Straipsnis Istorijos muziejus: samprata, šiuolaikinių muziejinių naratyvų kūrimo idėjos ir jų raiška Vilniaus…

  1. 4. Vilniaus muziejų analizė rodo, kad šio miesto muziejinių naratyvų įvairovėje ženklų svorį turi vyraujantys pasakojimai. Jais laikytini oficialiojoje ir elitinėje Lietuvos aplinkoje įsitvirtinę tautiniai naratyvai, kuriuose pabrėžiama lietuvių tautos ir valstybingumo istorija, teikiami kolektyviniai Lietuvos istorijos ir kultūros vaizdiniai, telkiantys visuomenę veikti išvien. Jų vyravimas Vilniaus muziejinėje kultūroje nulemtas tik kiek daugiau nei du dešimtmečius siekiančios atkurto valstybingumo istorijos (t. y. visuomenės intereso tautos ir valstybės istorijai) bei nacionalinių muziejų filialų koncentracija Vilniuje. Nacionaliniuose muziejuose lietuvių tautos ir valstybingumo istorija pristatoma muziejinį objektą pabrėžiančiais eksponavimo būdais pirmenybę teikiant objektyvumui, autoritetui, dėmesiui praeičiai. Šios savybės muzeologinėje literatūroje priskiriamos tradicinių muziejų grupei. Nacionaliniuose ir kito statuso Vilniaus muziejuose vyraujančiuose pasakojimuose atrandame tiek etnocentrinių (lietuvių tautą suvokiančių etniniu požiūriu), tiek ir policentrinių interpretacijų (Lietuvos kultūrą ir istoriją traktuojančių kaip visų jos gyventojų veiklos rezultatą), istorinį tautos turinį pabrėžiančių aiškinimų. Šios interpretacijos yra nulemtos ne tik istorijos muziejaus kaip visuomenės istorinės sąmonės veiksnio ir reprezentanto vaidmens, bet ir muziejinių objektų materialios būties daugiareikšmiškumo, pasiduodančio įvairioms traktuotėms.
    5. Šalia vyraujančių muziejinių pasakojimų Vilniaus muziejuose koegzistuoja alternatyvūs, arba „mažieji“, pasakojimai, kurie atkreipia dėmesį į tautos ir valstybės istorijų „paraštėse“ likusius lokalius, kasdienius, nesenos ir neherojinės praeities fragmentus. Šiais pasakojimais nekuriami visa apimantys, alternatyvūs istorijos ir kultūros vaizdiniai, tačiau jų koegzistavimas, tikėtina, formuoja / išreiškia įvairialypiškesnės, prieštaringesnės, sudėtingesnės, dinamiškesnės praeities suvokimą. Dėmesys temoms ir kontekstams alternatyviuose muziejiniuose pasakojimuose nurodo jų orientaciją link moderniems muziejams priskirtų prieigų.
     
  2. Šaltiniai ir literatūra

    • Anderson, David, “Case Study: Developing Historical Thinking Through an Interactive Gallery” / Gail Durbin (ed.), Developing Museum Exhibitions for Lifelong Learning, London: The Stationery Office, 1996, pp. 163–169.
    • Braudel, Fernand, Kapitalizmo dinamika, iš prancūzų kalbos vertė Agnė Nastopkaitė, Vilnius: Baltos lankos, 1994.
    • Būčys, Žygintas, „Rinkinių valdymas: formavimas ir dokumentavimas“ / Viktoras Liutkus (sud.), Muziejų vadyba: seminarai, teorija, praktika, Vilnius: Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi centras, 2002, p. 46–53.
    • Būčys, Žygintas, „Šiuolaikinė nacionalinio muziejaus samprata bei naujo muziejaus kūrimo galimybės Lietuvoje“ / Nastazija Keršytė (sud.), Muziejiniai Vilniaus istorijos kontekstai, Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2008, p. 58–64.
    • Bumblauskas, Alfredas (sud.), Naujasis Vilniaus perskaitymas: didieji Lietuvos istoriniai pasakojimai ir daugiakultūris miesto paveldas, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2009.
