Straipsnis Energijos vartojimo Lietuvoje ir ES šalyse tendencijos

6 pav. Galutinės energijos dalis energetinėms reikmėms suvartotos pirminės energijos balanse 2011 m.

Pokyčiai energijos transformavimo sektoriuje didele dalimi lėmė bendrą energijos vartojimo efektyvumo padidėjimą – 2012 m. vienam sukurto BVP vienetui Lietuvoje sunaudota 64,4 % mažiau pirminės energijos nei 2000 m. Dėl energetinio saugumo ar remiantis kitais motyvais padidinus elektros energijos gamybos apimtis gamtines dujas naudojančiose šalies elektrinėse, ateityje būtų suvartojama daugiau pirminės energijos išteklių, atitinkamai padidėtų energijos transformavimo nuostoliai ir energijos intensyvumas.

 

Nors pirminės energijos intensyvumas per dešimtmečius ženkliai sumažėjo, Lietuva vis dar priskiriama prie neefektyviai energiją vartojančių šalių, o teiginiai apie išlaidų energijos išteklių vartojimą Lietuvoje ir kitose naujosiose ES šalyse narėse paprastai grindžiami energijos intensyvumo rodikliais, kurie skelbiami ir periodiškai atnaujinami Eurostato duomenų bazėje. Remiantis 2014 m. gegužės mėn. skelbtais duomenimis Žr. Eurostato duomenų bazė. , galima būtų teigti, kad Vidurio ir Rytų Europos šalyse BVP vienetui sukurti vis dar suvartojama 2–5 kartus (Bulgarijoje 4,7 karto, Estijoje 3,4 karto, Rumunijoje 2,6 karto, Čekijoje 2,5 karto, Slovakijoje 2,3 karto, Latvijoje 2,3 karto, Lenkijoje 2,1 karto, Lietuvoje 2 kartus, Vengrijoje 1,9 karto) daugiau energijos nei vidutiniškai ES-28 šalyse (7 pav.).

7 pav. Pirminės energijos intensyvumas 2012 m. taikant valiutų keitimo kurso metodą
 

Tokius pat didelius pirminės energijos intensyvumo rodiklių skirtumus industrinėse ir besivystančiose šalyse demonstruoja duomenys, pateikti Tarptautinės energetikos agentūros leidiniuose Žr. International Energy Agency, Energy Balances of OECD Countries, 2013; Energy Balances of Non-OECD Countries, 2013. , kai visose šalyse sukurtas BVP iš nacionalinių valiutų perskaičiuotas į bendrąją valiutą JAV doleriais 2005 m. kainomis (8 pav.).

8 pav. Pirminės energijos intensyvumas 2011 m. taikant valiutų keitimo kurso metodą

Remiantis šiais rodikliais, paprastai daroma išvada apie labai didelį energijos taupymo potencialą Lietuvoje ir daugumoje kitų buvusio Rytų bloko šalių. Tačiau tokia išvada yra nekorektiška, nes realios galimybės sumažinti lyginamąsias pirminės energijos sąnaudas yra gerokai mažesnės.
 

Labai didelį energijos intensyvumą besivystančiose šalyse iš esmės lemia tai, kad lyginamajai analizei šiose šalyse sukurtas BVP iš nacionalinių valiutų tiesiogiai perskaičiuojamas eurais arba JAV doleriais taikant valiutų keitimo kurso metodą. Šiuo atveju neatsižvelgiama nei į perkamosios galios, nei į BVP apskaičiavimo atskirose šalyse skirtumus. Todėl didelį energijos intensyvumą iš esmės lemia ne tiek neefektyvus pirminės energijos išteklių vartojimas, kiek žemas BVP lygis besivystančiose šalyse, kai bendroji pridėtinė pagaminamų prekių ir teikiamų paslaugų vertė perskaičiuojama tiesiogiai pagal nustatytus valiutų keitimo kurso rodiklius. Dėl kainų ir BVP vertinimo atskirose šalyse skirtumų tokių pačių prekių ir paslaugų bendroji pridėtinė vertė besivystančiose šalyse yra kur kas mažesnė nei išsivysčiusiose šalyse. Todėl ir pirminės energijos sąnaudų, tenkančių BVP (perskaičiuoto į bendrą tarptautinę valiutą pagal valiutų keitimo kursą) vienetui, rodiklis besivystančiose šalyse vis dar išlieka gerokai didesnis nepaisant to, kad energijos vartojimo efektyvumas šiose šalyse per praėjusį dešimtmetį gerokai padidėjo.

