Be to, ko gera, yra ir kitas ne mažiau svarbus motyvas. Anot Marijaus Povilo Šaulausko, nors šiuolaikinis filosofinis diskursas įtvirtino supratimo problemos primatą postuluodamas bet kokios epistemologijos priklausymą nuo socialinio, kultūrinio, politinio, istorinio konteksto, hermeneutika paradoksaliai laikosi „pozityvistinės „pseudofilosofinių problemų“ terapijos taisyklių“, t. y. tardama „įveikusi“ analitikos ir hermeneutikos prieštarą ir jos prielaidų nepagrįstumą, „atsitiktinumą“, kartu implikuoja supratimo problemos universalumą, taigi vykdo demarkacijos problemos istorinę redukciją, patvirtinančią „ką tik „įveiktą“ hermeneutinio ir analitinio galvojimo nesutaikomumą“ Marius Povilas Šaulauskas, „Analitikos – hermeneutikos kontroversija“, p. 167. . Anksčiau išvardytos hermeneutinio mokslo filosofijos projekto gairės tokiam nuosprendžiui itin palankios. Nepageidautina, o atvirai tariant, neleistina, kad bet koks filosofinis, istorinis, sociologinis ar kultūrinis mokslo tyrimas ar jo dalis ignoruotų hermeneutikos – naujojo didžiojo naratyvo – brėžiamą ontologiją, metodologiją ir strategiją, priešingu atveju rizikuoja tapti pseudotyrimu. Taigi bet kokia mokslinės veiklos analizė, mokslą interpretuojanti kaip racionalią ir progresyvią iniciatyvą, siekiančią empirinio adekvatumo, teorijų koherentiškumo ir t. t., tačiau vienaip ar kitaip atsisakanti hermeneutiškai apdorotos ontologijos ir epistemologijos, hermeneutinėje mokslo filosofijos perspektyvoje turi dvi išeitis: laikytis savojo kurso ir atsisakyti pretenzijų tapti filosofine mokslo disciplina, arba inkorporuoti universaliosios hermeneutikos standartus ir tapti hermeneutinių / fenomenologinių mokslo tyrimų dalimi.

Sugrįždamas prie šiuolaikinės mokslo filosofijos interesų, paminėsiu tik keletą strategijų, kurios savotiškai ir a priori pasinaudoja tokia tariamai baigtine padėtimi ignoruodamos hermeneutinę legitimaciją. Josephas Rouse’as mokslo filosofijos tikslu skelbia mokslo praktikų lokaliomis naratyvinėmis sąlygomis analizę ir mokslinės bei technologinės veiklos tyrimui pasitelkia tarpdisciplinines „kultūros studijas“ – tradicinę hermeneutinės filosofijos sritį Žr. Joseph Rouse, “What Are Cultural Studies of Scientific Knowledge?,” pp. 57–94; “Engaging Science through Cultural Studies,” pp. 396–401. . Kartu jis pabrėžia, kad kultūros studijų ašimi yra žinojimo ir galios dinaminės struktūros analizė, perklausianti, kokia yra mokslo filosofijos politika ir kiek mokslo filosofija yra politizuota Žr. Joseph Rouse, “The Politics of Postmodern Philosophy of Science,” pp. 607–627. . Įspėdamas, jog universalioji hermeneutika, nuolat akcentuodama haidegerišką / gadamerišką technologinės socializacijos unikalumą ir pavojų, pati tokiu būdu kultivuoja technologinės socializacijos įpročius, Rouse’as meta iššūkį hermeneutinės fenomenologijos mokslo tyrimams Žr. Joseph Rouse, “Engaging Science through Cultural Studies,” 1996; Theodore Kisiel, “A Hermeneutics of the Natural Sciences? The Debate Updated,” p. 339. .

Edinburgo mokyklos mokslinio žinojimo sociologija (Barry Barnes, David Bloor), laikydamasi hermeneutikai artimų mokslo kaip lokalaus, istoriško ir kontingentiško žinojimo, realistinių ir antiindividualistinių nuostatų, yra eksplicitiškai natūralistinė, reliatyvistinė, empiristinė ir deklaruoja antiesencialistines, antinormatyvistines, antimetafizines pažiūras, taigi faktiškai verčia susilaikyti nuo galutinių epistemologinių ir ontologinių sprendimų Žr. Barry Barnes, David Bloor, John Henry, Scientific Knowledge: A Sociological Analysis, 1996; David Bloor, “Anti-Latour,” 1999; David Bloor, “Remember the Strong Program?,” pp. 373–385; Steve Shapin, “Here and Everywhere: Sociology of Scientific Knowledge,” p. 289–321. . Tesiūlydama metodologinius nurodymus, tam tikrą tyrimo receptūrą, kuria vadovaudamasis tyrinėtojas turėtų analizuoti įvairius mokslinio žinojimo pavidalus, Edinburgo komanda nesijaučia pažeminta netekusi hermeneutinės fenomenologijos ontologinio palaiminimo.

