• 2020 m. gruodžio 4 d. 20:00–23:59 val. (artimiausio penktadienio vakarą) naujinsime tinklavietės įrangą. Minėtą laikotarpį tinklavietės turinys gali būti nepasiekiamas.

Straipsnis Europos Sąjungos šalių netolygaus darbo jėgos produktyvumo pokyčių analizė

  • Bibliografinis aprašas: Aurelija Burinskienė, „Europos Sąjungos šalių netolygaus darbo jėgos produktyvumo pokyčių analizė“, @eitis (lt), 2020, t. 1 418, ISSN 2424-421X.
  • Ankstesnis leidimas: Aurelija Burinskienė, „Europos Sąjungos šalių netolygaus darbo jėgos produktyvumo pokyčių analizė“, Taikomoji ekonomika: sisteminiai tyrimai, 2013, t. 7, nr. 1, p. 45–60, ISSN 1822-7996.
  • Institucinė prieskyra: Vilniaus Gedimino technikos universitetas.

Santrauka. Straipsnyje nagrinėjami darbo jėgos (DJ) produktyvumo pokyčių Europos Sąjungos (ES) šalyse ypatumai, aptariami veiksniai, įtakojantys DJ produktyvumą; taip pat atskleidžiama, kad produktyvumas skiriasi visose ES šalyse. Vykdant tyrimą dvidešimčiai ES šalių yra pritaikytas ekonometrinis modelis. Remiantis regresinės analizės rezultatais skirtingose ES šalyse buvo nustatytas laiko periodas, per kurį investicijų didinimo į materialų kapitalą poveikis DJ produktyvumui yra stipriausias.

Pagrindiniai žodžiai: ES šalys, darbo jėgos produktyvumas, netolygumas, investicijos į materialų kapitalą, ekonometrinis modelis.

 

Įvadas

Tarptautinėje konkurencinėje kovoje, ypač Europos Sąjungoje, kur praktiškai nebeliko jokių prekybos barjerų, didėja atotrūkis tarp Europos Sąjungos šalių, kuriose darbo jėgos (DJ) produktyvumo lygis yra didesnis, ir tų šalių, kuriose minėtas produktyvumo lygis yra mažesnis. Tenka paminėti, kad DJ produktyvumo augimą skirtinguose Europos Sąjungos regionuose nusakantis rodiklis kartu yra ir tokių regionų ekonomikos augimo rodiklis. DJ produktyvumo augimas lemia gyvenimo lygį, o tautos vartojimo lygis priklauso nuo to, ką ji gamina. Lėtas DJ produktyvumo augimas daugiau nei bet kuris kitas veiksnys trukdo gyvenimo lygio kilimui. Literatūroje minima, kad pastovus darbo jėgos ir kapitalo išteklių augimas bei technologinių pokyčių, kurie vyksta per tam tikrą laiko periodą, buvimas skatina ir tų šalių ekonomikos vystymąsi. O sulėtėjęs materialaus kapitalo ir darbo jėgos panaudojimas neigiamai veikia paklausos augimą bei turi neigiamą poveikį masto ekonomijai. Be to, lėtas materialaus kapitalo panaudojimas reiškia uždelstą senų technologijų pakeitimą naujomis. Kita vertus, technologinė pažanga gali sumažinti darbo vietas, nors tuo pat metu ji gali skatinti ir paklausos augimą.

Ilgalaikėje perspektyvoje DJ produktyvumo dydis priklauso nuo tyrimų ir eksperimentinės veiklos. Manoma, kad darbo jėgos indėlis į gamybos augimą yra didėjantis, nes nuolat didėja darbo jėgos išsilavinimo lygis. Ekonominėje literatūroje teigiama, kad investicijos į žmogiškąjį kapitalą, irgi skatina augimą ir DJ produktyvumo didėjimą, nes gerai išsilavinę darbuotojai gali pagaminti didesnę pridėtinę vertę turinčius produktus nei menkai išsilavinę darbuotojai Žr. OECD, International Comparisons of Labour Productivity Levels, 2000; Measuring Productivity: OECD Manual, 2001. . DJ produktyvumo dydis priklauso ir nuo to, kokie ekonomikos sektoriai dominuoja šalyje, t. y. paslaugų sektoriuose didesnį DJ produktyvumą pasiekti sunkiau negu gamybos sektoriuose.

 

Technologinė pažanga laikoma neutralia, jei didesnis produktyvumas pasiekiamas su tais pačiais ištekliais. Kitu atveju, ji gali sumažinti arba padidinti darbo jėgos ar kapitalo poreikį.

Kaip žinia, technikos pažanga neatsiejama nuo kapitalo didinimo, tačiau sprendimą investuoti į konkrečią technologiją ar ne priima privatus ūkio subjektas. Be to, vyrauja nuomonė, kad seną technologiją taikąs ekonomiškai stiprus ūkio subjektas konkurencinėje kovoje dažniausiai pralaimi tam ūkio subjektui, kuris taiko pažangesnę technologiją, kadangi vykdomas technologijos patobulinimas skatina didesnį DJ produktyvumą.

Sėkmingas ir kryptingas investicijų į materialų kapitalą didinimas Europos Sąjungoje turi būti grindžiamas moksliniu pažinimu ir moksliškai pagrįstais sprendimais, kai šie skiriami Europos Sąjungos šalių netolygaus DJ produktyvumo pokyčių mažinimui.

Todėl susiformuoja poreikis sukurti ir praktikoje panaudoti tokį instrumentarijų, kuriuo remiantis būtų galima atskleisti materialaus kapitalo didinimo poveikį DJ produktyvumui ir nustatyti laiko periodą, per kurį minėtas poveikis įvardintam produktyvumui yra stipriausias.

