Straipsnis Daugiafunkcinio miško vertinimas pajamų kapitalizavimo metodu

  • Bibliografinis aprašas: Stasys Mizaras1), Marius Kavaliauskas2), Gintautas Činga2), „Daugiafunkcinio miško vertinimas pajamų kapitalizavimo metodu“, @eitis (lt), 2021, t. 1 706, ISSN 2424-421X.
  • Ankstesnis leidimas: Stasys Mizaras1), Marius Kavaliauskas2), Gintautas Činga2), „Daugiafunkcinio miško vertinimas pajamų kapitalizavimo metodu“, žemės ūkio mokslai, 2013, t. 20, nr. 2, p. 100–110, ISSN 1392-0200.
  • Institucinė prieskyra: 1) Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Miškų institutas, 2) Aleksandro Stulginskio universitetas.

Santrauka. Pajamų kapitalizavimas yra vienas iš turto vertinimo metodų. Metodo taikymas miškų vertinimui yra specifiškas dėl ilgo miškų auginimo laikotarpio bei miškų daugiafunkciškumo. Ekonominio vertinimo tikslais tyrime taikyta tokia Lietuvos miško išteklių ir funkcijų klasifikacija: mediena, miško grybai, miško uogos, miško vaistiniai augalai, medžiojamieji gyvūnai, miško rekreacinės funkcijos, CO2 naudojimas, biologinės įvairovės išsaugojimas, vandenų apsauga, priešerozinės funkcijos, laukų apsauginės funkcijos, sanitarinės bei higieninės funkcijos. Lietuvos miškai pagal medieną įvertinti dviem metodais: miško įmonių grynųjų pajamų kapitalizavimo ir pagal Faustmano formulę. Pagal nemedieninius miško išteklius ir funkcijas miškai vertinti dviem etapais: 1) metinės naudos įvertinimas; 2) grynųjų pajamų apskaičiavimas ir kapitalizavimas. Žaliavinių nemedieninių miško išteklių naudojimo metinės pajamos įvertintos remiantis jų rinkos kainomis. Miško rekreacinių išteklių vertinimui taikytas kontingentinio vertinimo metodas. CO2 sunaudojimui vertinti – taršos leidimų kainos. Biologinės įvairovės išsaugojimo funkcijai – alternatyviųjų išlaidų metodas. Vandenų apsauginėms funkcijoms, priešerozinėms ir sanitarinėms bei higieninėms miško funkcijoms – išvengtų išlaidų bei produktyvumo pokyčių metodai. Nustatyta Lietuvos miškų kompleksinė vertė – 26,7 mlrd. Lt (medieną vertinant pagal Faustmano formulę). Miškų vertė pagal nemedieninius išteklius ir funkcijas sudarė 36,9 %.

Pagrindiniai žodžiai: miškas, ištekliai, funkcijos, pajamų kapitalizavimas.

 

Įvadas

Miško, kaip turto, vertei nustatyti gali būti taikomi šie Tarptautinio turto vertinimo standartų komiteto pripažinti ir LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatyti metodai:

  • palyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodas, kurio esmė yra palyginimas, t. y. rinkos vertė nustatoma palyginus analogiškų objektų faktinių sandorių kainas, kartu atsižvelgiant į nedidelius vertinamo turto bei jo analogo skirtumus;
  • atstatomosios vertės (kaštų) metodas, kurio pagrindas yra skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos fizinės būklės ir esamų eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas;
  • naudojimo pajamų vertės (pajamų kapitalizavimo) arba piniginių srautų diskonto metodas, kai turtas vertinamas ne kaip įvairaus turto suma, bet kaip verslo objektas, duodantis pelną. Metodo pagrindą sudaro būsimų pinigų srautų prognozės ir jų dabartinė vertė.

Paminėtų metodų taikymas Lietuvos miškų vertinimui yra problematiškas. Dėl mažos miškų rinkos ir informacijos apie sandorius trūkumo palyginamosios vertės metodas taikomas retai. Atstatomosios vertės metodas gali būti taikomas miško želdinių vertinimui, o vertinant vyresnius medynus pagal jų auginimo išlaidas prarandamas ryšys su medynų vartojamąja verte. Todėl diskontuotų grynųjų pinigų srautų skaičiavimas yra vienintelis būdas bandyti nustatyti tikrąją (teisingą) miško vertę (fair value).

