Straipsnis Konstantino Sirvydo „Punktai sakymų“ (1629, 1644): išsamių tyrinėjimų pradžia

  • Bibliografinis aprašas: Kristina Rutkovska, „Konstantino Sirvydo Punktai sakymų (1629, 1644): išsamių tyrinėjimų pradžia“, @eitis (lt), 2017, t. 806, ISSN 2424-421X.
  • Ankstesnis leidimas: Kristina Rutkovska, „Konstantino Sirvydo Punktai sakymų (1629, 1644): išsamių tyrinėjimų pradžia“, Lituanistica, 2012, t. 58, nr. 4(90), p. 309–319, ISSN 0235-716X.
  • Institucinė prieskyra: Vilniaus universiteto Polonistikos centras.

Santrauka. Straipsnis skirtas pirmai originaliai lietuviškai postilei – K. Sirvydo Punktams sakymų, išleistiems 1629 m. (I dalis) ir 1644 m. (II dalis; leidybai parengta Jono Jaknavičiaus). Šis svarbus lietuvių rašytinis paminklas iki šiol nebuvo išsamiau tirtas. Iš pateiktos Punktų sakymų tyrinėjimų apžvalgos matyti, kad dažniausiai buvo aprašomi tik kai kurie kalbos ir retorikos aspektai. Šiame straipsnyje aptariamas postilės originalumas, biblinių ir kitų citatų šaltiniai, lietuviško teksto vertimo į lenkų kalbą ypatumai. Tyrimo metu išsamiai remtasi lietuvių ir lenkų mokslininkų darbais šia tema.

Pagrindiniai žodžiai: senieji raštai, postilė, Biblijos vertimas, Konstantinas Sirvydas.

 

Įvadas

Konstantino Sirvydo knygos ir jo sakyti pamokslai dažnai minimi įvairiuose rašytiniuose šaltiniuose. Archyviniai dokumentai, Vaclovo Biržiškos paskelbti bibliografijos šaltiniai Žr. Vaclovas Biržiška, Aleksandrynas: senųjų lietuvių rašytojų, rašiusių prieš 1865 m., biografijos, bibliografijos ir biobibliografijos, 1960. , Karolio Estreichero surinkta bibliografija Žr. Karol Estreicher, Bibliografia polska, s. 357–361. ir bibliografijos žinyno Nowy Korbut papildymai Žr. Kazimierz Budzyk (red.), Nowy Korbut. Bibliografia literatury polskiej: piśmiennictwo staropolskie, s. 323. rodo, kad Konstantino Sirvydo vardas ir nuopelnai buvę žinomi ne tik teologams, bet ir lietuvių kalbos ir kultūros mylėtojams. Konstantino Sirvydo biografijos faktus, užfiksuotus jėzuitų ordino kataloguose, pirmieji savo darbuose paminėjo N. Sotvelas Žr. Nathanaele Sotvello, Biblioteca scriptorum Societatis Iesu, 1676. ir S. Rostovskis Žr. Stanislaus Rostowski, Lituanicarum Societatis Jesu historiarum libri decem, 1877. . 1739 m. garsiajame J. Pošakovskio veikale Didysis jėzuitų kalendorius aptinkama informacijos ir apie Konstantiną Sirvydą Žr. Kalendarz Jezuicki Większy Na Rok Przestępny MDCCXL, 1739. . Labiausiai jo kūrybinis kelias ir iškili pamokslų sakytojo bei lietuvių kalbos puoselėtojo asmenybė buvo įvertinta XIX a. lenkų ir lietuvių literatūroje ėmus busti lietuvių tautinei savimonei ir sustiprėjus ryžtui puoselėti savo gimtąją kalbą. Išsami K. Sirvydo žodyno analizė atlikta tik XX a. pabaigoje K. Sirvydo žodyną spaudai parengė Kazys Pakalka, o 1979 m. jis išleido fotografuotinį šio žodyno leidimą. Įvade autorius aprašo K. Sirvydo leksikografinio metodo ir kalbos ypatumus, leksikos bruožus, žodyno reikšmę lietuvių leksikografijai, kalbai ir tautos kultūrai (Kazys Pakalka, „K. Sirvydo žodyno istorijos metmenys“, 1979). .

 

Konstantino Sirvydo vardą garsino ne tik pamokslų sakytojo talentas, bet ir nepaprastai gilus Šventojo Rašto išmanymas. Kunigas ir žinomas istorikas Jonas Kurčevkis (Jan Kurczewski), išgarsėjęs savo pamokslais Vilniaus Katedroje, apie Konstantiną Sirvydą rašė:

Konstantinas Sirvydas – garsus rašytojas, lietuvybės puoselėtojas, akademijos profesorius, jėzuitas; lenkišką pamokslą sakydavęs iš Katedros sakyklos, o Šv. Jono bažnyčioje jau pamokslaudavęs lietuviškai. Jis – liaudies pamokslininkas iš pašaukimo; iš sakyklos itin lengvai, aiškiai, iškalbingai ir įtaigiai kreipdavosi į klausytojus keletą kartų per dieną. Nuosekliai savo pamokslų nerašė, tačiau žymėjosi juos „Punktų sakymų“ forma. Jan Kurczewski, Kościoł zamkowy czyli katedra wileńska w jej dziejowym, liturgicznym, architektonicznym i ekonomicznym rozwoju, s. 299–300.

Pamokslų rinkinį Punktai sakymų lietuvių ir lenkų kalbomis jis išspausdino gyvenimo pabaigoje padedamas savo mokinio Jono Jaknavičiaus (Jan Jachnowicz), šie pamokslai ir vėliau sulaukė didžiulio susidomėjimo, buvo daug kartų perleidžiami Postilės pirmoji dalis buvo išleista 1629 m., antroji – 1644 m. Pirmoji knygos dalis lietuvių kalba (be lenkiškos dalies) pakartota 1845 m. ir buvo skirta Lietuvos kunigams. Ši dalis išleista S. Daukanto ir M. Valančiaus pastangomis už Sedos klebono Montvydo lėšas. Trečią kartą Punktus sakymų išleido R. Garbė 1884 m., o ketvirtą – F. Spechtas 1928 m., pridėjęs ir gana didelės apimties įvadinį straipsnį (nuorodas į bibliografiją žr. Vaclovas Biržiška, Aleksandrynas: senųjų lietuvių rašytojų, rašiusių prieš 1865 m., biografijos, bibliografijos ir biobibliografijos, 1960). .