Siekiant korektiškai įvertinti lyginamąjį energijos vartojimo efektyvumo didinimo potencialą, besivystančiose šalyse sukurtą BVP į bendrąją valiutą būtina perskaičiuoti taikant perkamosios galios pariteto (PGP) rodiklius Žr. Vaclovas Miškinis, Jurgis Vilemas, Inga Konstantinavičiūtė, “Analysis of Energy Consumption and Energy Intensity Indicators in Central and Eastern European Countries,” 2006; Romualdas Juknys, Vaclovas Miškinis, Renata Dagiliūtė, “New Eastern EU Member States: Decoupling of Environmental Impact from Fast Economy Growth,” 2005; Inga Konstantinavičiūtė, Vaclovas Miškinis, Algimantas Navickas, Energijos poreikių kaita ir jų prognozavimo metodai, 2010. . Šie rodikliai remiasi vienodo prekių įsigijimo įvairiose šalyse galimybių vertinimu ir tiksliau atspindi kiekvienos šalies gyvenimo lygį. 9 pav. pateikti energijos intensyvumo rodikliai, nustatyti remiantis Tarptautinės energetikos agentūros statistikos leidiniuose pateiktais duomenimis, kai BVP vertinamas PGP metodu Žr. International Energy Agency, Energy Balances of OECD Countries, 2013; Energy Balances of Non-OECD Countries, 2013. . Kaip matyti iš šių duomenų, Lietuvoje pirminės energijos intensyvumas 2011 m., BVP vertinant JAV doleriais 2005 m. kainomis, buvo tik 15,5 % didesnis nei vidutiniškai ES-28 šalyse. Kitose Vidurio ir Rytų Europos šalyse, išskyrus Estiją ir Bulgariją, pirminės energijos intensyvumas šiuo atveju yra mažesnis nei Suomijoje ir Belgijoje, artimas lyginamosioms energijos sąnaudoms BVP vienetui sukurti Švedijoje ir tik 20–40 % didesnis nei ES-28 vidurkis.

 

Tolesnis pirminės energijos intensyvumo mažinimas Lietuvoje labai reikšmingai priklauso nuo pastangų sumažinti galutinės energijos intensyvumą, t. y. nuo pažangos įgyvendinant energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones šalies ūkio šakose. Galutinės energijos intensyvumo rodiklių, apibrėžiančių energijos sąnaudas bendrosios pridėtinės vertės vienetui, ir veiksnių, turinčių didelę įtaką galutinio vartojimo efektyvumui didinti, analizė reikalauja išskirtinio dėmesio. Šiame straipsnyje esamos būklės apibūdinimas apsiriboja žemiau pateiktu lyginamųjų galutinės energijos vartojimo rodiklių ES šalyse palyginimu.

Energijos vartojimo lyginamieji rodikliai

Energijos vartojimo įvairiose šalyse analizei būtina aprėpti daug lyginamųjų rodiklių: galutinės energijos intensyvumo; elektros energijos intensyvumo; pirminės energijos sąnaudų, tenkančių vienam gyventojui; galutinės energijos sąnaudų, tenkančių vienam gyventojui; elektros energijos sąnaudų, tenkančių vienam gyventojui ir kt. Rengiant energetikos sektoriaus plėtros studijas, tokių rodiklių lyginamoji analizė suteikia papildomų argumentų apibrėžiant realius šalies siekius, koreguojant įvairiais matematinio modeliavimo metodais nustatytas prognozes ir pan.

