Straipsnis Mirties samprata dvasinėje lietuvių kultūroje: filosofinė stebuklinių pasakų analizė

  1. Stebuklinės pasakos atspindi bendražmogišką patirtį, susijusią su sunykimo baime ir jos įveikimo būdais. Pasakų siužetai formuojasi pasaulėžiūriniame lygmenyje, šio neapriboja lokalios kultūros elementai. Kita vertus, personažai atspindi gyvenimo būdą, papročius ir įpročius, dominuojančius konkrečioje nacionalinėje kultūroje, dėl šios priežasties jie tampa emociškai artimi ir geriausiai suprantami juos kūrusios tautos atstovams. Kiekvienos tautos pasakos savitai perteikia bendražmogišką dvasinę patirtį.
    Efemeriškos erdvės – šešėlių pasaulio vaizdinys, atspindintis sunykimą-mirtį-nebūtį, išlieka ir pomodernios epochos žmogaus kultūrinėje sąmonėje. Esminį skirtumą, manau, sudaro ne reiškiniai, priskirtini šiam vaizdiniui, bet kultūroje paplitęs būdas, kuriuo stengiamasi įveikti sunykimo baimę. Ją mėginama paslėpti už dirbtinio, neblėstančios jaunystės ir nesibaigiančių pramogų karuselės vaizdinio, formuojančio saugios erdvės įvaizdį. Šiam suirus žmogaus viduje atsiveria nesaugi erdvė, bylojanti egzistencinę tuštumą, moralinę suteptį, psichinę bjaurastį (negatyvius emocinius išgyvenimus). Tautos stebuklinėse pasakose įprasminta dvasinė žmonijos patirtis atskleidžia būdus saugaus ir prasmingo vaikščiojimo erdvėmis, iš saugios į nesaugią, ir atvirkščiai. Ieškantiems tereikia atsigręžti į šią patirtį, išmokti skaityti pasakų simbolius, pažinti juose slypinčią išmintį.
     
  2. Literatūra

    • Anglų pasakos: stebuklingas ragas, Vilnius: Vyturys, 1987.
    • Beresnevičius, Gintaras, Dausos, Klaipėda: Taura, 1990.
    • Biedermann, Hans, Naujasis simbolių žodynas, Vilnius: Mintis, 2002.
    • Eliade, Mircea, Šventybė ir pasaulietiškumas, Vilnius: Mintis, 1997.
    • Estes, Clarissa Pincola, Bėgančios su vilkais: laukinės moters archetipas mituose ir pasakose, Vilnius: Alma littera, 2008.
    • Hering, Elizabeta, Vokiečių pasakos: aukso karalystė, Vilnius: Vaga, 1984.
    • Jung, Carl Gustav, Psichoanalizė ir filosofija, Vilnius: Pradai, 1999.
    • Latvių pasakos, Vilnius: Segro, 1992.
    • Lietuviškos pasakos, Vilnius: Vaga, 1974.
    • Lietuvių tautosaka užrašyta 1944–1956, Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1957.
    • Paknys, Mindaugas, Mirtis LDK kultūroje XVI–XVII a., Vilnius: Aidai, 2008.
    • Pasakos su dainuojamaisiais intarpais, Vilnius: Vaga, 1987.
    • Racėnaitė, Radvilė, Žmogaus likimo ir mirties samprata lietuvių folklore, Vilnius: Petro ofsetas.
    • Toporovas, Vladimiras, Baltų mitologijos ir ritualo tyrimai, Vilnius: Aidai.
    • Trumpos lietuvių pasakos apie nykštukus, milžinus ir slibinus, Kaunas: Vaiga, 2005.
    • Trumpos stebuklinės lietuvių pasakos, Kaunas: Vaiga, 2000.
    • Vėlius, Norbertas, Chtoniškoji lietuvių mitologija, Vilnius: Aidai, 2011.
    • Vėlius, Norbertas, Senovės baltų pasaulėžiūra, Vilnius: Mintis, 1983.
    • Народные русские сказки, Москва: Художе-ственная литература, 1990.
    • Русские волшебные сказки, Ленинград: Детская литература, 1984.
     
  3. The Conception of Death in Lithuanian Spiritual Culture: A Philosophical Analysis of Fairy-Tales

    • Bibliographic Description: Aušra Malkevičiūtė, „Mirties samprata dvasinėje lietuvių kultūroje: filosofinė stebuklinių pasakų analizė“, @eitis (lt), 2016, t. 259, ISSN 2424-421X.
    • Previous Edition: Aušra Malkevičiūtė, „Mirties samprata dvasinėje lietuvių kultūroje: filosofinė stebuklinių pasakų analizė“, Logos, 2015, nr. 82, p. 55–67, ISSN 0868-7692.
    • Institutional Affiliation: Panevėžio kolegija.
    Summary: The phenomenon of death is fundamental both in the cultural development of mankind (nation) and in a person’s life because it is a part of human existence. Death is related to a person’s physical and spiritual life and one’s efforts to keep them. That is the reason people are haunted by different kinds of fear: total vanishing, perversion of spiritual nature, pain of loss, moral suffering, and vacuity – that bring negative experience and thus force them to look for ways to overcome or escape it. Death has caused diverse experiences expressed through the symbols of spiritual culture of every nation. The analysis of fairy-tale stories reveals that symbols can be explained as external and internal factors associated to vanishing-death-non-existence. The interpretation of symbols reveals the ways nations try to overcome such experience. The article is of value, not only from the historical-cultural and philosophical point of view, but also from existential-axiological one for those seeking the unity with the inner self and those trying to establish and preserve a notional relationship to the Lithuanian cultural tradition. The analysis of the article utilizes the basic attitudes of hermeneutical philosophy and psychoanalysis.

    Keywords: national spiritual culture, Lithuanian fairy-tales, death, coexistence, existence, sacredness.