 

Punktų sakymų tyrinėjimo aspektai

K. Sirvydo meninio stiliaus reikšmė iškeliama jau XIX a. darbuose. Liudvikas Adomas Jucevičius (pseud. Ludwik z Pokiewia Jucewicz) pabrėžia: „K. Sirvydo stilius – taisyklingas, kalba – nuolatos švari, be svetimybių“ Litwa pod względem starożytnych zabytkow, obyczajow i zwyczajow skreślona przez Ludwika z Pokiewia (Jucewicza), s. 8. . Juzefas Bielinskis (Jozef Bieliński), analizavęs jėzuitų pamokslus, rašė:

Jėzuitai – aukštų polėkių ir labai išsilavinę žmonės, labai gerai suprato, kad puikus iškalbos menas – tai ne tik sąmojingų žodžių paieška ir atranka, bet greičiau pagrindinės minties plėtojimo svarba, skelbiant, kas yra tiesa, o kas – melas. Jozef Bieliński, Uniwersytet Wileński, s. 583

Autoriaus nuomone, visi šie bruožai būdingi K. Sirvydo pamokslams Žr. ten pat, s. 350. . Pristatydamas lietuvių literatūros pradmenis Aleksanderis Bruckneris pamini K. Sirvydą keletą kartų, pažymėdamas, kad jo kalba itin gausi gimtosios kalbos žodžių. Jį palygina su M. Daukša, charakterizuodamas kaip uolų kataliką, o K. Sirvydui prideda dar ir „mokyto ir iškalbingo“ epitetą Žr. Aleksander Brűckner, Polacy a Litwini. Język a literatura: Polska i Litwa w dziejowym stosunku, s. 357–358. . Pranciškus Novakovskis (Franciszek Nowakowski) teigia: „Kunigo Konstantino Sirvydo pamokslai – vieni iš geriausių“ Franciszek Nowakowski, „Wycieczka na Litwę”, s. 165. .

Dabartiniuose lietuvių literatūros istorijos veikaluose apie K. Sirvydą rašoma labai trumpai, tačiau pabrėžiama, kad jis buvo geriausias lietuvių kalbos žinovas XVII amžiuje. Ypač dėmesį patraukia natūralumu alsuojantys jo palyginimai, paimti tiesiog iš gamtos ir kasdienio gyvenimo Žr. Jurgis Lebedys, Senoji lietuvių literatūra, p. 80–85. . Analizuodamas Punktus sakymų profesorius Albinas Jovaišas pažymi, kad tai pirmoji originali katalikiška lietuvių kalba parašyta postilė, turėjusi didelę reikšmę ir tikslą – religinį ugdymą gimtąja kalba bei skatinimą kunigus mokytis lietuvių kalbos. Atsižvelgiant į juose pateiktas interpretacijas, Punktai sakymų gali būti priskiriami šaltiniams, liudijantiems filosofinių minčių raidą tuometiniais laikais Lietuvoje, kadangi tai pamąstymai apie žmogų, jo būtį pasaulyje, gyvenimo tikslą Žr. Eugenija Ulčinaitė, Albinas Jovaišas, Lietuvių literatūros istorija, XIII–XVIII amžius, p. 358. .

 

Ne mažiau reikšminga Eugenijos Ulčinaitės mintis apie K. Sirvydo postilių svarbą lietuvių kalbai:

Savo pamokslais Sirvydas stengėsi duoti gražios vaizdingos kalbos pavyzdį, pateikti gyvosios liaudies kalbos posakių, o kartu parodyti, kad lietuvių kalba galima sukurti antikines retorines konstrukcijas, pasiekti retorinio įtaigumo. Eugenija Ulčinaitė, „Jėzuitai ir provincijos kultūra (Kai kurie jėzuitų veiklos aspektai puoselėjant lietuvių kalba ir kultūrą XVI–XXVIII a.)“, p. 48.

Pirmieji gilesni pamąstymai apie K. Sirvydo Punktai sakymų meninę vertę priklauso D. Kuolio plunksnai. Jis neanalizuoja lietuvių pamokslininko stilistikos, tačiau remiasi prielaida, kad kiekvienas stilius yra tarsi visuomenės pasaulėvaizdis, jo išraiška ir atspindys. D. Kuolys iškelia K. Sirvydą kaip baroko epochos atstovą, analizuojantį painias egzistencines problemas. Apibūdindamas K. Sirvydo pamoksluose vaizduojamą žmogų pažymi, kad jis panašus į biblinį Dovydą: yra narsus, sąmoningai suvokiantis, kad nuo jo veiksmų priklauso ne vien tik individo likimas, bet greičiau viso pasaulio gerovė. Tai dramatiška, laisva ir nepriklausoma asmenybė, tikinti savo neribotomis galimybėmis, kupina prieštaravimų ir kontrastų bei trokštanti meilės – tipiškas baroko epochos personažas. Pasitelkdamas K. Sirvydo sukurtą mąstytojo paveikslą D. Kuolys ieško jo sąsajų su to meto Europos literatūra ir filosofija, teigdamas, jog aptariamuoju laikotarpiu lietuvių minties raida patyrė tuos pačius procesus, t. y. perėjimą iš Renesanso į dramatiškąjį baroką Žr. Darius Kuolys, „Dvi tikrybi turi tiesa…“: J. Bretkūnas ir K. Sirvydas kultūros stilių kaitoje“, 1987. . Remdamasis K. Sirvydo veikalu Punktai sakymų D. Kuolys puoselėjo ir grindė vėlesnius savo apmąstymus apie individo būtį, tautą ir valstybę iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės egzistencinės ir kultūrinės minties raidos perspektyvos Žr. Darius Kuolys, Asmuo, tauta, valstybė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinėje literatūroje: renesansas ir barokas, p. 17. .