Apibūdinant lyginamąsias energijos vartojimo apimtis, energetikoje dažniausiai naudojami du rodikliai – pirminės energijos sąnaudos, tenkančios vienam gyventojui, ir elektros energijos sąnaudos, tenkančios vienam gyventojui. Gana retai analizuojami galutinį energijos vartojimą apibrėžiantys rodikliai.

 
3 lentelė. Lyginamieji energijos sąnaudų, tenkančių vienam gyventojui 2012 m., rodikliai
-Pirminė energijaGalutinė energijaPramonėTransportasNamų ūkisPaslaugų sektoriusGalutinė elektraElektra namų ūkiuose
tnetnetnetnetnetnekWhkWh
Estija4,632,170,430,600,730,325.2751.479
Latvija2,231,980,410,520,680,313.366873
Lietuva2,371,620,330,530,510,202.985884
Bulgarija2,501,260,350,420,330,143.8111.483
Kroatija1,901,380,270,470,420,173.5951.514
Čekija4,072,290,770,580,570,295.3891.387
Lenkija2,541,650,390,450,510,213.182735
Slovakija3,091,910,800,430,380,274.426875
Slovėnija3,402,360,590,930,580,226.0991.545
Rumunija1,761,130,340,270,400,092.113600
Vengrija2,371,490,260,400,520,283.3071.070
ES-132,561,600,420,440,480,203.436941
Airija3,022,340,490,910,590,295.2671.770
Austrija3,993,241,081,000,790,317.4722.087
Danija3,242,530,410,820,790,355.6151.787
Jungtinė Karalystė3,182,100,410,790,620,254.9851.800
Prancūzija3,952,300,450,770,640,346.6332.418
Suomija6,304,672,020,891,000,3614.9134.107
Švedija5,233,401,230,870,780,4713.3694.084
Vokietija3,972,650,760,760,720,416.5371.703
ES-153,542,340,600,760,600,326.0951.825
ES-283,332,190,560,700,570,295.5391.640
 

Kaip matyti iš 3 lentelėje pateiktų duomenų, 2012 m. Lietuvoje pirminės energijos vienam gyventojui buvo sunaudota 2,37 tne arba 41 % mažiau nei vidutiniškai tenka vienam gyventojui ES-28 šalyse ir apie 10 % mažiau nei vidutiniškai naujosiose ES šalyse narėse. Galutinės energijos lyginamosios sąnaudos vienam gyventojui Lietuvoje yra 35 % mažesnės nei ES-28 vidurkis, o atskirose ūkio šakose skirtumai dar didesni – šalies pramonėje 2012 m. suvartota 67 %, paslaugų sektoriuje – 44 %, transporte – 32 %, namų ūkiuose – 11 % mažiau nei vidutiniškai ES. Dar daugiau skiriasi vienam gyventojui tenkančios galutinės elektros energijos, kuri tiesiogiai suvartojama ūkio šakose, lyginamieji rodikliai. Lietuvoje elektros vienas gyventojas 2012 m. suvartojo 1,8 karto mažiau nei Estijoje, 1,9 karto mažiau nei vidutiniškai ES-28 šalyse, 2,2 karto mažiau nei Vokietijoje, 5 kartus mažiau nei Suomijoje.

Namų ūkio sektoriuje 2012 m. Lietuvoje vienas gyventojas suvartojo 884 kWh, ES-28 šalyse vidutiniškai 1640 kWh, ES-13 šalyse 941 kWh. Visuotinai pripažįstama, kad didesnės lyginamosios elektros energijos sąnaudos apibūdina aukštesnį techninį šalies ekonomikos išsivystymo lygį, geresnes galimybes tolesniam ekonomikos augimui, didesnį komfortą.

