūpestingai išvalyta nuo knisažolės liekanų. Nustatyta, kad aukštesnė temperatūra (klimato kaitos rezultatas) lemia augalų alelopatinį aktyvumą ir sutrumpina alelochemikalų išsiskyrimo laiką Žr. Barkatullah et al., 2010; Qiaoying Zhang, Yunchun Zhang, Shaolin Peng, Kristjan Zobel, “Climate Warming May Facilitate Invasion of the Exotic Shrub Lantana Camara,” 2014. .

 

Rūgtinių (Polygonaceae) šeimos Rumex genties augalai, kurių pasaulyje žinoma beveik 200 rūšių, yra daugiamečiai, auga įvairaus tipo dirvožemiuose. Dažniausiai jie sutinkami rūgštesnėse, maisto medžiagomis neturtingose dirvose Žr. Seyed Amin Fani Yazdi, Mohammad Rezvani, Mohammad Hassan Rashed Mohassel, Hossein Ghanizadeh, “Factors Affecting Seed Germination and Seedling Emergence of Sheep Sorrel (Rumex Acetosella),” 2013. . Ilgalaikiai šios genties augalų tyrimai rodo, kad įvairių rūšių sėkloms sudygti reikalingos skirtingos temperatūros ir apšvietos sąlygos. Rauktalapės rūgštynės (R. crispus) sėklos gausiau sudygsta šviesoje Žr. Susan Totterdells, Eric Hywel Roberts, “Characteristics of Alternating Temperatures Which Stimulate Loss of Dormancy in Seeds of Rumex Obtusifolius L. and Rumex Crispus L.,” 1980; Ken Thompson, J. Philip Grime, “A Comparative Study of Germination Responses to Diurnally-Fluctuating Temperatures,” 1983. . Joms, kaip ir kai kurių kitų rūšių (R. obtusifolius, R. conglomeratus, R. palustris ir kai kurios kitos) augalų sėkloms, sudygti reikalingas ramybės laikotarpis, sėklos, išbyrėjusios rudenį, sudygsta pavasarį Žr. Jozef van Assche, Diane van Nerum, Paul Darius, “The Comparative Germination Ecology of Nine Rumex Species,” 2002; Jeremi Kołodziejek, Jacek Patykowski, “Effect of Environmental Factors on Germination and Emergence of Invasive Rumex Confertus in Central Europe,” 2015. . J. Kołodziejekas ir J. Patykowskis Žr. ten pat. nurodo, kad giliau (daugiau nei 0,5 cm) padiegtų R. crispus sėklų daigumas mažėja, tikėtina, dėl šviesos trūkumo.

R. crispus augalai auga drėgnuose, niekada neperdžiūstančiuose, periodiškai permirkstančiuose, vidutiniškai maisto medžiagomis turtinguose dirvožemiuose. R. crispus turi nemažai porūšių, besiskiriančių savo buveinėmis. Viena iš jų – R. crispus ssp. crispus – auga dirvonuose, todėl gali konkuruoti su žemės ūkio augalais, o R. crispus ssp. littoreus – pakrantėse. R. crispus turi stiprią ir plačią lengvai regeneruojančią šaknų sistemą, todėl šiuos augalus jų augavietėse yra sunku išnaikinti. R. confertus sėklos dygsta plataus spektro (5–8) pH, tačiau, kaip teigiama literatūros šaltiniuose Žr. Dilek Demi̇rezen Yilmaz, Ahmet Aksoy, “Physiological Effects of Different Environmental Conditions on the Seed Germination of Rumex Scutatus L. (Polygonaceae),” 2007. , sėklų daigumą lemia jas veikiančių ekologinių veiksnių visuma.

 

Rumex genties augaluose kaip antriniai metabolitai gausiausiai sutinkami antrachinonai ir jų glikozidiniai dariniai, taninai. Antrachinonai pasižymi antioksidaciniu poveikiu, turi įtakos ląstelės mitochondrijų veiklai. Nustatyta, kad R. crispus, R. verticillatus ir Spirea tomentosa pasižymi aukštu antioksidaciniu ir antimikrobiniu poveikiu, pavyzdžiui, Candida albicans, Escherichia coli ir kitiems patogenams Žr. Joy R. Borchardt, Donald L. Wyse, Craig C. Sheaffer, Kendra L. Kauppi, R. Gary Fulcher, Nancy J. Ehlke, David D. Biesboer, Russell F. Bey, “Antioxidant and Antimicrobial Activity of Seed from Plants of the Mississippi River Basin,” 2009. .

Vieni iš dažniausiai auginamų žemės ūkio augalų yra javai. V. Seibutis ir A. Magyla Žr. Vytautas Seibutis, Algimantas Magyla, „Žieminių kviečių ir vasarinių miežių pasėlių agrofitocenozės pokyčiai trumpų rotacijų sėjomainose“, 2004. teigia, kad javų biologinės savybės lemia piktžolių populiacijos pasiskirstymo ir paplitimo ypatumus sėjomainose, o miežiai yra silpniau piktžoles stelbiantys augalai, palyginti su kitais javais. Literatūros šaltiniuose Žr. P. B. Singh Bhadoria, “Allelopathy: A Natural Way Towards Weed Management,” 2011; Claudia de Bertoldi, Marinella de Leo, Laura Ercoli, Alessandra Braca, “Chemical Profile of Festuca Arundinacea Extract Showing Allelochemical Activity,” 2012. nurodoma, kad svarbu ne tik įvertinti natūralių alelochemikalų sąveiką su dirvožemio fizikinėmis, cheminėmis, biologinėmis savybėmis, bet ir žemės ūkio augalų bei segetalinės floros tarpusavio alelopatinę sąveiką.