 

Aurelija Mykolaitytė sutelkia dėmesį į K. Sirvydo Punktai sakymų estetinę vertę. Savo straipsnyje aprašydama K. Sirvydo stilių ji teigia, kad K. Sirvydas buvo originalus baroko epochos atstovas, nepaisantis tradicijų ir kuriantis savitai, o jo stilius artimesnis literatūros tekstams, o ne tradiciniams bažnytiniams pamokslams. K. Sirvydo veikalą A. Mykolaitytė lygina su Petro Skargos (Piotr Skarga, 1536–1612) „Seimo pamokslais“ (1597), pažymėdama, kad abu autoriai buvo jėzuitai ir pamokslus sakė toje pačioje Šv. Jonų bažnyčioje. Autorės nuomone, Sirvydo stilistikos originalumą lemia naujas, modernus pamokslų kūrimo būdas. Autorė Punktus sakymų vadina literatūros veikalu, artimu filosofinės miniatiūros žanrui Žr. Aurelija Mikolaitytė, „Barokiškieji K. Sirvydo „Punktų sakymų“ ornamentai“, 2008. .

Viktorija Vaitkevičiūtė remiasi K. Sirvydo Punktais sakymų Žr. Viktorija Vaitkevičiūtė, LDK katalikiškas baroko pamokslas: tarp ars vivendi ir ars moriendi, p. 19. , analizuodama žymiausių XVII a. pamokslininkų kūrybą pagal tam tikras temas (dorybingo ir nuodėmingo žmogaus paveikslai, pilietiškumo problematika, tam tikri krikščioniško gyvenimo modeliai, mirties suvokimas).

Punktus sakymų nemažai tyrė ir kalbininkai. Pirmasis išsamesnis lietuvių kalbos ypatumų Punktuose sakymų aprašas priklauso Franzo Spechto plunksnai Žr. Franz Specht, Šyrwids Leben und Schriften: Šyrwids Punktay sakimu (Punkty kazan), S. 20. . Dėmesio vertos ir Ernsto Frenkelio Žr. Ernst Fraenkel, „Šyrwids Punktay sakimu (Punkty Kazan)“, S. 84–85. , ir Edvardo Voltero Žr. Edvard Volter, Žurnal Ministerstva Narodnogo Prosveščenija, s. 306–317. recenzijose, kuriose analizuojamas F. Spechto Punktų sakymų fotografuotinis leidimas, išsakytos mintys. Zigmas Zinkevičius tyrė Punktų sakymų II dalies genezės klausimus Žr. Zigmas Zinkevičius, „Dėl K. Sirvydo „Punktų sakymų“ genezės ir kalbos“, 1971. . Lietuviškos Punktų sakymų dalies veiksmažodžių indeksą sudarė Kazys Morkūnas Žr. Kazys Morkūnas, „Konstantino Širvydo „Punktai sakymų“ veiksmažodis (indeksas)“, Lietuvių kalbotyros klausimai, 1980. , jis taip pat aptarė kai kuriuos grafikos reiškinius Žr. Kazys Morkūnas, „Mišrieji dvigarsiai am, an, em, en ir balsiai ą, ę, K. Sirvydo raštuose“, 1967. . Juozas Karaciejus aprašė socialinės leksikos vartojimo aspektus Žr. Juozas Karaciejus, „Dėl keleto socialinių terminų K. Sirvydo raštuose“, 1980. . Pastaruoju metu į K. Sirvydo Punktų sakymų tekstą savo dėmesį sutelkė istorinės sintaksės tyrėjai Žr. Vytautas Ambrazas, Lietuvių kalbos istorinė sintaksė, 2006; Virginija Vasiliauskienė, Lietuvių kalbos žodžių tvarka XVI–XIX a.: atributinės frazės, 2008; Jūratė Pajėdienė, Senosios lietuvių kalbos sudėtiniai prijungiamieji laiko sakiniai, 2012. .

 

Postilės originalumo klausimas

Iš jau aptartų cituojamų šaltinių apie K. Sirvydo Punktus sakymų matyti, kad šie pamokslai iki šiol nebuvo išsamiai analizuoti – neapibūdintas literatūrinis kontekstas, kompleksiškai netirta pamokslų kalba. Netgi naujausiame senosios lietuvių literatūros vadovėlyje pateikiamas labai trumpas, lakoniškas šio veikalo aprašas. Autoriai čia gausiai aprašo retorines figūras ir alegorijas, neiliustruodami jų citatomis Žr. Eglė Patiejūnienė, „Narsus mėginimas sukurti vientisą senosios literatūros vaizdą“, p. 345. . Nėra pagrįsto ir tikslaus atsakymo į klausimą, kodėl šis K. Sirvydo veikalas laikomas originaliu. Viso lietuviško teksto vertimo į lenkų kalbą analizei iki šiol beveik neskirta dėmesio. Išvada, kad šis tekstas tikrai esąs vertimas, greičiausiai buvo formuluojama ne remiantis tekstologine analize, o labiau paties K. Sirvydo žodžiais „Pratarmėje skaitytojui“, kur jis sako:

Kadangi knygų parašytų tiek lotynų, tiek kitomis kalbomis yra bemaž be skaičiaus, o lietuviškų, taip reikalingų sieloms laimėti, negausu, tai savo lietuviškai parengtus pamokslus išvertęs į lenkų kalbą dabar žmonėms atiduodu, kad galėtų pasiremti ir tas, kuris nepakankamai moka lietuvių kalbą, nes, skaitydamas tas knygeles, didžiąją jų dalį atsimins, ir tas, kuris visiškai nemoka lietuviškai, bet rūpinasi savo artimųjų sielomis, nes iš išversto greta parašyto lenkiško teksto pats supras lietuvišką.

Čia pat jis atsiprašo skaitytojo už lenkiško teksto skurdumą:

O jeigu kam nors lenkų kalba atrodys ne visiškai taisyklinga ar sklandi, tegul žino, kad čia neturėta tikslo žmonėms pateikti būdingą lenkų kalbos raštą tai kalbai mokytis, bet tik norėta duoti deramą vertimą iš lietuvių kalbos, […] žodis į žodį išdėstyti, kad būtų suprantama. Cituojama pagal R. Koženiauskienės vertimą (Regina Koženiauskienė, XVI–XVIII amžiaus prakalbos ir dedikacijos, p. 296).
 