Literatūra

• Barnes, Barry; David Bloor, John Henry, Scientific Knowledge: A Sociological Analysis, Chicago: University of Chicago Press, 1996.
• Bloor, David, “Anti-Latour,” Studies in History and Philosophy of Science, vol. 30, no. 1, 1999.
• Bloor, David, “Remember the Strong Program?,” Science, Technology, & Human Values, vol. 22, no. 3, 1997, pp. 373–385.
• Compton, John J., “Some Contributions of Existential Phenomenology to the Philosophy of Natural Science” | Dermot Moran, Lester E. Embree (eds.), Phenomenology: Critical Concepts in Philosophy, vol. III, London, New York: Routledge, 2004.
• Crease, Robert, “Hermeneutics and the Natural Sciences: Introduction,” Man and World, no. 30, 1997, pp. 259–270.
• Crupi, Vincezo, “Reframing Heidegger and Science,” Human Studies, no. 26, 2003.
• Dreyfus, Hubert, Being-in-the-World: A Commentary on Heidegger’s Being and Time, Division I, Cambridge, MA: MIT Press, 1991.
• Dreyfus, Hubert; Charles Spinosa, “Coping with Things-in-Themselves: A Practice-Based Phenomenological Argument for Realism,” Inquiry, 1999, 42/1.
• Eger, Martin, “Achievements of the Hermeneutic-Phenomenological Approach to Natural Science,” Man and World, no. 30, 1997, pp. 343–367.
• Fine, Arthur, “And Not Anti-Realism Either,” Noûs, vol. 18, no. 1, 1984.
• Fine, Arthur, “Unnatural Attitudes: Realist and Instrumentalist Attachments to Science,” Mind, vol. 95, no. 378, 1986.
• Fine, Arthur, The Shaky Game: Einstein, Realism and the Quantum Theory, Chicago, IL: University of Chicago Press, 1986.
• Ginev, Dimitri, “Searching for a (Post)Foundational Approach to Philosophy of Science: Part I,” Journal for General Philosophy of Science, vol. 32, 2001, pp. 27–37.
• Glazebrook, Trish, “Heidegger and Scientific Realism,” Continental Philosophy Review, 2001, vol. 34, no. 4.
• Heelan, Patrick, “Natural Science as a Hermeneutic of Instrumentation,” Philosophy of Science, no. 2, vol. 50, 1983.
• Heelan, Patrick, “The Scope of Hermeneutics in Natural Science,” Studies in History and Philosophy of Science, no. 2, vol. 29, 1998.
• Heelan, Patrick, “The Scope of Hermeneutics in Natural Science,” Studies in History and Philosophy of Science, no. 2, vol. 29, 1998.
• Heidegger, Martin, Holzwege, Frankfurt am Main: Vittorio Klostermann, 1950.
• Heidegger, Martin, Sein und Zeit, Tübingen: Max Niemeyer, 1953.
• Heidegger, Martin, The Basic Problems of Phenomenology, trans. Albert Hofstadter, Bloomington: Indiana University Press, 1982.
• Käufer, Stephan, “Heidegger’s Philosophy of Science by Trish Glazebrook,” The Philosophical Review, vol. 110, no. 4, 2005, pp. 626–629.
• Kisiel, Theodore, “A Hermeneutics of the Natural Sciences? The Debate Updated”Man and World, 30, 2004, pp. 329–341.
• Philipse, Herman, “What is a Natural Conception of the World?,” International Journal of Philosophical Studies, vol. 9 (3), 2001.
• Rouse, Joseph, “Arguing for the Natural Ontological Attitude” | Proceedings of the Biennial Meeting of the Philosophy of Science Association, vol. 2, 1988.
• Rouse, Joseph, “Engaging Science through Cultural Studies” | Proceedings of the Biennial Meeting of the Philosophy of Science Association, vol. 1, 1996.
• Rouse, Joseph, “The Politics of Postmodern Philosophy of Science,” Philosophy of Science, vol. 58, no. 4, 1991, pp. 607-627.
• Rouse, Joseph, “What Are Cultural Studies of Scientific Knowledge?,” Configurations 1.1, 1993, pp. 57–94.
• Shapin, Steve, “Here and Everywhere: Sociology of Scientific Knowledge,” Annual Review of Sociology, vol. 21, 1995, pp. 289–321.
• Šaulauskas, Marius Povilas, „Analitikos – hermeneutikos kontroversija“, Darbai ir dienos, nr. 41, 2005.

The Project of the Hermeneutical Philosophy of Science

Summary. According to Patrick Heelan, the main purpose of hermeneutical philosophy of science is “to incorporate those aspects of historicality, culture, and tradition that are absent from the traditional analysis of theory and explanation,” and “to re-orient the current discussion about scientific realism around the hermeneutics of meaning and truth in science.” The project refers mostly to Heidegger and initially suggests that re-orientation of the kind of interpretation that is concerned with acceptance and transmission of ontological meaning within the life-world is indispensable, since traditional philosophy of science is immersed in the endless debate of realists and antirealists, but is entirely without convincing ontological commitments. The article depicts the attempts to return scientific enterprise its ontological import and fully rational account from the perspective of analyses of Heidegger’s ontology and proposes few accounts, why the development of hermeneutical philosophy has nevertheless not substantially influenced the mainstream philosophy of science.

Keywords: Patrick Heelan, Trish Glazebrook, Martin Heidegger, philosophy of science, hermeneutics.