Įvairių energijos vartojimą apibūdinančių rodiklių lyginamoji analizė patvirtina, kad realios galimybės ženkliai padidinti energijos vartojimo efektyvumą Lietuvoje yra palyginti ribotos. Tačiau siekis didinti energijos vartojimo efektyvumą išlieka vienu svarbiausių Lietuvos strateginių tikslų. Šis siekis gali būti įgyvendinamas vykdant struktūrinius pokyčius šalies ekonomikoje, diegiant naujas technologijas energijos transformavimo ir galutinio vartojimo srityse. Neabejotinai didžiausią energijos išteklių taupymo efektą galima pasiekti atnaujinant gyvenamuosius ir visuomeninius pastatus bei modernizuojant jų vidaus šildymo sistemas.

 

Išvados

1. Galutinės energijos išteklių vartojimo kaitos 2000–2012 m. laikotarpiu analizė patvirtino bendrą Baltijos šalims energijos poreikių augimo tendenciją. Nežiūrint nukrypimų nuo bendros tendencijos, kuriems didelės įtakos turėjo BVP augimo tempų skirtumai, skirtingas ekonomikos nuosmukio gylis, nevienoda galutinių vartotojų reakcija į pokyčius rinkoje, bendras galutinės energijos sąnaudų augimo indeksas 2000–2012 m. laikotarpiu skiriasi nedaug – Estijoje buvo lygus 22,1 %, Latvijoje – 23,9 %, Lietuvoje – 28,4 %. Galutinės energijos ir BVP elastingumo koeficientai skiriasi dar mažiau – esant prielaidai, kad visų kitų veiksnių įtaka tokia pat, BVP padidėjus 1 %, Estijoje galutinės energijos sąnaudos augo 0,42 %, Latvijoje – 0,46 %, Lietuvoje – 0,47 %.

2. Pokyčiai energijos transformavimo sektoriuje didele dalimi lėmė bendrą energijos vartojimo efektyvumo padidėjimą – 2012 m. vienam sukurto BVP vienetui Lietuvoje sunaudota 64,4 % mažiau pirminės energijos nei 2000 m. Remiantis Tarptautinės energetikos agentūros paskelbtais statistiniais duomenimis, Lietuvoje pirminės energijos intensyvumas 2011 m., šalyje sukurtą BVP vertinant JAV doleriais 2005 m. kainomis ir taikant PGP metodą, buvo tik 15,5 % didesnis nei vidutiniškai ES-28 šalyse.

3. Lietuva ir kitos Baltijos šalys turi spartaus ekonomikos augimo viziją vidutinės trukmės ir ilgalaikėje perspektyvoje. Todėl ekonomikos augimas gali lemti ne tik galutinės energijos, bet ir nuosaikų pirminės energijos poreikių augimą. Energijos poreikių augimą galima sumažinti:

  • atnaujinant daugiabučius gyvenamuosius namus ir visuomeninius pastatus, prijungtus prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemų;
  • atnaujinant decentralizuoto sektoriaus pastatus ir modernizuojant juose esančius kurą deginančius įrenginius bei vidaus šildymo sistemas;
  • įgyvendinant kitas energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones visose ūkio šakose.
 