 

Elektrolizės būdu gauto šarminio jonizuoto vandens kompleksas, patenkantis pro membraną į ląstelę ir judantis vandens indais, yra sudarytas iš mažesnio kiekio molekulių, nei, pavyzdžiui, vamzdynais tekantis vanduo. Dėl šios savybės jam būdinga didesnė skvarba, greitesnė sąveikia su tirpinį sudarančiais junginiais. Lietuvoje alelopatijos reiškiniai dėl jonizuoto vandens poveikio yra mažai ištirti Žr. Regina Malinauskaitė, „Jonizuoto vandens įtaka Sosnovskio barščio (Heracleum sosnovskyi Mandel.) lapų ištraukos alelopatinėms savybėms“, 2016. . Tyrimais nustatyta, kad didesnės koncentracijos Sosnovskio barščio lapų ištrauka, skiesta šarminiu (pH 9,66) ir rūgštiniu (pH 5,07) jonizuotu vandeniu, esmingai mažino sėjamosios pipirnės sėklų daigumo galią ir daigumą, palyginti su distiliuoto vandens pagrindu pagaminta lapų ištrauka. Mokslininkai Žr. P. B. Singh Bhadoria, “Allelopathy: A Natural Way Towards Weed Management,” 2011; Muhammad Faraooq, Khawar Jabran, Zahid Ata Cheema, Abdul Wahid, Kadambot H. M. Siddique, “The Role of Allelopathy in Agricultural Pest Management,” 2011; Claudia de Bertoldi, Marinella de Leo, Laura Ercoli, Alessandra Braca, “Chemical Profile of Festuca Arundinacea Extract Showing Allelochemical Activity,” 2012. teigia, kad panaudojus natūralius alelochemikalus, išsiaiškinus šių junginių biocheminę sudėtį ir veikimo principus, galima sumažinti sintetinių herbicidų ir kitų augalų apsaugos priemonių panaudojimą. Didėjant natūralių priemonių panaudojimo galimybėms, svarbu išsiaiškinti ir šarminio jonizuoto vandens poveikį pagal augalų alelopatinį santykį.

Tyrimų tikslas – nustatyti Rumex crispus vaisių su sėklomis (nebrinkintų ir 168 val. brinkintų) bei jonizuoto (pH 8,6) vandens alelopatinę sąveiką ir įtaką vasarinių miežių grūdų daigumui.

 

Tyrimų metodai ir sąlygos

Eksperimentas atliktas 2015 m. Aleksandro Stulginskio universiteto Biologijos ir augalų biotechnologijos instituto laboratorijoje. Tirta rauktalapės rūgštynės (Rumex crispus L.) vaisių (riešutėlių su sėklomis) alelopatinis poveikis paprastojo miežio (Hordeum vulgare L.) vasarinės formos grūdvaisių (toliau – grūdų) daigumui (daigumo galia, daigumas, koleoptilės ir šaknelių ilgis bei jų skaičius). Pasirinktas skirtingas paprastojo miežio ir rauktalapės rūgštynės vaisių santykis (A veiksnys): a) 30 paprastojo miežio grūdų, b) 20:10 (20 miežio ir 10 rauktalapės rūgštynės vaisių), c) 15:15 ir d) 10:20.

Miežiai ir rauktalapės rūgštynės vaisiai daiginti (B veiksnys): distiliuotame vandenyje (H2O k); distiliuotame vandenyje, prieš tai jame 168 val. brinkinus rauktalapės rūgštynės vaisius (H2O+168); jonizuotame šarminiame (pH 8,6) vandenyje (Jš H2O); jonizuotame šarminiame (pH 8,6) vandenyje, prieš tai jame 168 val. brinkinus rauktalapės rūgštynės vaisius (Jš+H2O).

 

Grūdai su rauktalapės rūgštynės riešutėliais pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos „Dėl sėklų daigumo metodikos patvirtinimo“ Žr. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas „Dėl sėklų daigumo tyrimo metodikos patvirtinimo“, 2003. rekomendacijas daiginti Petri lėkštelėse ant filtrinio popieriaus, reguliuojamo klimato kameroje Ecocell MMM (22 ± 24) °C temperatūroje. Kiekvieno eksperimento variantas pakartotas keturis kartus. Šarminis jonizuotas vanduo (pH 8,6) buvo gaminamas jonizatoriumi PTV-KL (jonizatoriaus skalėje nustatoma pageidaujama pH vertė) 0,5 val. iki jo panaudojimo. Grūdų gyvybingumas pagal daigumo galią buvo nustatytas po 96 val. (4 paros) (pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos rekomendacijas). Po 168 val. (7 paros) įvertintas grūdų daigumas, išmatuoti šaknelės ir koleoptilės ilgiai (mm), suskaičiuotas susiformavusių šaknelių skaičius (vnt.). Dėl rūgštynėms (Rumex acetosella L.) rekomenduojamo vaisių atvėsinimo (stratifikacijos) nebuvo atliktas rauktalapės rūgštynės sėklų daigumo įvertinimas. Eksperimentas nebuvo pakartotas, nes pasikeistų R. crispus vaisių su sėklomis ramybės laikotarpis.

Tyrimų duomenys įvertinti pagal mažiausią esminio skirtumo ribą, naudojantis kompiuterinėmis EXEL STATISTIKA ir PAST programomis.

 

Tyrimų rezultatai ir jų aptarimas

Rauktalapės rūgštynės vaisių alelopatinis poveikis miežių grūdų daigumo galiai ir daigumui. Analizuojant distiliuotame vandenyje padiegtų vaisių santykio įtaką miežių grūdų daigumo galiai (1 lentelė) nustatyta, kad nebrinkinti R. crispus vaisiai ją slopino.

