Straipsnis Daugiafunkcinio miško vertinimas pajamų kapitalizavimo metodu

Poilsiavimas miškuose. Poilsiavimui miškuose įvertinti buvo taikytas kontingentinis metodas. Vertinimo pagrindas yra tiriamos populiacijos apklausa Žr. Rimantas Tidikis, Socialinių mokslų tyrimų metodologija, 2003; Kęstutis Kardelis, Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai, 2007. . Apklausos anketa buvo paruošta remiantis mokslinėje literatūroje aprašytais anketinės apklausos bendraisiais sudarymo reikalavimais ir pasiūlymais. Lietuvos gyventojų apklausai atlikti buvo užsakytos viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ paslaugos. Tyrimas atliktas 2012 m. kovo 27–31 d. Omnibus metodu. Ši apklausa – tai standartizuotas betarpiškas interviu naudojant klausimyną. Tyrimo lokacija buvo visa šalies teritorija – 75 atrankos taškai, kurie reprezentavo visus šalies regionus. Tyrime buvo apklausti 1 007 nuo 18 iki 75 metų amžiaus respondentai. Tyrime naudotas daugiapakopės stratifikuotos tikimybinės atrankos metodas. Šis atrankos metodas užtikrino duomenų reprezentatyvumą, t. y. kiekvienas šalies namų ūkis turėjo vienodas galimybes būti apklaustu ir atrankinė visuma pagal tikslinius kriterijus atitiko generalinę visumą.

Pagal gyventojų apklausos duomenis metinis poilsiavimo dienų skaičius Lietuvos miškuose siekia 33,4 mln. dienų. Mokestį už lankymąsi miške sutiktų mokėti 12 % lankytojų. Darant prielaidą, kad poilsiavimo diena vertintina pagal sutinkančių mokėti duomenis (vidutiniškai už dieną – 3,53 Lt), metinis įvertinimas būtų 117,9 mln. Lt.

 

Anglies dvideginio naudojimas. Pagal Lietuvos nacionalinės miškų inventorizacijos medynų plotų ir tūrio prieaugio 2009 m. duomenis buvo apskaičiuota, kad Lietuvos miškai kasmet sunaudoja vidutiniškai 12,7 mln. t CO2. CO2 sunaudojimo kaina buvo nustatyta naudojant prekybos CO2 taršos leidimais duomenis. 2012 m. vidutinė CO2 taršos leidimų rinkos kaina buvo 24,5 Lt/t. Metinė CO2 sunaudojimo vertė – 311,2 mln. Lt.

Biologinės įvairovės išsaugojimas. Lietuvos rezervatų ir draustinių miškų funkcijos įvertintos alternatyvių išlaidų metodu pagal miško naudojimo pajamų netekimus. Įvertintas I, II ir III miškų grupių metinių pagrindinių kirtimų sumažėjimas, palyginti su alternatyva, jei šie miškai būtų ūkiniai: I gr. – 16,1 mln. Lt, II gr. – 179,5 mln. Lt ir III gr. – 60,0 mln. Lt. I gr. miškai yra rezervatiniai, II gr. draustiniai sudaro 64,2 %, III gr. – 25,6 %. Metinių kirtimų vertės sumažėjimas, tenkantis rezervatiniams ir draustinių miškams – 146,7 mln. Lt (16,1 + 179,5 × 0,642 + 60,0 × 0,256).

Lietuvoje išskirta 453,2 tūkst. ha „Natura 2000“ teritorijų, iš jų paukščių apsaugai svarbios teritorijos – 334,5 tūkst. ha, buveinių apsaugai svarbios teritorijos – 118,7 tūkst. ha. Buvo vertinti Žr. Jonas Grigaliūnas, Miško ūkinės veiklos įtaka ir ypatumai saugomų paukščių populiacijoms VĮ Ukmergės miškų urėdijoje, 2005. nuostoliai dėl biosferos poligonų išskyrimo Taujėnų–Užulėnio biosferos poligone (plotas – 22 531 ha), kur išskirtos 37 paukščių veisimosi vietos, užimančios 281,3 ha plotą. Brandžių medynų vertė sudarė 6,9 mln. Lt. Brandūs medynai iškertami per 10 metų, tad vieneriems metams tenka 0,7 mln. Lt nuostolių. Ekstrapoliavus šiuos duomenis visoms „Natura 2000“ teritorijoms (453,2 tūkst. ha), metiniai nuostoliai sudarytų 14,1 mln. Lt.

