Straipsnis Europos Sąjungos šalių netolygaus darbo jėgos produktyvumo pokyčių analizė

Kitose Europos Sąjungos šalyse yra atvirkščiai – materialaus kapitalo poveikis DJ produktyvumui stipriausiai pasireiškia investavimo metais. Šiose Europos Sąjungos šalyse, išskyrus Vokietiją, materialus kapitalas yra įsisavinamas iš karto, tačiau pasiektą DJ produktyvumo lygį galima išlaikyti tik kasmet investuojant. Vokietijoje materialaus kapitalo poveikis DJ produktyvumui yra stipriausias investavimo metais, o vėliau poveikis išlieka vienodo stiprumo kelis metus iš eilės. Tai rodo, kad Vokietijoje yra skiriama daugiau dėmesio naujo materialaus kapitalo įsisavinimui negu kitose Europos Sąjungos šalyse.

Dar viena Europos Sąjungos šalių grupė, kurioje materialaus kapitalo poveikis DJ produktyvumui yra stipriausias sekančiais metais po investavimo. Toks poveikis yra atskleistas Lietuvoje, o Čekijoje ir Prancūzijoje yra nustatyta, kad poveikis yra vienodas ir investavimo, ir sekančiais metais.

Paskutinei grupei priskiriamos šalys, kuriose technologijos įsisavinamos per kelerius metus. Šiose šalyse materialiam kapitalui įsisavinti reikia daugiau laiko.

Pastebėta, kad šalyse, kuriose materialus kapitalas yra įsisavinamas per trejus metus, investicijos į materialų kapitalą yra didesnės negu investicijos į tyrimų ir eksperimentinę veiklą. Disbalansas tarp tyrimų ir eksperimentinei veiklai skiriamų lėšų arba labai mažas lėšų tyrimų ir eksperimentinei veiklai skyrimas, gali būti svarbia priežastimi, sąlygojančia tai, kad įmonėms, esančioms tokiose šalyse reikia daugiau laiko technologijoms įsisavinti ir aukštesniam DJ produktyvumo lygiui pasiekti. Tokie tyrimo rezultatai atskleidžia materialaus kapitalo įsisavinimo skirtingose Europos Sąjungos šalyse galimybes bei laiko poreikį aukštesniam DJ produktyvumo lygiui pasiekti.

Iš 3 paveikslo matyti, kad investicijos į materialų kapitalą skiriasi skirtingose Europos Sąjungos šalyse. Įdomu pastebėti, kad bendrai Europos Sąjungos šalyse gyventojui tenka 4,5 Euro investicijų į materialų kapitalą. Tuo tarpu tokios valstybės, kaip Italija, Ispanija, Olandija, Švedija, Suomija, Austrija, Liuksemburgas, Vokietija arba Airija, kurios 2006–2009 m. bei J. Karalystė, kuri 2007–2008 m., lyginant su Europos Sąjungos bendru vidurkiu, investavo į materialų kapitalą daugiau nei kitos Europos Sąjungos šalys.

Kita vertus, autorė mano, kad valstybės turėtų ne tik didinti materialų kapitalą, bet ir skirti atitinkamai lėšų tyrimų ir eksperimentinei veiklai. Tačiau, kai kuriose Europos Sąjungos šalyse, lyginant su Europos Sąjungos vidurkiu, yra daugiau investuojama į materialų kapitalą ir mažiau lėšų skiriama tyrimų ir eksperimentinei veiklai. Europos Sąjungos tyrimų ir eksperimentinei veiklai skiriamos lėšos, BVP atžvilgiu, vidutiniškai sudaro 1,7 %. Europos Sąjungoje daugiausia lėšų tyrimų ir eksperimentinei veiklai skiria Švedija, Suomija, Danija, Austrija, Vokietija, J. Karalystė, Belgija. Lyginant su Europos Sąjungos vidurkiu, mažiau lėšų tyrimų ir eksperimentinei veiklai skiria Italija, Ispanija, Olandija. Itin mažai lėšų įvardintai veiklai skiria Slovakija ir Graikija.