1 lentelė. Rumex crispus vaisių alelopatinis poveikis vasarinių miežių grūdų daigumo galiai % / Table 1. Allelopathic influence of Rumex crispus on spring barley germination energy, % Pastaba: (H2O k) – distiliuotas vanduo; (H2O+168) – distiliuotas vanduo + 168 val. brinkinti R. crispus vaisiai; (Jš H2O) – šarminis jonizuotas vanduo; (Jš H2O+168) – šarminis jonizuotas vanduo + 168 val. brinkinti R. crispus vaisiai; ne ta pačia raide (a, b) – skirtumai esminiai tarp A veiksnio vidurkių B veiksnio variantuose (palyginti su sėklų santykiu 30:00); A – esminiai skirtumai tarp (H2O k) ir (H2O+168) veiksnių variantų vidurkių; B – esminiai skirtumai tarp (Jš H2O) ir (Jš H2O+168) veiksnių variantų vidurkių; pažymėti žvaigždute * – esminiai skirtumai tarp (H2O k) ir (Jš H2O) veiksnių, žvaigždutėmis ** – (H2O+168) ir (Jš H2O+168) veiksnių variantų vidurkių; patikimumo lygmuo P < 0,05. / Note: (H2O c) is distilled water; (H2O+168) is distilled water + R. crispus seeds soaked for 168 hours; (AJ H2O) is alkaline ionized water; (AJ H2O+168) is alkaline ionized water + R. crispus seeds soaked for 168 hours; not with the same letter (a, b): essential differences between factor A averages in the factor B variants (vs seeds proportion 30:00); A: fundamental differences between factors (H2O k) and (H2O+168); B: fundamental differences between (AJ H2O) and (AJ H2O+168); *: fundamental differences between (H2O c) and (AJ H2O); **: fundamental differences between (H2O+168) and (AJ H2O+168); confidence level of P < 0.05.
Vaisių santykis (A veiksnys)
Seeds proportion (Factor A)
Brinkinimo terpės (B veiksnys) / Soaking medium (Factor B)
H2O k
H2O c
H2O+168
H2O+168
Jš H2O
AJ H2O
Jš H2O+168
AJ H2O+168
30:0096 ± 2,7a96 ± 2,7a96 ± 2,0b96 ± 2,0a
20:1093 ± 2,0aA*100 ± 0,0bA**100 ± 0,0aB*83 ± 2,5bB**
15:1586 ± 2,5bA*100 ± 0,0bA**100 ± 0,0aB*97 ± 1,3aB**
10:2090 ± 1,5b*93 ± 1,5c100 ± 0,0aB*93 ± 1,2aB

Mažiausia daigumo galia nustatyta padiegus miežius ir R. crispus vaisius santykiu 15:15 ir 10:20. Didėjant rauktalapės rūgštynės vaisių kiekiui, miežių daigumo galia, palyginti su be rūgštynės daigintais miežių grūdais, buvo esmingai – 1,11 ir 1,06 karto – mažesnė. Pabrinkinus R. crispus vaisius (H2O+168), jų slopinantis miežių daigumo galią poveikis sumažėjo, išskyrus atvejus, kai buvo padiegus santykiu 10:20. Dėl mažiausio miežių grūdų kiekio ir atitinkamai sumažėjusios konkurencijos daigumo galia siekė 93 % ir buvo esmingai mažiausia, palyginti su B veiksnio H2O+168 varianto grūdų daigumo galia. Palyginus nebrinkintų ir brinkintų R. crispus riešutėlių poveikį miežių grūdų daigumo galiai daiginant distiliuotame vandenyje matyti, kad jų alelochemikalų slopinantis poveikis sumažėjo, o miežių grūdų daigumo galia padidėjo. Esmingai didžiausias daigumo galios padidėjimas (1,16 karto) nustatytas padiegus miežių grūdus ir R. crispus vaisius vienodu santykiu (15:15).

 

Nustatyta, kad daiginant šarminiame jonizuotame vandenyje nebrinkinti R. crispus riešutėliai neslopino miežių grūdų daigumo galios. Skirtumai, palyginti su be rūgštynių padiegtų miežių grūdų daigumo galia ir padiegimo distiliuotame vandenyje santykiais 20:10, 15:15 ir 10:20, esminiai. Jonizuotame vandenyje pabrinkinti riešutėliai (Jš+168) slopino grūdų daigumo galią. Esmingai mažiausia – 83 % – daigumo galia nustatyta padiegus santykiu 20:10. Tokį ženklų daigumo galios sumažėjimą galėjo lemti ir pačių dygstančių miežių vidurūšinė konkurencija. Miežių grūdų daigumo galios skirtumai, palyginti su rezultatais, gautais nebrinkinus R. crispus riešutėlių, esminiai. Lyginant šarminiame jonizuotame ir distiliuotame vandenyje brinkintų riešutėlių poveikį grūdų daigumo galiai esminiai skirtumai nustatyti padiegus miežių grūdus ir rauktalapės rūgštynės vaisius santykiu 20:10 ir 15:15.

 

Atvirkštinės tendencijos nustatytos įvertinus miežių grūdų daigumą (2 lentelė).