 

Kertinių buveinių išskyrimo medienos nuostoliai įvertinti Kėdainių miškų urėdijoje Žr. Generalinė miškų urėdija, „Biologinės įvairovės išsaugojimas“, 2005. . Kertinėse ir potencialiose kertinėse miško buveinėse (1 174 ha) brandžių medynų vertė – 17,8 mln. Lt. Vieneriems metams tektų 1,8 mln. Lt. Ekstrapoliavus šiuos duomenis visoms Lietuvos kertinėms buveinėms (26 456 ha), metiniai pajamų nuostoliai sudarytų 40,6 mln. Lt.

Plynų kirtimų biržėse kasmet paliekama apie 100 tūkst. m3 biologinės įvairovės medžių. Jų vertė – 9,6 mln. Lt. Bendri pajamų nuostoliai dėl biologinės įvairovės apsaugos miškuose – (146,7 + 14,1 + 40,6 + 9,6) 211,0 mln. Lt.

Vandenų apsauginės funkcijos. Vandens nuotėkio padidinimas. Vidutiniškai 1 ha miškų Pietryčių smėlėtoje lygumoje padidina nuotėkį 200–300 m3, kalvotame landšafte – 130–200 m3, o moreninėse lygumose – 70–100 m3 Žr. Gediminas Pauliukevičius, „Miško apsauginių funkcijų vertinimo skalės sudarymas“, 1975. .

Taikant vidutinį nuotėkio padidėjimą 185 m3/ha dėl 2,1 mln. ha miškų jis kasmet padidėtų 388,5 mln. m3. Esant vieno kubinio metro vandens kainai – 0,007 Lt (Mokesčio už vandens išteklius įstatymas) šios funkcijos metinis įvertinimas būtų 2,7 mln. Lt.

 

Vandens apsauga nuo užteršimo kenksmingomis medžiagomis. Metinis mažai mineralizuoto vandens nuotėkis, patenkantis iš miškų, priemolingose lygumose atskiedžia apytikriai 22 m3, kalvotose žemėse – 29 m3 ir smėlio lygumose – apie 30 m3 gruntinio vandens Žr. Gediminas Pauliukevičius, „Miško apsauginių funkcijų vertinimo skalės sudarymas“, 1975. . Visiškas biologinis 1 m3 nutekamųjų vandenų išvalymas kainuoja 3,51 Lt/m3 (UAB „Giraitės vandenys“, 2011 m. tarifas). Priimant, kad 1 ha miško vidutiniškai atskiedžia 26 m3 vandens, šios miškų funkcijos vertė Lietuvoje būtų 191,6 mln. Lt.

Paviršinio nuotėkio pervedimas į gruntinį. Priemolio ir molio dirvožemiuose augantys miškai padidina gruntinį vandens nuotėkį 545 m3/ha per metus Žr. Stasys Karazija, Valdas Vaičiūnas, Ekologinis miškų vaidmuo, 2000. . Lietuvoje priemolio ir molio dirvožemių miškai sudaro 24,4 % Žr. Jonas Kenstavičius, Algirdas Brukas, Lietuvos TSR miškų tvarkymo augimviečių pagrindu rezultatas ir rekomendacijos jam tobulinti, 1984. . Esant požeminio vandens kubinio metro kainai 0,06 Lt, viso nuotėkio vertė būtų 16,8 mln. Lt.

Bendra miškų vandenų apsauginių funkcijų metinė vertė – 211,1 mln. Lt (2,7 + 191,6 + 16,8).