 

Miškų ekonominio vertinimo pagrindus taikant grynųjų pajamų kapitalizavimo metodą sukūrė vokiečių miškininkas M. Faustmanas 1849 m., pasiūlęs miško žemės vertinimo formulę, pagal kurią nustatomos grynosios pajamos už medieną, kurių gali tikėtis žemės savininkas, savo sklype pradėjęs auginti mišką. Naudojant miško žemės vertinimo formulę diskonto metodu galima įvertinti įvairiu laikotarpiu ir pajamas, ir išlaidas. Tačiau šis plačiausiai taikomas miško ūkyje naudojimo pajamų kapitalizavimo metodas turi savų trūkumų ir ribotumų. Metodas remiasi prielaidomis (miško naudojimo ateityje apimtys, miško išteklių ateities kainos, miško išteklių naudojimo ateities išlaidos, diskonto norma), kurias pagrįsti sudėtinga. Šių veiksnių pasirinkimas daro didelį poveikį nustatomai miškų vertei. Analizuodami miškų vertinimo ir apskaitos sistemas J. N. Hogg ir H. A. Jöbst Žr. James N. Hogg, Hans A. Jöbstl, “International Interdependencies of the Forestry Accounting System and Their Effects on Business Management,”2005. teigia, kad pasaulyje sukurta daug metodų, siekiančių „pagauti“ miškų vertę ir jos pokyčius, tačiau tikslūs ir tinkami metodai lieka „nepagaunami“.

Būtina pažymėti, kad miškams būdingas didelis daugiafunkciškumas. Tenkindamas ekologines, ekonomines bei socialines reikmes, miškas teikia medieną ir kitus miško produktus, taip pat miškas, sudarydamas daugelio gyvūnijos ir augmenijos rūšių buveines, stabdydamas dirvos eroziją, absorbuodamas anglies dvideginį bei grynindamas orą, kaupdamas anglį biomasėje, kartu mažindamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį atmosferoje, saugodamas gruntinius ir paviršinius vandenis, suteikdamas galimybę žmonėms poilsiauti, yra esminis ekologinės pusiausvyros veiksnys Žr. Nacionalinė miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012–2020 metų programa, 2012. .

 

Esant tokiai didelei miško išteklių ir funkcijų įvairovei, jų ekonominis vertinimas yra labai sudėtingas. Dalis miško išteklių yra perkami bei parduodami – tai yra rinkos objektai. Kiti miško ištekliai ir funkcijos naudojami nemokamai. Lietuvoje tai būtų miško grybai, uogos, vaistiniai augalai, poilsiavimas miškuose, CO2 naudojimas, biologinės įvairovės apsauga, vandenų, oro bei dirvožemių apsauga.

Lietuvoje pirmą kartą 1973–1978 m. miškų kompleksinio vertinimo, apimančio medienos, nemedieninių miško išteklių, miško apsauginių ir rekreacinių funkcijų vertinimą, metodiką parengė Lietuvos žemės ūkio akademijos, Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos instituto ir Geografijos skyriaus, Lietuvos miškų ūkio mokslinio tyrimo instituto, Lietuvos miškotvarkos įmonės darbuotojai Žr. Vaclovas Mališauskas (sud.), Miško žemių ekonominis vertinimas, 1975. . Po nepriklausomybės atkūrimo (1990), iš esmės pasikeitus ekonominiams santykiams, atsirado miškų ekonominio vertinimo metodų, atsižvelgiančių į rinkos ekonomikos ypatumus, poreikis.

Šių tyrimų tikslas – įvertinti Lietuvos miškų daugiafunkciškumą miško naudojimo pajamų kapitalizavimo metodu. Tyrimo tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai:

  1. adaptuoti naudojimo pajamų kapitalizavimo metodą miškų vertinimui;
  2. parengti miško išteklių ir funkcijų klasifikaciją, tinkamą miškų ekonominiam vertinimui;
  3. pritaikyti atskirų miško išteklių ir funkcijų ekonominio vertinimo metodikas;
  4. atlikti Lietuvos daugiafunkcinių miškų ekonominį vertinimą.
 