Tokių klausimų nagrinėjimas yra itin aktualus šiuo metu, kai tebesitęsiant krizei ieškoma naujų ir pagrįstų sprendimų.

Atlikus literatūros analizę, paaiškėjo, kad autoriai paskelbė 0,572 mln. mokslo darbų, kuriuos publikavo Oxford University Press, Cambridge University Press, Harvard University Press, Springer, M. E. Sharpe, Routledge ir kitos leidyklos, skirtų DJ produktyvumo tematikai. Tačiau tik 0,7 % įvardintų mokslo darbų buvo skirti materialaus kapitalo didinimo klausimams. Dar mažiau darbų buvo skirta (viso 0,2 % mokslo darbų) materialaus kapitalo didinimo Europos Sąjungoje klausimams. Tai parodo mažą teoretikų dėmesį DJ produktyvumo tematikai, kai kalbama apie materialaus kapitalo didinimą ir jo poveikio DJ produktyvumui atskirose Europos Sąjungos šalyse vertinimą.

 

Tyrimo problema – mažai tirtas materialaus kapitalo didinimo poveikis DJ produktyvumo augimui atskirose ES šalyse narėse. Tyrimo metu bus siekiama įvertinti (atskleisti) minėtą poveikį, taip pat patvirtinti atotrūkio tarp senųjų ir naujųjų ES narių mažinimo galimybes. Gauti rezultatai gali būti pritaikyti formuojant politiką, skirtą padidinti atskirų Europos Sąjungos šalių DJ produktyvumą ir bendrai sumažinti atotrūkį tarp skirtingų Europos Sąjungos šalių. Tyrimo objektas – darbo jėgos produktyvumo didinimas. Tyrimo dalykas – materialaus kapitalo didinimo poveikio darbo jėgos produktyvumui vertinimas. Tyrimo tikslas – išnagrinėti DJ produktyvumo pokyčių Europos Sąjungos šalyse ypatumus ir pritaikyti ekonometrinį modelį skirtingoms Europos Sąjungos šalims, kuriuo remiantis būtų galima pagrįstai nustatyti atvejus, kai didinamas atskirų Europos Sąjungos šalių DJ produktyvumas bei bendrai mažinamas atotrūkis tarp Europos Sąjungos šalių.

Straipsnio antroje ir trečioje dalyse nagrinėjami DJ produktyvumą įtakojantys veiksniai ir jo pokyčių Europos Sąjungos šalyse klausimai; ketvirtoje dalyje aptariama Europos Sąjungos šalių netolygaus DJ produktyvumo pokyčių analizei skirta metodika, penktoje dalyje – pateikiami empirinių tyrimų rezultatai; paskutinėje dalyje – pateikiami apibendrinimai.

Vykdant tyrimą taikomi šie pagrindiniai metodai: lyginamoji, statistinė, regresinė analizės. Vykdant tyrimą, remiamasi A. Pabedinskaitės 2006 m. pasiūlyta daugianarės koreliacinės ir regresinės analizės metodika. Poveikiui atskleisti naudojamas ekonometrinis modelis, pasiūlytas K. Ž. Svetiko ir I. Dzemydos Žr. Kostas Žymantas Svetikas, Ignas Dzemyda, „Regionų netolygaus vystymosi vertinimo metodas: Lietuvos apskričių analizė“, 2009. . Remiantis naujausiais OECD ir Eurostat 2001–2010 m. duomenimis ir regresinės analizės rezultatais, ekonometrinis modelis pritaikytas dvidešimčiai Europos Sąjungos šalių.

 

PEST analizė ir darbo jėgos produktyvumas Europos Sąjungoje

Europos Sąjungoje daugelis ekonomikos ir politikos pokyčių įvyko per pastaruosius du dešimtmečius: 1997 m. paskelbta Europos užimtumo Strategija, 2000 m. – Lisabonos strategija. Pastarajai buvo keliamas tikslas – remti inovacijas, investicijas į žmogiškąjį kapitalą ir sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų. Daugiau nei du dešimtmečius (nuo 1970-ųjų pradžios iki 1990-ųjų vidurio) Europos Sąjungoje buvo didelis ir nuolatinis nedarbo lygis. Palyginus visai neseniai, daugelyje Europos šalių prasidėjo BVP ir DJ produktyvumo augimas, kartu didėjo užimtumas, kuris buvo reikšmingas kai kuriose Europos Sąjungos šalyse, bent jau iki 2008–2009 m., kai prasidėjo pasaulinė krizė Žr. Enrico Marelli, Marcello Signorelli, “Employment, Productivity and Models of Growth in the EU,” 2010. .

Prasidėjus krizei sumažėjo ne tik šalių sukuriamas bendras vidaus produktas (BVP), bet ir investicijos. Daugiausia buvo investuojama 2008 metais, tuo tarpu investicijos po 2008 metų yra mažesnės. Tenka pažymėti, kad trumpuoju laikotarpiu investicijos didina BVP. Tuo tarpu bendras vidaus produktas 2010 m. Europos Sąjungos šalyse irgi sumažėjo 11,1 % lyginant su 2008 m. (kai skaičiavimuose naudojami rodikliai yra nominalūs).

