Straipsnis Lugano ežero pakrančių menininkai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės baroko kūrėjai (XVI–XVIII a.)


Ar šis skaičius didelis? Tikriausiai ne, jei vertinsime, kad jie buvo tik nedidelė visų LDK žemėse dirbusių meistrų ir menininkų dalis. Šalia jų buvo daug vokiečių, lenkų ir kitų italų. Medines bažnytėles statėsi vietos gyventojai. Antra vertus, šis skaičius didelis, jei įvertinsime dalykų, kuriuos jie sukūrė vertę. Galima drąsiai sakyti, kad tai buvo žymiausi ne tik LDK, bet ir visos Abiejų Tautų Respublikos, o gal net Vidurio ir Rytų Europos baroko kūrėjai. Jiems priklauso svarbiausi ankstyvojo baroko pastatai – Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčia ir Šv. Kazimiero koplyčia prie Vilniaus katedros. Lugano ežero pakrančių architektai ir skulptoriai kūrė brandžiojo baroko šedevrus – Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčią Vilniuje ir Pažaislio vienuolyno ansamblį prie Kauno. Didelė tikimybė, kad Mendrizijoto ir Valsoldos architektai padarė didelę įtaką vėlyvajam barokui, kuris gavo Vilniaus baroko pavadinimą.
 

Svarbu pažymėti, kad Pjemonte, Lombardijoje ir Tičine sukurtos formos nebuvo mechaniškai pernešamos į Lietuvą, bet adaptuojamos ir tobulinamos. Architektūroje susiformavęs Vilniaus baroko stilius, nors ir labai paveiktas Turino mokyklos, gerokai išplėtojo banguotas ir žaismingas formas bei grakščius dvibokščius fasadus. Stiukas buvo gaminamas iš vietinių žaliavų, o lipdiniuose atsirado savitų motyvų, pavyzdžiui, lietuviškų gėlių. Visos šios modifikacijos atsirado dėl gamtos, vietinės kultūros, tradicijų ir užsakovų – svarbiausių LDK didikų šeimų, tokių kaip Radvilos, Sapiegos, Pacai, Pliateriai ir kt. – poveikio.

Straipsnyje aptarti tik svarbiausi Lugano ežero pakrančių menininkai. Daug liko nepaminėtų, nors jie irgi buvo tarp pačių profesionaliausių, kada nors dirbusių LDK žemėse. Tai skulptorius iš Mezoko (Mesocco) Gasparė Fodiga (Gaspare Fodiga; † 1625), sukūręs skulptūras Povilo Stepono Sapiegos antkapiniam paminklui; Paolas Antonijus Fontana (Paolo Antonio Fontana, 1696–1765) iš Kastelo Valsoldos, projektavęs ir statęs ovalo formos rokoko bažnyčias, viena iš tokių išlikusi LDK teritorijoje, Vlodavoje; Inočentė Marainas (Inocente Maraino; † apie 1800) iš Lugano, dirbęs teatro dekoratoriumi ir architektu Mykolo Kazimiero Oginskio (1728–1800) dvare, Slanime; Mauricijus Pedetis (Maurizio Pedetti, 1719–1799) iš Kazasko d’Intelvio (Casasco d’Intelvi), vadovavęs atnaujinant Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčios interjerą, ir keliolika kitų.

XIX a., kai Lietuvos valstybė buvo sunaikinta ir pateko Rusijos sudėtin, krašte dar turėjo būti likusių Perčių, Fontanų, Parakų ir galbūt Kastelių giminių palikuonių. Jie kalbėjo lenkiškai, nes priklausė kilmingajam sluoksniui. Tikriausiai tik tarpukaryje šios giminės galutinai susimaišė ir pranyko. Šiandieniams lietuviams ir baltarusiams dar labai svarbu yra ir tai, kad beveik 300 metų ne jie į Šveicariją, bet šveicarai ir šiaurės italai važiavo dirbti ir užsidirbti į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Ir tai buvo ne bet kokie, o vieni iš labiausiai Europoje vertintų specialistų.

 