Tyrimų metodai ir sąlygos

Pajamų kapitalizavimo metodas. Miškai, kapitalizuojant iš jų gaunamas grynąsias pajamas, vertinami pagal formulę:

\[ M_v=\frac {G_p}{p};\tag{1} \]
\( M_v \) – miškų vertė;​
\( G_p \) – vidutinės metinės grynosios pajamos iš miško ūkinės veiklos;​
\( p \) – palūkanų norma, vieneto dalimis.​

Miškų vertinimui pajamų kapitalizavimo metodu taikant Faustmano formulę, ją papildžius dabartinių medynų vertinimu, o būsimų medynų vertinimą pradedant nuo dabartinių medynų iškirtimo metų gauname:

\[ M_m=\frac {A_T}{(1+p)^{T-t}}+\frac {A_T-C\times (1+p)^T}{[(1+p)^T-1]\times (1+p)^{T-t}}-\frac {V}{p};\tag{2} \]
\( M_m \) – miško vertė pagal medieną;​
\( A_T \) – pajamų, gaunamų iškirtus T amžiaus medyną, vertė nenukirsto miško kainomis;​
\( T \) – kirtimo apyvarta (metais);​
\( C \) – miško atkūrimo (želdinimo, priežiūros ir kt.) išlaidos;​
\( V \) – metinės administracijos ir valdymo išlaidos;​
\( p \) – metinė palūkanų norma vieneto dalimis.​
 

Atlikus algebrinius 2-os formulės pertvarkymus, gauname:

\[ M_m=\frac {(A_T-C)\times (1+p)^t}{(1+p)^T-1}-\frac {V}{p}.\tag{3} \]

Šiose formulėse (2–3) į tarpinio naudojimo kirtimus neatsižvelgiama.

Išaiškinami reikalingi vertinimui rodikliai:

  1. medynų tūrio kirtimo amžiaus vertė nenukirsto miško kainomis (AT);
  2. miško atkūrimo išlaidos (C);
  3. miškų administravimo ir valdymo išlaidos (V).

Medynų tūrio kirtimo amžiaus (AT) vertė nenukirsto miško kainomis nustatoma remiantis valstybinėmis nenukirsto miško kainomis, brandžių medynų tūriais ir jų sortimentine struktūra. Miško atkūrimo išlaidos (C) nustatomos pagal jų normatyvinius duomenis Pvz., Riepšas, 2009; LR AM, 2010. arba pagal faktinius miško įmonių duomenis. Miško administravimo ir valdymo išlaidos (V) nustatomos remiantis miškų įmonių išlaidomis miško ūkinei veiklai.

 

Miškai pagal nemedieninius miško išteklius ir funkcijas vertinami taip:

  1. įvertinama metinė miško nauda pagal kiekvieną išteklių arba funkciją;
  2. apskaičiuojamos metinės grynosios pajamos pagal kiekvieną miško išteklių ir funkciją, metinę miško naudą (1 punktas) padauginant iš grynųjų pajamų koeficiento;
  3. metinės grynosios pajamos kapitalizuojamos. Miško vertė pagal kiekvieną išteklių ir funkciją apskaičiuojama kapitalizuojant metines grynąsias pajamas (2 punktas), t. y. jas dalinant iš palūkanų normos vieneto dalimis.

Taikant pajamų kapitalizavimo metodą reikia akcentuoti, kad pinigų srautai yra skaičiuojami begaliniam laikotarpiui ir tai yra didelis metodo taikymo apribojimas, nes visos prielaidos turi būti prognozuojamos begalinei ateičiai.

 

Diskonto normos parinkimas – neišspręsta ir diskutuojama ekonomikos mokslo problema. Ši diskonto norma lemia šiandieninės ir ateities miškų naudos vertę. Nulinė diskonto norma reiškia, kad šiandieninės ir ateities miškų naudos vertinamos vienodai. Šiuolaikinės darnaus miškų ūkio koncepcijos numato būtinybę suderinti dabartinių ir ateities kartų interesus. Visiškai netaikant diskontavimo pažeidžiami dabartiniai interesai, nes pinigų suma dabar yra vienodai vertinama su tokia pat pinigų suma po kelių dešimtmečių. Taikant aukštas diskonto normas pažeidžiami ateities interesai, nes pinigų sumos po kelių dešimtmečių tampa labai mažavertės. Taigi, miškininkystės ekonominės analizės atveju taikytinos socialinės diskonto normos. Rinkos diskonto normos reiškia privatų kontekstą, o socialinės diskonto normos turi remtis visuomeniniu kontekstu – priimdami visuomeninius sprendimus, jaučiame atsakomybę už dabartinę ir ateities kartas. Todėl norint įvertinti ateities kartų problemas socialinės diskonto normos turėtų būti žemesnės už rinkos normas ir, remiantis etinėmis paskatomis, neturėtų viršyti 1–3 % Žr. Remigijus Čiegis, Darnus ekonomikos vystymasis, 2008; Gamtos išteklių ir aplinkos ekonomika, 2009. .