Minėta krizė paspartino daugumą socialinių reformų. Tarp socialinių reformų plačiai aptariama pensinio amžiaus ilginimo reforma. Be to, augant bedarbystei didesnis dėmesys teikiamas socialinei politikai. Pagrindinis iššūkis keliamas socialinei politikai yra prisitaikymas prie struktūrinių ekonominių pokyčių, susijusių su darbo jėgos poreikiu skirtinguose sektoriuose. Todėl mažėjant apimtims mažmeninės, didmeninės prekybos, nekilnojamo turto ir finansų sektoriuose, darbo jėgos poreikis mažėja. Tampa aktualus darbo jėgos perkvalifikavimas ir jos pasirengimas dirbti tokiuose šiuo laikmečiu augančiuose sektoriuose, kaip pramonės, žemės ūkio, transporto, elektroninės prekybos sektoriuose. Minėti ir kiti pokyčiai darbo rinkoje taip pat įtakoja ir DJ produktyvumą.

 

Darbo jėgos migracija įgauna vis didesnius mastus visame pasaulyje ir tai sukelia ekonominius pokyčius ES valstybėse narėse, dažniausiai pasireiškiančius besiplečiančia tarptautine darbo išteklių rinka. Didėjantis darbo jėgos kiekis ES senbūvėse šalyse sąlygoja ir didesnį DJ produktyvumą. Pastebimos pagrindinės migracijos kryptys iš besivystančių valstybių į išsivysčiusias, tačiau pamažu atsiranda ir grįžtamasis darbo jėgos judėjimas, lemiamas augančios reemigracijos. Kaip parodė Taivano atvejis, net ir mažos valstybės gali susigrąžinti išvykusius mokslininkus. Airijoje paskutiniame XX a. dešimtmetyje reemigracija buvo skatinama pasitelkiant gausias informacines priemones, suteikiant darbo vietas grįžtantiesiems, pripažįstant atvykusiųjų kvalifikaciją, įgytą užsienyje.

Patvirtinta ES regioninė politika siekiama sumažinti ES regionų skirtumus, puoselėti subalansuotą plėtrą visose ES šalyse ir skatinti visiems vienodas galimybes.

Kita vertus, XXI a. būdinga labai sparti technologijų plėtra. Tyrimų rezultatai rodo, kad technologinė pažanga gali turėti teigiamą poveikį DJ produktyvumo augimui, materialaus kapitalo gausinimas skatina DJ produktyvumo didėjimą.

E. N. Wolff Žr. Edward N. Wolff, “Productivity Growth and Capital Intensity on the Sector and Industry Level: Specialization among OECD Countries,” 1992. mini, kad labai skyrėsi produktyvumo augimas vien tik OECD šalyse per pastaruosius 20 metų. Be to pastebima, kad 1980 m. DJ produktyvumas augo labiau negu 1990 m., kad nuo 1980 m. pradžios iki 1990 m. pabaigos DJ produktyvumo lygis neatspindėjo didėjančių investicijų į telekomunikacijas ir kompiuterinę įrangą. Buvo manoma, kad investicijos trumpu laikotarpiu padidins minėtą produktyvumą, tačiau paaiškėjo, kad dauguma investicijų buvo skirta infrastruktūrai plėtoti, kuri buvo nepakankamai išplėtota masto ekonomijai pasiekti. Toks reiškinys, kai aktyviai investuojama į technologijas, tačiau DJ produktyvumo augimas yra itin lėtas, buvo pavadintas darbuotojų produktyvumo paradoksu Žr. Bernard C. Beaudreau, “The Dynamo and the Computer: An Engineering Perspective on the Modern Productivity Paradox,” 2010; Antoon H. G. M. Spithoven, “The Productivity Paradox and the Business Cycle,” 2003. .

 

Ekonomistų nuomonės nesutampa aiškinant darbuotojų produktyvumo paradoksą. Dalis ekonomistų mano, kad investicijos į telekomunikacijas ir kompiuterinę įrangą Europos Sąjungos šalyse buvo nepakankamai didelės, kad aiškiai būtų matoma įtaka nacionalinei ekonomikai.

Kita vertus, DJ produktyvumo augimas po 1995 m. padidėjo JAV, bet sulėtėjo keturiose didžiausiose Europos Sąjungos šalyse (Prancūzijoje, Vokietijoje, Olandijoje ir J. Karalystėje).

Nemažai empirinių tyrimų yra orientuoti į DJ produktyvumo skirtumų nustatymą Europos Sąjungos šalyse. Per pastaruosius du dešimtmečius buvo vykdomi įvairūs empiriniai tyrimai, išryškinantys pagrindinius regionų vystymosi skirtumus Pvz., Patrizio Pagano, “On Productivity Convergence in the European Community Countries: 1950–1988,” 1993; Kenneth Button, Eric Pentecost, “Testing for Convergence of the EU Regional Economies,” 1995. . Minėti ir kiti autoriai vykdydami empirinius tyrimus rėmėsi regresine analize.

E. Marelli ir M. Signorelli Žr. Enrico Marelli, Marcello Signorelli, “Employment, Productivity and Models of Growth in the EU,” 2010. nagrinėjo Europos Sąjungos šalių DJ produktyvumo dinamiką ir ekonominio augimo galimybes nuo 1990 metų. Minėti autoriai nagrinėjo sąsajas tarp DJ produktyvumo ir užimtumo, aiškinosi DJ produktyvumo augimo ir sulėtėjimo priežastis. Jie pateikė keletą argumentų; vienas jų yra skirtas technologiniams pokyčiams, susijusiems su informacinėmis technologijomis ir telekomunikacijomis (ITT), kitas argumentas liečia senus organizacijų valdymo metodus, trečias – tebevykstančias reorganizacijas valstybės institucijose. Be to, pastebima, kad ITT revoliucijos poveikis Europoje buvo mažesnis nei JAV. Su tokiu argumentu būtų galima sutikti, nes kaip rodo tyrimų rezultatai Europos Sąjungoje daugiau investuojama į telekomunikacijas, mažiau – į informacines technologijas. Europos Sąjungoje Investicijos į telekomunikacijas sudaro 3 % BVP, į informacines technologijas – 2,7 % BVP (remiantis Eurostat duomenimis). Tuo tarpu JAV yra atvirkščiai – daugiausia investuojama į informacines technologijas: investicijos į informacines technologijas sudaro 3,3 % BVP, o investicijos į telekomunikacijas – 2,1 % BVP. Tai leidžia teigti, kad investicijų į informacines technologijas skatinimas turėtų sulaukti daugiau dėmesio ES šalyse.

