• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Straipsnis Ankstyviausi žirgų palaikai laidojimo objektuose Lietuvoje

Šaltiniai

  • Danilaitė, Elena, Egliškių pilkapių, Kretingos raj., tyrinėjimai 1969 m., Lietuvos istorijos instituto rankraštynas, 1970, f. 1, b. 270.
  • Grigalavičienė, Elena, Egliškių pilkapių tyrinėjimai 1974 metais (Egliškiai II, Žalgirio apyl., Kretingos raj., kol. „Tarybų šalis“), Lietuvos istorijos instituto rankraštynas, 1974, f. 1, b. 590.
  • Kulikauskas, Pranas, Kurmaičių pilkapių (Kretingos raj.) 1948, 1950 ir 1951 m. tyrinėjimai. Kurmaičiai, Kretingos raj. 1948 m. tyrinėjimai. Įrašas padarytas iš 1948 metų žvalgomosios ekspedicijos dienoraščio, psl. 57–62, Lietuvos istorijos instituto rankraštynas, 1951, f. 1, b. 9, p. 1–4.
  • Kulikauskas, Pranas, Kurmaičių pilkapių (Kretingos raj.) 1948, 1950 ir 1951 m. tyrinėjimai. Kurmaičiai. Kretingos rajonas, Klaipėdos sritis. LTSR MA Lietuvos istorijos instituto 1950 m. liepos 3–27 d. vestų ankstyvojo geležies amžiaus pilkapių tyrinėjimų dienoraštis, Lietuvos istorijos instituto rankraštynas, 1951, f. 1, b. 9.
  • Kulikauskas, Pranas, Kurmaičių pilkapių (Kretingos raj.) 1948, 1950 ir 1951 m. tyrinėjimai. Tyrinėjimai Kurmaičiuose 1951 metais, Lietuvos istorijos instituto rankraštynas, 1951, f. 1, b. 9.
  • Merkevičius, Algimantas, Kvecių km. (Kretingos raj.) pilkapių-kapinyno kasinėjimų ataskaita. 1963.VIII.2–27 d., Lietuvos istorijos instituto rankraštynas, 1963, f. 1, b. 186.