Apibendrinant aukščiau pateiktos analizės rezultatus, galima teigti, kad disbalansas tarp materialaus kapitalo didinimo ir tyrimų ir eksperimentinei veiklai skiriamų lėšų (pavyzdžiui, Italijoje, Ispanijoje, Olandijoje) arba labai mažas lėšų tyrimų ir eksperimentinei veiklai skyrimas (pavyzdžiui, Slovakijoje ir Graikijoje), gali būti svarbia priežastimi, sąlygojančia tai, kad šioms Europos Sąjungos šalims daugiau laiko reikia naujam materialiam kapitalui įsisavinti ir aukštesniam DJ produktyvumo lygiui pasiekti.

Apibendrinus regresinės analizės rezultatus, galima teigti, kad materialaus kapitalo didinimas turi teigiamą poveikį DJ produktyvumo augimui ne tik naujose ES šalyse narėse, bet ir senbuvėse šalyse. Tačiau poveikis Europos Sąjungos šalyse skiriasi. Materialaus kapitalo gausa pasižyminčiose Europos Sąjungos šalyse, minėto kapitalo didinimas turi stiprų poveikį DJ produktyvumo augimui. Tokios šalys yra Jungtinė Karalystė (koreliacijos koeficientas lygus 0,51), Airija (0,53), Austrija (0,56), Vokietija (0,58), Suomija (0,62), Olandija (0,66). Kitose Europos Sąjungos šalyse materialaus kapitalo didinimas turi labai stiprų poveikį DJ produktyvumo augimui. Tai reiškia, kad materialaus kapitalo stimuliavimas Europos Sąjungos šalyse leistų padidinti tų šalių DJ produktyvumo lygį.

Siekiant atskleisti materialaus kapitalo didinimo poveikį DJ produktyvumui dvidešimtyje Europos Sąjungos šalių, sudarytos regresijos lygtys. Regresijos lygtis nesudaryta tik Portugalijai dėl silpno stochastinio ryšio tarp nagrinėjamų kintamųjų.

Iš tyrimo rezultatų matome, kiek didėja DJ produktyvumas investuojant į įvairias technologijas. Koeficientai sudarytose regresijos lygtyse rodo, koks bus priklausomas veiksnys, kai nepriklausomas padidės vienu vienetu. Pavyzdžiui, Lietuvos atveju vienu vienetu padidėjus materialaus kapitalo, tenkančio vienam darbuotojui, reikšmei DJ produktyvumas išaugtų 8,25 %.

Pastebima, kad materialaus kapitalo didinimas itin skatina DJ produktyvumo lygio kilimą tose ES šalyse narėse, kuriose minėto kapitalo, tenkančio vienam darbuotojui, koeficientas yra didesnis už 0,1: Airijoje, Čekijoje, Estijoje, J. Karalystėje, Graikijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Liuksemburge, Prancūzijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Vengrijoje.

Gauti tyrimo rezultatai rodo, kad materialaus kapitalo poveikis DJ produktyvumui yra stiprus arba labai stiprus. Tyrimo metu taip pat nustatytas laiko periodas, per kurį kapitalo poveikis DJ produktyvumui skirtingose Europos Sąjungos šalyse yra stipriausias.

Taip pat tyrimo metu, nagrinėjant produktyvumo pokyčius, atsižvelgta į skirtingą šalių patirtį, susijusią su technologine pažanga. Atitinkamai šalys suklasifikuotos pagal technologijų įsisavinimo laikotarpį.

Kadangi ekonomistai vis dar diskutuoja dėl produktyvumo skirtumų ir kokiais būdais politinė intervencija gali padėti sumažinti šiuos skirtumus, autorė mano, kad šio tyrimo rezultatai yra svarbūs formuojant Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių politiką.

Autorė mano, kad reikalinga adekvati ir nuosekliai įgyvendinama politika, kuri didina DJ produktyvumą ir kapitalo įsisavinimą atskirose Europos Sąjungos šalyse, pasižyminčiose žemesniu produktyvumo lygiu, bei mažina šių šalių produktyvumo atotrūkį tarp Europos Sąjungos šalių, išsiskiriančių geriausiais produktyvumo rodikliais. Tokiai politikai turėtų būti keliamas uždavinys sumažinti produktyvumo skirtumus tarp Europos Sąjungos šalių narių, sudarant palankesnes sąlygas materialaus kapitalo įsisavinimui.