Rengiant Punktų sakymų lietuvišką ir lenkišką perrašas, kartu buvo tirta ir jų kalba. Iš karto atkreipiau dėmesį į lenkiškos Punktų sakymų dalies taisyklingą kalbą, susiformavusią religinę terminologiją, minimalią lietuvių kalbos įtaką (tai iš esmės turėjo parodyti verstinio teksto leksika). Lenkiškam tekstui būdingas ir kitas bruožas – retas sinoniminių dubletų vartojimas. Dubletai būdingi K. Sirvydo epochos tekstų vertimams, dažnai jie aptinkami ir postilių tekstuose. Dubletais prisotintas lietuviškas tekstas suteikia pagrindą šio kūrinio tekstą laikyti atitinkantį kalbos vystymosi sąlygas XVI ir XVII amžiuje. Šiam laikotarpiui būdinga nenusistovėjusi lietuviška religinė ir filosofinė terminija, abstrakčios kalbos formavimasis, jos kūrimas, tikslumo siekis verčiant biblijos citatas.

Postilės tekstams būdingas daugiasluoksniškumas, nes pagal tų laikų Bažnyčios Kanoną reikėjo išmanyti cituojamus šaltinius filologiniams (t. y. Šventojo Rašto vertimams), egzegetiniams ir teologiniams tikslams. Kiekvienas autorius buvo įpareigotas cituoti įvairius bažnytinius šaltinius – dažniausiai Šventąjį Raštą, Bažnyčios tėvų veikalus ir kitą teologinę literatūrą. Neretai buvo remiamasi ir pasaulietine literatūra. K. Sirvydo Punktai sakymų atitinka šiuos reikalavimus. Iš paraštėse esančių marginalijų matyti, kad cituojamas Senasis ir Naujasis Testamentas, šv. Augustinas, šv. Tomas Akvinietis, šv. Grigalius ir kt. Minėti šaltiniai cituojami dažniausiai, todėl analizuojant tekstą buvo siekiama nustatyti K. Sirvydo teksto ir citatų santykį. Pradėjus tyrimą, reikėjo išsiaiškinti, kokią teksto dalį sudaro biblijos citatos ir kokia priklauso paties K. Sirvydo plunksnai. Šiai analizei atlikti pasirinktas vienas postilės fragmentas – Punktai sakymų I dalies IX punktas, išrinktos visos citatos ir aliuzijos bei apskaičiuotas procentinis autorinio ir cituojamo teksto santykis. Šios analizės rezultatai: IX punkte, apimančiame 5 teksto puslapius (Punktai sakymų I 114–118), randame 11 nuorodų į Šventąjį Raštą – 9 citatas ir 2 aliuzijas. IX punkte vartojami 622 žodžiai, iš jų: 157 žodžiai – pažodinės citatos, o 465 – originalūs K. Sirvydo žodžiai. Procentinis santykis būtų toks: 75 % sudaro originalus tekstas, 25 % – citatos.

 

Ir nors citatų gana nemažai, galima daryti išvadą, kad šis veikalas yra pakankamai originalus, didesniąją jo dalį sudaro lietuvių pamokslininko autorinės Šventojo Rašto interpretacijos Mūsų atlikta tik formali teksto analizė sutampa su išvadomis, D. Kuolio padarytomis po įžvalgų apie Punktų sakymų teksto originalumą ir savarankiškumą įvertinant literatūrinių temų interpretacijas. . Reikėtų pažymėti, kad analizei pasirinktas tekstas priklauso fragmentams, kurių paraštėse ypač daug marginalijų. Visame Punktai sakymų I dalies tekste jų aptinkama gerokai mažiau Išsamiau buvo analizuojamas tik Punktų sakymų I dalies tekstas, žr. „Šaltiniai“. .

Siekiant nustatyti teksto originalumą, svarbu apibrėžti Punktų sakymų citatų šaltinį, t. y. nustatyti, ar citatos paimtos iš tuometinio vienintelio galimo lenkiško Jokūbo Vujeko Biblijos Atrenkant biblinius fragmentus naudotasi dviem Jokūbo Vujeko Naujojo Testamento leidimais (1593 ir 1599) bei jo Senuoju Testamentu (1599), žr. „Šaltiniai“. vertimo, ar yra paties Konstantino Sirvydo savarankiškai išverstos iš lotyniško originalo. Pakankamai didelis panašumas su lotyniškąja Vulgata Atrenkant lotyniškus fragmentus naudotasi Stuttgarto Vulgatos leidimu, žr. „Šaltiniai“. leidžia manyti, kad autorius, kurdamas lietuvišką tekstą, naudojosi lotyniškąja Biblijos versija, o vėliau tiesiog išvertė lietuviškąsias Biblijos citatas į lenkų kalbą.

Atlikus išsamią K. Sirvydo Punktų sakymų minėto fragmento lotyniško, lietuviško ir lenkiško tekstų analizę ir palyginus jį su Jokūbo Vujeko Biblija, nustatyta, kad lenkiškas tekstas panašesnis į lotynišką ir lietuvišką tekstus, o ne į Jokūbo Vujeko Biblijos tekstą. Biblijos citatos pateikiamos 1-oje lentelėje, kur jos sudėliotos anksčiau nusakytu eiliškumu, o nesutapimai jose pažymėti pusjuodžiu šriftu.