 

Mažesnių nei kitose ūkio šakose diskonto normų taikymas miškininkystėje yra dažnas moksliniuose darbuose Žr. Мишель Роберт Вейл Уиллиамс, Рациональное использование лесных ресурсов, 1991; Colin Price, Time, Discounting and Value, 1993; W. David Klemperer, Forest Resource Economics and Finance, 1996; Cameron J. Hepburn, Phoebe Koundouri, “Recent Advances in Discounting: Implications for Forest Economic,” 2007; Vilis Brukas, Bo J. Thorsen, Finn Helles, Peter Tarp, “Discount Rate and Harvest Policy,” 2001; Clark S. Binkley, “The Sensitivity of the Value of Timberland Assets to Changes in the Discount Rate,” 2009; Evija Greğe-Staltmane, Henn Tuherm, “Importance of Discount Rate in Latvian Forest Valuation,” 2010. . Aukščiausios diskonto normos (>7 %) siūlomos taikyti greitai augančioms medžių rūšims (pvz., Pinus radiata). JAV taikoma 4–8 %, Skandinavijos šalyse 2–4 %, Vokietijoje – nulinė diskonto norma Žr. Vilis Brukas, Bo J. Thorsen, Finn Helles, Peter Tarp, “Discount Rate and Harvest Policy,” 2001. . Atlikę diskonto normą lemiančių veiksnių analizę Lietuvoje, V. Brukas ir kt. Žr. ten pat. siūlė Lietuvos valstybiniame miškų ūkyje taikyti iki 4 % diskonto normą. Europos komisijos metodiniuose dokumentuose Žr. Europos Komisija, „Ekonominės naudos analizės atlikimo metodinės gairės“, 2006. siūloma minimali socialinė diskonto norma – 3,5 %.

Yra teorijų, pagrindžiančių mažėjančią diskonto normą ilgėjant diskontavimo laikotarpiui Žr. Martin L. Weitzman, “Why the Far Distant Future Should Be Discounted at Its Lowest Possible Rate,” 1998. . Šis principas įgyvendintas Jungtinės Karalystės iždo Žaliojoje knygoje, kurioje siūlomos tokios socialinio diskonto normos: 0–30 metų – 3,5 %, 31–75 m. – 3,0 %, 76–125 m. – 2,5 %, 126–200 m. – 2,0 %, 201–300 m. – 1,5 % ir daugiau nei 300 m. – 1,0 %.

 

Siekiant nustatyti turto vertę, paremtą rinkos formuojamais rodikliais, reikalinga, kad iš turto gaunami pinigų srautai būtų diskontuojami dabartine rinkos apibrėžta norma (IAS-41). 23-asis verslo apskaitos standartas „Turto nuvertėjimas“ diskonto normai nustatyti siūlo įmonės ilgalaikių paskolų palūkanų normą ar ilgalaikių Vyriausybės vertybinių popierių diskonto normą, pakoreguotą atsižvelgiant į rizikos veiksnius, susijusius su įmone ir jos šaka. 2011 m. Lietuvos valstybės skolai esant 38504,7 mln. Lt buvo išmokėta palūkanų 1 833 mln. Lt arba 4,8 %. Vertinant miškus priimtiniausia būtų taikyti 3–4 % diskonto normą.

Miško išteklių ir funkcijų klasifikavimas. Miškas yra daugiafunkcinis gamtos darinys, kurio prigimtinės funkcijos (teikti medieną, grybus, uogas, vaistažoles, galimybę poilsiauti, laukų, dirvų, vandenų apsaugą, gyvenamąją terpę augalams ir gyvūnams, gryninti gyvenviečių orą ir pan.) tampa ištekliais, kai tos funkcijos įgauna visuomeninę vertę, t. y. visuomenė pradeda sąmoningai jomis naudotis Žr. Victor Dieterich, Forstwirtschaftspolitik: eine Einführung, 1953; Romualdas Deltuvas, „Miškonaudos teoriniai pagrindai“, 2008. . Todėl sąvokos „funkcijos“ ir „ištekliai“ gali būti taikomos tiems patiems reiškiniams apibūdinti, tik skirtingu aspektu.

Ekonominio vertinimo tikslams siūloma tokia Lietuvos miško išteklių ir funkcijų klasifikacija: mediena, miško grybai, miško uogos, miško vaistiniai augalai, medžiojamieji gyvūnai, miško rekreacinės funkcijos, CO2 naudojimas, biologinės įvairovės išsaugojimas, vandenų apsauga, priešerozinės funkcijos, laukų apsauginės funkcijos, sanitarinės bei higieninės funkcijos.

