• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

mirtis

  1. Aleksandra Aleksandravičiūtė

    Straipsnis Hansas Beltingas: vizualioji kultūra antropologiniu požiūriu

    Santrauka. Straipsnyje analizuojama vokiečių dailės istoriko ir teoretiko Hanso Beltingo vizualiosios kultūros media teorija. Media samprata aiškinama antropologijos aspektu. Antropologinės menotyros bei H. Beltingo vaizdų mokslo metodologija lietuvių dailėtyroje nagrinėjama pirmą kartą...
  2. Dainius Sobeckis

    Straipsnis Mirtis kaip amžinybės projekcija Leonardo Andriekaus poezijoje

    Santrauka. Straipsnyje glaustai pateikiamos teorinės M. Heideggerio, J. Ratzingerio ir A. Maceinos būties, mirtingumo ir pomirtinio gyvenimo sampratos. Jos glaudžiai siejasi su L. Andriekaus kūryboje poetizuojama mirtimi. Andriekaus poezijoje mirtis visai nėra beprasmiškas dalykas. Su mirtimi...
  3. Aušra Malkevičiūtė

    Straipsnis Mirties samprata dvasinėje lietuvių kultūroje: filosofinė stebuklinių pasakų analizė

    Santrauka. Mirties reiškinys yra vienas esminių tiek žmonijos (tautos) kultūrinėje raidoje, tiek asmens gyvenime, nes jis susijęs su žmogaus būties pagrindu – gyvybe, fizine ir dvasine, ir siekiu ją išsaugoti. Dėl šios priežasties žmogų persekioja baimės – visiško sunykimo, dvasinės prigimties...
  4. Nida Gaidauskienė

    Studija Tarp melancholijos ir desperacijos: M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Dies irae“ kontekstai

    Santrauka. Studija skirta vieno vėlyviausiai M. K. Čiurlionio pradėtųjų sumanymų, simfoninės poemos „Dies irae“, genezei bei kontekstams aptarti. Kompozicijos idėja paskatino dar sykį permąstyti M. K. Čiurlionio laikyseną tarp tradicijos ir modernybės. Studijoje glaustai aptariamos šio kūrinio...
Grįžti
Viršutinė Apatinė