Literatūra

  • Bernatowicz, Tadeusz, Miles Christianus et Peregrynus: fundacje Mikołaja Radziwiłła „Sierotki” w ordynacji Nieświeskiej, Warszawa, 1998.
  • Boberski, Wojciech, „Dzieje Fary w Witebsku i jej architektoniczne przemiany” / Sztuka kresow Wschodnich, t. 4, Kraków, 1999, s. 33–60.
  • Boberski, Wojciech, „Fontana (Giuseppe Giacomo) II“ / Allgemeines Kunstler-Lexikon, Bd. 42, Munchen-Leipzig, 2004.
  • Boberski, Wojciech, „Fontana Domenico“ / Allgemeines Kunstler-Lexicon, Bd, 42, Munchen-Leipzig, 2004.
  • Boberski, Wojciech, „Fontana Jozef (Giuseppe) III“ / Allgemeines Kunstler-Lexikon. Bd. 42, Munchen-Leipzig, 2004.
  • Cattaneo, Maria Vittoria; Nadia Ostorero, L’archivio della Compagnia di Sant’Anna dei Luganesi in Torino: una fonte documentaria per lo studio dei cantieri e delle maestranze per architettura e decorazione nel Piemonte sabaudo, Torino, 2006.
  • Cmentarz Bernardyński w Wilnie, 1810–1918, Vilnius, Versus aureus, 2013.
  • Crivelli, Aldo, Artisti ticinesi dal Baltico al Mar Nero, Locarno, 1969.
  • Czyż, Anna Sylwia, Kościół świętych Piotra i Pawła na Antokolu w Wilnie, Ossolineum, 2008.
  • Čepukas, Donatas, Be užmaršties: leidinys apie Dusetų (Zarasų raj.) istoriją, Vilnius, 2008.
  • Dalairac, François-Paulin, Les anecdotes de Pologne ou mémoires secrets du règne de Jean III du nom, t. 2, Amsterdam, 1699.
  • Graciotti, Sante; Jerzy Kowalczyk (a cura di), L’Architetto Gian Maria Bernardoni sj tra l’Italia e le terre dell’Europa centro-orientale, Roma, 1999.
  • Kairiūkštytė-Jacinienė, Halina, Pažaislis, baroko vienuolynas Lietuvoje, Vilnius, 2001.
  • Kaladžinskaitė, Auksė, „Nauji architektūros istorijos šaltiniai: architektas Juozapas Fontana“, Menotyra. 2012, nr. 4, p. 285–300.
  • Karpowicz, Mariusz, Andrea i Antonio Castello: Rzeźbiarze krakowscy XVII w. Warszawa, 2002.
  • Karpowicz, Mariusz, Antonio Paracca: architetto del Rococo estremo, Valsolda, 2008.
  • Karpowicz, Mariusz, Architekt królewski Isidoro Affaitati, Warszawa, 2011.
  • Karpowicz, Mariusz, Artisti ticinesi in Polonia nel ’500, Ticino, 1987.
  • Karpowicz, Mariusz, Artisti ticinesi in Polonia nel ’600, Bellinzona, 1983.
  • Karpowicz, Mariusz, Artisti ticinesi in Polonia nella prima meta del ’600, Ticino, 2002.
  • Karpowicz, Mariusz, Artisti ticinesi in Polonia nella prima meta del ’700, Ticino, 1999.
  • Karpowicz, Mariusz, Artisti Valsoldesi in Polonia nel ’600 e ’700, Como, 1996.
  • Karpowicz, Mariusz, Isidoro Affaitati (1622–1684): Architetto valsoldese in Polonia, Valsolda, 2009.
  • Karpowicz, Mariusz, Matteo Castello architekt wczesnego baroku, Warszawa, 1994.
  • Karpowicz, Mariusz, Matteo Castello l’architetto del primo barocco a Roma e in Polonia, Ticino, 2003.
  • Kowalczy, Jerzy, „Rola Rzymu w późnobarokowej architekturze Polskiej”, Rocznik historii sztuki, XX, 1994.
  • Kozakiewicz, Stefan, „Valsolda i architekci z niej pochodzący w Polsce”, Biuletyn Historii sztuki i kultury, IX, 1947, nr. 3–4, s. 306–321.
  • Kviklys, Bronius, Lietuvos bažnyčios, Chicago, 1984.
  • Lietuvos architektūros istorija, t. 2: nuo XVII a. pradžios iki XIX a. vidurio, Vilnius, 1994.
  • Łopaciński, Euzebiusz, Materiały do dziejów rzemiosła artystycznego w Wielkim Księstwie Litewskim (XV–XIX w.), Warszawa, 1946.
  • Lukošiūnaitė-Malcienė, Leokadija, Dusetos: Zarasų rajonas, Vilnius, 2002.
  • Matušakaitė, Marija, Išėjusiems atminti: laidosena ir kapų ženklinimas LDK, Vilnius, 2009.
  • Paknys, Mindaugas, „Akmentašiai Vilniuje iki XVII a. vidurio“ / Dailė LDK miestuose: poreikiai ir užsakymai, Vilnius, 2006.
  • Paknys, Mindaugas, „Nowe żrodła o artystach w Pożajściu w kręgu mecenatu Krzysztofa Zygmunta Paca”, Biuletyn Historii Sztuki. 2000, nr. 1/2, s. 153–161.
  • Paknys, Mindaugas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos dailės ir architektūros istorija: žymiausi menininkai, Vilniaus Dailės akademijos leidykla, 2009.
  • Paknys, Mindaugas, Pažaislio vienuolyno statybos ir dekoravimo istorija, 2013.
  • Paknys, Mindaugas, Pažaislis: menas ir istorija, Vilnius, 2005.
  • Paszenda, Jerzy, Budowle Jezuickie w Polsce XVI–XVIII w., vol. 1, Kraków, 1999.
  • Proserpi, Ivano, I Tencalla di Bissone, Lugano, 1999.
  • Ragauskas, Aivas, Vilniaus miesto valdantysis elitas XVII a. antrojoje pusėje (1662–1702 m.), Vilnius, 2002.
  • Samalavičius, Stasys; Almantas Samalavičius, Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčia, Vilnius, 1998.
  • Samuolienė, Sigita, „Komaskai ir stiuko lipdyba Šiaurės Europoje bei Lietuvoje XVII a. II pusėje“ / Nuo gotikos iki romantizmo: senoji Lietuvos dailė, Vilnius, 1992, p. 56–73.
  • Seligman, Jon, Latgale, the Dvina River and Szlachta – The History of Kraslava: From Neolithic Times till the Eighteenth Century, [žiūrėta 2013 m. kovo 31 d.].
  • Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius, P. Galaunės archyvas, f. 132.
  • Vitkauskienė, Birutė Rūta, „Karaliaus Zigmanto Vazos užsakymai Vilniaus Žemutinėje pilyje“ / Dailė LDK miestuose: poreikiai ir užsakymai, Vilnius, 2006, p. 46–66.
  • Zarans, Alberts, Latvijas pilis un muižas. Castles and Manors of Latvia, Riga, 2006.
  • Zeile, Pēteris, Latgales kultūras vēsture, Rēzekne, 2006.
  • Žygas, Kęstutis Paulius, „The Symbolic Geometry of the Baroque Camaldolese Monastery at Pažaislis“, Meno istorija ir kritika, nr. 5, Kaunas, 2009, p. 154–180.
  • Боженова, Ольга Дмитриевна, Радзивиловский Несвиж, Минск, 2007.
  • Габрусь, Тамара Віктараўна, Мураваныя харалы: сакральная архітектура беларускага барока, Мінск, 2001.
  • Губина, В. В., «Положение православных и католических храмов на Беларуси в ХIХ в. Сравнительный анализ» / Конференции / VI Международные Кирилло–Мефодиевские чтения. 2000 г., „Сайт прихода иконы Всех скорбящих Радость“, Sobor.by.
  • Кылагін, Анатоль Мікалаевіч, Каталіцкія храмы на Беларусі, Мінск, 2001.
 