Priešerozinė funkcija. Kalvotose žemėse (vidutinių nuolydžių 8–12 %) kasmet nuplaunama apie 3,4–4 t/ha dirvožemio. Šiame dirvožemio kiekyje yra sukaupta cheminių medžiagų: apie 8 kg azoto, 36 kg kalio, 11 kg fosforo, 25 kg kalcio Žr. Gediminas Pauliukevičius, „Lietuvos TSR miškų apsauginių funkcijų ekonominė reikšmė“, 1974. . Darant prielaidą, kad priešeroziniuose miškuose (24,7 tūkst. ha) dirvožemis nenuplaunamas, maistinių medžiagų išsaugojimas būtų: N – 198 t, K – 889 t, P – 271 t, Ca – 618 t. Jų vertė trąšų kainomis – 2,5 mln. Lt.

 

Sanitarinės bei higieninės funkcijos. Pradiniai duomenys: 1 ha miško per vegetacijos laikotarpį sugeria vidutiniškai 44 t dulkių. Dulkių susiurbimo įrengimo (skruberio) kaina – 100 tūkst. Lt, eksploatacinės išlaidos 50 %, amortizacijos laikotarpis – 5 metai, našumas – 1 t dulkių per dieną. Metinės išlaidos 1 ha miško pakeitimui – 3 617 Lt. Miestų miškų Lietuvoje yra 13 070 ha. Jų dulkių sugėrimo funkcijos metinė vertė – 47,3 mln. Lt (3 617 Lt/ha × 13 070 ha).

Miškų vertinimas pagal nemedieninius miško išteklius. Miškai pagal nemedieninius išteklius ir funkcijas įvertinti jų metinės naudos vertinime išskiriant grynąsias pajamas ir jas kapitalizuojant. Taikyta grynųjų pajamų norma 26,2 % (2002–2011 m. miškų urėdijų vidurkis) ir 3 % palūkanų norma (2 lentelė).

 
2 lentelė. Nemedieninių miško išteklių ir funkcijų vertinimas mln. Lt / Table 2. Evaluation of non-wood products and functions, LTL mln.
Miško ištekliai ir funkcijos
Forest resources and functions
Metinės naudos vertė
Annual value
Grynosios pajamas
Net income
Kapitalizuota vertė
Capitalization value
Miško grybai / Mushrooms133,535,01 166,7
Miško uogos / Berries29,17,6253,3
Vaistinė žaliava / Herbs1,30,310,0
Medžiojami gyvūnai / Hunting88,723,2773,3
Rekreacija / Recreation117,930,91 030,0
CO2 naudojimas / Carbon sequestration311,281,52 716,7
Biologinės įvairovės išsaugojimas / Biodiversity conservation211,055,31 843,3
Vandenų apsauginės funkcijos / Water protection functions211,155,31 843,3
Priešerozinė funkcija / Soil protection2,50,723,3
Sanitarinės-higieninės funkcijos / Sanitary-hygienic functions47,312,4413,3
Iš viso / Total1 153,61302,210 073,2
 

Kompleksinė ekonominė vertė. Pagal pateiktą metodiką apskaičiuota Lietuvos miškų ekonominė vertė – 27 321,9 mln. Lt (3 lentelė).

3 lentelė. Lietuvos miškų bendroji ekonominė vertė / Table 3. Total economic value of Lithuanian forests
Miško ištekliai ir funkcijos
Forest resources and functions
Vertė / Value
mln. Lt%
Mediena / Wood17 248,763,1
Miško grybai / Mushrooms1 166,74,3
Miško uogos / Berries253,30,9
Vaistinė žaliava / Herbs10,00,0
Medžiojamieji gyvūnai / Hunting773,32,8
Poilsiavimas miškuose / Recreation1 030,03,8
CO2 naudojimas / Carbon sequestration2 716,79,9
Biologinės įvairovės išsaugojimas / Biodiversity conservation1 843,36,8
Vandenų apsauginės funkcijos / Water protection functions1 843,36,8
Priešerozinė funkcija / Soil protection23,30,1
Sanitarinės-higieninės funkcijos / Sanitary-hygienic functions413,31,5
Iš viso / Total26 655,2100,0
 