Literatūra

  • Adams, Douglas Q.; James P. Mallory, Dean Miller, “Horse” | James P. Mallory, Douglas Q. Adams (eds.), Encyclopedia of Indo-European Culture, Taylor & Francis, 1997, pp. 273–279.
  • Alseikaitė-Gimbutienė, Marija, Die Bestattung in Litauen in der vorgeschichtlichen Zeit, Tübingen, 1946.
  • Anthony, David W., The Horse, the Wheel, the Language: How Bronze-Age Riders from the Eurasian Steppes shaped the Modern World, Princeton and Oxford: Princeton University Press, 2007.
  • Bezzenberger, Adalbert, „Fundberichte. Hügelgräber bei Eglischken, Kr. Memel“, Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia für die Vereinsjahre 18961900, 21. Heft. Königsberg i. Pr., 1900, S. 86–87, Abb. XI, XIV:2.
  • Bliujienė, Audronė; Donatas Butkus, “Armed Men and Their Riding Horses as a Reflection of Warriors Hierarchy in Western Lithuania during the Roman Iron Age,” Archaeologia Baltica, 2007, vol. 8, pp. 95–116.
  • Bradley, Richard, Ritual and Domestic Life in Prehistoric Europe, London, New York: Routledge, 2005.
  • Cunliffe, Barry, “Iron Age Societies in Western Europe and beyond, 800–140 BC” | Barry Cunliffe (ed.), The Oxford Illustrated Prehistory of Europe Oxford, New York: Oxford University Press, 1994, p. 336–372.
  • Danilaitė, Elena, Egliškių, „Kretingos raj., pilkapių tyrinėjimai 1969 metais“ | Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 19681969 m., 1970, p. 39–43.
  • Daugnora, Linas, „Marvelės kapinyno žirgai“ | Audrius Astrauskas (sud.) Vidurio Lietuvos archeologija: konferencijos medžiaga, Vilnius, 1994, p. 86–90.
  • Daugnora, Linas; Algirdas Girininkas, Osteoarcheologija Lietuvoje: vidurinysis ir vėlyvasis holocenas, Vilnius, 1996.
  • Demakopoulou, Katie; Christiane Eluère, Jørgen Jensen, Albrecht Jockenhövel, Jean-Pierre Mohen, Gods and Heroes of the European Bronze Age, Thames and Hudson, 1998.
  • Furmanek, Vaclav, “Amphora with Wagon Scene” | Katie Demakopoulou, Christiane Eluère, Jørgen Jensen, Albrecht Jockenhövel, Jean-Pierre Mohen, Gods and Heroes of the European Bronze Age, Thames and Hudson, 1998, p. 244.
  • Gimbutas, Marija, The Civilization of the Goddess: The World of Old Europe, Harper, SanFrancisco: A Division of HarperCollins Publishers, 1991.
  • Gimbutienė, Marija, Baltai priešistoriniais laikais: etnogenezė, materialinė kultūra, mitologija, Vilnius: Mokslas, 1985.
  • Girininkas, Algirdas; Linas Daugnora, Indrė Antanaitis-Jacobs, “When Did Domesticated Horses Appear in Lithuania?,” Archaeologia Baltica, 2009, vol. 11, pp. 22–31.
  • Goldhahn, Joakim, “From Monuments in Landscape to Landscapes in Monuments: Monuments, Death and Landscape in Early Bronze Age Scandinavia” | Andrew Jones (ed.), Prehistoric Europe: Theory and Practice, Wiley–Blackwell, 2008, p. 56–86.
  • Götze, Alfred, „Hügelgräber bei Eglien–Niclau, Kr. Memel“, Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia, 23. Heft. I. Teil, Königsberg i. Pr., 1914, S. 85–87, Abb. IV.
  • Grigalavičienė, Elena, „Egliškių pilkapiai“, Lietuvos archeologija, 1979, t. 1, p. 5–43.
  • Grigalavičienė, Elena, Žalvario ir ankstyvasis geležies amžius Lietuvoje, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995.
  • Jablonskis, Ignas, „Ėgliškių pilkapiai“, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1980 ir 1981 metais, 1982, p. 35–37.
  • Kanarskas, Julius, „Ėgliškių (Andulių) kapinynas“, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2005 metais, 2006, p. 113–116.
  • Kulikauskas, Pranas, „Kurmaičių kapinynas“ | Lietuvos archeologiniai paminklai: Lietuvos pajūrio I–VII a. kapinynai, Vilnius, 1968, p. 12–56.
  • Laneman, Margot; Valter Lang, “New Radiocarbon Dates for Two Stone-cist Graves at Muuksi, Northern Estonia,” Estonian Journal of Archaeology, 2013, vol. 17, no. 2, p. 89–122.
  • Lang, Valter, “The Bronze and Early Iron Ages in Estonia” | Estonian Archaeology, 3, Tartu University Press Humaniora: archaeologica, 2007.
  • Lasota-Moskalewska, Alicja; Karol Szymczak, Mukhiddnin Khudzhanazarov, “A Problem of the Earliest Horse Domestication: Data from the Neolithic Camp Ayakagytma ‘The Site,’ Uzbekistan, Central Asia,” Archaeologia Baltica, 2009, vol. 11, pp. 14–21.
  • Luik, Heide; Liina Maldre, “Bronze Age Bone Artefacts from Narkūnai, Nevieriškė and Kereliai Fortified Settlements: Raw Materials and Manufacturing Technology,” Archaeologia Lituana, 2007, vol. 8, p. 5–39.
  • Maldre, Liina; Heide Luik, “The Horse in Estonia in the Late Bronze Age: Archaeozoological and Archaeological Data,” Archaeologia Baltica, 2009, vol. 11, p. 37–47.
  • Merkevičius, Algimantas, Ankstyvojo metalų laikotarpio laidojimo paminklai Lietuvoje, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014.
  • Merkevičius, Algimantas; Julius Kanarskas, Lijana Remeikaitė, „Tyrinėjimai Kurmaičių mikroregione“ | Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2010 metais, 2011, p. 139–144.
  • Pearson, Mike Parker, The Archaeology of Death and Burial, Texas A&M University Press College Station, 2008.
  • Puzinas, Jonas, „Naujausių proistorinių tyrinėjimų duomenys (1918–1938 m. Lietuvos proistorinių tyrinėjimų apžvalga)“ | Levas Karsavinas (red.), Senovė. Istorijos skyriaus darbai, 4, Kaunas, 1938, p. 173–304.
  • Randsborg, Klavs, “Spirals! Calendars in the Bronze Age in Denmark,” Adoranten, 2009, pp. 60–70.
  • Sherratt, Andrew, “The Emergence of Elites: Earlier Bronze Age Europe, 2500–1300 BC” | Barry Cunliffe (ed.), The Oxford Illustrated Prehistory of Europe, Oxford, New York: Oxford University Press, 1994, pp. 244–276.
  • Tautavičius, Adolfas, „Taurapilio „Kunigaikščio“ kapas“, Lietuvos archeologija, 1981, t. 2, p. 18–43.
  • Zagorskis, Francis, Zvejnieku akmens laikmeta kapulauks, Rīga: Zinātne, 1987.
  • Граудонис, Янис Якобович, Латвия в эпоху поздней бронзы и раннего железа, Рига, 1967.
  • Куликаускене, Регина, «Погребения с конями у древних Литовцев», Советская археология, 1953, т. 17, c. 211–222.
 