Literatūra

  • 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/ EB.
  • Eesti Statistics, Energy Consumption and Production.
  • Eurostato duomenų bazė [žiūrėta 2014 m. gegužės 27 d.].
  • Grandininio susiejimo metodo taikymo bendrojo vidaus produkto apimties kitimo tempams skaičiuoti metodika.
  • International Energy Agency, Energy Balances of Non-OECD Countries 2001–2002, Paris: Organisation for Economic Co-operation and Development, 2004.
  • International Energy Agency, Energy Balances of Non-OECD Countries, Edition 2013, Paris: International Energy Agency, 2013.
  • International Energy Agency, Energy Balances of OECD Countries 2001–2002, Paris: Organisation for Economic Co-operation and Development, 2004.
  • International Energy Agency, Energy Balances of OECD Countries, Edition 2013, Paris: International Energy Agency, 2013.
  • International Energy Agency, Energy Statistics Manual, Paris: OECD/IEA, 2004.
  • Juknys, Romualdas; Vaclovas Miškinis, Renata Dagiliūtė, “New Eastern EU Member States: Decoupling of Environmental Impact from Fast Economy Growth,” Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba, 2005, nr. 4, p. 68–76.
  • Konstantinavičiūtė, Inga; Vaclovas Miškinis, Algimantas Navickas, Energijos poreikių kaita ir jų prognozavimo metodai, Kaunas: Technologija, 2010.
  • Latvijas Statistika, Annual Statistical Data: Energy Balance.
  • Lietuvos BVP ir energijos balansas, tūkst. tonų naftos ekvivalentu [žiūrėta 2014 m. kovą].
  • Miškinis, Vaclovas, “Energy Demand Forecasting in Economies in Transition,” Energy Studies Review, 2002, vol. 10, no. 2, pp. 100–120.
  • Miškinis, Vaclovas, „Lietuvos energetinis balansas: metodologija, poreikių dinamika, struktūriniai pokyčiai“, Energetika, 1996, nr. 2, p. 48–57.
  • Miškinis, Vaclovas; Arvydas Galinis, „Lietuvos nacionalinės energetikos strategijos gairės“, Energetika, 2006, nr. 3, p. 24–32.
  • Miškinis, Vaclovas; Arvydas Galinis, Inga Konstantinavičiūtė, “Challenges and Options for Development of the Lithuanian Energy Sector,” International Journal of Global Energy Issues, 2010, vol. 34, nos. 1–4, pp. 91–111.
  • Miškinis, Vaclovas; Arvydas Galinis, Jurgis Vilemas, „Tyrimai energetikos sistemų optimizavimo srityje ir Nacionalinės energetikos strategijos evoliucija“ / Algimantas Liekis (sud.), Lietuvos energetikos institutas, 50, Vilnius: Mokslotyros institutas, 2006, p. 70–106.
  • Miškinis, Vaclovas; Jurgis Vilemas, Inga Konstantinavičiūtė, “Analysis of Energy Consumption and Energy Intensity Indicators in Central and Eastern European Countries,” Energy Studies Review, 2006, vol. 14, no. 2, pp. 171–188.
  • Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu nr. XI-2133, Valstybės žinios, 2012, nr. 80-4149.
  • Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Kuro ir energijos balansas 2012, Vilnius, 2013.
  • Valentukevičius, Viktoras; Vaclovas Miškinis, “Energy Conservation Policy in Lithuania: Experiences and Problems,” International Journal of Global Energy Issues, 2001, vol. 16, nos. 1–3, pp. 82–100.
 

Energy Consumption Trends in Lithuania and the EU Countries

  • Bibliographic Description: Vaclovas Miškinis, Arvydas Galinis, Inga Konstantinavičiūtė, Vidas Lekavičius, „Energijos vartojimo Lietuvoje ir ES šalyse tendencijos“, @eitis (lt), 2016, t. 755, ISSN 2424-421X.
  • Previous Edition: Vaclovas Miškinis, Arvydas Galinis, Inga Konstantinavičiūtė, Vidas Lekavičius, „Energijos vartojimo Lietuvoje ir ES šalyse tendencijos“, Energetika, 2014, t. 60, nr. 2, p. 96–112, ISSN 0235-7208.
  • Institutional Affiliation: Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorija.
Summary: Analysis of the Lithuanian energy sector development over medium and long-term periods and preparation of strategic documents is a complex problem. Comprehensive analysis of energy consumption trends and application of appropriate energy planning tools is required. Forecast of final energy demand should be prepared taking into consideration that favorable preconditions for economic development of the national economy are required. The aim of this paper is to set out findings from the analysis of primary and final energy consumption in Lithuania over the period 2000–2012, to discuss the methodology of such analysis, to assess relationships between energy consumption and economic activities, as well as to perform a comparative analysis of energy intensity and indicators of energy consumption in the Baltic States and EU countries.

Keywords: primary energy, final energy, energy intensity, energy balance.