 
1 lentelė
PS vieta; Šventojo Rašto vietaVulgataLietuviškas PS tekstasLenkiškas PS tekstasVujeko Biblija
PS I 114; Apr 3,17quia dicis quod dives sum et locupletatus et nullius egeo et nescis quia tu es miser et miserabilis et pauper et caecus et nudusSakay ir nieko Sakay kad turtingas eſsi ne priwałay / a neʒ̇inay iog tu eſsi warguolis ir pawargis / elgieta / grinas / akłas ir nuogas.Powiadáß ʒ̇eś bogaty / y nicʒego nie potrʒebuieß / ȧ nie wieß ʒ̇eś ty lichota y nędʒ̇nik / ʒ̇ebrak / vbogi / ślepy y nági.Iż wówisz, żem jest bogaty, i zbogaciłem, a niczego nie potrzebuję. A nie wiesz, iżeś ty nędzny, i mizerny, i ubogi, i ślepy, i nagi.
PS I 115; Iz 5,20vae qui dicitis malum bonum et bonum malum ponentes tenebras lucem et lucem tenebras ponentes amarum in dulce et dulce in amarumBeda tiemus / kurie wadina pikta gieru / ȧ giera piktu / d{e} dami tumſiby aʒ̇u świeſiby / a świeſiby aʒ̇u tumſiby: dedami kartu aʒ̇u ſałdu / a ſałdu aʒ̇u kartu.Biadȧ tym / ktorzy ʒ̇owią ʒ̇łe dobrem / á dobre ʒłem / kłádąc świátłość ʒá ćiemność / á ćiemność ʒȧ świȧtłość / kładąc gorʒkie ʒá ſłodkie / ȧ ſłodkie ʒȧ gorʒkie.Biada którzy nazywacie złe dobrym, a dobre złym: pokładając ciemność za światłość, a światłość za ciemność: pokładając gorzkie za słodkie, a słodkie za gorzkie.
PS I 115; Job 1,13-19aliuzija; septynios eilutės iš Jobo knygosTeyp Iobuy ßwyntam iʒ̇ perłeydimo Diewo / duśiu neprietelus wiſa wienu dienu parinko.Tak Iobowi S. ʒ dopuſcʒenia Boǯego / du+ßny nieprʒyiaciel wßytko iednego dnia pobrał.aliuzija; septynios eilutės iš Jobo knygos
PS I 116; Lk 16, 20-22aliuzija; 3 eilutės iš Evangelijos pagal LukąTeyp Laʒorus piłnas woćiu ir kitu ligu iki pabaygay ſawo pagiwenimo buwo.Tak Lȧʒarʒ pełen był wrʒodow y inßych chorob ȧʒ̇ do konca ʒ̇ywota ſwego.aliuzija; 3 eilutės iš Evangelijos pagal Luką
PS I 116; Mt 25, 13vigilate itaque quia nescitis diem neque horamIutekite / iog neʒ̇inote dienos / ney wałundos.Cʒ̇uyćie / bo nie wiećie dniȧ / ȧni godʒ́iny.Czujcież tedy: bo nie wiecie dnia ani godziny.
PS I 116-117; Mok 9,1nescit homo utrum amore an odio dignus sitNeʒ̇ino iey miliſtos argu nopikuntos Diewo ira wertas. ANiewie ieśli milośći cʒyli nienawiśći Boʒ̇ey ieſt godʒ́ien.[…] nie wie człowiek jeśli jest miłości, czyli nienawiści godzien
PS I 117; Ps 19, 13errores quis intelleget ab occultis munda meNuſideimus kas ißmano? nuog paſłeptuiu mano apćiſtik mani/Grʒechy kto roʒumie? Od ſkrytych moich ocʒyść mieWystępki ktoż rozumie? od skrytych moich oczyść mię:
PS I 117; 1 Kor 4,4nihil enim mihi conscius sum sed non in hoc iustificatus sum qui autem iudicat me Dominus estNieko neſiiaućiu / bet ne tami nuteyſintu eſmi / nes kur{i}s mani ſudiia / Wießpats ira.Nic ná śię nie cʒuię / lecʒ nieprʒeto vſprawiedliwiony ieſtem / bo ktory męſądzi / pan ieſt.Abowiem się w niczym nie czuję: wszakoż nic w tym jestem usprawiedliwion: ale Pan jest który mię sądzi.
PS I 117; Fil 2,12cum metu et tremore vestram salute peraminiSu baymy ir ſu drebeimu iʒ̇ganimu iʒ̇ganimu ſuwo darikite.Ʒ boiaʒ̇nią y ʒ̇e drʒ̇eniem ʒbȧwienie ſwoie ſprawuyćie.Z bojaźnią i ze drżeniem zbawienie swoje sprawujcie.
PS I 118; Ez 18,24si autem averterit se iustus a iustitia sua et fecerit iniquitatem […]Iey atſigriʒ̇ teyſus nuog teyſibes ſawo / ir padaris neteyſiby ec. numirs/Ieśli śię odwroći ſpráwiedliwy od ſprá wiedliwośći ſwoiey / a popełni nieſprawiedłiwość ec:A jeśli się odwróci sprawiedliwy od sprawiedliwości swej, a czynić będzie nieprawość […]
PS I 118; Mt 10,22qui autem perseveraverit in finem hic salvus eritKas pateks aba iʒ̇kis taſay iʒ̇ganitu bus.Kto wytrwa ten ʒbawioń będʒ́ie.Ale kto wytrwa aż do końca, ten będzie zbawion.
 

Iš pateikto biblijos fragmentų palyginimo sektų šios bendrosios išvados:

  1. Versdamas Šventąjį Raštą K. Sirvydas vartoja žodžius, turinčius stilistinį ekspresinį atspalvį (PS I 114; Apr 3,17). Šių žodžių randama lietuviškame ir lenkiškame K. Sirvydo Punktų sakymų tekstuose, o Vugatoje ir Jokūbo Vujeko Biblijoje tokių leksemų nėra. Žodžių warguolis ir pawargis / elgieta : lichota y nędʒnik vertimas yra visiškai ekvivalentiškas.
  2. K. Sirvydo Punktų sakymų biblijos citatų ir Jokūbo Vujeko Biblijos žodžių semantiniai skirtumai (PS I 117; Ps 19, 13): leksemos nuſideim[ai] i grʒechy yra semantiškai panašesnės nei lenkiška leksema występki.
  3. Formalūs kaitomų gramatinių formų vartojimo skirtumai (PS I 115; Iz 5,20): veiksmažodžio 3 asmens formų vartojimas Punktų sakymų tekste – kurie wadina i ktorʒ̇y ʒowią ir 2 asmens formos Vulgatos ir Vujeko Biblijos tekste – qui dicitis, którzy nazywacie.
  4. Žodžių tvarkos sakinyje skirtumai (PS I 117; 1 Kor 4,4): subjektas eina sakinio pabaigoje lotyniškame, lenkiškame ir lietuviškame tekstuose: qui autem iudicat me Dominus est : nes kur{i}s mani ſudiia / Wießpats ira : bo ktory mę ſądʒi / pan ieſt, o Jokūbo Vujeko Biblijos tekste subjektas pasakomas sakinio pradžioje: ale Pan jest który mię sądzi.
  5. Sutampantis tam tikrų žodžių praleidimas abiejuose Punktų sakymų tekstuose, kurie vartojami Vulgatos ir Jokūbo Vujeko Biblijos tekstuose (PS I 116; Mt 25, 13; PS I 116–117; Mok 9,1; PS I 118; Mt 10,22; PS I 118; Ez 18,24).
  6. Pažodinis aliuzijų į biblijos tekstus vertimas (PS I 115; Job 1,13–19; PS I 116; Lk 16, 20–22).
 

