lietuva

  1. Alfonsas Motuzas

    Straipsnis Lietuvos Kalvarijų kryžiaus kelių giesmių literatūrinių ir muzikinių tekstų kilmė: vietos ar atneštinė tradicija?

    Santrauka. Straipsnyje tyrinėjamas Lietuvos Kalvarijų Kryžiaus kelių giesmių literatūrinių ir muzikinių tekstų ištakų klausimas – ar jie yra vietos, ar atneštinės tradicijos? Tyrimo išvados pagrindžia darbo pradžioje iškeltą prielaidą, kad Lietuvos Kalvarijų Kryžiaus kelių giesmės daugiausia yra...
  2. Alfonsas Motuzas

    Straipsnis Žemaičių Kalvarijos Kalnų maldos ir giesmės: tarp tradicijos ir naujovių

    Santrauka. Katalikų liturgiją sudaro Šv. Mišios ir pridedamosios pamaldos. Pridedamosios pamaldos – tai religinės apeigos, skirtos liaudžiai arba liaudies viešai vietos kalba atliekamos ne per šv. Mišias bažnyčioje, o prie arba po šv. Mišių bažnyčioje, taip pat namų aplinkoje ir atviroje...
  3. Ona Tijūnėlienė

    Straipsnis Antanas Smetona – gimtosios kalbos puoselėtojas

    Santrauka. Straipsnyje pateikiama mokslinė informacija apie Antano Smetonos tautinės savimonės formavimosi ištakas, jo pastangas išsaugoti gimtąją kalbą kaip tautos gyvasties pagrindą, konkrečią veiklą XX a. pirmajame dešimtmetyje. Atskleidžiama, kad „Vilties“ laikraštyje paskelbtuose savo...
  4. Audrius Bitinas

    Straipsnis Profesiniai pensijų fondai: teisinis reguliavimas ir problemos

    Santrauka. Šiame straipsnyje analizuojamos profesinių pensijų fondų teisinio reguliavimo nuostatos Europos Sąjungos instituciniu lygmeniu ir Lietuvoje, profesinių pensijų fondų veiklos schemos ir problematika. Atskleidžiami esminiai Lietuvos profesinių pensijų sistemos trūkumai ir pateikiami...
  5. Aivaras Stepukonis

    Studija Lietuvių tauta: lemtingi klausimai pasitinkant ateitį

    Santrauka. Studija pradedama glaustu filosofinio mąstymo ir filosofinės patirties įvadu: apibrėžiamos esmėtyros, ribotyros, sistemikos, ūminės ir lėtinės patirčių sampratos; išskleidžiamas antropologinis požiūris į filosofiniam tautos apmąstymui svarbiausias prielaidas, o kartu ir reiškinius –...
  6. Audronė Žiūraitytė

    Straipsnis Lietuvių baletas – muzikos žanras ar vizualus menas?

    Santrauka. Straipsnyje pateiktose aštuoniose lentelėse atkuriama bendra lietuviško baleto raidos panorama. Analizuojamas procesas, kai XX a. pabaigoje Lietuvoje nyksta choreografo ir kompozitoriaus bendradarbiavimo tradicija, atskleidžiama didesnė choreografų nei kompozitorių iniciatyva kuriant...
  7. Lina Laurinavičiūtė-Petrošienė

    Recenzija Lietuvos etnologijos ir antropologijos enciklopedija

    Lietuvos mokslo padangėje pasirodė ilgai lauktas ir reikalingas Lietuvos istorijos instituto mokslininkų inicijuotas dalykinis žinynas Lietuvos etnologijos ir antropologijos enciklopedijaŽr. Vida Savoniakaitė (sud.), Lietuvos etnologijos ir antropologijos enciklopedija, Vilnius: Lietuvos...
  8. Audronė Žiūraitytė

    Straipsnis Baletų lietuviškumo ir modernumo klausimu: tapatumo formų sąveika ir virsmas Lietuvos balete

    Santrauka. Baletas, kaip sintetinis žanras, savaime skatina kultūrų sąveiką ir dialogą, kai jo kūrėjai – choreografas, libretistas, kompozitorius, scenografas ir kiti yra skirtingų kultūrų, plačiau – tapatumų, atstovai. Ar galime baleto žanrą vienareikšmiai sieti su kuriuo nors, pavyzdžiui...
  9. Algimantas Merkevičius

    Straipsnis Jakšiškio pilkapyno tyrinėjimai: tarptautinė Lietuvos ir Skandinavijos šalių archeologinė ekspedicija

    Santrauka. Per visą Vilniaus universiteto Archeologijos katedros gyvavimo laikotarpį tarptautinių archeologinių tyrimų vykdyta nedaug. Viena iš pirmųjų tarptautinių archeologinių ekspedicijų įvyko 2000 metais Jakšiškio pilkapyne, Anykščių rajone. Joje dalyvavo Lietuvos ir trijų Skandinavijos...
  10. Aivaras Stepukonis

    Studija Skrydis su Immanueliu Wallersteinu, arba Kaip pasaulinė sistema pateko į blaškos zoną

    Santrauka. Studijoje aptariamos pagrindinės epistemologinės prielaidos bei mokslotyrinės išvados, kuriomis Immanuelis Wallersteinas, vienas iškiliausių XX–XXI a. socialinio mokslo atstovų, grindžia savo pasaulinių sistemų analizę. Apibūdinama istorinė gamtotyros ir humanitarinių mokslų kaip...
  11. Šarūnas Liekis

