Iš 10 DVD pristatytų baletų („Šešėliai“, „Anna Karenina“, „Dezdemona“, „Gulbių ežeras“, „Rusiškasis Hamletas“, „Acid City“, „Raudonoji Žizel“, „Don Kichotas“, „Romeo ir Džiuljeta“, „Miegančioji gražuolė“) tik „Acid City“ kūrė lenkų baletmeisteris K. Pastoras, dirbantis Olandijoje, o kitų devynių programose įrašytos Rusijos menininkų pavardės: Ninella Kurgapkina (Marijaus Petipa choreografija, „Šešėliai“), Aleksejus Ratmanskis („Anna Karenina“), Kirilas Simonovas („Dezdemona“), Konstantino Sergejevo redakcija (M. Petipa ir L. Ivanovo choreografija, „Gulbių ežeras“), Borisas Eifmanas („Rusiškasis Hamletas“), Vladimiro Vasiljevo redakcija (M. Petipa ir A. Gorskio choreografija, „Don Kichotas“), V. Vasiljevas („Romeo ir Džiuljeta“), Liudmila Kovaliova (M. Petipa choreografija, „Miegančioji gražuolė“). Be jau minėto scenografo V. Okunevo, spektaklių scenografiją kūrė Rusijos dailininkai Viktoras Volskis („Don Kichotas“), Sergejus Barchinas („Romeo ir Džiuljeta“). Tokiame kontekste vėl išsiskiria „Acid City“ su Adomo Jacovskio scenografija ir Aleksandros Jacovskytės kostiumais, taip pat tarptautinė „Anos Kareninos“ kūrybinė grupė – dailininkas Mikaelis Melbye (Danija), projekcijos dailininkė Wendall K. Harrington (JAV).

Kaip rašė kritikė Jūratė Katinaitė, ne tik Vilniaus festivalyje, bet ir mūsų teatro baleto repertuare „Rusų sezonai“ tęsiasi „Vilniaus festivaliui šis pastatymas [Roberto Wilsono „Pasija pagal Joną“ – A. Ž.] – ypač rimtas koziris siekiant įrodyti, kad jis – tarptautinis ir „tokio masto“, nes tolesnė programos koncepcija, nepaisant kelių ryškiausių šalies menininkų pasirodymų, labiau primena „Rusiškuosius sezonus“ (teatleidžia šviesios atminties Sergejus Diagilevas už skolinį)“ (Jūratė Katinaitė, „Kristaus kančia pasaulietiškoje scenoje: prasidėjo Vilniaus festivalis“, 2007). . 2008 m. balandžio 25 d. įvyko vienaveiksmių baletų – Igorio Stravinskio „Ugnies paukštė“ ir „Diagilevas. Fantazijos“ – premjera. Šį kartą choreografai ir libreto autoriai – Uwe Scholzas iš Vokietijos ir Peteris Anastos iš JAV. Tačiau premjerai stigo ir rusiškos, ir modernybės dvasios Plačiau žr. Audronė Žiūraitytė, „Nerusiški „rusų sezonai“ ir rusų baleto įtaka“, 2008; „Rusiškoji ar modernybės dvasia?“, 2008. . Aukšto lygio profesionalus Lietuvos baletas (juk „rusų mokykla“ laikoma viena geriausių) pribrendo pasaulinio baleto kultūros įtakoms. Lietuvos kūrėjų pavardės Nacionaliniame operos ir baleto teatre pasirodo irgi pernelyg retai – manyčiau, tai problemiška, todėl ateityje nuodugniai aptartina tema Modernų baleto, šokio teatrą Lietuvos žiūrovas turėjo galimybę pamatyti Baltijos šokio festivalių metu (pvz., 1990 m. ir 2008 m. Švedijos baletą „Culberg“). Čia buvo rodomos ir naujos Lietuvos choreografų sukurtos šokio formos – tai Airos Naginevičiūtės, Gyčio Ivanausko, itin kūrybingai dirbančios Loretos Juodkaitės darbai. 2008 m. festivalyje pristatytai A. Naginevičiūtės kompozicijai „Mėnulis nepaiso lojančių šunų“ tekstas buvo sukurtas specialiai (choreografė bendradarbiavo su poete ir dramaturge Gabriele Labanauskaite). .

