- Bibliografinis aprašas: Jelena Simonova, „Kalbos ir kalbėjimo problema struktūralistinėje koncepcijoje ir fenomenologinėje filosofijoje“, @eitis (lt), 2016, t. 286, ISSN 2424-421X.
- Ankstesnis leidimas: Jelena Simonova, „Kalbos ir kalbėjimo problema struktūralistinėje koncepcijoje (Ferdinand de Saussure) ir fenomenologinėje filosofijoje (Maurice Merleau-Ponty)“, Logos, 2013, nr. 75, p. 13–21, ISSN 0868-7692.
- Institucinė prieskyra: Kauno kolegija.
Santrauka. Straipsnyje nagrinėjami kalbos ir kalbėjimo teorinio atskyrimo bei jų sąsajų argumentai pasitelkus dvi perspektyvas – struktūralistinę, išdėstytą Ferdinando de Saussure’o Bendrosios lingvistikos kurso paskaitų konspekte, ir fenomenologinės filosofijos perspektyvą, kuriai atstovauja prancūzų fenomenologinės tradicijos atstovas Maurice’as Merleau-Ponty. Straipsnyje siekiama parodyti, kad struktūralistinio modelio suponuojamas kalbos kaip kolektyvinio kodo ir kalbėjimo atskyrimas, kurio pagrindu išgryninamas lingvistikos mokslo objektas, vis dėlto iki galo neatskleidžia kalbinės žmogaus veiklos funkcionavimo. Postuluojamas ženklų sistemos uždarumas iš principo eliminuoja kalbos intencionalumo bruožą. Merleau-Ponty, išvesdamas reikšmių genezę už sinchroninės sistemos ribų ir akcentuodamas gyvąjį ženklų vartojimą bei jo ryšį su jusliniu suvokimu, produktyviai išplečia sosiūriškąjį diakritiškumo principą.
Pagrindiniai žodžiai: kalba, kalbėjimas, struktūralizmas, fenomenologinė filosofija, reikšmė, intencionalumas.