Lenkų kalbos vaidmuo Punktų sakymų tekste

Lietuviško Punktų sakymų teksto vertimą į lenkų kalbą esant netipišką rodo sinoniminių dubletų nebuvimas lenkiškame tekste. Paprastai vertimų tekstams būdingas gausus sinonimiškumas, pavyzdžiui, tokie yra Jokūbo Vujeko vertimų tekstai. Dažnas sinonimų vartojimas galimas dėl religinių tekstų leksikos ypatumų ir suteikia prielaidas vystytis bendrinei kalbai. O lietuviškame tekste gausu sinoniminių konstrukcijų, čia dažnai žodis turi keletą skirtingos kilmės ekvivalentų. Dauguma K. Sirvydo sinonimų yra lietuviškos kilmės, nors leksemos priklauso skirtingiems stilistiniams registrams.

2 lentelė
PSLietuviškas PS tekstasLenkiškas PS tekstas
PS I 43mokſłu nauiu ir neſeney pramanitunauki nowey
PS I 44prieg twirt{i}bey ir drutibey tikieimoprzy ſtatecʒności wiary
PS I 48kł{e}tis ir aruodus piłnusſpiʒ̇arnie ich pełne
PS I 49del ſunkibes arba ſwarodla wielkiego ćiężaru
PS I 50ʒ̇odʒ̇iu ... druto ir nepawiſkinamoſłowa … ſtatecʒnego
PS I 50swaras aba naßta ſunki ira nuſideimućieʒ̇ar ieſt grʒechow
PS I 60ſuſimilt vnt ligu abȧ negałes muſuvlitować nad krewkośćiami nȧßemi
PS I 37numirt gieyde ir troßkovmrʒeć pragnął
PS I 65ir ſu ʒ̇monemis giweno ir ſebrawoy ʒludʒ́mi obcowáł
PS I 72kayp puta aba kunkałas vnt wundenioiȧko piana na wierʒchu wody
PS I 74aprinkt iʒ̇ puykos aba śirdies aukßtibesobrȧć ʒ pychy
PS I 74łetu ir płaku daylidy Ioſephupodlego ćiesle Ioſepha
PS I 79ßłakieley aba łaśieliey łaßakropelki kapią
PS I 80iʒ̇ gieros walos aba luoſay ias aʒ̇ułaykodobrowolnie one ʒáchowuie
PS I 82tie łieʒ̇uwnikay daug kauliia ir ʒauniiaci ięʒycʒni wiele świegocą
 

K. Sirvydas puoselėjo lietuvių kalbą ir vengė skolinių iš lotynų kalbos, stengdamasis juos keisti lietuviškais atitikmenimis, tačiau lietuviškame Punktų sakymų tekste randama įvairiausių skolinių, vartojamų pamatuotai. Būtų galima manyti šiuos skolinius atsiradus dėl lygiagrečiai pateikiamo lenkiško teksto, t. y. dėl didžiulės lenkų kalbos įtakos. Pasirodo, lietuviškam tekstui įtaką darė ne tik lenkų, bet ir rusėnų kalba. Be skolinių vartojimo, tekste gausu struktūrinių ir semantinių kalkių. Išsamus skolintinės K. Sirvydo vartojamos ir M. Daukšos Postilės teksto leksikos palyginimas leistų apibrėžti K. Sirvydo įnašą į lietuvių literatūros kalbos formavimąsi, o ypač į religinės terminologijos kūrimąsi. Šio vertimo išskirtinumas sietinas su autoriaus daugiakalbiškumu ir lietuvių kalbą formavusiais veiksniais. Skoliniai pateikti 3-ioje lentelėje, jie suvokiami kaip netipiniai leksinių ekvivalentų reiškiniai.

3 lentelė
PS I 46Ciſtu buwo kaip Aniełay.Cʒyſtym był iȧko Anioł.
PS I 47vntroy gramatoy Koritnhianumpw liśćie wtorym do Korynthyan
PS I 50vnt vołas ſubudawotinȧ opoce vgruntowany
PS I 53akmeni kayp melnićios didikȧmień iȧkoby młynſki wielki
PS I 61teyſibe ir pakaius paſibućiawoſpráwiedliwość y pokoy pocȧłowáły ſię
PS I 36ſedeio turmoyŚiedʒ́iał w táraśie
PS I 85iʒ̇ kraukliu ʒ̇imćiugusʒ ſkorup morſkich perły
PS I 35iʒ̇rißti dirʒ̇eli ćierewiku ioroʒwiąʒać rʒemyſcʒek trewikow iego
PS I 67ʒ̇ibunti ʒ[e]rkałunȧpięknieyße ʒwierćiadło
PS I 67ſunkiauſioſe ſawo abidoſewnaćięsßych krʒywdach
PS I 89ir pramane wi{ſ}okias dayłes aba remeſłusy wymyslił wßytkie rʒemieſłá
PS I 90wiſu ſwietuwßytek świat
PS I 103dideſnis be mieros buswiękßȧ beʒ miáry będʒ́ię
PS I 103maieſtotu auksćiausimaieſtat naywyʒßy
PS I 106Diewas iuos pakaroioBog ich… ſkarał
PS I 39praſtoieiasprʒeſtępca
PS I 39pripuołaprʒypada
PS I 62ʒ̇mogum ſtoiosſtał śię cʒłowíekiem
PS I 101turtu ſawo iʒ̇dawe vnt giditoiumaiętność ſwą wydałá ná lekárʒ̇e
 