 

Literatūra

  • Dautartas, Žilvinas, „Baletas“ | Juozas Gaudrimas (red.), Lietuvių teatras 1918–1929, Vilnius: Mintis, 1981, p. 278–308.
  • „Gęstantis kryžius“ ir keturi baletmeisterio atsakymai“, Švyturys, 1966, nr. 24, p. 22.
  • Katinaitė, Jūratė, „Kristaus kančia pasaulietiškoje scenoje: prasidėjo Vilniaus festivalis“, Septynios meno dienos, 2007, birželio 22.
  • Markova, Vera, Konstantino Galkausko veikla XX a. pirmos pusės Vilniaus kultūrinime gyvenime, bakalauro darbas, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2005.
  • Šabasevičius, Helmutas, „Modernizmas ir XX a. Lietuvos choreografija“, Menotyra, 2004, nr. 4, p. 53.
  • Venclova, Tomas (sud.), Vilniaus veidai, Vilnius: R. Paknio leidykla, 2006.
  • Zubrickas, Boleslovas, Lietuvos kompozitoriai, Vilnius: Vaga, 2004.
  • Žiūraitytė, Audronė, „J. Karnavičiaus baletai: sukurti, bet nepastatyti“ | Jūratė Burokaitė (sud.), Jurgis Karnavičius: gyvenimo ir kūrybos kelias, laiškai, straipsniai apie kūrybą, amžininkų atsiminimai, Vilnius: Petro ofsetas, 2004, p. 231–240.
  • Žiūraitytė, Audronė, „Nerusiški „rusų sezonai“ ir rusų baleto įtaka“, Kultūros barai, 2008, nr. 6, p. 19–25.
  • Žiūraitytė, Audronė, „Rusiškoji ar modernybės dvasia?“, Muzikos barai, 2008, nr. 5–6, p. 56–58.
 

Lithuanian Ballet: A Musical Genre or a Visual Art?

  • Bibliographic Description: Audronė Žiūraitytė, „Lietuvių baletas – muzikos žanras ar vizualus menas?“, @eitis (lt), 2017, t. 892, ISSN 2424-421X.
  • Previous Edition: Audronė Žiūraitytė, „Lietuvių baletas – muzikos žanras ar vizualus menas?“, Menotyra, 2009, t. 16, nr. 1–2, p. 23–35, ISSN 1392-1002.
  • Institutional Affiliation: Lietuvos muzikos ir teatro akademija.

Summary. Today the ballet in Lithuania as a musical genre is losing its relevance. The tradition of cooperation between the composer and the choreographer in creating a ballet, which marked with stylistic unity ballets of the after-war period and conditionally contributed to the birth of Rekašius’ works, is also rapidly disappearing. In the late twentieth century, choreographers exhibited more initiative than composers in staging ballets. Nevertheless, a talented theater choreographer gifted with various abilities and interdisciplinary education is not a common phenomenon in Lithuania. Ballet is more relevant as visual art (glamorous design, costumes) than music and choreographic work. Lithuanian ballet, as an institution, is clearly influenced by Russian ballet.

The five tables of the article represent the overall panorama of Lithuanian ballet. Table 1 reflects the chronology of the choreographic interpretations of Lithuanian ballet and non-ballet music at the State Theater in Kaunas, and the LSOBT (later LNOBT) In 1944, the theater was renamed into Lithuanian SSR State Opera and Ballet Theater, in 1948 it was moved to Vilnius, from 1998 the theater is called Lithuanian National Opera and Ballet Theater. The new opera house was built in 1974 (architect Elena Bučiūtė). Abbreviations used in the paper: LSOBT and LNOBT. . Table 2 represents productions of Lithuanian ballets abroad, while Table 3 lists ballets-films and film-collage. Table 4 represents ballets for children (both staged and not staged). Table 5 lists composed but never staged Lithuanian ballets. Tables 6 and 8 reflect the influence of Russian ballet – Russian choreographers and dancers – at the LNOBT. Table 7 represents works of choreographers from other countries at the LNOBT (1998–2008).

Keywords: ballet, Lithuania, choreo-musical, choreo-literary work, choreo-event, composer, choreographer, scenic artist, stage scenery, costumes, Russian ballet.