2 lentelė. Rumex crispus vaisių alelopatinis poveikis vasarinių miežių grūdų daigumui % / Table 2. Allelopathic influence of Rumex crispus on spring barley germination, % Pastaba: (H2O k) – distiliuotas vanduo; (H2O+168) – distiliuotas vanduo + 168 val. brinkinti R. crispus vaisiai; (Jš H2O) – šarminis jonizuotas vanduo; (Jš H2O+168) – šarminis jonizuotas vanduo + 168 val. brinkinti R. crispus vaisiai; ne ta pačia raide (a, b) – skirtumai esminiai tarp A veiksnio vidurkių B veiksnio variantuose (palyginti su sėklų santykiu 30:00); A – esminiai skirtumai tarp (H2O k) ir (H2O+168) veiksnių variantų vidurkių; B – esminiai skirtumai tarp (Jš H2O) ir (Jš H2O+168) veiksnių variantų vidurkių; pažymėti žvaigždute * – esminiai skirtumai tarp (H2O k) ir (Jš H2O) veiksnių, žvaigždutėmis ** – (H2O+168) ir (Jš H2O+168) veiksnių variantų vidurkių; patikimumo lygmuo P < 0,05. / Note: (H2O c) is distilled water; (H2O+168) is distilled water + R. crispus seeds soaked for 168 hours; (AJ H2O) is alkaline ionized water; (AJ H2O+168) is alkaline ionized water + R. crispus seeds soaked for 168 hours; not with the same letter (a, b): essential differences between factor A averages in the factor B variants (vs seeds proportion 30:00); A: fundamental differences between factors (H2O k) and (H2O+168); B: fundamental differences between (AJ H2O) and (AJ H2O+168); *: fundamental differences between (H2O c) and (AJ H2O); **: fundamental differences between (H2O+168) and (AJ H2O+168); confidence level of P < 0.05.
Vaisių santykis (A veiksnys)
Seeds proportion (Factor A)
Brinkinimo terpės (B veiksnys) / Soaking medium (Factor B)
H2O k
H2O c
H2O+168
H2O+168
Jš H2O
AJ H2O
Jš H2O+168
AJ H2O+168
30:00100 ± 0,0a100 ± 0,0a98 ± 1,2a98 ± 1,2a
20:1098 ± 1,3bA*100 ± 0,0aA**100 ± 0,0b*92 ± 1,0bB**
15:1591 ± 1,3cA*100 ± 0,0aA**100 ± 0,0b*97 ± 1,3aB**
10:2092 ± 2,5cA*100 ± 0,0aA**100 ± 0,0b*93 ± 1,2cB**

Distiliuotame vandenyje miežių grūdų daigumas dėl R. crispus poveikio buvo esmingai mažesnis, nepriklausomai nuo jų padiegimo santykio, o brinkintų miežių grūdų daigumas visais atvejais siekė 100 %. Kaip minėta, daiginant jonizuotame vandenyje (Jš H2O) jau po 4 parų (daigumo galios nustatymo terminas) grūdų daigumas buvo šimtaprocentinis. Lyginant su daiginimu distiliuotame vandenyje (H2O k), skirtumai esminiai. Tačiau jonizuotame vandenyje brinkinti riešutėliai (Jš H2O+168) slopino grūdų daigumą. Padiegus santykiu 15:15 ir 10:20, daigumas buvo lygus daigumo galiai. Daiginant miežius ir R. crispus vaisius santykiu 20:10, grūdų daigumas buvo mažiausias ir, palyginti su daigumo galia, esmingai padidėjo 1,1 karto. Skirtumas su be rūgštynių diegtų miežių grūdais – esminis.

 

Įvertinus alelopatinį R. crispus poveikį miežių grūdų daigumo galiai ir daigumui galima teigti, kad daiginant distiliuotame vandenyje daigumo galia buvo slopinama padiegus santykiu 10:20, t. y. esant didesniam rūgštynės vaisių kiekiui. Nebrinkinti R. crispus vaisiai slopino daigumą, o brinkinti poveikio daigumui neturėjo. Galima daryti prielaidą, kad nebrinkinti R. crispus vaisiai į aplinką išskyrė alelochemikalus, kurie slopino miežių daigumą. Brinkinti vaisiai šio proceso metu jau buvo išskyrę į aplinką dalį alelochemikalų, todėl ir nebuvo nustatytas poveikis daigumui. Dėl jonizuoto vandens poveikio pabrinkinus riešutėlius tiek grūdų daigumo galia, tiek daigumas buvo slopinami. Tokį atvirkštinį alelopatinio poveikio pasireiškimą galima paaiškinti didesne ir greitesne jonizuoto vandens skvarba į riešutėlius ir grūdus. Antrinių metabolitų sąveika su jonizuotu vandeniu suaktyvėjo ne tik brinkintuose riešutėliuose, bet ir dygstančiuose grūduose, todėl suintensyvėjo ne tik tarprūšinė, bet ir vidurūšinė konkurencija, turėjusi neigiamos įtakos grūdų daigumui, ypač padiegus santykiu 20:10. V. Šėžienė Žr. Vaida Šėžienė, Plynų kirtaviečių dominantų alelopatinis poveikis brukninių pušynų atkūrimui kintant klimato sąlygoms, 2015. nurodo, kad alelopatijos reiškinį lemia ne tik augalo donoro agresyvumas, bet ir augalo akceptoriaus atsparumas poveikiui. Ji teigia, kad smulkialapės rūgštynės ekstrakte esančios trans-p-kumarino, ypač agresyvi trans-sinapo, kavos ir hodroksicinamono rūgštys yra pagrindinis veiksnys, inhibuojantis pušų sėklų daigumą bei daigų morfofiziologinius rodiklius.

 

Literatūros šaltiniuose Žr. Seyed Amin Fani Yazdi, Mohammad Rezvani, Mohammad Hassan Rashed Mohassel, Hossein Ghanizadeh, “Factors Affecting Seed Germination and Seedling Emergence of Sheep Sorrel (Rumex Acetosella),” 2013. nurodoma, kad R. acetosella geriausiai dygsta esant 6–7 pH. Mūsų tyrimuose jonizuoto vandens pH siekė 8,6. Tai taip pat galėjo turėti įtakos brinkintų R. crispus riešutėlių alelopatinio poveikio intensyvumui. Tačiau neslopinantis alelopatinis poveikis dėl sąveikos su jonizuotu vandeniu prieštarauja literatūros šaltinio duomenims Žr. Regina Malinauskaitė, „Jonizuoto vandens įtaka Sosnovskio barščio (Heracleum sosnovskyi Mandel.) lapų ištraukos alelopatinėms savybėms“, 2016. , kur teigiama, kad prie didesnių Sosnovskio barščio vandeninių ištraukų koncentracijų, skiestų jonizuotu vandeniu, buvo nustatytas esmingai slopinamas Lactuca sativa daigumas.

Rauktalapės rūgštynės alelopatinis poveikis miežių grūdų šaknelių ir koleoptilių susiformavimui. Įvertinus miežių šaknelių išsivystymą nustatyta, kad padiegus distiliuotame vandenyje (variantai (H2O k) ir (H2O+168)) R. crispus vaisiai skatino miežių šaknelių tįsimą (3 lentelė).