Išvados

Ekonomistai teigia, kad DJ produktyvumas yra šalies ekonominės būklės rodiklis, nes labiausiai koreliuojantis su gyvenimo sąlygų gerėjimu. Be abejo, šalys skiriasi savo gamybiniais pajėgumais ir galimybėmis gerinti gyvenimo sąlygas, tačiau diskusija šiuo klausimu tebevyksta. Autoriai siekia paaiškinti, kodėl DJ produktyvumas skiriasi tarp šalių ir kodėl skiriasi jo augimo tempai.

Atlikus literatūros analizę paaiškėjo, kad DJ produktyvumas priklauso nuo daugelio veiksnių. Pagrindinis veiksnys yra investicijos į materialų kapitalą.

DJ produktyvumas skiriasi ir Europos Sąjungos šalyse: Europos Sąjungos senbuvių šalių DJ produktyvumo lygis (išskyrus Portugaliją), lyginant su Europos Sąjungos vidurkiu, yra žymiai aukštesnis negu įstojusių naujų šalių narių. Tarp įstojusių ES šalių narių nei viena nėra pasiekusi bendro Europos Sąjungos vidurkio.

Išanalizavus netolygaus DJ produktyvumo pokyčių Europos Sąjungoje ypatumus, paaiškėjo, kad disbalansas tarp materialaus kapitalo didinimo ir tyrimų ir eksperimentinei veiklai skiriamų lėšų arba labai mažas lėšų tyrimų ir eksperimentinei veiklai skyrimas, gali būti svarbia priežastimi, sąlygojančia tai, kad tokioms Europos Sąjungos šalims daugiau laiko reikia materialiam kapitalui įsisavinti ir aukštesniam DJ produktyvumo lygiui pasiekti.

Atskleidus laiko periodą, per kurį materialaus kapitalo poveikis DJ produktyvumui yra stipriausias, paaiškėjo, kad kai kuriose Europos Sąjungos šalyse poveikis stipriausiai pasireiškia investavimo metais. Šiose Europos Sąjungos šalyse materialus kapitalas įsisavinamas iš karto, tačiau pasiektą DJ produktyvumo lygį galima išlaikyti tik kasmet investuojant. Kitose Europos Sąjungos šalyse poveikis stipriausiai pasireiškia sekančiais metais, antrais arba trečiais metais. Šiose Europos Sąjungos šalyse minėto kapitalo įsisavinimas yra lėtesnis, todėl reikia daugiau laiko aukštesniam DJ produktyvumo lygiui pasiekti.

Empirinio tyrimo rezultatai parodė, kad materialaus kapitalo didinimas turi teigiamą poveikį Europos Sąjungos šalių DJ produktyvumui, tiek Europos Sąjungos senbuvėse šalyse, tiek ir naujai įstojusiose šalyse narėse. Atskleista, kad bendrai materialaus kapitalo poveikis DJ produktyvumui yra stiprus ir labai stiprus daugumoje Europos Sąjungos šalių narių. Europos Sąjungos šalyse, pasižyminčiose materialaus kapitalo gausa, įvardinto kapitalo didinimas turi stiprų poveikį DJ produktyvumo augimui; kitose Europos Sąjungos šalyse – labai stiprų poveikį. Tokie tyrimo rezultatai parodo ir tai, kad materialaus kapitalo stimuliavimas Europos Sąjungos šalyse leistų padidinti tų šalių DJ produktyvumo lygį. Pastebima, kad investicijų į materialų kapitalą didinimas skatina DJ produktyvumo lygio kilimą, ypač tokiose šalyse, kaip Airija, Čekija, Estija, J. Karalystė, Graikija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Prancūzija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija.

