valstybė

  1. Bronislovas Kuzmickas

    Straipsnis Tautos samprata – paradigmų kaita

    Santrauka. Straipsnyje nušviečiama, kaip keitėsi tautos ir tautiškumo sampratos paradigminiai bruožai nuo XVIII a. pab. – XX a. iki mūsų dienų. Vokiečių romantizmo ir klasikinės filosofijos, Apšvietos idėjos padėjo konceptualius, tradicine laikomos tautos sampratos pamatus, pagal kurią tautos...
  2. Aivaras Stepukonis

    Studija Lietuvių tauta: lemtingi klausimai pasitinkant ateitį

    Santrauka. Studija pradedama glaustu filosofinio mąstymo ir filosofinės patirties įvadu: apibrėžiamos esmėtyros, ribotyros, sistemikos, ūminės ir lėtinės patirčių sampratos; išskleidžiamas antropologinis požiūris į filosofiniam tautos apmąstymui svarbiausias prielaidas, o kartu ir reiškinius –...
  3. Aivaras Stepukonis

    Studija Skrydis su Immanueliu Wallersteinu, arba Kaip pasaulinė sistema pateko į blaškos zoną

    Santrauka. Studijoje aptariamos pagrindinės epistemologinės prielaidos bei mokslotyrinės išvados, kuriomis Immanuelis Wallersteinas, vienas iškiliausių XX–XXI a. socialinio mokslo atstovų, grindžia savo pasaulinių sistemų analizę. Apibūdinama istorinė gamtotyros ir humanitarinių mokslų kaip...
  4. Aivaras Stepukonis

    Simpoziumas Tautos beieškant: tarp ontologijos ir ideologijos

    Santrauka. įsivaizduokime dvi požiūrio į tautos reiškinį kraštutinybes: viename poliuje sutinkame tautos būties šalininkus, arba ontologus, pasak kurių, tauta yra savarankišką būvį turinti bendruomenė, suvoktina ir aprašytina neprimetant pragmatinės savivalės. Kitame poliuje randame tautos...
  5. Aivaras Stepukonis

    Straipsnis Žmogiškųjų santykių fenomenologija: tautos reiškinio link

    Santrauka. Straipsnį sudaro socialinės fenomenologijos įvadas ir filosofinis tautos reiškinio apmąstymas. Pirmojoje įvado dalyje išskleidžiama vokiečių filosofo Maxo Schelerio ketveriopo žmonių jungimosi teorija, kuria žmogiškieji santykiai rūšiuojami į minią, gyvenamąją bendruomenę, visuomenę...
  6. Bronislovas Genzelis

    Straipsnis Pilietiškumas ir tėvynės gynimas

    Santrauka. Straipsnyje aiškinamos sąvokų „tėviškė“, „tėvynė“, „tauta“, „tėvonija“, „valstybė“ ir „pilietybė“ reikšmės, analizuojami jų tarpusavio ryšiai, skirtumai bei objektyvusis turinys, su jomis susiję politiniai ir psichologiniai aspektai. Apžvelgiama istorinė pilietybės ir pilietiškumo...
Grįžti