3 lentelė. Rumex crispus vaisių alelopatinis poveikis vasarinių miežių daigų šaknelių ilgiui mm / Table 3. Allelopathic influence of Rumex crispus on spring barley seedling root length, mm Pastaba: (H2O k) – distiliuotas vanduo; (H2O+168) – distiliuotas vanduo + 168 val. brinkinti R. crispus vaisiai; (Jš H2O) – šarminis jonizuotas vanduo; (Jš H2O+168) – šarminis jonizuotas vanduo + 168 val. brinkinti R. crispus vaisiai; ne ta pačia raide (a, b) – skirtumai esminiai tarp A veiksnio vidurkių B veiksnio variantuose (palyginti su sėklų santykiu 30:00); A – esminiai skirtumai tarp (H2O k) ir (H2O+168) veiksnių variantų vidurkių; B – esminiai skirtumai tarp (Jš H2O) ir (Jš H2O+168) veiksnių variantų vidurkių; pažymėti žvaigždute * – esminiai skirtumai tarp (H2O k) ir (Jš H2O) veiksnių, žvaigždutėmis ** – (H2O+168) ir (Jš H2O+168) veiksnių variantų vidurkių; patikimumo lygmuo P < 0,05. / Note: (H2O c) is distilled water; (H2O+168) is distilled water + R. crispus seeds soaked for 168 hours; (AJ H2O) is alkaline ionized water; (AJ H2O+168) is alkaline ionized water + R. crispus seeds soaked for 168 hours; not with the same letter (a, b): essential differences between factor A averages in the factor B variants (vs seeds proportion 30:00); A: fundamental differences between factors (H2O k) and (H2O+168); B: fundamental differences between (AJ H2O) and (AJ H2O+168); *: fundamental differences between (H2O c) and (AJ H2O); **: fundamental differences between (H2O+168) and (AJ H2O+168); confidence level of P < 0.05.
Vaisių santykis (A veiksnys) / Seeds proportion (Factor A)Brinkinimo terpės (B veiksnys) / Soaking medium (Factor B)
H2O k
H2O c
H2O+168
H2O+168
Jš H2O
AJ H2O
Jš H2O+168
AJ H2O+168
30:00102,30 ± 14,4a102,30 ± 14,4a111,29 ± 7,6a111,29 ± 7,6a
20:10134,00 ± 13,4b*154,68 ± 12,3b**101,92 ± 15,9aB*138,95 ± 10,8bB**
15:15140,00 ± 5,9cA*159,87 ± 13,2bA110,83 ± 12,1aB*141,52 ± 12,2bB
10:20125,47 ± 11,4abA*156,10 ± 13,0bA150,39 ± 10,8b*157,61 ± 16,1b

Esmingai ilgiausios, palyginti su padiegtų be rūgštynės miežių daigų šaknelėmis, buvo padiegus miežius ir rauktalapę rūgštynę santykiu 15:15 ir siekė atitinkamai 140,0 bei 159,9 mm. Skirtumai tarp miežių šaknelių ilgių šio brinkintų ir nebrinkintų vaisių padiegimo santykio taip pat esminiai.

 

Dėl jonizuoto vandens poveikio (Jš H2O) padiegus santykiu 20:10 miežių šaknelės buvo neesmingai mažiau ištįsusios, palyginti su be rūgštynės padiegtų miežių daigų. Padiegus santykiu 10:20, t. y. padidinus R. crispus riešutėlių išskiriamų alelochemikalų kiekį, miežių šaknelės buvo esmingai 1,35 karto ilgesnės nei be rūgštynės daigintų miežių ir 1,35–1,48 karto, kai buvo padiegta santykiu 10:20 ir 15:15. Šių padiegimo santykių miežių šaknelės taip pat buvo esmingai trumpesnės, palyginti su daigintų distiliuotame vandenyje (H2O k) miežių. Brinkinti R. crispus riešutėliai (Jš H2O+168) esmingai skatino šaknelių tįsimą. Lyginant su be rūgštynės padiegtų miežių, jų šaknelės buvo 1,24–1,41 karto ilgesnės. Šaknelių tįsimą taip pat aktyviai inicijavo didžiausias padiegtų rūgštynių kiekis, t. y. santykis 10:20. Tai patvirtina literatūros šaltinių Žr. Rimantas Velička, Rita Čepulienė, Aušra Marcinkevičienė, Rita Pupalienė, Zita Kriaučiūnienė, Robertas Kosteckas, Sigitas Čekanauskas, Rūta Bieliauskaitė, „Rapsų liekanų vandeninių ištraukų alelopatinė įtaka vasarinių miežių dygimui bei augimui“, 2012; Aušra Marcinkevičienė, Edita Eimutytė, Eventas Šaučiūnas, Robertas Kosteckas, Silvija Kosteckienė, „Bastutinių šeimos piktžolių rūšių alelopatinė įtaka vasarinių rapsų ir vasarinių miežių dygimui ir augimui“, 2016. duomenis, kad didesnės ištraukų koncentracijos stimuliuoja šaknelių ilgėjimą, tačiau prieštarauja kai kurių literatūros šaltinių Žr. Ligita Baležentienė, Diego A. Sampietro, “Assessment of the Allelopathic Potential of Fodder Galega at Different Growth Stages,” 2009. teiginiams, kad mažos ištraukų koncentracijos gali turėti ir stimuliuojantį poveikį.

L. S. Gillas ir kiti Žr. L. S. Gill, Geoffrey O. Anoliefo, U. V. Iduoze, Allelopathic Effects of Aqueous Extract from Siam Weed on the Growth of Cowpea, 2009. nurodo, kad alelochemikalai susikaupia skirtingose augalo dalyse. Didžiausi jų kiekiai randami lapuose. Mūsų tyrimuose naudoti R. crispus riešutėliai (vaisiai) galėjo turėti mažesnius aktyvių junginių kiekius, todėl pasireiškė ne toks intensyvus antrinių metabolitų alelopatinis poveikis.