 

Europos Sąjungos šalims yra svarbus aukštas DJ produktyvumas, nes yra kaip paskata kiekvienos šalies ekonomikos augimui. Lėtas DJ produktyvumo augimas gali griauti šalies konkurencinį pranašumą, tačiau tai priklauso nuo svarbiausių prekybos partnerių pozicijos ir jų turimo DJ produktyvumo lygio Žr. John P. Tiemstra, “Competitiveness and Industrial Policy,” 1994. .

Darbo jėgos produktyvumas (šiuo atveju BVP tenkantis vienam darbuotojui) skiriasi visose Europos Sąjungos šalyse. 1 paveiksle yra pavaizduotas DJ produktyvumo pokytis skirtingose Europos Sąjungos šalyse.

1 pav. DJ produktyvumo pokytis 2003–2010 m. (10 tūkst. Eurų)
 

Iš 1 paveikslo matome, kad Europos Sąjungos senbuvių šalių DJ produktyvumo lygis yra žymiai aukštesnis negu įstojusių naujų šalių narių. Tarp įstojusių naujų narių nei viena šalis nėra pasiekusi Europos Sąjungos bendro vidurkio, nors aukštesniu DJ produktyvumo lygiu išsiskiria Slovakija, Slovėnija ir Čekija.

Skaičiavimai rodo, kad 2010 m. Belgijos, Airijos, Liuksemburgo DJ produktyvumas buvo didžiausias. Daugelyje šių šalių aukštas DJ produktyvumo lygis kartu atspindėjo ir žemą darbo jėgos panaudojimą, t. y. dirbtų valandų skaičius vienam gyventojui buvo mažas. Įdomu pastebėti ir tai, kad DJ produktyvumo lygis 2010 m. Vokietijoje buvo 9 % žemesnis negu JAV Žr. OECD, International Comparisons of Labour Productivity Levels, 2010. .

Kita vertus, D. Znotina ir E. Jermolajava Žr. Daina Znotina, Elita Jermolajava, “Labour Productivity in the Regions of Latvia,” 2011. teigia, kad Baltijos šalyse DJ produktyvumo augimo tempai per paskutinį dešimtmetį buvo didesni negu kitose ES šalyse. Pavyzdžiui, Lietuvoje 2008 m. DJ produktyvumas augo 50 %, Latvijoje – 40 %, Estijoje – 56 %, o Lenkijoje – 25 %, Čekijoje – 19 % Žr. ten pat, 2011. .

Darbo jėgos produktyvumas ir jį lemiantys veiksniai

DJ produktyvumas – tai darbo jėgos ištekliai, reikalingi pagaminti tam tikrą produkcijos išeigą. DJ produktyvumas – tai pagamintos produkcijos išeiga (angl. output) naudojant darbo jėgą (angl. input). DJ produktyvumas gali būti matuojamas kaip produkcijos išeiga, tenkanti vienam darbuotojui, arba produkcijos išeiga, pagaminta per vieną darbo valandą.

 

DJ produktyvumas yra lengviausiai apskaičiuojamas produktyvumo rodiklis. Ekonomistai teigia, kad DJ produktyvumas yra šalies ekonominės būklės rodiklis, labiausiai koreliuojantis su gyvenimo sąlygų gerėjimu Žr. Paul Krugman, The Age of Diminished Expectations, 1994; Michael E. Porter, Christian H. M. Ketels, “UK Competitiveness: Moving to the Next Stage,” 2003. . Pavyzdžiui, XIX a. viduryje Jungtinėje Karalystėje buvo užfiksuota aukščiausia produkcijos išeiga, tenkanti vienam gyventojui, negu bet kurioje kitoje pasaulio šalyje. Tačiau 1990 m. pradžioje DJ produktyvumas J. Karalystėje sumažėjo ir augo lėčiau negu JAV Žr. Giuliana Battisti, Alfonsina Iona, “The UK Productivity Gap in the Service Sector: do Management Practices Matter?,” 2009. .

A. Riahi-Belkaoui Žr. Ahmed Riahi-Belkaoui, “Earnings Opacity and the Productivity of Nations,” 2004. teigia, kad DJ produktyvumas (t. y. produkcijos kiekis vienam darbuotojui) skiriasi tarp įvairių šalių. Todėl pagrindinis ekonominių tyrimų tikslas – paaiškinti, kodėl tokie skirtumai egzistuoja ir kodėl skiriasi DJ produktyvumo augimo tempai Žr. Giuliana Battisti, Alfonsina Iona, “The UK Productivity Gap in the Service Sector: do Management Practices Matter?,” 2009. .

G. M. Grossman ir E. Helpman Žr. Gene M. Grossman, Elhanan Helpman, “Endogenous Innovation in the Theory of Growth,” 2007. nagrinėja šalies produktyvumo augimą. Autoriai teigia, kad jis priklauso nuo investicijų ir BVP santykio. Jei investicijų lygis yra aukštas, produktyvumas auga greitai. Tačiau nagrinėjant produktyvumo pokyčius būtina atsižvelgti į skirtingą šalių patirtį, susijusią su technologine pažanga.