Siekiant aukštesnio DJ produktyvumo lygio Europos Sąjungoje yra tikslinga naudoti ekonometrinį modelį, kuris yra pritaikytas dvidešimčiai Europos Sąjungos šalių. Remiantis ekonometriniu modeliu būtų galima pagrįstai nustatyti tuos atvejus, kai didinant investicijas į materialų kapitalą, gali būti didinamas atskirų Europos Sąjungos šalių DJ produktyvumas bei bendrai mažinamas atotrūkis tarp skirtingų Europos Sąjungos šalių. Šiais tyrimų rezultatai gali būti remiamasi formuojant bendrą Europos Sąjungos ir atskirų Europos Sąjungos šalių vidaus politiką.

Manoma, kad vykdant tolimesnę ekonominę analizę galima būtų įvertinti ir materialaus kapitalo grąžą, t. y. kokia yra grąža ir ar ji pateisina investicijas. Taip pat vykdant tyrimus galima būtų atsižvelgti ir į nuomonę, kad DJ produktyvumo pokyčių netolygumus galima matuoti ne vien pagal BVP tenkantį vienam dirbančiajam, bet ir pagal daugelį kitų rodiklių, kaip pavyzdžiui, gamybos koncentracija skirtingose Europos Sąjungos šalyse ir pan.

Literatūra

• Ark, Bart van; Simon K. Kuipers, Gerard H. Kuper (eds.), Productivity, Technology and Economic Growth, New York, London: Springer, 2000.
• Battisti, Giuliana; Alfonsina Iona, “The UK Productivity Gap in the Service Sector: do Management Practices Matter?,” International Journal of Productivity and Performance Management, 2009, vol. 58, no. 8, pp. 727–747.
• Beaudreau, Bernard C., “The Dynamo and the Computer: An Engineering Perspective on the Modern Productivity Paradox,” International Journal of Productivity and Performance Management, 2009, vol. 59, no. 1, pp. 7–17.
• Bloch, Harry; Gary G. Madden, “Productivity Growth in Australian Manufacturing: A Vintage Capital Model,” International Journal of Manpower, 1995, vol. 16, no. 1, pp. 21–30.
• Button, Kenneth; Eric Pentecost, “Testing for Convergence of the EU Regional Economies,” Economic Inquiry, 1995, 33, pp. 664–671.
• Cincera, Michele; Antonio Garofalo, Concetto Paolo Vinci, “Micro Evidence of the Effects of R&D on Labour Productivity for Large International R&D Firms,” International Journal of Manpower, 2008, vol. 29, no. 3, pp. 198–215.
• Eurostat, On-line Database, Europa.eu, 2011 [žiūrėta 2011 m. birželio 11 d.].
• Grossman, Gene M.; Elhanan Helpman, “Endogenous Innovation in the Theory of Growth,” Journal of Economic Perspectives, 2007, vol. 8, no. 1, pp. 23–44.
• Krugman, Paul, The Age of Diminished Expectations, Cambridge (MA): MIT Press, 1994.
• Marelli, Enrico; Marcello Signorelli, “Employment, Productivity and Models of Growth in the EU,” International Journal of Manpower, 2010, vol. 31, no. 7, pp. 732–754.
• OECD, International Comparisons of Labour Productivity Levels, Paris: OECD Publishing, 2010.
• OECD, Measuring Productivity: OECD Manual, Paris: OECD Publishing, 2001.
• OECD, OECD Economic Outlook, Paris: OECD Publishing, 2000.
• OECD, Statistics Database, Oecd.org, 2011 [žiūrėta 2011 m. liepos 17 d.].
• OECD, The New Economy beyond the Hype: The OECD Growth Project, Paris: OECD Publishing, 2001.
• Pabedinskaitė, Arnoldina, Koreliacinė regresinė analizė, prognozavimas, Vilnius: Technika, 2006.
• Paganeto, Luigi; Leonardo Becchetti, David A. L. Bedoya, “ICT Investment, Productivity and Efficiency: Evidence at Firm Level Using a Stochastic Frontier Approach,” Quaderno, 2000, n. 126, p. 45–59.
• Pagano, Patrizio, “On Productivity Convergence in the European Community Countries: 1950–1988,” Giornali degli Economisti e Annali di Economia, n. 52, p. 389–401.
• Porter, Michael E.; Christian H. M. Ketels, “UK Competitiveness: Moving to the Next Stage,” DTI Economics Paper, May 2003.
• Radošević, Slavo, “The Knowledge-Based Economy in Central and Eastern Europe: An Overview of Key Issues” | Krzysztof Piech, Slavo Radošević (eds.), The Knowledge-Based Economy in Central and Eastern Europe, New York: Palgrave Macmillan, 2006, pp. 57–78.
• Ramasamy, Bala; Matthew C. H. Yeung, “A Causality Analysis of the FDI–Wages–Productivity Nexus in China,” Journal of Chinese Economic and Foreign Trade Studies, 2010, vol. 3, no. 1, pp. 5–23.
• Riahi-Belkaoui, Ahmed, “Earnings Opacity and the Productivity of Nations,” Review of Accounting and Finance, 2004, vol. 3, no. 3, pp. 131–144.
• Roper, Stephen, “Plant Size and Industry-Mix Effects on UK Regional Productivity, Wage Costs and Operating Surplus,” Regional Studies, 1998, vol. 32, no. 4, pp. 325–332.
• Sengupta, Jati K., New Efficiency Theory: With Applications of Data Envelopment Analysis, Berlin, Heidelberg: Springer, 2003.
• Spithoven, Antoon H. G. M., “The Productivity Paradox and the Business Cycle,” International Journal of Social Economics, 2003, vol. 30, no. 6, pp. 679–699.
• Svetikas, Kostas Žymantas; Ignas Dzemyda, „Regionų netolygaus vystymosi vertinimo metodas: Lietuvos apskričių analizė“, Intelektinė ekonomika, 2009, t. 2, nr. 6, p. 96–107.
• Tiemstra, John P., “Competitiveness and Industrial Policy,” International Journal of Social Economics, 1994, vol. 21, no. 8, pp. 30–42.
• Wieser, Robert, “Research and Development Productivity and Spillovers: Empirical Evidence at the Firm Level,” Journal of Economic Surveys, 2005, vol. 19, no. 4, pp. 587–621.
• Wolff, Edward N., “Productivity Growth and Capital Intensity on the Sector and Industry Level: Specialization among OECD Countries,” Conference MERIT Paper, Maastricht, 1992, pp. 1970–1988.
• Znotina, Daina; Elita Jermolajava, “Labour Productivity in the Regions of Latvia,” European Integration Studies, 2011, no. 5, pp. 172–178.