Išvados

K. Sirvydo Punktai sakymų – originalus lietuvių kalba parašytas kūrinys, kuriame lietuvių kalbai tenka pagrindinis vaidmuo. O lenkų kalba, nors ir atitinka to meto kalbos normas (randami vos keli regionalizmai), atlieka nebūdingą jai pagalbinę funkciją. Verstinis lenkiškas tekstas yra skurdesnis, jam tik iš dalies buvo taikomi tie reikalavimai, kurių laikėsi K. Sirvydas, kurdamas lietuvišką tekstą. Pagrindiniai argumentai, rodantys postilės originalumą, yra susiję su: a) autorinio ir biblijos teksto santykio nustatymu (75 % vs 25 %); b) biblijos citatų, įterpiamų į autorinį tekstą, analizė leidžia kelti prielaidą, kad lietuviško biblijos teksto tiesioginiu šaltiniu buvo Vulgata. Iš lietuviškų ir lenkiškų biblijos citatų palyginimo su Vulgatos tekstu ir J. Vujeko Biblija sektų išvada, kad lenkiškas tekstas yra verstas iš lietuvių kalbos, o ne paimtas iš Vujeko Biblijos. Rašydamas postilę K. Sirvydas pateikė savo sakytų lietuviškų pamokslų santraukas, biblijos citatas vertė pats pagal lotyniškąją Vulgatą (arba naudojosi kokiu nors rankraštiniu leidimu), o lenkišką tekstą dėjo šalia, kad galėtų pagelbėti lietuvių kalbą prastai mokantiems kunigams. Ano laikotarpio iš lenkų kalbos verstų lietuviškų katalikiškų ar protestantiškų postilių kontekste Punktų sakymų vaidmuo yra didžiulis. Liudvikas Piechnikas, pažymėdamas jėzuitų indėlį į kalbų formavimą, rašo:

Jėzuitai, rūpindamiesi tautinėmis kalbomis, prisidėdavo prie šių kalbų vystymosi ir tuo pačiu kurdavo tautų kultūrinius pamatus. Kai kurie iš jų, pavyzdžiui, K. Sirvydas, ragino jaunimą mokytis lietuvių kalbos ne tik dėl ganytojo darbo galimybės, bet ir dėl šios kalbos turtingumo ir grožio. Žr. Liudwik Piechnik, Dzieje Akademii Wileńskiej, s. 209.

Tai įrodo K. Sirvydo veikalas Punktai sakymų, puikiai atskleidžiantis rašytojo talentą.

 

Šaltiniai

  • PS 1629 – punkty kazan od Adwentu áż do Postu | Litewskim ięzykiem, z wytłumáczeniem ná Polskie przez Kśiędzá Konstantego Szyrwida | Theologá Societatis IESV | z dozwoleniem starszych wydáne. w Wilnie W Drukárni Akádemiey Societatis iesv roku m. dc. xxix.
  • PS 1644 – punkty kazan na post wielki Ięʒykiem Litewſkiem Przez W. X. Constantego Szyrwida Theologá Societatis IESV nápiſáne, á Teraʒ ná Polſki Ięʒyk prʒetłumacʒone | y oboiem do Druku podáne. Zá pozwoleniem Stársych. W Wilnie | W Drukárni Akademii Societatis IESV. Roku Pańskiego, 1644.
  • Nowy testament pana naszego jezusa christusa, znowu z łacińskiego i gręckiego na polskie wiernie a szczyrze przełożony […]. Tłum. Jakub Wujek. Kraków, 1593.
  • Biblia to jest księgi starego i nowego testamentv, według łacinskiego przekładu ſtarego, w kośćiele powſzechnym przyiętego, na Polſki ięzyk z nowu z dokładaniem textv zydowskiego y Greckiego, y z wykładem Katholickim trudnieyszych mieyſc, do obrony Wiary świętey powſzechney przećiw kacerztwόm tych czaſόw należących […]. Tłum Jakub Wujek. Krakow, 1599.
  • Biblia sacra iuxta vulgatam versionem. Vierte, verbesserte Auflage 1994 Deutsche Bibelgesellschaft Stuttgart. Gesamtherstellung Biblia-Druck. Stuttgart Alle Rechte vorbehalten.
  • Poſtilla catholicka Tái eſt: Iʒ̇guldimas Ewangeliu kiekwienos Nedelos ir ſwętes per wiſſús metús, Per Kúniga Mikaloiv Davksza Kanonîka Médniku | iʒ̇ łȩ́kifʒko pergûldita. Su walá ir dałáidimu wireuſiuių. W Wilniui | Drukârnioi Akadêmios societatis IESV. A. D. 1599.