 

Lietuvos miškai pagal savo išteklius ir funkcijas yra skirtingi. Didžiausią Lietuvos miškų dalį (71,4 %) sudaro ūkiniai miškai, kurių pagrindinė funkcija pagal Miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvus (2001) yra nepertraukiamai tiekti šalies ūkio ir gyventojų reikmėms medieną, laikantis aplinkosaugos reikalavimų ir nenualinant miškų valyti orą, palaikyti gruntinio vandens lygį.

Specialiai miško grybams, uogoms, vaistiniams augalams, medžioklei išskirtų miškų nėra. Šiek tiek specializuota medžioklė. Šių išteklių, kurie gali būti beveik visuose miškuose, naudojimas yra aktualus visuomenei.

Rekreacinių miškų Lietuvoje yra 64,9 tūkst. ha (3,0 %). Tai miško parkai, kurortų miškai, miestų miškai, rekreaciniai miško sklypai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai. Rekreaciniuose miškuose poilsiautojų ir kitų lankytojų srautai yra intensyviausi. Rekreacinę funkciją atlieka ir dalis kitų miškų.

Biologinės įvairovės išsaugojimui daugiausia skirti rezervatų ir draustinių miškai. Jų Lietuvoje yra 280,8 tūkst. ha (12,9 %). Rezervatų ir draustinių miškai atlieka kompleksą funkcijų (saugomų augalų, gyvūnų, kraštovaizdžio ir pan. apsauga). Biologinės įvairovės apsaugai dar skirti „Natūra 2000“ teritorijų miškai, kertinės miško buveinės, biržėse paliekami biologinės įvairovės medžiai.

Vandens telkinių apsaugos zonų miškų Lietuvoje yra 145,5 tūkst. ha (6,7 %). Gruntinį vandens lygį palaiko ir CO2 naudoja visi miškai.

 

Lietuvoje dar išskiriami laukų apsauginiai, priešeroziniai, kelių apsauginiai miškai. Miestų bei gamyklų sanitarinių zonų miškai atlieka sanitarines bei higienines funkcijas. Tačiau šių miškų plotai nėra dideli. Laukų apsauginių miškų Lietuvoje išskirta 22,2 tūkst. ha (1,0 %), miestų ir gamyklų sanitarinių zonų miškų – 15,0 tūkst. ha (0,7 %), kelių apsauginių – 2,5 tūkst. ha (0,1 %). Be to, diskutuotinas kai kurių miško funkcijų visuomeninis poveikis. Teigiama Žr. Stasys Karazija, Valdas Vaičiūnas, Ekologinis miškų vaidmuo, 2000. , kad miškų laukų apsauginės reikšmės, pasireiškiančios mikroklimato gerinimu bei laukų derlingumo didinimu, aktualumas Lietuvos sąlygomis abejotinas. Turimi duomenys rodo netgi neigiamą įtaką kai kurioms lauko kultūroms.

Miško išteklių ir funkcijų naudos ekonominio vertinimo metodai. Vienas iš svarbiausių miškų ekonominio vertinimo pajamų kapitalizavimo metodų etapų yra gaunamos iš miško naudos (pajamų) įvertinimas. Tyrime taikyti literatūroje skelbti miško išteklių bei funkcijų vertinimo metodai.

Miškų naudos vertinimo metodai skirstomi į dvi grupes:

  1. kai miškų teikiama nauda yra rinkos objektas;
  2. kai teikiama nauda nėra tokiu objektu.

Rinkos kainos taikomos vertinant rinkoje dalyvaujančius miško produktus ir paslaugas. Nedalyvaujančios rinkoje miškų naudos vertinimui taikomi kontingentinis, kelionės išlaidų, hedoninio įkainojimo, gamybos funkcijų bei išlaidų metodai Žr. Maurizio Merlo, Lelia Croitoru, “Concepts and Methodology: A First Attempt Towards Quantification,” 2005. .

 

Rekreacinės miško funkcijos vertinimo taikant kontingentinį metodą esmė yra hipotetinės rinkos rekreacijai nustatymas, kai vartotojo klausiama, kiek jis sutiktų mokėti už poilsiavimą miške. Rekreacinės miško funkcijos vertinimo tvarka kontingentinio vertinimo metodu yra tokia: nustatoma, kokias paslaugas vertina jas naudojantys gyventojai; nustatomas apklausos atrankos dydis; parengiama apklausos metodika, atliekamos bandomosios apklausos, sudaromas klausimynas; atliekama apklausa; nustatomas vidutinis poilsiavimo dienos vertinimas; nustatomas bendras poilsiautojų skaičius; apskaičiuojama vertinamų miškų rekreacinės funkcijos metinė vertė.