 

Panašios tendencijos nustatytos įvertinus miežių koleoptilių ilgį, daiginimui naudojant nebrinkintus R. crispus vaisius distiliuotame vandenyje (H2O k) (4 lentelė).

4 lentelė. Rumex crispus vaisių alelopatinis poveikis vasarinių miežių koleoptilės ilgiui mm / Table 4. Allelopathic influence of Rumex crispus on spring barley coleoptile length, mm Pastaba: (H2O k) – distiliuotas vanduo; (H2O+168) – distiliuotas vanduo + 168 val. brinkinti R. crispus vaisiai; (Jš H2O) – šarminis jonizuotas vanduo; (Jš H2O+168) – šarminis jonizuotas vanduo + 168 val. brinkinti R. crispus vaisiai; ne ta pačia raide (a, b) – skirtumai esminiai tarp A veiksnio vidurkių B veiksnio variantuose (palyginti su sėklų santykiu 30:00); A – esminiai skirtumai tarp (H2O k) ir (H2O+168) veiksnių variantų vidurkių; B – esminiai skirtumai tarp (Jš H2O) ir (Jš H2O+168) veiksnių variantų vidurkių; pažymėti žvaigždute * – esminiai skirtumai tarp (H2O k) ir (Jš H2O) veiksnių; patikimumo lygmuo P < 0,05. / Note: (H2O c) is distilled water; (H2O+168) is distilled water + R. crispus seeds soaked for 168 hours; (AJ H2O) is alkaline ionized water; (AJ H2O+168) is alkaline ionized water + R. crispus seeds soaked for 168 hours; not with the same letter (a, b): essential differences between factor A averages in the factor B variants (vs seeds proportion 30:00); A: fundamental differences between factors (H2O k) and (H2O+168); B: fundamental differences between (AJ H2O) and (AJ H2O+168); *: fundamental differences between (H2O c) and (AJ H2O); confidence level of P < 0.05.
Vaisių santykis (A veiksnys)
Seeds proportion (Factor A)
Brinkinimo terpės (B veiksnys) / Soaking medium (Factor B)
H2O k
H2O c
H2O+168
H2O+168
Jš H2O
AJ H2O
Jš H2O+168
AJ H2O+168
30:00 (k/c)86,52 ± 14,8a86,52 ± 14,8a81,95 ± 6,8a81,95 ± 6,5a
20:1097,80 ± 12,1a*85,52 ± 9,3a55,57 ± 12,1bB*97,57 ± 8,2bB
15:15108,26 ± 9,6aA*86,72 ± 6,1aA76,91 ± 6,9a*89,00 ± 7,4ab
10:2090,30 ± 11,7a102,86 ± 7,8a99,77 ± 10,7ac95,40 ± 7,9ab

Daiginant brinkintus (H2O+168) vaisius, R. crispus alelopatinis poveikis miežių koleoptilių išsivystymui distiliuotame vandenyje, palyginti su be rūgštynės daigintų, buvo neesminis, nors prie didžiausio santykio (10:20) jos buvo 1,19 karto ilgesnės. Daiginant jonizuotame vandenyje miežių koleoptilių ištįsimą slopino mažesnis R. crispus vaisių kiekis (santykis 20:10 ir 15:15), o skatino – didesnis (santykis 10:20). Esmingai trumpiausios, palyginti su be rūgštynės daigintų miežių koleoptilėmis (1,48 karto trumpesnės), jos buvo padiegus santykiu 20:10, o neesmingai ilgiausios (1,22 karto) – padiegus santykiu 10:20. Brinkintų R. crispus vaisių (Jš H2O+168) skatinantis ar slopinantis poveikis nenustatytas, nors koleoptilės buvo neesmingai ilgesnės nei be rūgštynės daigintų miežių.

 

Esminis skatinantis arba slopinantis R. crispus alelopatinis poveikis miežių suformuotų šaknelių skaičiui nebuvo nustatytas, išskyrus padiegus santykiu 15:15 (Jš H2O) (5 lentelė).

5 lentelė. Rumex crispus vaisių alelopatinis poveikis vasarinių miežių susiformavusių šaknelių skaičiui vnt. / Table 5. Allelopathic influence of Rumex crispus on spring barley root number, unit Pastaba: (H2O k) – distiliuotas vanduo; (H2O+168) – distiliuotas vanduo + 168 val. brinkinti R. crispus vaisiai; (Jš H2O) – šarminis jonizuotas vanduo; (Jš H2O+168) – šarminis jonizuotas vanduo + 168 val. brinkinti R. crispus vaisiai; ne ta pačia raide (a, b) – skirtumai esminiai tarp A veiksnio vidurkių B veiksnio variantuose (palyginti su sėklų santykiu 30:00); B – esminiai skirtumai tarp (Jš H2O) ir (Jš H2O+168) veiksnių variantų vidurkių; pažymėti žvaigždute * – esminiai skirtumai tarp (H2O k) ir (Jš H2O) veiksnių; patikimumo lygmuo P < 0,05. / Note: (H2O c) is distilled water; (H2O+168) is distilled water + R. crispus seeds soaked for 168 hours; (AJ H2O) is alkaline ionized water; (AJ H2O+168) is alkaline ionized water + R. crispus seeds soaked for 168 hours; not with the same letter (a, b): essential differences between factor A averages in factor B variants (vs seeds proportion 30:00); A: fundamental differences between factors (H2O k) and (H2O+168); B: fundamental differences between (AJ H2O) and (AJ H2O+168); *: fundamental differences between (H2O c) and (AJ H2O); confidence level of P < 0.05.
Vaisių santykis (A veiksnys)
Seeds proportion (Factor A)
Brinkinimo terpės (B veiksnys) / Soaking medium (Factor B)
H2O k
H2O c
H2O+168
H2O+168
Jš H2O
AJ H2O
Jš H2O+168
AJ H2O+168
30:00 (k/c)6,03 ± 0,6a6,03 ± 0,6a6,00 ± 0,2a6,00 ± 0,2a
20:105,93 ± 0,3a6,00 ± 0,0a6,21 ± 0,2ab6,21 ± 0,5a
15:156,08 ± 0,6a6,09 ± 0,3a6,30 ± 0,1b5,92 ± 0,3aB
10:205,84 ± 0,2a*5,85 ± 0,3a6,33 ± 0,2ab*6,05 ± 0,2a