Skaičiavimų rezultatai patvirtino, kad miškų vertinimas labai priklauso nuo vertinimams taikomų metodų bei pradinių duomenų. Taikant skirtingus metodus miškams vertinti pagal medieną rezultatas skyrėsi 2,5 karto. Darbų, kuriuose buvo vertinami Lietuvos miškai, apžvalga parodė, kad nustatytos miškų vertės irgi dažnai skiriasi. Ūkio ministerija, skaičiuodama miškų urėdijų turto grąžą, miškus vertino 3,1 mlrd. Lt. Aleksandro Stulginskio universiteto tyrime Žr. Romualdas Deltuvas (sud.), Valstybinės reikšmės miškų vertinimo metodikos parengimas ir jos pritaikymas bei turto grąžos iš miško vertinimo rekomendacijos ES šalių patirties kontekste, 2011. taikant Faustmano formulę su 3 % diskonto norma valstybinių miškų vertė siekė 12,4 mlrd. Lt. Pagal valstybinių miškų apskaitos duomenis (2012-01-01) valstybiniai miškai įvertinti 7,6 mlrd. Lt, o visi – 15,1 mlrd. Lt. Vertinimo metodo įtaka rezultatams galėtų būti atskiro tyrimo objektas.

Didelius vertinimo skirtumus lemia diskonto norma. Minėtame ASU tyrime, priklausomai nuo diskonto normos, valstybinių miškų vertė kito nuo 5,3 mlrd. Lt (diskonto norma 6,5 %) iki 30,6 mlrd. Lt (diskonto norma 1 %).

Plėtojant Lietuvos miškų ekonominį vertinimą reikėtų vertinimo metodikas ir normatyvus įteisinti atitinkamuose teisės aktuose (standartuose, nurodymuose ar pan.). Tokį požiūrį yra išsakę J. T. Bishop Žr. Joshua T. Bishop, “The Economics of Non-Timber Forest Benefits: An Overview,” 1998. , P. K. Turner, J. Paavola, P. Cooper, S. Farber, V. Jessamy, S. Georgiou Žr. R. Kerry Turner, Jouni Paavola, Philip Cooper, Stephen Farber, Valma Jessamy, Stavros Georgiou, “Valuing Nature: Lessons Learned and Future Research Directions,” 2003. , siūlydami priimti sprendimus politiniu lygmeniu, kurie aiškiai apibrėžtų miškų vertės nustatymo pozicijas. Lietuvoje galima rasti miškų ekonominio vertinimo reglamentuojančių teisės aktų sudarymo patirties (miškų vertinimas žemės reformos metu, nenukirsto miško kainų nustatymas, kompensacijos už ūkinės veiklos ribojimus miškuose bei keičiant tikslinę miško žemių paskirtį). Dabar aktualus yra miškų vertinimas, kaip įmonių turtas, miškų pirkimo bei pardavimo sandoriuose, komercionalizuojant nemokamai naudojamus miško išteklius ir funkcijas, miško ūkio ekonominėje analizėje.

 

Išvados ir siūlymai

1.Universalaus, visuotinai pripažinto miškų išteklių ir funkcijų ekonominio vertinimo metodo nėra.

2. Miškų ekonominio vertinimo metodai skirstomi į dvi grupes:

a)
kai miškų teikiama nauda yra rinkos objektas;
b)
kai teikiama nauda nėra toks objektas.

Vertinant rinkoje dalyvaujančius miškų produktus ir paslaugas taikomos jų rinkos kainos. Nedalyvaujančių rinkoje miškų naudos vertinimui taikomi kontingentinis, kelionės išlaidų, hedoninio įkainojimo, gamybos funkcijų bei išlaidomis grindžiami metodai.

3. Ekonominio vertinimo tikslams siūloma tokia Lietuvos miško išteklių ir funkcijų klasifikacija: mediena, miško grybai, miško uogos, miško vaistiniai augalai, medžiojamieji gyvūnai, miško rekreacinės funkcijos, CO2 naudojimas, biologinės įvairovės išsaugojimas, vandenų apsauga, priešerozinės funkcijos, laukų apsauginės funkcijos, sanitarinės bei higieninės funkcijos.