Be abejo, šalys skiriasi savo gamybiniais pajėgumais ir galimybėmis gerinti gyvenimo sąlygas, tačiau diskusija tebevyksta. Ir DJ produktyvumui daug dėmesio skiria mokslininkai, politikai ir žurnalistai.

DJ produktyvumas yra ir pagrindinis konkurencingumo rodiklis. Todėl jis dažnai naudojamas analizuojant šalių konkurencingumą.

 

DJ produktyvumas priklauso nuo daugelio veiksnių. DJ produktyvumą lemiantys veiksniai yra įtraukti į ekonomikos augimo modelius – pradedant neoklasikiniu ekonomikos augimo modeliu (Solow–Swan) – kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas svarbiausiems veiksniams, tiek pastovios pusiausvyros, kuri iš esmės priklauso nuo technikos pažangos lygio, tiek ir pereinamojo laikotarpio, kuriam būdingas materialaus kapitalo kaupimas Žr. Enrico Marelli, Marcello Signorelli, “Employment, Productivity and Models of Growth in the EU,” 2010. .

L. Aldieri ir kt. Žr. Luigi Aldieri, 2008. tyrimo rezultatai rodo, kad būtent materialus kapitalas turi didesnę įtaką DJ produktyvumui Europos įmonėse, kitaip nei JAV įmonėse, kur didesnį poveikį DJ produktyvumui turi žmogiškas kapitalas. Be to, investavimas į technologijas, reiškia dar ir tai, kad visą savo potencialą DJ produktyvumas pasiekia tik tada, kai darbuotojai dirba su naujausia įranga. Solow modelyje įvardinama, kad materialus kapitalas gali būti arba didinamas, tuomet auga naujų darbuotojų poreikis, arba gilinamas, kuomet daugiau kapitalo tenka esamiems darbuotojams.

H. Bloch ir G. Madden Žr. Harry Bloch, Gary G. Madden, “Productivity Growth in Australian Manufacturing: A Vintage Capital Model,” 1995. teigia, kad DJ produktyvumas yra susijęs su anksčiau vykdytomis investicijomis. Minėti autoriai teigia, kad yra nustatytas ryšys tarp DJ produktyvumo augimo ir investicijų į materialų kapitalą.

 

Kitas pagrindinis kintamasis, plačiai išnagrinėtas literatūroje, yra lėšos skiriamos tyrimų ir eksperimentinei veiklai. Empiriniai tyrimų rezultatai pabrėžia iš esmės teigiamą šių lėšų poveikį, tačiau skiriasi tokių tyrimų rezultatų interpretacija. J. Sengupta Žr. Jati K. Sengupta, New Efficiency Theory: With Applications of Data Envelopment Analysis, 2003. teigia, kad įmonėms labai svarbu žinoti, kaip, taikydamos naujas technologijas, jos gali padidinti DJ produktyvumą. Todėl autorius atkreipia dėmesį, kad naujų technologijų taikymui (kai subjektai žino kaip jas taikyti) didelę įtaką turi investicijos į tyrimų ir eksperimentinę veiklą Žr. ten pat. . R. Wieser Žr. Robert Wieser, “Research and Development Productivity and Spillovers: Empirical Evidence at the Firm Level,” 2005. teigia, kad yra ryšys tarp lėšų, skiriamų tyrimų ir eksperimentinei veiklai, ir DJ produktyvumo. S. Radosevic Žr. Slavo Radošević, “The Knowledge-Based Economy in Central and Eastern Europe: An Overview of Key Issues,” 2006. pažymi, kad 1990 m., ne lėšos skirtos tyrimų ir eksperimentinei veiklai, o didelio masto naujos įrangos įgyvendinimas, siekiant paskatinti inovacijų įsisavinimą, turėjo lemiamą įtaką DJ produktyvumo augimui.

Naujausioje literatūroje pabrėžiamas informacinių technologijų ir telekomunikacijų (ITT), kaip naujo DJ produktyvumo šaltinio, vaidmuo. Po ITT įdiegimo vyksta kitų organizacinių naujovių įgyvendinimas. Tačiau L. Paganeto ir kt. Žr. Luigi Paganeto, Leonardo Becchetti, David A. L. Bedoya, “ICT Investment, Productivity and Efficiency: Evidence at Firm Level Using a Stochastic Frontier Approach,” 2000. daugiau pabrėžia ne telekomunikacijų, o informacinių technologijų vaidmenį. Autoriai teigia, kad būtent investicijos į informacines technologijas teigiamai veikia DJ produktyvumą.

Bendrai šalies (arba nacionalinis) DJ produktyvumas priklauso nuo ekonomikos sektorių ir įmonių, kurie dominuoja šalyje, pobūdžio.

 

Pramonės šakos lygmenyje didesnį teigiamą indėlį šalies DJ produktyvumui turi užsienio kapitalo įmonių buvimas. Visų pirma, tarptautinės įmonės taiko aukštesnio lygio technologijas, pasižymi kitais konkurenciniais privalumais, kurie padeda joms įsitvirtinti vidaus rinkoje Žr. Bala Ramasamy, Matthew C. H. Yeung, “A Causality Analysis of the FDI–Wages–Productivity Nexus in China,” 2010. .

Įmonės lygiu DJ produktyvumas priklauso nuo daugelio kitų elementų, pavyzdžiui, nuo ekonominio sektoriaus, vietos ir įmonės dydžio (mažesnis vidutinio dydžio įmonių DJ produktyvumas dalinai paaiškina mažesnį DJ produktyvumą, kuris būdingas Pietų Europos šalims) Žr. Stephen Roper, “Plant Size and Industry-Mix Effects on UK Regional Productivity, Wage Costs and Operating Surplus,” 1998. .