Literatūra

  • Ambrazas, Vytautas, Lietuvių kalbos istorinė sintaksė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2006.
  • Bieliński, Jozef, Uniwersytet Wileński, t. III, Krakow: Druk W. L. Anczyna i Społki, 1899.
  • Biržiška, Vaclovas, Aleksandrynas: senųjų lietuvių rašytojų, rašiusių prieš 1865 m., biografijos, bibliografijos ir biobibliografijos, t. I: XVI–XVII amžiai, Čikaga: JAV LB Kultūros Fondas, 1960.
  • Brűckner, Aleksander, Polacy a Litwini. Język a literatura: Polska i Litwa w dziejowym stosunku, Warszawa: Gebethner i Wolff, 1914.
  • Budzyk, Kazimierz (red.), Nowy Korbut. Bibliografia literatury polskiej: piśmiennictwo staropolskie, t. III, Warszawa: Państwowy Instytut Wydawniczy, 1965.
  • Estreicher, Karol, Bibliografia polska, t. XXX, Krakόw: Polska Akademia Umiejętności, 1934.
  • Fraenkel, Ernst, „Šyrwids Punktay sakimu (Punkty Kazan)“, Zeitschrift fur vergleichende Sprachforschung, Hrsg. von Franz Specht [rec.], 1929, B. 58, S. 84–85.
  • Kalendarz Jezuicki Większy Na Rok Przestępny MDCCXL, Zebrany, z Approbowanych Authorow przez X. Jana Poszakowskiego Rektora Collegij Nesvisiensis, Vilnae Typis Sacrae Reg. M. Academicis S. J. Wilno, druk. Akademicka, b. r. 1739.
  • Karaciejus, Juozas, „Dėl keleto socialinių terminų K. Sirvydo raštuose“, Lietuvių kalbotyros klausimai, 1980, t. 20, p. 101–107.
  • Koženiauskienė, Regina, XVI–XVIII amžiaus prakalbos ir dedikacijos, Vilnius: Mokslas, 1990.
  • Kuolys, Darius, „Dvi tikrybi turi tiesa…“: J. Bretkūnas ir K. Sirvydas kultūros stilių kaitoje, Pergalė, 1987, nr. 6, p. 138–148.
  • Kuolys, Darius, Asmuo, tauta, valstybė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinėje literatūroje: renesansas ir barokas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1992.
  • Kurczewski, Jan, Kościoł zamkowy czyli katedra wileńska w jej dziejowym, liturgicznym, architektonicznym i ekonomicznym rozwoju, część III, rozdział XXIII „Kaznodzieje słynniejsi w katedrze i w Wilnie od XVII do połowy XIX stulecia“, Wilno: Nakład i druk Jozefa Zawadzkiego, 1916.
  • Lebedys, Jurgis, Senoji lietuvių literatūra, Vilnius: Mokslas, 1977.
  • Litwa pod względem starożytnych zabytkow, obyczajow i zwyczajow skreślona przez Ludwika z Pokiewia (Jucewicza), Wilno: Drukarnia M. Romma, 1846.
  • Mikolaitytė, Aurelija, „Barokiškieji K. Sirvydo „Punktų sakymų“ ornamentai“ | Baltske jazyky v promĕnach metod, Brno: Masarykova universita, 2008, p. 109–118.
  • Morkūnas, Kazys, „Konstantino Širvydo „Punktai sakymų“ veiksmažodis (indeksas)“, Lietuvių kalbotyros klausimai, 1980, t. 20, p. 109–222.
  • Morkūnas, Kazys, „Mišrieji dvigarsiai am, an, em, en ir balsiai ą, ę, K. Sirvydo raštuose“, Lietuvių kalbotyros klausimai, 1967, t. 9, p. 139–146.
  • Nowakowski, Franciszek, „Wycieczka na Litwę”, Biblioteka Warszawska, 1857, t. III, s. 165.
  • Pajėdienė, Jūratė, Senosios lietuvių kalbos sudėtiniai prijungiamieji laiko sakiniai, daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2012.
  • Pakalka, Kazys, „K. Sirvydo žodyno istorijos metmenys“ | Konstantinas Sirvydas, Pirmasis lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mokslas, 1979, p. 15–83.
  • Patiejūnienė, Eglė, „Narsus mėginimas sukurti vientisą senosios literatūros vaizdą“, Senoji Lietuvos literatūra, 19 knyga, 2005, p. 344–384.
  • Piechnik, Liudwik, Dzieje Akademii Wileńskiej, t. 2: Rozkwit Akademii Vileńskiej w latach 1600–1655, Rzym: Apud Institutum historicum Societatis Jesu, 1983.
  • Rostowski, Stanislaus, Lituanicarum Societatis Jesu historiarum libri decem, 1768, Recognoscente Joanne Martinov, P Bru, 1877.
  • Sotvello, Nathanaele, Biblioteca scriptorum Societatis Iesu, Romae: Ex Typographia Iacobi Antonij de Lazzaris Varesij, 1676.
  • Specht, Franz, Šyrwids Leben und Schriften: Šyrwids Punktay sakimu (Punkty kazan), Teil I: 1629, Teil II: 1644, Litauisch und Polnisch mit Kurzer Grammatischer Herausgegeben von Dr Franz Specht, Professor an der Universitat Halle-Wittenberg, Gottingen: Vandenhoeck & Ruprecht, 1929.
  • Ulčinaitė, Eugenija, „Jėzuitai ir provincijos kultūra (Kai kurie jėzuitų veiklos aspektai puoselėjant lietuvių kalba ir kultūrą XVI–XXVIII a.)“, Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, t. 30, Vilnius, 2007.
  • Ulčinaitė, Eugenija; Albinas Jovaišas, Lietuvių literatūros istorija, XIII–XVIII amžius, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2003.
  • Vaitkevičiūtė, Viktorija, LDK katalikiškas baroko pamokslas: tarp ars vivendi ir ars moriendi, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2008.
  • Vasiliauskienė, Virginija, Lietuvių kalbos žodžių tvarka XVI–XIX a.: atributinės frazės, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008.
  • Volter, Edvard, Žurnal Ministerstva Narodnogo Prosveščenija, t. 2, 1886.
  • Zinkevičius, Zigmas, „Dėl K. Sirvydo „Punktų sakymų“ genezės ir kalbos“, Baltistica, 1971, t. 7, nr. 2, p. 153–167.
 

Punktai sakymų (1629, 1644) by Konstantinas Sirvydas: The Beginning of Extensive Explorations

  • Bibliographic Description: Kristina Rutkovska, „Konstantino Sirvydo Punktai sakymų (1629, 1644): išsamių tyrinėjimų pradžia“, @eitis (lt), 2017, t. 806, ISSN 2424-421X.
  • Previous Edition: Kristina Rutkovska, „Konstantino Sirvydo Punktai sakymų (1629, 1644): išsamių tyrinėjimų pradžia“, Lituanistica, 2012, t. 58, nr. 4(90), p. 309–319, ISSN 0235-716X.
  • Institutional Affiliation: Vilniaus universiteto Polonistikos centras.

Summary. Konstantinas Sirvydas had received attention in different types of sources. According both to the bibliographical sources, submitted by Karol Estreicher and Vaclovas Biržiška, and to the bibliographical additions made in Nowy Korbut, the name of Sirvydas and his achievements were equally known to the theologians and lovers of the Lithuanian culture and language. In the 19th century there was a rise of national consciousness and fighting for national language in Lithuania. That was the time when the evaluation of Sirvydas’ works and contributions, as well as the description of personality of the great preacher and the patriot of the Lithuanian language began to gain more attention in Polish and Lithuanian literature. Till now only his trilingual Latin-Polish-Lithuanian dictionary has been mostly analyzed in linguistic literature, however, his important religious work Punktai sakymų has not been thoroughly analyzed yet. Therefore, in the following article the efforts to implement the research of the language of Punktai sakymų initiated by the Institute of the Lithuanian Language have been undertaken. The major attention is drawn on the establishment of the authenticity level of the first Lithuanian catholic postil. The following arguments for its authentic origins have been chosen: a) preliminary proportional calculations of the author’s text and Biblical text (75 percent vs 25 percent); b) thorough analyses of the Biblical quotations in the text of the Punktai sakymų which allow to develop a hypothesis that the Latin text was the source for the Lithuanian text. It follows from the comparison of the Lithuanian and Polish texts with the Vulgate text and the text of the Jakub Wujek Bible that the Polish text in its turn has been translated from Lithuanian and has its unique supportive and subsidiary role.

Keywords: postil, Bible translation, Konstantinas Sirvydas.