Lyginant su be rūgštynės daigintais miežiais, jų susiformavo 1,05 karto daugiau. Padiegus nebrinkintus R. crispus vaisius šarminiame jonizuotame vandenyje, nepriklausomai nuo jų ir grūdų santykio, nustatytas intensyvesnis miežių šaknelių formavimasis. Daiginant distiliuotame vandenyje (variantai (H2O k) ir (H2O+168)), didesnis padiegtų R. crispus vaisių kiekis (santykis 20:10) neesmingai slopino šaknelių formavimąsi.

 

Išvados

1.Daiginant distiliuotame vandenyje nebrinkinti R. crispus riešutėliai slopino miežių grūdų daigumo galią ir daigumą, o brinkinti – neturėjo įtakos. Dėl šarminio jonizuoto vandens ir nebrinkintų vaisių sąveikos miežių grūdų daigumas siekė 100 %, o brinkintų daigumo galia ir daigumas buvo slopinami.

2. Distiliuotame vandenyje nebrinkinti ir brinkinti R. crispus riešutėliai skatino miežių šaknelių tįsimą, o koleoptilių ilgiui esminės įtakos neturėjo. Padiegus šarminiame jonizuotame vandenyje, mažesni nebrinkintų riešutėlių kiekiai neturėjo įtakos miežių šaknelių ilgiui, bet skatino koleoptilių ilgėjimą, o didesni (santykis 10:20) skatino ir šaknelių, ir koleoptilių tįsimą. Dėl brinkintų riešutėlių poveikio miežių šaknelės esmingai pailgėjo.

3. R. crispus vaisiai neturėjo esminio poveikio miežių šaknelių susiformavimo intensyvumui.

4. Miežių grūdų daigumą veikė ne tik pačių padiegimui naudotų grūdų ir R. crispus santykis, bet ir brinkinimui, ir daiginimui panaudotas šarminis jonizuotas vanduo.

 