Internacionalizavimo lygis ir rinkos konkurencingumas irgi yra svarbūs vertinant nacionalinį DJ produktyvumą, kaip ir verslo aplinka: infrastruktūra, efektyvus viešojo sektoriaus administravimas Žr. Enrico Marelli, Marcello Signorelli, “Employment, Productivity and Models of Growth in the EU,” 2010. .

Egzistuoja požiūris, kad prekių rinkos reguliavimo didinimas arba mažinimas taip pat turi įtakos nacionalinio DJ produktyvumo lygiui, tačiau B. Ark, S. K. Kuipers ir G. H. Kuper Žr. Bart van Ark, Simon K. Kuipers, Gerard H. Kuper (eds.), Productivity, Technology and Economic Growth, 2000. pastebi, kad ši įtaka yra akivaizdi tik ilgalaikėje perspektyvoje Žr. ten pat. .

Be to, A. H. G. M. Spithoven Žr. Antoon H. G. M. Spithoven, “The Productivity Paradox and the Business Cycle,” 2003. mini, kad egzistuoja simetrija tarp naftos kainų ir DJ produktyvumo, kaip pavyzdžiui, naftos kainų kilimas skatina DJ produktyvumo mažėjimą, o naftos kainų sumažėjimas sukelia DJ produktyvumo augimą. Tačiau ši prielaida turi trūkumų, pavyzdžiui, DJ produktyvumo augimo nepavyko labiau paspartinti 1980 m., kai naftos kainos nukrito Žr. ten pat. .

 

Apibendrinant aukščiau minėtą medžiagą, galima teigti, kad vienas iš pagrindinių DJ produktyvumo didinimo šaltinių yra investicijos į kapitalą, kitas – investicijos į tyrimų ir eksperimentinę veiklą. Šiuo metu praktikoje jau egzistuoja keli būdai, skirti DJ produktyvumui didinti:

  • didinant kapitalą, kuris investuojamas į įvairias technologijas, pavyzdžiui, kompiuterinę įrangą ir telekomunikacijas;
  • daugiau lėšų skiriant tyrimų ir eksperimentinei veiklai.

Toliau šiame darbe didžiausias dėmesys bus skiriamas DJ produktyvumo didinimo, kai didinimas kapitalas, klausimams. Neoklasikinės teorijos šalininkų darbuose kapitalas reiškia ne tik finansinius ir materialinius išteklius, bet ir darbo jėgos išteklius. Tačiau šiame darbe bus kalbama apie finansinius ir materialinius išteklius (įrengimus, atsargas, žemę, kt.) – t. y. materialų (kitaip fizinį) kapitalą.

Yra ne vienas metodas nustatyti ryšį tarp investicijų į materialų kapitalą ir DJ produktyvumo. Vykdant tyrimą bus taikomas regresinės analizės metodas; nagrinėjami duomenys, kurie apibūdina keletą laiko periodų. Tokio metodo privalumas, kad nagrinėjama daugiau duomenų, o tai reiškia, kad yra mažiau kolinearumo tarp kintamųjų Žr. Robert Wieser, “Research and Development Productivity and Spillovers: Empirical Evidence at the Firm Level,” 2005. .

Toliau pristatoma Europos Sąjungos šalių netolygaus DJ produktyvumo pokyčių analizei skirta metodika, aptariami empirinių tyrimų rezultatai.

 

Darbo jėgos produktyvumo pokyčių įvertinimui skirtas tyrimas

Tyrimo tikslas – atskleisti Europos Sąjungos šalių netolygaus DJ produktyvumo pokyčių ypatumus, išryškinti jo raidos tendencijas, įvertinti materialaus kapitalo poveikį DJ produktyvumo augimui, palyginti materialaus kapitalo poveikį DJ produktyvumui skirtingose Europos Sąjungos šalyse, nustatyti laiko trukmę, per kurią yra įsisavinamos investicijos.

Šis tyrimas atliekamas naudojant naujausius Eurostat Žr. Eurostat, On-line Database, 2011. ir OECD Žr. OECD, Statistics Database, 2011. paskelbtus duomenis. Taikant statistinės ir ekonometrinės analizės metodus, nagrinėjamos įvairaus pobūdžio priklausomybės tarp materialaus kapitalo ir DJ produktyvumo. Poveikiui atskleisti naudojamas ekonometrinis modelis, pasiūlytas K. Ž. Svetiko ir I. Dzemydos Žr. Kostas Žymantas Svetikas, Ignas Dzemyda, „Regionų netolygaus vystymosi vertinimo metodas: Lietuvos apskričių analizė“, 2009. . Remiantis naujausiais 2001-2010 m. OECD Žr. ten pat. ir Eurostat Žr. ten pat. duomenimis ir regresinės analizės rezultatais, minėtas modelis yra pritaikytas dvidešimčiai Europos Sąjungos šalių.

Be to, vykdant minėtą tyrimą, remiamasi A. Pabedinskaitės Žr. Arnoldina Pabedinskaitė, Koreliacinė regresinė analizė, prognozavimas, 2006. pasiūlyta daugianarės koreliacinės ir regresinės analizės metodika.

Tyrimo metu naudojamos regresijos lygtys, nusakančios materialaus kapitalo įtaką DJ produktyvumui. Į vardintos lygtys yra adekvačios realiai padėčiai: dispersijų santykis visais atvejais (tarp regresijos dispersijos ir likutinės dispersijos) yra didesnis už kritinę reikšmę.

