• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Zigmas Kairaitis

    Straipsnis Vieta, kalba, kultūra kaip švietimo erdvės apibrėžtys

    Kalba, kultūra, teritorinė erdvė (vieta) yra nuolatinėje jungtyje. Tad galime kalbėti apie žmonių, bendruomenių, valstybių geokultūrinę tapatybę. Geokultūra apskritai yra naujas terminas, daugiausia plėtojamas geopolitiniame diskurse. Geokultūros termino paplitimas siejamas su I. Wallersteino...
  2. Zigmas Kairaitis

    Straipsnis Vieta, kalba, kultūra kaip švietimo erdvės apibrėžtys

    Geokultūrinė tapatybė kaip vietojauta ir vietovoka V. Aramavičiūtė, išanalizavus A. Maceinos tautinio auklėjimo idėjas globalizacijos kontekste, daro išvadą, kad auklėjimo, tautinio tapatumo idėjos, pagrįstos geografiniu, lingvistiniu ir kultūriniu bendrumu, ir šiandien randa atgarsį...
  3. Zigmas Kairaitis

    Straipsnis Vieta, kalba, kultūra kaip švietimo erdvės apibrėžtys

    Kalbos gimimą A. Maceina sieja su pažinimo atsiradimu. Pradžioje žmogus mąstė vaizdais, o jiems išreikšti kūrė žodžius. Žodžiuose buvo įkūnyta daikto esmė. Šiandien žodį (daikto vardą) laikome tik ženkluŽr. Ten pat, p. 167.. Kalbą, žodį A. Maceina siejo su tautos atgijimu ir cituoja R. Johannet...
  4. Zigmas Kairaitis

    Straipsnis Vieta, kalba, kultūra kaip švietimo erdvės apibrėžtys

    Kalba kaip santykio su pasauliu raiška Atviros kultūros tapsmas, tapatumas ir jos kismas tiek nacionaliniu, tiek asmenybės lygmeniu vyksta per kalbą (žodį, raštą), ženklus, simbolius, mąstymą – pagrindinius akumuliacijos, naujo ir seno sulydymo mechanizmus, „gimtoji kalba pati veda mintį turinio...
  5. Zigmas Kairaitis

    Straipsnis Vieta, kalba, kultūra kaip švietimo erdvės apibrėžtys

    Erdvės modelį Daktarė taiko ir vaizduodama ugdymo (tikslų, uždavinių) sklaidą, įvardija ją kaip „sociokultūrinė“ žmogaus buvimo ir veikimo erdvė“Ten pat, p. 337.. Atitinkamai pateikia tris ugdymo orientacijas (istorines situacijas): ugdymas orientuotas į asmenį; ugdymas orientuotas į visuomenę...
  6. Zigmas Kairaitis

    Straipsnis Vieta, kalba, kultūra kaip švietimo erdvės apibrėžtys

    3 pav. Lietuva geokultūrinių erdvių apsuptyje Daktarė M. Lukšienė pedagogikos ir kultūros įžvalgas taip pat pradeda nuo Lietuvos geopolitinės ir geokultūrinės situacijos. Ji pateikia Europos kultūrų sąlyčio arealų schemąŽr. Meilė Lukšienė, Jungtys, p. 37.. Simptomiška, kad dėl Lietuvos...
  7. Zigmas Kairaitis

    Straipsnis Vieta, kalba, kultūra kaip švietimo erdvės apibrėžtys

    Geokultūrinė švietimo erdvė Kaip žinia, mūsų filosofai S. Šalkauskis, A. Maceina savo pedagoginius raštus pradeda nuo Lietuvos (tėvynės, tėviškės) geografinės padėties, gamtinių sąlygų, antropologinių ypatumų apibūdinimo. Tai atitiko to laiko geografinio determinizmo dvasią, tam darė įtaką...
  8. Zigmas Kairaitis

    Straipsnis Vieta, kalba, kultūra kaip švietimo erdvės apibrėžtys

    Savo viename iš pirmųjų teorinių straipsnių „Pedagogika ir kultūra“ Daktarė pateikia gana ekspresišką kultūros kaip begalinio proceso vaizdinį (2 pav.). 2 pav. Kultūra kaip kaita, atsinaujinimas, kilimasŽr. Meilė Lukšienė, Jungtys, p. 71. Apskritai Daktarė įvairias žmogaus veiklas traktavo kaip...
  9. Zigmas Kairaitis

    Straipsnis Vieta, kalba, kultūra kaip švietimo erdvės apibrėžtys

    Vėlesniuose straipsniuose M. Lukšienė toliau plėtoja kultūros sampratą. Pasiremdama naujais autoriais (V. Kavoliu, A. L. Kroeberiu, G. T. Mardocku) Daktarė kultūrą sieja su pirmine lotyniško žodžio cultivare – įdirbti prasme ir pateikia pedagoginę kultūros interpretaciją: kultūra – procesas...
  10. Zigmas Kairaitis

    Straipsnis Vieta, kalba, kultūra kaip švietimo erdvės apibrėžtys

    Tačiau svarbiausia, kad per visą Lietuvos mokyklos reforminį laikotarpį, mokyklos ir švietimo koncepcijos redakcijas nesikeitė pagrindinė Lietuvos švietimo pertvarkos kryptis – „…žmogus per tautos kultūrą, demokratiją ir humaniškumą“Meilė Lukšienė, Jungtys, p. 164.. Daktarė M. Lukšienė šių...
  11. Zigmas Kairaitis