Literatūra

  • Assche, Jozef van; Diane van Nerum, Paul Darius, “The Comparative Germination Ecology of Nine Rumex Species,” Plant Ecology, 2002, vol. 159, no. 2, pp. 131–142.
  • Baležentienė, Ligita; Diego A. Sampietro, “Assessment of the Allelopathic Potential of Fodder Galega at Different Growth Stages,” Allelopathy Journal, 2009, vol. 23, no. 1. pp. 229–236.
  • Bertoldi, Claudia de; Marinella de Leo, Laura Ercoli, Alessandra Braca, “Chemical Profile of Festuca Arundinacea Extract Showing Allelochemical Activity,” Chemoecology, 2012, vol. 22, no. 1, pp. 13–21.
  • Bhadoria, P. B. Singh, “Allelopathy: A Natural Way Towards Weed Management,” American Journal of Experimental Agriculture, 2011, vol. 1, no. 1, pp. 7–20.
  • Borchardt, Joy R.; Donald L. Wyse, Craig C. Sheaffer, Kendra L. Kauppi, R. Gary Fulcher, Nancy J. Ehlke, David D. Biesboer, Russell F. Bey, “Antioxidant and Antimicrobial Activity of Seed from Plants of the Mississippi River Basin,” Journal of Medicinal Plants Research, 2009, vol. 2, no. 4, pp. 81–93.
  • Faraooq, Muhammad; Khawar Jabran, Zahid Ata Cheema, Abdul Wahid, Kadambot H. M. Siddique, “The Role of Allelopathy in Agricultural Pest Management,” Pest Management Science, 2011, vol. 67, no. 5, pp. 493–506.
  • Gill, L. S.; Geoffrey O. Anoliefo, U. V. Iduoze, Allelopathic Effects of Aqueous Extract from Siam Weed on the Growth of Cowpea, Nigeria: University of Benin, 2009.
  • Yazdi, Seyed Amin Fani; Mohammad Rezvani, Mohammad Hassan Rashed Mohassel, Hossein Ghanizadeh, “Factors Affecting Seed Germination and Seedling Emergence of Sheep Sorrel (Rumex Acetosella),” Romanian Agricultural Research, 2013, no. 30, pp. 373–380 [žiūrėta 2016 m. birželio 6 d.].
  • Yilmaz, Dilek Demi̇rezen; Ahmet Aksoy, “Physiological Effects of Different Environmental Conditions on the Seed Germination of Rumex Scutatus L. (Polygonaceae),” Erciyes Üniversitesi Fen Bilimleri Enstitüsü Dergisi, 2007, vol. 23, nos. 1–2, pp. 24–29.
  • Kołodziejek, Jeremi; Jacek Patykowski, “Effect of Environmental Factors on Germination and Emergence of Invasive Rumex Confertus in Central Europe,” The Scientific World Journal, 2015, vol. 2015, article ID 170176, p. 1–10 [žiūrėta 2016 m. birželio 6 d.].
  • Li, C. L.; C. M. Hang, S. P. Ye, J. Ou, X. Q. Zhang, Kaiwen W. Pan, “Phytotoxicity of Bermudagrass Extracts on Germination and Seedling Growth of Its Over-Seeded Turf Grass,” Allelopathy Journal, 2016, vol. 39, no. 2, pp. 205–216.
  • Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas „Dėl sėklų daigumo tyrimo metodikos patvirtinimo“, 2003 m. spalio 17 d., nr. 3D-436 [žiūrėta 2016 m. birželio 8 d.].
  • Malinauskaitė, Regina, „Jonizuoto vandens įtaka Sosnovskio barščio (Heracleum sosnovskyi Mandel.) lapų ištraukos alelopatinėms savybėms“ | Žmogaus ir gamtos sauga, 22-oji tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga“, 2016 m. gegužės 4–6 d., Akademija (Kauno r.): Aleksandro Stulginskio universiteto Leidybos centras, 2016, p. 160–162.
  • Marcinkevičienė, Aušra; Edita Eimutytė, Eventas Šaučiūnas, Robertas Kosteckas, Silvija Kosteckienė, „Bastutinių šeimos piktžolių rūšių alelopatinė įtaka vasarinių rapsų ir vasarinių miežių dygimui ir augimui“, Žemės ūkio mokslai, 2016, t. 23, nr. 1, p. 20–27.
  • Moravcová, Lenka; Petr Pyšek, Jan Pergl, Irena Perglová, Vojtěch Jarošík, “Seasonal Pattern of Germination and Seed Longevity in the Invasive Species Heracleum Mantegazzianum,Preslia, 2006, vol. 78, no. 3, pp. 287–301 [žiūrėta 2016 m. birželio 6 d.].
  • Seibutis, Vytautas; Algimantas Magyla, „Žieminių kviečių ir vasarinių miežių pasėlių agrofitocenozės pokyčiai trumpų rotacijų sėjomainose“, Žemdirbystė, 2004, t. 8, nr. 88, p. 130–144.
  • Šėžienė, Vaida, Plynų kirtaviečių dominantų alelopatinis poveikis brukninių pušynų atkūrimui kintant klimato sąlygoms, daktaro disertacija, biomedicinos mokslų sritis, ekologijos ir aplinkotyros mokslo kryptis (03 B), Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekos Leidybos skyrius, 2015.
  • Thompson, Ken; J. Philip Grime, “A Comparative Study of Germination Responses to Diurnally-Fluctuating Temperatures,” Journal of Applied Ecology, 1983, vol. 20, no. 1, pp. 141–156.
  • Totterdells, Susan; Eric Hywel Roberts, “Characteristics of Alternating Temperatures Which Stimulate Loss of Dormancy in Seeds of Rumex Obtusifolius L. and Rumex Crispus L.,Plant, Cell and Environment, 1980, vol. 3, no. 1, pp. 3–12.
  • Ullah, Barkat; Farrukh Hussain, Muhammad Ibrar, “Allelopathic Potential of Dodonaea Viscosa (L.) JACQ,” Pakistan Journal of Botany, 2010, vol. 42, no. 4, pp. 2383–2390.
  • Velička, Rimantas; Rita Čepulienė, Aušra Marcinkevičienė, Rita Pupalienė, Zita Kriaučiūnienė, Robertas Kosteckas, Sigitas Čekanauskas, Rūta Bieliauskaitė, „Rapsų liekanų vandeninių ištraukų alelopatinė įtaka vasarinių miežių dygimui bei augimui“, Žemės ūkio mokslai, 2012, t. 19, nr. 1, p. 36–44.
  • Weidenhamer, Jeffrey D., “Distinguishing Allelopathy from Resource Competition: The Role of Density” | Manuel J. Reigosa, Nuria Pedrol, Luís González (eds.), Allelopathy: A Physiological Process with Ecological Implications, Dordrecht: Springer Academic Publishers, 2006, pp. 85–103.
  • Zhang, Qiaoying; Yunchun Zhang, Shaolin Peng, Kristjan Zobel, “Climate Warming May Facilitate Invasion of the Exotic Shrub Lantana Camara,” PLOS ONE, 2014, vol. 9, no. 9, e105500.
 

Allelopathic Effects of Curly Dock (Rumex Crispus) on Spring Barley Seed Germination and Early Growth

  • Bibliographic Description: Regina Malinauskaitė, „Rauktalapės rūgštynės (Rumex crispus) vaisių alelopatinis poveikis vasarinių miežių daigumui“, @eitis (lt), 2020, t. 1 563, ISSN 2424-421X.
  • Previous Edition: Regina Malinauskaitė, „Rauktalapės rūgštynės (Rumex crispus) vaisių alelopatinis poveikis vasarinių miežių daigumui“, Žemės ūkio mokslai, 2017, t. 24, nr. 1, p. 1–9, ISSN 1392-0200.
  • Institutional Affiliation: Aleksandro Stulginskio universitetas.

Summary. The experiment was carried out at Aleksandras Stulginskis University in 2015. The goal of the experiment was to set the allelopathic interaction and influence of Rumex crispus seeds (unsoaked and soaked for 168 hours) and ionized water on spring barley grain germination. The following experiment variants with different proportions of barley grains and R. crispus fruits were used: a) control – 30 barley grains; other variants: b) 20 barley grains and 10 R. crispus fruits, c) 15:15 and d) 10:20. During the germination in distilled water, unsoaked R. crispus fruits inhibited the barley grain germination. In alkaline ionized water, unsoaked fruits did not affect the barley grain germination, which amounted to 100%. Soaked Rumex crispus fruits stimulated the germination. The lowest germination energy (83%) and viability (92%) were determined in the case of ratio 20:10. In distilled water, unsoaked fruits increased barley root and coleoptile elongation. The longest roots (140.00 mm) and coleoptiles (108.26 mm) were in the variant 15:15. Soaked fruits increased barley root elongation, but did not have any effect on the coleoptile length. In ionized alkaline water, in the experiment variants 20:10 and 15:15, R. crispus fruits suppressed barley root and coleoptile elongation. In the case of ratio 10:20 barley formed the longest roots and coleoptiles. Soaked fruits increased barley root elongation, especially in the case of ratio 10:20, and coleoptile elongation. R. crispus fruits had no significant effect on the number of roots.

Keywords: Rumex crispus, barley, ionized and distilled water, soaking, germination rates.