    • Bumblauskas, Alfredas; Rasa Čepaitienė, Justina Poškienė, Rūta Šermukšnytė, Romas Vaštokas, „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepcijos plėtros gairės (2002 m.)“ / Alfredas Bumblauskas, Salvijus Kulevičius (sud.), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų atkūrimo byla: vieno požiūrio likimas, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2006, p. 35–71.
    • Carnegie, Elizabeth, “Trying to Be an Honest Woman: Making Women’s Histories” / Gaynor Kavanagh (ed.), Making Histories in Museums, London and New York: Leicester University Press, 1999, pp. 54–65.
    • Clifford, James, Kultūros problema: XX amžiaus etnografija, literatūra ir menas, iš anglų kalbos vertė Vitalijus Šarkovas, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006.
    • Čepaitienė, Rasa, „Homo sovieticus muziejaus projektas – atvira erdvė sovietmečio vertinimams“ / Nastazija Keršytė (sud.), Muziejiniai Vilniaus istorijos kontekstai, Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2008, p. 44–57.
    • Dabašinskas, Ginas (sud.), Gyvosios istorijos programa: istorinė kultūra šiuolaikinės sąmonės formavimui, Vilnius: Kultūros paveldo institutas, 1998.
    • Fitzerald, Lawrence, “Hard Men, Hard Facts and Heavy Metal: Making Histories of Technology” / Gaynor Kavanagh (ed.), Making Histories in Museums, London, New York: Leicester University Press, 1999, pp. 116–130.
    • Gluziński, Wojcech, U podstaw muzeologii, Warszawa: Państwowe Wydawnictwo Naukowe, 1980.
    • Godau, Sigrid, „Inszenisierung oder Rekonstruktion? Zur Darstellung von Geschichte im Museum“ / Michael Fehr, Stefan Grohè (Hg.), Geschichte, Bild, Museum: Zur Darstellung von Geschichte im Museum, Koln: Wienand Verlag, 1989, S. 199–211.
    • Herles, Diethard, Das Museum und die Dinge: Wissenschaft, Präsentation, Pädagogik, Frankfurt, New York: Campus Verlag, 1996.
    • Hoekstra, Henk, „Audiovisuelle Sprache und Kultur – Moralische Bildung“ / Udo Friedrich Schmälzle (Hg.), Neue Medien – Mehr Verantwortung!, 1996, S. 86–89.
    • Kavanagh, Gaynor (ed.), Making Histories in Museums, London and New York: Leicester University Press, 1999.
    • Kavanagh, Gaynor, Dream Spaces: Memory and the Museum, London and New York: Leicester University Press, 2000.
    • Kavanagh, Gaynor, History Curatorship, London: Leicester University Press, 1990.
    • Keršytė, Nastazija, „Muzeologija Lietuvos mokslo kontekste“, Knygotyra, 2003, nr. 40, p. 10–23.
    • Keršytė, Nastazija, „Muziejiniai Vilniaus istorijos kontekstai“ / Nastazija Keršytė (sud.), Muziejiniai Vilniaus istorijos kontekstai, Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2008, p. 9–25.
    • Keršytė, Nastazija, Lietuvos muziejai iki 1940 metų, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2003.
    • Keršytė, Nastazija, Lietuvos muziejai: pokyčiai ir tęstinumas, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2007.
    • Korff, Gotfried; Martin Roth, „Vorwort“ / Gotfried Korff, Martin Roth (Hg.), Das historische Museum: Labor, Schaubuhne, Identitätsfabrik, Frankfurt am Main: Campus Verlag, 1990, S. 7–8.
    • Kos, Wolfgang, “Redefining the Mission: From the Historical Museum of the City of Vienna to the Wien Museum” / Nastazija Keršytė (sud.), Muziejiniai Vilniaus istorijos kontekstai, Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2008, p. 126–135.
    • LR Seimo nutarimas nr. XI-797 „Dėl 2012 metų paskelbimo muziejų metais“, 2010 m. balandžio 29 d. [žiūrėta 2012 m. sausio 14 d.].