The Earliest Horse Remains in Burial Sites in Lithuania

  • Bibliographic Description: Algimantas Merkevičius, Lijana Muradian, „Ankstyviausi žirgų palaikai laidojimo objektuose Lietuvoje“, @eitis (lt), 2017, t. 768, ISSN 2424-421X.
  • Previous Edition: Algimantas Merkevičius, Lijana Muradian, „Ankstyviausi žirgų palaikai laidojimo objektuose Lietuvoje“, Archaeologia Lituana, 2015, t. 16, p. 28–39, ISSN 1392-6748.
  • Institutional Affiliation: Vilniaus universitetas.

Summary. The custom to bury horses in the East Baltic region spread after the birth of Christ. Horse graves found in the territory of Lithuania mostly date to the first millennium AD and the first half of the second millennium AD. However, origins of the custom to bury horses in the territory of Lithuania can be traced back to the Early Metal Period. In this article, the material of the earliest horse remains in burial sites found in the territory of Lithuania are analyzed and interpreted.

The earliest horse remains in funerary context were found in five mounds within three barrow cemeteries: Kurmaičiai, Kveciai and Ėgliškės, located in the western part of Lithuania – near Akmena, Tenžė, and Danė rivers respectively. The barrow cemeteries were arranged within 3 to 7.5 kilometers of each other. Barrow mounds dating to the Early Metal Period usually contained only certain horse body parts rather than the whole skeleton. Four horse teeth were found in Kurmaičiai barrow mounds no. 8 and 11 – two on each mound. Kveciai barrow mound no. 1 contained a horse skull and a few unidentified horse bones. These bones were placed within a stone structure, which was probably disturbed at some point because the western part had only a few isolated stones left. The surviving stone structure on the eastern side was 2 meters long and 1 meter wide. Here it connected to the external stone circle of the barrow. Ėgliškiai barrow mound no. 1 contained unidentified disarticulated horse bones, scattered in a 1 square meter area between the central and middle stone circles. Barrow mound no. 2 contained several horse teeth, found near the external stone circle.

Horse bones showed no signs of burning, even though cremation was the dominant burial custom during this period. Most of the barrow mounds contained cremated human remains, with the exception of mound no. 2 in Ėgliškiai, which contained two inhumations. Some cremated human remains were placed in urns with smooth or brushed surface; others were placed in small pits or surrounded by stone arrangements. Grave goods were scarce in cremation burials but they appear more frequently with inhumations. Horses were buried at a distance from human graves, so the remains of these animals were not associated with any specific human grave in the barrows. Furthermore, the horse grave in Kveciai was separated from human graves by a stone structure, which was very similar to the stone structures formed for human graves. It appears that in Kveciai barrow humans and horses were buried using the same symbols of material culture. The beginning of the custom to bury horses in Western Lithuania dates back to the end of the Late Bronze and Early Iron Ages. These changes in burial traditions are associated with the formation of special status of horses in the Baltic region during the second and first millennium BC.

Keywords: beginning of horse burials, Late Bronze Age, Early Iron Age, West Lithuania, burial mounds.

 
Grįžti
Viršutinė Apatinė