    Straipsnis Vokietijos kaltė ir lietuviška gėda

    Santrauka. Vakarų pasaulio socialinis ir politinis pliuralizmas, skleisdamas universalią žmogaus teisių sampratą bei teisingumą, stiprina į kaltę orientuotą kultūrinę tapatybę. Globaliame pasaulyje per kaltės emocijas ir jų institucionalizaciją bandoma taisyti karo padarytą žalą bei jo...
  12. Gediminas Petrauskas

    Studija Laidojimo papročių ir pomirtinio gyvenimo sampratos tyrinėjimai Lietuvos archeologijoje: istoriografinis aspektas

    Santrauka. Senovės laidojimo vietos jau seniai domina tyrinėtojus. Nuo XIX a. vidurio, kai Lietuvoje pradėta tyrinėti laidojimo paminklus, buvo sukaupta daug vertingų duomenų. Jais remiantis apibrėžta įvairių laikotarpių laidosena, nusakyti jos bruožai, teritoriniai panašumai ir skirtumai. Šios...
  13. Kęstutis Trakšelys

    Straipsnis Švietimo kaip socialinio instituto transformacija modernios visuomenės kontekste: Lietuvos atvejis

    Santrauka. švietimo institutas modernioje visuomenėje yra vienas pagrindinių veiksnių, skatinančių ir užtikrinančių individo mobilumą. Švietimas turi tapti vienintele ir pagrindine priemone, padedančia iš bet kurio socialinio sluoksnio pakilti į aukštesnįjį. Modernybėje švietimo institutas...
  14. Arvydas Guogis

    Straipsnis Pažangaus Gerovės normatyvinio modelio paieškos Europos ir Lietuvos kontekste

    Santrauka. Straipsnyje pateikiamos Gerovės valstybių modelių tipologizacijos problemos Europos ir Lietuvos kontekste. Autoriaus nuomone, apie bendrą Europos socialinį modelį galima kalbėti tik ideologiniu-vertybiniu pagrindu, nes Europoje realiai egzistuoja keli ganėtinai skirtingi Gerovės...
  15. Robertas Pukenis

    Straipsnis Estijos, Latvijos ir Lietuvos valstybės vienybės idėja

    Santrauka. Straipsnyje svarstoma Estijos, Latvijos ir Lietuvos federacijos įkūrimo galimybė. Apibūdinamos šių respublikų istorinės šaknys, geopolitinė padėtis, bendrais bruožais įvertinama Lietuvos tarptautinė situacija. Įvardijami Lietuvos užsienio politikos prioritetai, išryškinami kriziniai...
  16. Dainius Sobeckis

    Straipsnis Lietuvių kultūrinis gyvenimas Lietuvoje ir išeivijoje: centro ir periferijos santykis

    Santrauka. Straipsnyje aptariamas Lietuvos ir išeivijos kultūrinis bendravimas ir bendradarbiavimas. Užėjus antrajai emigracijos bangai, prieš Lietuvą okupuojant Sovietų Sąjungai, gyventi į užsienį pabėgo ir emigravo didžiulis Lietuvos kultūrinio gyvenimo potencialas: rašytojai, dailininkai...
  17. Aivaras Stepukonis

    Simpoziumas Tautos beieškant: tarp ontologijos ir ideologijos

    Santrauka. įsivaizduokime dvi požiūrio į tautos reiškinį kraštutinybes: viename poliuje sutinkame tautos būties šalininkus, arba ontologus, pasak kurių, tauta yra savarankišką būvį turinti bendruomenė, suvoktina ir aprašytina neprimetant pragmatinės savivalės. Kitame poliuje randame tautos...
  18. Alfonsas Motuzas

    Straipsnis Seinų vyskupijos dvasininkijos indėlis į „Graudžių verksmų“ sklaidą Lietuvoje

    Santrauka. Graudžių verksmų maldos ir giesmės priskiriamos prie Katalikų liaudies pamaldumo praktikų, kurios susiformavo Bažnyčios kalendorinių metų ciklo iškilmių, švenčių, minėjimų, šventų vietų lankymo pagrindu ir buvo paskleistos Seinų vyskupijos lietuvių dvasininkų. Liaudies pamaldumo...
  19. Romualdas Juzefovičius

    Monografija Lietuvos humanitarų mokslo organizacijos (1918–1940)

    Santrauka. Monografijoje, remiantis skelbtos, archyvinės ir rankraštinės medžiagos tyrimu, nagrinėjama mokslininkų bei mokslo mėgėjų veikla steigiant Lietuvos humanitarinio profilio visuomenines mokslo organizacijas 1918–1940 m., atskleidžiama tų organizacijų kūrimo savitumai ir reikšmingiausi...
  20. Stanislovas Juknevičius

    Straipsnis Ar lietuviai taps tautine mažuma savo tėvynėje? Psichologiniai eurointegracijos aspektai

    Santrauka. Straipsnis skirtas psichologinių skirtumų tarp eurointegracijos šalininkų ir priešininkų Lietuvoje analizei. Pradžioje nagrinėjamos teorinės tyrimo prielaidos: psichikos struktūra, kolektyvinio komplekso sąvoka, santykiai tarp ego ir kompleksų, vėliau, pasitelkus šias sąvokas...
Grįžti