Anglies dvideginio sunaudojimo vertinimo kriterijus yra anglies kiekio, sukaupiamo miškuose per metus, vertė. Nustatyta Žr. Leonardas Kairiūkštis (sud.), Miškininkystė, 1979. , kad 1 g augalų sausos substancijos pagaminti reikia 0,5 g anglies, o tai atitinka 1,83 g CO2. Anglies dvideginio sunaudojimo metinė vertė nustatoma taip:

\[ V_{CO_2}=Z\times k_s\times 1{,}83\times K_{CO_2};\tag{4} \]
\( V_{CO_2} \) – anglies dvideginio sunaudojimo metinė vertė Lt;
\( Z \) – medynų tūrio prieaugis m3;
\( k_s \) – medienos perskaičiavimo į sausą biomasę koeficientai m3/t;
\( K_{CO_2} \) – anglies dvideginio kaina Lt/t.​
 

Miškų biologinės įvairovės išsaugojimo funkcija vertinta alternatyvių išlaidų metodu. Alternatyvias išlaidas sudaro prarasta nauda, palyginus pasirinktąją išteklių naudojimo alternatyvą su atmestąja Žr. Bronius Martinkus, Vytautas Žilinskas, Ekonomikos pagrindai, 1997. . Tai kirtimų vertės sumažėjimas dėl saugomų teritorijų išskyrimo.

Vandenų apsauginės funkcijos susideda iš švaraus vandens nuotėkio suformavimo, vandens nuotėkio padidinimo, paviršinio nuotėkio pervedimo į gruntinius vandenis. Švaraus vandens nuotėkio suformavimo apsaugant vandenis nuo užteršimo vertinimo etapai:

  1. miškai skirstomi į smėlio lygumas, kitas lygumas, kalvotas žemes;
  2. pagal vandenų atskiedimo nuotėkiu iš miškų normatyvus Žr. Gediminas Pauliukevičius, „Lietuvos TSR miškų apsauginių funkcijų ekonominė reikšmė“, 1974; „Miško apsauginių funkcijų vertinimo skalės sudarymas“, 1975. apskaičiuojamas vandenų atskiedimas;
  3. nustatoma nutekamųjų vandenų biologinio išvalymo kaina;
  4. įvertinama vandenų atskiedimo miško funkcija (2 punktas × 3 punktas).
 

Vandens nuotėkio padidinimas vertintas pagal vandens nuotėkio padidėjimą miškingose teritorijose ir vandens kainą. Paviršinio nuotėkio pervedimas į gruntinį vertintas priemolio ir molio dirvožemiuose augančiuose miškuose pagal paviršinio nuotėkio pervedimą į gruntinius vandenis per metus ir vandens kainą. Priešerozinė funkcija vertinta pagal miškų sulaikomų išplaunamų iš dirvožemio cheminių medžiagų kiekius ir trąšų kainas. Sanitarinės bei higieninės miško funkcijos – tai deguonies išskyrimas, dulkių sugėrimas, fitoncidų išskyrimas. Šiuo metu teigiama Žr. „Apie atmosferos deguonį“, 2012. , kad medis ar kuris nors kitas žalias augalas, gyvendamas išskiria tiek deguonies, kiek vėliau supūdamas, sudegdamas ar kitu būdu suskaidomas sunaudoja. Todėl ši funkcija ekonomiškai nevertintina. Medžiai, turėdami didelį lapų paviršiaus plotą, tarsi filtrai surenka iš oro aerozolius ir dulkes. Nustatyta, kad 1 ha eglyno per metus sulaiko 30, pušyno – 35, bukyno – 68 tonas dulkių Žr. Leonardas Kairiūkštis (sud.), Miškininkystė, 1979. . Dulkių sulaikymo miškų funkcija vertinta pagal dulkių valymo taikant specialią techniką išlaidas.

Bendra (kompleksinė) miškų vertė nustatyta sumuojant vertes pagal atskirus išteklius ir funkcijas.

