Istorija yra ateities mokytoja, paliudijanti, kad Dievo nužudymas ir eksperimentai su žmogaus siela per brangiai kainuoja pačioms tautoms ir valstybėms. Taigi totalitarizmas yra žmonijos tragedija, o kaip religijų išpažinėjai vertina teisinę valstybę?
Sekuliarizacija teisinėje valstybėje
Ar teisinė valstybė, kuri savaime jau yra demokratinė, duoda pagrindo sekuliarizacijai? Paimsiu kaip pavyzdį religijos reglamentavimą Lietuvos teisinėje sistemoje. Teisinės valstybės pagrindiniai bruožai yra šie: įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisinės valdžios atskyrimas, demokratinė konstitucija ir jos galiojimas gyvenime, demokratiniai rinkimai, pliuralistinė visuomenė ir opozicijos veikimas konstitucijos rėmuose ir žmogaus pilietinių, socialinių, politinių religinių, tautinių mažumų teisių apsauga. Demokratija yra stipri tada, kai žmonės jaučiasi saugūs dėl savo religinių pažiūrų. Kai valstybė nesiima globoti išskirtinai kurios nors religijos išpažinėjų, o visus pajungia bendram valstybės kūrimo darbui. Laimingiausia visuomenė ta, kurioje yra darnus sutarimas ir bendradarbiavimas tarp Bažnyčios ir valstybės: meno paminklų apsauga, archyvai, tradicijų puoselėjimas yra neįmanomas be darnaus sutarimo; žmogaus gelbėjimas iš vienatvės, depresijos, paskatinimas padauginti talentus, t. y. kurti ir praturtinti savo Tėvynę.
Lietuva yra teisinė valstybė ir jos įstatymai gerbia sąžinės laisvę, religijos laisvę ir pripažįsta Bažnyčios savikontrolės laisvę. Religijos laisvė yra tada, kai piliečiams suteikiama galimybė daugiau negu dalyvauti kulto apeigose, bet ir auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus, reikšti religines pažiūras visuomenėje ir būti nepersekiojamiems. Bažnyčios laisvė yra tada, kai kiekviena konfesija tvarkosi pagal savo teisę, nepažeisdama valstybės įstatymų, pvz., vyskupai turi seminariją, nori, gali leisti laikraštį, kai reikia, vyksta į Romą duoti ataskaitos Popiežiui. LR Konstitucijos 26 str. įtvirtina žmogaus tikėjimo laisvės įgyvendinimą ir išreiškia principinę valstybės nuostatą religinių bendrijų atžvilgiu. Šis straipsnis papildo LR konstitucijos 43 straipsnį, kuris garantuoja sąžinės laisvę, kai pilietis gali laisvai pasirinkti ir formuoti savo įsitikinimus, tikėti ar netikėti, kokią religiją praktikuoti. Iš konstitucijos išplaukia, kad kiekvienas žmogus, ir ypač valstybės pareigūnas, privalo gerbti visas žmogaus teises, tarp jų ir religines. LR konstitucijos 43 str. pagrindinės nuostatos yra šios: