Santrauka. Straipsnyje nušviečiama, kaip keitėsi tautos ir tautiškumo sampratos paradigminiai bruožai nuo XVIII a. pab. – XX a. iki mūsų dienų. Vokiečių romantizmo ir klasikinės filosofijos, Apšvietos idėjos padėjo konceptualius, tradicine laikomos tautos sampratos pamatus, pagal kurią tautos...
Santrauka. Studija pradedama glaustu filosofinio mąstymo ir filosofinės patirties įvadu: apibrėžiamos esmėtyros, ribotyros, sistemikos, ūminės ir lėtinės patirčių sampratos; išskleidžiamas antropologinis požiūris į filosofiniam tautos apmąstymui svarbiausias prielaidas, o kartu ir reiškinius –...
antisistema
asmuo
atmetimo lankas
bendruomenė
civilizacija
energinio ištekinimo įvija
fenomenologija
filosofija
filosofinė patirtis
filosofinis mąstymas
horizontalioji civilizacija
keturbūvis
keturžina
kultūra
lietuva
lietuviai
lietuvių tauta
nacija
omnivorizmas
pantofagija
pilietija
priešybinių santykių trikampis
rūšis
sistema
tauta
tautinė valstybėvalstybė
vertikalioji civilizacija
visaėdystė
žmogus
žmonija
Santrauka. Studijoje aptariamos pagrindinės epistemologinės prielaidos bei mokslotyrinės išvados, kuriomis Immanuelis Wallersteinas, vienas iškiliausių XX–XXI a. socialinio mokslo atstovų, grindžia savo pasaulinių sistemų analizę. Apibūdinama istorinė gamtotyros ir humanitarinių mokslų kaip...
asimptotė
chaosas
dvejinimasis
ekonomika
epistemologija
epochinė slinktis
globalėjimas
immanuel wallerstein
imperija
išlikimas
istoriografija
kapitalizmas
kolonizavimas
kosmosas
krizė
kultūra
kūrybinė pramonė
lietuva
metodologija
mokslotyra
naujieji amžiai
pasaulinė sistema
pasaulinių sistemų analizė
pažanga
plėtra
posovietinis
technologija
valstybė
žmonija
Santrauka. įsivaizduokime dvi požiūrio į tautos reiškinį kraštutinybes: viename poliuje sutinkame tautos būties šalininkus, arba ontologus, pasak kurių, tauta yra savarankišką būvį turinti bendruomenė, suvoktina ir aprašytina neprimetant pragmatinės savivalės. Kitame poliuje randame tautos...
bajorija
etnas
fenomenologija
filosofija
istorinė atmintis
konstitucija
lenkiakalbis
lietuva
lietuviai
lietuvių tauta
lietuvos didžioji kunigaikštystė
modernus
neurozė
patologija
politika
politologija
psichoanalizė
senlietuvis
simptomas
tapatybė
tauta
valdovų rūmai
valstietija
valstybė
vilnius
Santrauka. Straipsnį sudaro socialinės fenomenologijos įvadas ir filosofinis tautos reiškinio apmąstymas. Pirmojoje įvado dalyje išskleidžiama vokiečių filosofo Maxo Schelerio ketveriopo žmonių jungimosi teorija, kuria žmogiškieji santykiai rūšiuojami į minią, gyvenamąją bendruomenę, visuomenę...
bendruomenė
demokratija
gyvenamoji bendruomenė
kuopinis asmuo
max scheler
minia
nacija
pilietija
socialinė fenomenologija
tauta
tautinė valstybėvalstybė
visuomenė
žmogiškieji santykiai
Santrauka. Straipsnyje aiškinamos sąvokų „tėviškė“, „tėvynė“, „tauta“, „tėvonija“, „valstybė“ ir „pilietybė“ reikšmės, analizuojami jų tarpusavio ryšiai, skirtumai bei objektyvusis turinys, su jomis susiję politiniai ir psichologiniai aspektai. Apžvelgiama istorinė pilietybės ir pilietiškumo...
gynimas
gynyba
ldk
lietuviškumas
lietuvos didžioji kunigaikštystė
nacionalizmas
nato.
patriotizmas
pilietybė
tauta
tautiškumas
tėviškė
tėvonija
tėvynė
valstybė