• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Išvados

Konkrečių kalbos vartosenos faktų analizė bei apibendrinimas leidžia formuluoti šias išvadas:

1. Pripažįstant galėjimą rinktis, t. y. laisvą kilmininko ir galininko konkurenciją vadinamojoje tarpinėje pozicijoje (neigiamasis veiksmažodis + teigiamojo tranzityvinio veiksmažodžio bendratis + objekto linksnis), reikia pažymėti, kad čia tvirtai įsigalėjęs kilmininkas, jo vartojimas dažnesnis negu galininko (kiekybinis jų vartojimo santykis – 71 proc. : 29 proc.). Toks dabartinės vartosenos polinkis atitinka norminamųjų darbų nuostatas.

2. Dabartiniame kalbos raidos etape galininko vartosena yra išryškėjusi, kai:

2.1.
tranzityvinio veiksmažodžio bendraties objektu einantis žodis labiau nutolęs nuo neiginio;
2.2.
tranzityvinio veiksmažodžio bendratis ir valdomo objekto linksnis arba vieno objekto linksnis nėra savo įprastoje vietoje (prepozicinė padėtis neigiamojo veiksmažodžio atžvilgiu).

3. Nuo neiginio per atstumą esantis tiesioginio objekto galininkas yra visiškai pateisinamas. Šiuo atveju galininką ir kilmininką tikslinga būtų vertinti kaip lygiaverčius bendrinės kalbos normos variantus, kurių pasirinkimą gali lemti funkcinis stilistinis skirtumas.

4. Tam tikromis sąlygomis natūralesnis, optimalesnis variantas – neiginio galininkas. Realioji norma aiškiai linksta į galininką tada, kai:

4.1.
objekto linksnį valdo ne tranzityvinė bendratis, o tranzityvinio veiksmažodžio dalyvis;
4.2.
norima išvengti kelių kilmininkų susigrūdimo.

Tokiais atvejais riboti ar dirbtinai siaurinti galininko vartoseną nėra naudinga.

5. Vertinant nagrinėjamo sintaksės reiškinio normiškumą, verta atsižvelgti į konkretesnius veiksnius, lemiančius variantišką tiesioginio objekto raišką, vieno ar kito linksnio pasirinkimą: neiginio atstumą nuo tiesioginio objekto linksnio, bendraties objektu einančio žodžio poziciją, gramatinius ir semantinius žodžių ryšius, stilingumo reikalavimus.

 

Literatūra

  • Ambrazas, Vytautas (red.), Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006.
  • Ambrazas, Vytautas, Lietuvių kalbos istorinė sintaksė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2006.
  • Dambriūnas, Leonardas, „Kai kurie linksnių vartojimo atvejai“, Gimtoji kalba, 1964, t. 23, nr. 1, p. 1–8.
  • Labutis, Vitas, „Sintaksės reiškiniai ir jų kodifikacijos specifika“, Kalbos kultūra, 1985, nr. 3, p. 9–14.
  • Labutis, Vitas, „Tiesioginio objekto, tikslo ir kiekio kilmininkų valdymas“, Mūsų kalba, 1976, nr. 4, p. 4–10.
  • Miliūnaitė, Rita (sud.), Kalbos patarimai, t. 2: Sintaksė: linksnių vartojimas (S 1), Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003.
  • Miliūnaitė, Rita, „Būvio raiškos būdvardiškaisiais žodžiais vartosenos polinkiai“, Kalbos kultūra, 2004, sąs. 77, p. 26–39.
  • Miliūnaitė, Rita, Dabartinės lietuvių kalbos vartosenos variantai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2009.
  • Miliūnaitė, Rita, Lietuvių kalbos gramatikos norminimo pagrindai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2003.
  • Oginskienė, Elena, „Galininko vartojimas vietoj neiginio kilmininko“, Kalbos kultūra, 1979, sąs. 36, p. 24–31.
  • Paulauskienė, Aldona; Danutė Tarvydaitė, Gramatikos normos ir dabartinė vartosena, Kaunas: Šviesa, 1986.
  • Piročkinas, Arnoldas, Jono Jablonskio kalbos taisymai, Kaunas: Šviesa, 1986.
  • Pupkis, Aldonas, Kalbos kultūros studijos, Vilnius: Gimtasis žodis, 2005.
  • Šukys, Jonas, „Dėl neiginio ir tikslo kilmininkų K. Donelaičio „Metuose“, Kalbos kultūra, 1996, sąs. 68, p. 49–56.
  • Šukys, Jonas, Lietuvių kalbos linksniai ir prielinksniai: vartosena ir normos, Kaunas: Šviesa, 1998.
  • Ulvydas, Kazimieras (red.), Lietuvių kalbos gramatika, t. 1: Fonetika ir morfologija, Vilnius: Mintis, 1965.
  • Ulvydas, Kazimieras (red.), Lietuvių kalbos gramatika, t. 2: Morfologija, Vilnius: Mintis, 1971.
  • Ulvydas, Kazimieras (red.), Lietuvių kalbos gramatika, t. 3: Sintaksė, Vilnius: Mintis, 1976.
  • Venckutė, Regina, „Senos ir naujos bėdos: rajonų laikraščių kalba“, Gimtoji kalba, 1980, nr. 4, p. 8–22.

Šaltiniai

Sutrumpinimai

  • Admin. st. – administracinis stilius
  • Men. st. – meninis stilius
  • Moksl. st. – mokslinis stilius
  • Publicist. st. – publicistinis stilius
  • Šnek. st. – šnekamasis stiliu
 

On Expression of the Direct Object in Negative Verb Phrases

  • Bibliographic Description: Laimutė Bučienė, „Dėl tiesioginio objekto raiškos neigiamuosiuose veiksmažodiniuose junginiuose“, @eitis (lt), 2020, t. 1 525, ISSN 2424-421X.
  • Previous Edition: Laimutė Bučienė, „Dėl tiesioginio objekto raiškos neigiamuosiuose veiksmažodiniuose junginiuose“, Žmogus ir žodis, 2015, t. 17, nr. 1, p. 4–16, ISSN 1392-8600.
  • Institutional Affiliation: Lietuvos edukologijos universiteto Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedra.

Summary. The determination of syntactic potency (valency) of words and the choice of word forms in a word phrase or a sentence cause a lot of troubles for language codification. The norms of the object genitive and competing constructions are not always stable in contemporary usage. The article analyses the peculiarities of expression of the direct object (genitive-accusative ratio) and the general tendencies in the case of double government, i.e. when it is affected by the negative verb and the infinitive of the positive transitive verb. The accumulated data of contemporary usage and their analysis make it clear that the genitive case is firmly established in the actual usage; it is more commonly used than the accusative case (their quantitative usage ratio is 71% : 29%). Such a tendency of contemporary usage corresponds to the principles established in the works on standardization. The usage of the accusative case manifests itself when: a) the word used as an object of the infinitive of a transitive verb is at a greater distance from negation; b) the infinitive of a transitive verb and the case of a governed object or the case of a single object is not in its usual position (preposition in respect of the negative verb). The patterns of usage of the negative genitive and accusative and the variation of these cases in the so called intermediate position are determined by specific factors: a distance between the negative verb and the object case, a position of the word used as an object, grammatical and semantic relations between words, stylistic requirements.

Keywords: contemporary language usage, language norm, syntax, case government, direct object, genitive, accusative, negative verb, infinitive of the positive transitive verb.

 
Grįžti
Viršutinė Apatinė