 

4. Žaliavinių miško išteklių naudojimo pajamas siūloma apskaičiuoti remiantis jų produktų rinkos kainomis. Miško rekreacinių išteklių vertinimui siūloma taikyti kontingentinio vertinimo metodą. CO2 sunaudojimui vertinti – taršos leidimų kainas. Biologinės įvairovės išsaugojimo funkcijai – alternatyvių išlaidų metodą. Vandenų apsauginėms funkcijoms, priešerozinėms ir sanitarinėms bei higieninėms miško funkcijoms – išvengtų išlaidų bei produktyvumo pokyčių metodus.

5. Nustatytas didelis miškų įvertinimo pagal medieną skirtumas taikant faktinius miško įmonių grynųjų pajamų rodiklius ir vertinant pagal Faustmano formulę.

6. Pagal taikytus vertinimo metodus ir turimą informaciją nustatyta 26,7 mlrd. Lt Lietuvos miškų ekonominė vertė. Nemedieniniai ištekliai ir funkcijos sudaro 36,9 % Lietuvos miškų vertės. Iš miško funkcijų daugiausia įvertinta CO2 naudojimas (9,9 %), biologinės įvairovės išsaugojimas ir vandens apsauginės funkcijos (po 6,8 %).

7. Reikėtų reglamentuoti miško išteklių ir funkcijų ekonominio vertinimo metodus.

 

Literatūra

 

An Economic Assessment of Multi-Functional Forests Using the Direct Income Capitalization Approach

  • Bibliographic Description: Stasys Mizaras1), Marius Kavaliauskas2), Gintautas Činga2), „Daugiafunkcinio miško vertinimas pajamų kapitalizavimo metodu“, @eitis (lt), 2021, t. 1 706, ISSN 2424-421X.
  • Previous Edition: Stasys Mizaras1), Marius Kavaliauskas2), Gintautas Činga2), „Daugiafunkcinio miško vertinimas pajamų kapitalizavimo metodu“, žemės ūkio mokslai, 2013, t. 20, nr. 2, p. 100–110, ISSN 1392-0200.
  • Institutional Affiliation: 1) Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Miškų institutas, 2) Aleksandro Stulginskio universitetas.

Summary. Direct income capitalization approach is one of the valuation methods of asset and the adaptation of this method to evaluate the forest is a complicated matter because of multi-functionality. The following classification of forest functions and resources were used in this study: wood, mushrooms, berries, herbs, hunting, recreation, carbon sequestration, biodiversity conservation, water protection, soil protection, sanitary-hygienic functions. The capitalization of forest enterprises net income and the Faustmann formula were used to evaluate Lithuanian forests in accordance with wood. The following two stages were applied to evaluate forests regarding non-wood products and functions: 1) annual benefit evaluation; 2) net income calculation and capitalization. In the process of forest land area evaluation using the direct income capitalization approach, the income and costs of mature stands that are allowable to cut were prognosticated. The income and costs were capitalized. The net discounted revenue was calculated as the subtraction of income from costs. Analogous with the prognostic value, estimation of net discounted revenue from subsequent rotations was made. Therein the value of forest land area was calculated as the composition of discounted cash flow of present and future stands.

During the evaluation of forest enterprises, the net annual income was discounted and capitalized. The direct income from timber resources was evaluated using market prices. Forest recreation was evaluated using the contingent valuation method. The value of emission permits were used to evaluate carbon sequestration. The value of biodiversity was estimated using the method of alternative costs. Water protection, soil protection and sanitary-hygienic functions were evaluated using the avoided cost method and the method of productivity change. The results of the research showed that the total economic value of Lithuanian forests was LTL 26.7 billion (wood evaluated using Faustmann formula). 36.9% out of the total economic value were non-wood forest products.

Keywords: forest, resources, functions, income capitalization, evaluation.