An Analysis of Uneven Productivity Growth in European Union Countries

Summary. The comparison of labor productivity in different countries is given in this study. These countries differ in their production capacities and opportunities to improve living conditions. Labor productivity depends also on sectors of the economy, which dominate in the country: the increase in productivity is more difficult to achieve in services sectors than in manufacturing sectors. The theories devoted to the theme of labor productivity have been conducted. The results of literature review show that labor productivity depends on the complexity of inputs: one of them is investments to physical capital. In the paper it is identified how the increase of physical capital affects labor productivity in twenty European Union countries. For such study econometric model is used. The object of research – the improvement of labor productivity. The subject of research – the impact of physical capital increase on labor productivity. The research is conducted with the aim to reveal a rapidly absorption rates of physical capital, which in turn would justify uneven development of labor productivity in the European Union countries.

The study shows the possibility to achieve the increase of labor productivity in different countries, as well as the possibility to reduce the gap between the European Union countries. Scientific research results are characterizing the newly established development particularities of labor productivity in the European Union countries, presenting new opportunities to increase it. Based on research results author defined the period during which the increase of physical capital investments has the strongest effect on labor productivity. It was found that in some European Union countries, the absorption of new physical capital is much slower, requiring more time to reach a higher level of labor productivity than in other countries. The obtained results can be applied for the formulation of policy aiming to increase the labor productivity in individual European Union countries and reduce the gap between the European Union countries.

Keywords: EU countries, labor productivity, inequality, investments into physical capital, econometric model.