    • Lubytė, Elona, „Bendradarbiavimo galia: „Moters laikas. Skulptūra ir kinas“ Nacionalinėje dailės galerijoje sumanymo ir įgyvendinimo patirtys“, Lietuvos dailės muziejus: metraštis, 2011, nr. 14 (2010), p. 72–88 [žiūrėta 2012 m. kovo 14 d.].
    • Mačiulis, Dangiras, „Laikinosios sostinės kolektyvinės atminties kraštovaizdis“ / Alvydas Nikžentaitis (sud.), Nuo Basanavičiaus, Vytauto Didžiojo iki Molotovo ir Ribbentropo: atminties ir atminimo kultūrų transformacijos XX–XXI amžiuje, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2011, p. 133–156.
    • Michelkevičius, Vytautas, „Tarpdisciplininės komunikacijos mokslų transformacijos vokiškoje mokslo tradicijoje: medijų paradigma“, Informacijos mokslai, 2006, nr. 37, p. 135–143.
    • Nikžentaitis, Alvydas (sud.), Nuo Basanavičiaus, Vytauto Didžiojo iki Molotovo ir Ribbentropo: atminties ir atminimo kultūrų transformacijos XX–XXI amžiuje, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2011.
    • Nikžentaitis, Alvydas, „Atminties ir atminimo kultūrų modeliai: Lietuva, Lenkija, Rusija, Vokietija“ / Alvydas Nikžentaitis (sud.), Nuo Basanavičiaus, Vytauto Didžiojo iki Molotovo ir Ribbentropo: atminties ir atminimo kultūrų transformacijos XX–XXI amžiuje, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2011, p. 439–458.
    • Norkus, Zenonas, „Jorno Ruseno istorinės kultūros studijų teorinės idėjos“, Problemos, 2005, t. 67, p. 33–47.
    • Rese, Bernd, Didaktik im Museum: Systematisierung und Neubestimmung, Bonn: Dr. Rudolf Habelt GmbH, 1995.
    • Rüsen, Jörn, „Kas yra istorijos kultūra? Samprotavimai apie naują būdą, kaip apmąstyti istoriją“ / Jörn Rüsen, Istorika: istorikos darbų rinktinė, sudarė Zenonas Norkus, iš vokiečių kalbos vertė Arūnas Jankauskas, Vilnius: Margi raštai, 2007, p. 78–108.
    • Rüsen, Jörn, „Tarpkultūrinė komunikacija: etnocentrizmo iššūkiai ir kultūros mokslų atsakymas“ / Jörn Rüsen, Istorika: istorikos darbų rinktinė, sudarė Zenonas Norkus, iš vokiečių kalbos vertė Arūnas Jankauskas, Vilnius: Margi raštai, 2007, p. 261–286.
    • Safronovas, Vasilijus, „Lietuvos atminimo politikos tendencijos po 1990 metų“ / Alvydas Nikžentaitis (sud.), Nuo Basanavičiaus, Vytauto Didžiojo iki Molotovo ir Ribbentropo: atminties ir atminimo kultūrų transformacijos XX–XXI amžiuje, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2011, p. 337–378.
    • Salatkienė, Birutė, „Kryžiaus karų epochos įvaizdis Lietuvos muziejų ekspozicijose“ / Rita Regina Trimonienė, Robertas Jurgaitis (sud.), Kryžiaus karų epocha Baltijos regiono tautų istorinėje sąmonėje, Šiauliai: Saulės delta, 2007, p. 263–277.
    • Schmidt-Sinns, Dieter,Zeitgeschichte im Bild nach vier Jahrzenten“ / Wolfgang Becker, Siegfried Quandt (Hg.), Das Fernsehen als Vermittler von Geschichtsbewusstsein, Bonn: Bundeszentrale für politische Bildung, 1991, S. 9–13.
    • Sverdiolas, Arūnas, Apie pamėklinę būtį, Vilnius: Baltos lankos, 2006.
    • Šermukšnytė, Rūta, Istorija, muziejus ir didaktinė perteikimo problema Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2008.