Lygčių patikimumą rodo ir tai, kad determinacijos koeficiento reikšmė daugeliu atveju yra didesnė už 0,948, o tai reiškia, jog regresijos lygtys dažniausiai paaiškina 94,8 % ir daugiau statistinių taškų išsibarstymą. Be to, koreliacijos koeficientai yra reikšmingi, nors kai kuriose Europos Sąjungos šalyse, pavyzdžiui, Suomijoje apskaičiuotas jų statistinis reikšmingumas tik vos vos didesnis už kritinę reikšmę.

 

Tyrimas vykdomas turint tikslą atskleisti sparčiausius materialaus kapitalo įsisavinimo tempus, kas savo ruožtu leistų pagrįsti netolygų DJ produktyvumo vystymąsi Europos Sąjungos šalyse narėse.

Tyrimo aktualumą rodo tai, kad tyrimo metu yra įvertinti įvairių šalių pasiekimai didinant DJ produktyvumą, apibrėžti nauji esminiai šio laikmečio pokyčiai bei naujai suvoktos DJ produktyvumo didinimo bei atotrūkio mažinimo tarp Europos Sąjungos šalių galimybės.

Mokslinį tyrimo naujumą rodo pagrindiniai rezultatai, charakterizuojantys naujai nustatytas DJ produktyvumo pokyčių Europos Sąjungos šalyse tendencijas bei atskleidžiantys naujas galimybes jį padidinti.

Gauti tyrimo rezultatai gali būti pritaikyti formuojant politiką, skirtą padidinti atskirų Europos Sąjungos šalių DJ produktyvumą ir bendrai sumažinti atotrūkį tarp skirtingų Europos Sąjungos šalių.

Vykdant tyrimą, DJ produktyvumas matuojamas pagal BVP tenkantį vienam dirbančiajam, o materialus kapitalas suvokiamas, kaip materialios technologijos (gamybos įranga ir pan.). Pagal Eurostat Žr. Eurostat, On-line Database, 2011. , materialus kapitalas priskirtas konkrečiai šaliai taikant bendrąjį principą. Jeigu kapitalas priklauso skirtingose šalyse registruotam vienetui, jis priskirtas konkrečiai šaliai, kurioje naudojamas. Jeigu materialus kapitalas yra įgytas naudojantis lizingo paslaugomis, jis priskirtas konkrečiai šaliai, kurioje yra ne lizinguojamo turto savininkas, bet įvardinto turto vartotojas. Jeigu materialus turtas juda iš vienos šalies į kitą arba iš vienos pramonės šakos į kitą, suma sumokėta yra pridedama prie šalies, kurioje veiklą vykdo turto gavėjas bei atimama iš šalies, kurioje yra turto pardavėjas. Tokiais atvejais, kuomet įmonė užsiima krovinių gabenimo veikla konkrečioje šalyje, tačiau joje nėra įmonės atstovybės, materialus kapitalas priskirtas motininei įmonei Žr. ten pat. .

 

Empirinio tyrimo rezultatai

Nagrinėjant materialaus kapitalo poveikį DJ produktyvumui naudojama regresijos lygtis, išnagrinėta autorių K. Svetikas ir kt. Žr. Kostas Žymantas Svetikas, Ignas Dzemyda, „Regionų netolygaus vystymosi vertinimo metodas: Lietuvos apskričių analizė“, 2009. :

\[ log\left({\frac {BV\! P}{L}}\right) = a_0 + a_1\, \text{*}\: \frac {K}{L}+{a}_2\, \text{*}\: t,\tag{1} \]

kur, BVP – bendras vidaus produktas, L – dirbančiųjų skaičius, K – investuotas materialus kapitalas, 0a, 1a, 2a yra regresijos lygties koeficientai, t – laiko periodas.

Skirtingu laikotarpiu darbo rinkos dalyvių skaičius gali keistis, tam įtaką gali daryti migracija. Todėl skaičiuojant poveikį DJ produktyvumui, bus naudojamas materialaus kapitalo tenkančio vienam darbo rinkos dalyviui rodiklis. Š alies BVP irgi gali skirtis dėl gyventojų skaičiaus, dirbančiųjų skaičiaus, teritorijos ir pan. Dėl šios priežastis BVP irgi yra dalinamas iš dirbančiųjų skaičiaus.

Pateikta regresijos lygtis, kaip tik ir atspindi santykį tarp DJ produktyvumo ir materialaus kapitalo, tenkančio vienam dirbančiam asmeniui. Š ie materialaus kapitalo ir DJ produktyvumo rodikliai yra logaritmuojami.

Materialaus kapitalo poveikis DJ produktyvumui yra vertinamas skirtingais metais: investavimo metais, sekančiais ir vėlesniais metais. Pirmiausia vertinamas poveikis, kuris pasireiškia sekančiais po investavimo metais. Tokio tyrimo rezultatai pavaizduoti 1 ir 2 lentelėse. Papildomai taip pat nagrinėjamas ir poveikis, pasireiškiantis po dviejų metų. Tokių tyrimų dėka nustatyta, kad kai kuriose Europos Sąjungos šalyse poveikis, pasireiškiantis po dviejų metų, yra stipresnis už prieš tai nagrinėtą poveikį (poveikį, pasireiškiantį sekančiais metais po investavimo).