    Straipsnis Vieta, kalba, kultūra kaip švietimo erdvės apibrėžtys

    „Tautinės mokyklos“ intriga Ir šiandien viešojoje erdvėje nesunku rasti straipsnių, pareiškimų, kad vykdant mokyklos reformą, buvo atsisakyta „tautinės mokyklos“ koncepcijos. Tokie priekaištai pasipylė dar tik pradėjus reformą. Kad tai buvo nemaža intriga, rodo tai, kad šiam klausimui daktarė...
  12. Zigmas Kairaitis

    Straipsnis Vieta, kalba, kultūra kaip švietimo erdvės apibrėžtys

    Įvadas Žmonijos raidoje pastebėta, kad valstybių formavimosi, atsikūrimo laikotarpiais suintensyvėja tautinis atgimimas – vyksta visų jos raiškos formų renesansas, reiškiasi savotiškas tautos pasionarumas. Taip įvyko ir atkūrus Lietuvos nepriklausomybę devyniasdešimtaisiais praėjusio amžiaus...
  13. Zigmas Kairaitis

    Straipsnis Vieta, kalba, kultūra kaip švietimo erdvės apibrėžtys

    Santrauka. švietimo reformos pradžioje buvo išprovokuota lėkšta (triviali) diskusija dėl tautinės mokyklos kūrimo. Šiame straipsnyje ir bandoma apžvelgti, kaip daktarė Meilė Lukšienė ir kai kurie jos kolegos suprato ir interpretavo tautinės mokyklos sąvoką. Daug dėmesio straipsnyje skiriama...
  14. Zigmas Kairaitis

    Straipsnis Nuo sinergazijos iki sinergetikos: J. Vabalo-Gudaičio sąveikos pedagogikos žymės ir linkmės

    From Synergasia to Synergetics: The Traces and Trends of Jonas Vabalas-Gudaitis’ Pedagogy of Interaction Summary. Jonas Vabalas-Gudaitis (1881–1955), the originator of experimental psychology and pedagogy in Lithuania, is remembered not only on the occasions of his different anniversaries. He...
  15. Zigmas Kairaitis

    Straipsnis Nuo sinergazijos iki sinergetikos: J. Vabalo-Gudaičio sąveikos pedagogikos žymės ir linkmės

    Literatūra Birgelytė, Aušra, Geografijos didaktinis projektas sinergetiniu požiūriu, daktaro disertacija, Vilnius: VPU leidykla, 2006. Bitinas, Bronislavas, Ugdymo filosofija, Vilnius: Enciklopedija, 2000. Gumauskaitė, Vida, Struktūralizmo apmatai: sąvokos, metodas, filosofija, Vilnius: Lietuvos...
  16. Zigmas Kairaitis

    Straipsnis Nuo sinergazijos iki sinergetikos: J. Vabalo-Gudaičio sąveikos pedagogikos žymės ir linkmės

    Pabaigai Sinergijos (sinergetikos) idėja, atsiradusi XIX a. neurofiziologijoje (C. S. Sharrington), savaip išplėtota Hakineno ir I. Prigožino, turi savo istoriją ir Lietuvos pedagoginėje mintyje, kuriai pradžią davė A. Vabalas-Gudaitis. Siekdamas išreikšti fiziologinių ir psichologinių santykių...
  17. Zigmas Kairaitis

    Straipsnis Nuo sinergazijos iki sinergetikos: J. Vabalo-Gudaičio sąveikos pedagogikos žymės ir linkmės

    Švietimas čia pateikiamas ne kaip deterministinis (lemiantis, apsprendžiantis), o kaip geometrinis (topologinis, aktualizuojantis) sąveikaujančių hierarchizuotų erdvių centras. Pagal S. Kanišausko pateiktą M. Focault’o idėjų interpretaciją, švietimą galima laikyti „fizine jėga“ (valdžia) tuo...
  18. Zigmas Kairaitis

    Straipsnis Nuo sinergazijos iki sinergetikos: J. Vabalo-Gudaičio sąveikos pedagogikos žymės ir linkmės

    Remiantis A. Valantiejaus išryškintais erdviniais sociologinio pažinimo (tyrimo) lygmenų ypatumaisŽr. Algimantas Valantiejus, Socialinė struktūra: nuo makro prie mikro modelių, 2007., galima pamodeliuoti makro ir mikro lygmens švietimo kaip sinergetinio reiškinio specifiką. Makro...
  19. Zigmas Kairaitis

    Straipsnis Nuo sinergazijos iki sinergetikos: J. Vabalo-Gudaičio sąveikos pedagogikos žymės ir linkmės

    Sinergetinė sąveika kaip nelinijinio dialoginio santykio steigtis Pagaliau XX a. antroje pusėje išryškėjo konceptualūs bandymai ieškoti bendrų – fizinių (gamtos), socialinių bei humanitarinių mokslų – metodologinių nuostatų ir sąveikos erdvių. Tiesa, tokie siekiai visada buvo mokslinės minties...
  20. Zigmas Kairaitis

    Straipsnis Nuo sinergazijos iki sinergetikos: J. Vabalo-Gudaičio sąveikos pedagogikos žymės ir linkmės

    Sąveika kaip santykio tarp erdvė Mokslo istorikas J. A. Krikštopaitis, koncentruotai apžvelgdamas mokslo paradigmų – kaip pasakojimų apie Pasaulį – sandarą ir kaitą, pateikia pažinimo lentelęŽr. Juozas Algimantas Krištopaitis, Pasakojimų sandara: struktūrinė tikrovę aiškinančių tekstų...
Grįžti
Viršutinė Apatinė