    • Šutinienė, Irena, „Daugiakultūrio miesto istorija komunikacinėje tautinių grupių atmintyje: Klaipėdos ir Vilniaus atvejai“ / Alvydas Nikžentaitis (sud.), Nuo Basanavičiaus, Vytauto Didžiojo iki Molotovo ir Ribbentropo: atminties ir atminimo kultūrų transformacijos XX–XXI amžiuje, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2011, p. 225–284.
    • Šutinienė, Irena, „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldo reikšmės populiariosiose tautinio naratyvo interpretacijose“, Lietuvos istorijos studijos, 2008, t. 21, p. 102–120.
    • Šutinienė, Irena, „Tautos istorijos simboliai Lietuvos gyventojų tautinėje vaizduotėje: herojų įvaizdžiai ir jų kaita“, Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2009, nr. 1 (24), p. 40–62.
    • Trimonienė, Rita Regina; Robertas Jurgaitis (sud.), Kryžiaus karų epocha Baltijos regiono tautų istorinėje sąmonėje, Šiauliai: Saulės delta, 2007.
    • Waidacher, Friedrich, Bendrosios muzeologijos metmenys, iš vokiečių kalbos vertė Alfonsas Tekorius, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2007.
    • Wallace, Michael, “The Future of History Museums” / Gaynor Kavanagh (ed.), Museum Provision and Professionalism, London and New York: Routledge, 2005, pp. 69–78.
    • Ziębińska-Witek, Anna, „Wizualizacje pamięci – upamiętnianie Zagłądy w muzeach” / Czas wielkiego przełomu: społeczeństwo, gospodarka i kultura państw Europy Środkowo-Wschodniej 1989–1990 [žiūrėta 2012 m. sausio 14 d.].
    • Кинард, Джон, «Музей как ускоритель общественного прогрессa», Museum (Ежеквартальный журнал Юнеско), 1985, №. 148, c. 37–43.
    • Халпин, Мapджори, «Сыграй это снова, Сэм»: размышления о новой музеологий», Museum (Ежеквартальный журнал Юнеско), 1997, №. 194, c. 52–57.
    • Шоутен, Франс, «Просветительная работа в музеях – предмет постоянной заботы», Museum (Ежеквартальный журнал Юнеско), 1988, №. 156, c. 27–30.
    • Юренева, Тaмара Юрьевна, Музееведение: учебник для высшей школы, Мocква: Академический Проект, 2003.
     
  3. Historical Museum: Its Notion and Ideas for Creating Narratives for Modern Museums, and their Manifestation in the City of Vilnius

    • Bibliographic Description: Rūta Šermukšnytė, „Istorijos muziejus: samprata, šiuolaikinių muziejinių naratyvų kūrimo idėjos ir jų raiška Vilniaus mieste“, @eitis (lt), 2017, t. 873, ISSN 2424-421X.
    • Previous Edition: Rūta Šermukšnytė, „Istorijos muziejus: samprata, šiuolaikinių muziejinių naratyvų kūrimo idėjos ir jų raiška Vilniaus mieste“, Lituanistica, 2012, t. 58, nr. 2(88), p. 146–160, ISSN 0235-716X.
    • Institutional Affiliation: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.
    Summary: The article attempts to bring to the fore an issue left on the margins of historical culture / memory studies enjoying a resurgence in Lithuania: what kind of historical and cultural orientation does the Historical Museum present in its narratives? The question posed by its nature leads to the double nature of this study: the orientation towards generalities and towards analysis of the specific instance. Museum researches from abroad and by Lithuanians are employed to define the changing concept of the Historical Museum, to reveal the characteristics of the Historical Museum as a form of historical culture and to explain the ideas behind the creation of current museum narratives. Based on this research, a study of the history of museum narratives in Vilnius is conducted. Vilnius is a good candidate for such kind of research because it is the city in Lithuania with the most developed network of museums, which in turn means it has the greatest diversity in museum narratives. The study, based on analysis of exhibits in the museums of this city which have recently been put on display or are still running, is oriented toward illustration of basic trends (dominant and alternative) rather than explicating all possible variations of museum narratives.

    Keywords: Historical Museum, historical consciousness, historical culture, museum narrative, Vilnius.