 
1 lentelė. Koreliacijos koeficientų lentelė (koeficientai suklasifikuoti pagal metus ir stiprumą)
Metai01Metai0123
Austrija0,740,56Lietuva-0,69--
Belgija0,940,84Čekija0,980,98--
Liuksemburgas0,960,80Prancūzija0,960,96--
JK0,790,51Graikija-0,710,83-
Lenkija0,960,87Italija0,840,840,95-
Suomija0,800,62Slovakija0,940,950,96-
Švedija0,970,69Slovėnija0,820,890,92-
Vengrija0,910,90Airija0,140,530,830,92
Vokietija0,890,58Estija0,670,820,920,94
Olandija0,790,66Ispanija0,500,790,940,98
 
2 lentelė. Regresinės analizės rezultatai skirtingose šalyse 2001–2010 m. ** – 2003–2008 m. Sudarant lygtis naudotasi OECD, Statistics Database, 2011; Eurostat, On-line Database, 2011.
ŠalysRegresijos lygtys
Airija \( log\left({\frac {BV\! P}{L}}\right) = 10{,}02 + 0{,}16\, \text{*} \frac {K}{L} + 0{,}021\, \text{*}\: t \)
Austrija \( log\left({\frac {BV\! P}{L}}\right) = 11{,}20 - 0{,}03\, \text{*} \frac {K}{L} + 0{,}033\, \text{*}\: t \)
Belgija \( log\left({\frac {BV\! P}{L}}\right) = 11{,}27 - 0{,}01\, \text{*} \frac {K}{L} + 0{,}024\, \text{*}\: t \)
Čekija \( log\left({\frac {BV\! P}{L}}\right) = 5{,}54 + 0{,}59\, \text{*} \frac {K}{L} + 0{,}048\, \text{*}\: t \)
Estija \( log\left({\frac {BV\! P}{L}}\right) = 7{,}73 + 0{,}25\, \text{*} \frac {K}{L} + 0{,}068\, \text{*}\: t \)
Graikija \( log\left({\frac {BV\! P}{L}}\right) = 9{,}95 + 0{,}11\, \text{*} \frac {K}{L} + 0{,}045\, \text{*}\: t \)
Ispanija \( log\left({\frac {BV\! P}{L}}\right) = 11{,}20 - 0{,}06\, \text{*} \frac {K}{L} + 0{,}045\, \text{*}\: t \)
Italija \( log\left({\frac {BV\! P}{L}}\right) = 1{,}95 - 0{,}10\, \text{*} \frac {K}{L} + 0{,}029\, \text{*}\: t \)
JK \( log\left({\frac {BV\! P}{L}}\right) = 8{,}94 + 0{,}27\, \text{*} \frac {K}{L} + 0{,}010\, \text{*}\: t \)
Lenkija \( log\left({\frac {BV\! P}{L}}\right) = 7{,}29 + 0{,}35\, \text{*} \frac {K}{L} + 0{,}024\, \text{*}\: t \)
Lietuva** \( log\left({\frac {BV\! P}{L}}\right) = 7{,}95 + 0{,}25\, \text{*} \frac {K}{L} + 0{,}052\, \text{*}\: t \)
Liuksemburgas \( log\left({\frac {BV\! P}{L}}\right) = 9{,}27 + 0{,}22\, \text{*} \frac {K}{L} + 0{,}091\, \text{*}\: t \)
Olandija \( log\left({\frac {BV\! P}{L}}\right) = 11{,}37 - 0{,}04\, \text{*} \frac {K}{L} + 0{,}031\, \text{*}\: t \)
Prancūzija \( log\left({\frac {BV\! P}{L}}\right) = 9{,}66 + 0{,}18\, \text{*} \frac {K}{L} + 0{,}022\, \text{*}\: t \)
Slovakija \( log\left({\frac {BV\! P}{L}}\right) = 7{,}09 + 0{,}34\, \text{*} \frac {K}{L} + 0{,}086\, \text{*}\: t \)
Slovėnija \( log\left({\frac {BV\! P}{L}}\right) = 8{,}82 + 0{,}20\, \text{*} \frac {K}{L} + 0{,}034\, \text{*}\: t \)
Suomija \( log\left({\frac {BV\! P}{L}}\right) = 11{,}17 + 0{,}02\, \text{*} \frac {K}{L} + 0{,}032\, \text{*}\: t \)
Švedija \( log\left({\frac {BV\! P}{L}}\right) = 11{,}41 - 0{,}05\, \text{*} \frac {K}{L} + 0{,}032\, \text{*}\: t \)
Vengrija \( log\left({\frac {BV\! P}{L}}\right) = 7{,}45 + 0{,}32\, \text{*} \frac {K}{L} + 0{,}047\, \text{*}\: t \)
Vokietija \( log\left({\frac {BV\! P}{L}}\right) = 10{,}70 + 0{,}03\, \text{*} \frac {K}{L} + 0{,}022\, \text{*}\: t \)
 

Iš 1 lentelės matyti, kad tarp tokių Europos Sąjungos šalių, kuriose poveikis stipriausiai pasireiškia po dviejų metų, yra Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Portugalija, Slovėnija, Slovakija. Įdomu pažymėti ir tai, kad Airijoje, Estijoje ir Ispanijoje poveikis stipriausiai pasireiškia po 3 metų: stipriausią poveikį DJ produktyvumui turi materialus kapitalas, investuotas prieš tris metus (žiūrėti 2 pav.). Tokie tyrimo rezultatai parodo, kad kai kuriose Europos Sąjungos šalyse ūkio subjektams reikia daugiau laiko materialiam kapitalui įsisavinti ir aukštesniam DJ produktyvumo lygiui pasiekti.

2 pav. Technologijų įsisavinimo laikotarpis Europos Sąjungos šalyse (kuomet poveikis DJ produktyvumui yra stipriausias, matavimo vienetai – kalendoriniai metai)