 

Rezultatai ir jų aptarimas

Lietuvos miško išteklių ir funkcijų ekonominis vertinimas

Įvertinti Lietuvos miškus prognozuojant juose gaunamas pajamas ir daromas išlaidas ateityje šiuo metu problematiška dėl normatyvinių duomenų trūkumo. Tinkamiausia tokiam vertinimui yra medynų tūrio naudojimo prognozavimo normatyvinė bazė, tačiau pagrįstų duomenų apie miško auginimo pinigines išlaidas bei nemedieninių miško išteklių ir funkcijų vertinimo normatyvus trūksta arba duomenys nėra tikslūs. Todėl buvo atlikti preliminarūs Lietuvos miškų daugiafunkcinio naudojimo vertinimai taikant supaprastintus pajamų kapitalizavimo metodus bei esamą įvairių šaltinių informaciją apie miškų naudojimo apimtis, pajamas ir išlaidas bei darant įvairias prielaidas.

Mediena. Miškus pagal medieną galima vertinti kapitalizuojant miško įmonių grynąsias pajamas ir naudojant modifikuotą Faustmano formulę (3 formulė). Pateikiame abiejų variantų vertinimo duomenis.

Miško įmonių grynosios pajamos apskaičiuotos pagal Ūkio ministerijos taikomą metodiką – grynojo pelno, turto ir žaliavų mokesčių sumą. 2011 m. miškų urėdijų grynasis pelnas buvo 28,3 mln. Lt, turto mokestis – 6,0 mln. Lt, o žaliavų mokestis – 75,0 mln. Lt. Iš viso grynosios pajamos sudarė 109,3 mln. Lt, arba 20,0 % miškų urėdijų pardavimų pajamų dalį (545,5 mln. Lt).

 

Paskutinio dešimtmečio (2002–2011) grynųjų pajamų metinis vidurkis siekė 81,2 mln. Lt (kasmetinės grynosios pajamos apskaičiuotos 20 % nuo metinių pardavimų sumų). Papildomai miškų urėdijos turi išlaidų viešosioms paslaugoms užtikrinti. 2002–2011 m. jos sudarė vidutiniškai 23,4 mln. Lt per metus (GMU, 2011). Taigi bendra metinė grynųjų pajamų suma būtų 104,6 mln. Lt, arba 26,2 % pardavimų pajamų. Kapitalizavus šias grynąsias pajamas (104,6 mln. Lt) pagal 3 % diskonto normą, gautas miškų urėdijų miškų įvertinimas – 3486,7 mln. Lt. Ekstrapoliavus šią sumą visiems Lietuvos miškams, gauta jų vertė pagal medieną – 7029,2 mln. Lt.

Prielaidos:

  1. visos miškų urėdijų grynosios pajamos priskiriamos medienos naudojimui;
  2. nevalstybiniams miškams taikomi miškų urėdijų grynųjų pajamų rodikliai.

Taikant modifikuotą Faustmano formulę miškus vertinti pagal medieną galima:

  1. pagal miško sklypų duomenis;
  2. pagal medynų plotų pasiskirstymo amžiaus klasėmis lenteles;
  3. pagal vidutinius Lietuvos medynų duomenis. Čia pateikiamas vertinimas pagal labiausiai supaprastintą 3 variantą. Neatsižvelgiama į ugdymo kirtimų pajamas ir išlaidas. IV grupės medynų vertinimas pagal modifikuotą Faustmano formulę (4) pateiktas 1 lentelėje.
 
1 lentelė. Lietuvos miškų (IV grupė) vertinimas pagal medieną / Table 1. Evaluation of Lithuanian forests according to wood
Medynai
Stands
Brandžių P, U – 100 metų / years; Ą – 120; E – 70; B, J – 60; D – 40; Bt – 30. medynų vertė Nenukirsto miško 2012-12-13 kainomis / According to stumpage prices of 13.12.2012. Lt/ha (AT)
Evaluation of mature stands
Miško atkūrimo išlaidos Žr. Riepšas, Laurinavičius, 2009. Lt/ha (C)
Costs of reforestation
Vidutinis medynų amžius (t)
Age
Medynų vertė Administracinės-valdymo metinės išlaidos / Administrative-management annual costs – LTL 35/ha, palūkanų norma
– 3 % / Interest rate – 3%.
Lt/ha (M)
Value of stands
Pušynai / Pine31.6094.281659.078
Eglynai / Spruce28.6744.0884512.273
Ąžuolynai / Oak72.2817.0557014.153
Uosynai / Ash19.3641.351655.586
Beržynai / Birch18.2261.5794511.702
Juodalksnynai / Black alder13.3141.251427.367
Drebulynai / Aspen5.763-437.914
Baltalksnynai / Grey alder2.120-322.658

Analogiškai nustačius II ir III grupių medynų hektaro vertinimus ir taikant Lietuvos medynų pasiskirstymą pagal grupes ir vyraujančias medžių rūšis (2011-01-01), apskaičiuota Lietuvos miškų vertė pagal medieną 17 248,7 mln. Lt, iš jų II gr. 349,9 mln. Lt, III gr. – 2 348,4 ir IV gr. 14 550,4 mln. Lt.