The Artists of Lake Lugano: The Baroque Creators of the Grand Duchy of Lithuania (16th–18th Century)

  • Bibliographic Description: Rūstis Kamuntavičius1), Aušra Vasiliauskienė1)2), Stefano M. Lanza1), „Lugano ežero pakrančių menininkai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės baroko kūrėjai (XVI–XVIII a.)“, @eitis (lt), 2016, t. 675, ISSN 2424-421X.
  • Previous Edition: Rūstis Kamuntavičius, Aušra Vasiliauskienė, Stefano M. Lanza, „Lugano ežero pakrančių menininkai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės baroko kūrėjai (XVI–XVIII a.)“, Darbai ir dienos, 2014, nr. 61, p. 233–261, ISSN 1392-0588.
  • Institutional Affiliation: 1) Vytauto Didžiojo universitetas, 2) Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus.
Summary: Nearly 40 architects, sculptors, painters, and other masters, who originated from the shores of Lake Lugano, worked in almost 50 places of the Grand Duchy of Lithuania throughout the 16th to 18th century. Their greatest impact was on the stuccowork at the turn of the 17th–18th century. This stucco has never been surpassed by anyone, either before or after that. It is recognized by art historians, that these artists made a huge impact on the early Lithuanian Baroque (around 1600, St. Casimir Chapel, Jesuit Church in Nyasviež) as well as on the Baroque of the second half of the 17th century (Pažaislis Monastery and Church, Church of St. Peter and Paul in Vilnius). The production of the Lugano Lake artists was at its most bountiful in the 18th century. Yet even though their influence on the Vilnius Rococo was significant, it has not been profoundly studied and its evaluation remains problematic. This article discusses the phenomenon of the Lake Lugano artists in the Grand Duchy of Lithuania on the basis of Swiss, Italian, Polish, and Lithuanian historiography. The most important personalities and objects there are identified and described. In this generally synoptic review article, new information (in the context of Lithuanian historiography) is presented about the sculptor and architect of the Vilnius Cathedral’s St. Casimir Chapel Giovanni Giacomo Tencalla (first half of the 17th century), the stucco maker at Pažaislis Camaldolese Church and Monastery Giovanni Merli (second half of the 17th century), and the architect of the 18th century Vilnius Baroque Antonio Paracca.

Keywords: Ticino, Grand Duchy of Lithuania, Lugano, Baroque, Artisti commacini.