 

Nemedieninių miško išteklių ir funkcijų metinės naudos vertinimas

Nemedieniniai miško ištekliai ir funkcijos vertinti dviem etapais:

  1. metinės naudos įvertinimas;
  2. grynųjų pajamų apskaičiavimas ir kapitalizavimas.

Miško grybai. Metinis eksploatacinis grybų derlius visuose Lietuvos miškuose sudaro 24,1 tūkst. t. Gyventojams surenkant 30–40 % eksploatacinio grybų derliaus grybų paruošos Lietuvos miškuose galėtų sudaryti apie 8 500 t kasmet Žr. Andrius Kuliešis, Algirdas Rutkauskas, „Miškotvarka – daugiatikslio miško naudojimo kontekste. Aplinkos vertybių integracija į Lietuvos miško ūkį. Danijos karališkasis veterinarijos ir žemės ūkio universitetas“, 2000. . Grybų eksporto kaina 2001–2010 m. buvo vidutiniškai 15,7 Lt/kg Žr. Lietuvos miškų ūkio statistika, 2011. . Visų surenkamų grybų kaina siektų 133,5 mln. Lt.

Miško uogos. Metiniai eksploataciniai miško uogų ištekliai visuose Lietuvos miškuose sudaro 4 948 t Žr. Andrius Kuliešis, Algirdas Rutkauskas, „Miškotvarka – daugiatikslio miško naudojimo kontekste. Aplinkos vertybių integracija į Lietuvos miško ūkį. Danijos karališkasis veterinarijos ir žemės ūkio universitetas“, 2000. . 2001–2010 m. kasmet buvo superkama vidutiniškai 1 155 t uogų Žr. Lietuvos miškų ūkio statistika, 2005; 2011. . Darant prielaidą, kad dar tiek pat miško uogų gyventojai surenka savo reikmėms, metinis miško uogų naudojimas būtų 2 310 t. Miško uogų eksporto vidutinė kaina 2001–2010 m. buvo 12,6 Lt/kg Žr. Lietuvos miškų ūkio statistika, 2011. . Visų (2 310 t) miško uogų kaina – 29,1 mln. Lt.

 

Vaistiniai augalai. Miško vaistinės žaliavos metiniai eksploataciniai ištekliai Lietuvos miškuose – 3 052 t Žr. Andrius Kuliešis, Algirdas Rutkauskas, „Miškotvarka – daugiatikslio miško naudojimo kontekste. Aplinkos vertybių integracija į Lietuvos miško ūkį. Danijos karališkasis veterinarijos ir žemės ūkio universitetas“, 2000. . 2001–2010 m. kasmet buvo superkama 21,6 t žaliavos Žr. Lietuvos miškų ūkio statistika, 2006; 2011. . Darant prielaidą, kad dar tiek pat miško vaistinės žaliavos gyventojai surenka savo reikmėms, metinis šios žaliavos naudojimas būtų 53,2 t. Taikant vidutinę vaistažolių supirkimo kainą 24 Lt/kg Žr. Petrošiūtė, 2010. , jų kaina būtų 1,3 mln. Lt.

Medžiojamieji gyvūnai. 2001–2010 m. vidutiniškai kasmet buvo sumedžiojama: briedžių – 196, elnių – 941, stirnų – 15 908, šernų – 21 328, kiškių – 6 249, lapių – 15 346, bebrų – 9 993 Žr. Lietuvos miškų ūkio statistika, 2002–2011. . Pagal medžioklės kainoraštį užsienio medžiotojams (2000-01-26) žvėrių sumedžiojimo kainos buvo: briedis – 1 756–6 783 Lt, elnias – 794–13 835 Lt, stirna – 107–3 433 Lt, šernas – 883–2 719 Lt, bebras – 266 Lt, kiškis – 35 Lt, vilkas – 1 760 Lt, mangutas – 207 Lt, kiaunė, lapė – 173 Lt. Briedžių, elnių, stirnų kainos skiriasi, priklausomai nuo ragų svorio, o šernų – nuo ilčių ilgio. Skaičiavimams imtas kainų intervalo vidurkis. Sumedžiotų žvėrių įvertinimas buvo 88,7 mln. Lt.