Santrauka. Straipsnyje tyrinėjamas Lietuvos Kalvarijų Kryžiaus kelių giesmių literatūrinių ir muzikinių tekstų ištakų klausimas – ar jie yra vietos, ar atneštinės tradicijos? Tyrimo išvados pagrindžia darbo pradžioje iškeltą prielaidą, kad Lietuvos Kalvarijų Kryžiaus kelių giesmės daugiausia yra...
Santrauka. Katalikų liturgiją sudaro Šv. Mišios ir pridedamosios pamaldos. Pridedamosios pamaldos – tai religinės apeigos, skirtos liaudžiai arba liaudies viešai vietos kalba atliekamos ne per šv. Mišias bažnyčioje, o prie arba po šv. Mišių bažnyčioje, taip pat namų aplinkoje ir atviroje...
Santrauka. Straipsnyje pateikiama mokslinė informacija apie Antano Smetonos tautinės savimonės formavimosi ištakas, jo pastangas išsaugoti gimtąją kalbą kaip tautos gyvasties pagrindą, konkrečią veiklą XX a. pirmajame dešimtmetyje. Atskleidžiama, kad „Vilties“ laikraštyje paskelbtuose savo...
Santrauka. Šiame straipsnyje analizuojamos profesinių pensijų fondų teisinio reguliavimo nuostatos Europos Sąjungos instituciniu lygmeniu ir Lietuvoje, profesinių pensijų fondų veiklos schemos ir problematika. Atskleidžiami esminiai Lietuvos profesinių pensijų sistemos trūkumai ir pateikiami...
Santrauka. Studija pradedama glaustu filosofinio mąstymo ir filosofinės patirties įvadu: apibrėžiamos esmėtyros, ribotyros, sistemikos, ūminės ir lėtinės patirčių sampratos; išskleidžiamas antropologinis požiūris į filosofiniam tautos apmąstymui svarbiausias prielaidas, o kartu ir reiškinius –...
antisistema
asmuo
atmetimo lankas
bendruomenė
civilizacija
energinio ištekinimo įvija
fenomenologija
filosofija
filosofinė patirtis
filosofinis mąstymas
horizontalioji civilizacija
keturbūvis
keturžina
kultūra
lietuva
lietuviai
lietuvių tauta
nacija
omnivorizmas
pantofagija
pilietija
priešybinių santykių trikampis
rūšis
sistema
tauta
tautinė valstybė
valstybė
vertikalioji civilizacija
visaėdystė
žmogus
žmonija
Santrauka. Straipsnyje pateiktose aštuoniose lentelėse atkuriama bendra lietuviško baleto raidos panorama. Analizuojamas procesas, kai XX a. pabaigoje Lietuvoje nyksta choreografo ir kompozitoriaus bendradarbiavimo tradicija, atskleidžiama didesnė choreografų nei kompozitorių iniciatyva kuriant...
baletas
choreografas
choreoliteratūrinis veikalas
choreomuzikinis
choreoreginys
dailininkas
kompozitorius
kostiumai
lietuva
rusijos baletas
scenovaizdis
Lietuvos mokslo padangėje pasirodė ilgai lauktas ir reikalingas Lietuvos istorijos instituto mokslininkų inicijuotas dalykinis žinynas Lietuvos etnologijos ir antropologijos enciklopedijaŽr. Vida Savoniakaitė (sud.), Lietuvos etnologijos ir antropologijos enciklopedija, Vilnius: Lietuvos...
Santrauka. Baletas, kaip sintetinis žanras, savaime skatina kultūrų sąveiką ir dialogą, kai jo kūrėjai – choreografas, libretistas, kompozitorius, scenografas ir kiti yra skirtingų kultūrų, plačiau – tapatumų, atstovai. Ar galime baleto žanrą vienareikšmiai sieti su kuriuo nors, pavyzdžiui...
Santrauka. Per visą Vilniaus universiteto Archeologijos katedros gyvavimo laikotarpį tarptautinių archeologinių tyrimų vykdyta nedaug. Viena iš pirmųjų tarptautinių archeologinių ekspedicijų įvyko 2000 metais Jakšiškio pilkapyne, Anykščių rajone. Joje dalyvavo Lietuvos ir trijų Skandinavijos...
Santrauka. Studijoje aptariamos pagrindinės epistemologinės prielaidos bei mokslotyrinės išvados, kuriomis Immanuelis Wallersteinas, vienas iškiliausių XX–XXI a. socialinio mokslo atstovų, grindžia savo pasaulinių sistemų analizę. Apibūdinama istorinė gamtotyros ir humanitarinių mokslų kaip...
asimptotė
chaosas
dvejinimasis
ekonomika
epistemologija
epochinė slinktis
globalėjimas
immanuel wallerstein
imperija
išlikimas
istoriografija
kapitalizmas
kolonizavimas
kosmosas
krizė
kultūra
kūrybinė pramonė
lietuva
metodologija
mokslotyra
naujieji amžiai
pasaulinė sistema
pasaulinių sistemų analizė
pažanga
plėtra
posovietinis
technologija
valstybė
žmonija
Santrauka. Vakarų pasaulio socialinis ir politinis pliuralizmas, skleisdamas universalią žmogaus teisių sampratą bei teisingumą, stiprina į kaltę orientuotą kultūrinę tapatybę. Globaliame pasaulyje per kaltės emocijas ir jų institucionalizaciją bandoma taisyti karo padarytą žalą bei jo...
Santrauka. Senovės laidojimo vietos jau seniai domina tyrinėtojus. Nuo XIX a. vidurio, kai Lietuvoje pradėta tyrinėti laidojimo paminklus, buvo sukaupta daug vertingų duomenų. Jais remiantis apibrėžta įvairių laikotarpių laidosena, nusakyti jos bruožai, teritoriniai panašumai ir skirtumai. Šios...
Santrauka. švietimo institutas modernioje visuomenėje yra vienas pagrindinių veiksnių, skatinančių ir užtikrinančių individo mobilumą. Švietimas turi tapti vienintele ir pagrindine priemone, padedančia iš bet kurio socialinio sluoksnio pakilti į aukštesnįjį. Modernybėje švietimo institutas...
Santrauka. Straipsnyje pateikiamos Gerovės valstybių modelių tipologizacijos problemos Europos ir Lietuvos kontekste. Autoriaus nuomone, apie bendrą Europos socialinį modelį galima kalbėti tik ideologiniu-vertybiniu pagrindu, nes Europoje realiai egzistuoja keli ganėtinai skirtingi Gerovės...
Santrauka. Straipsnyje svarstoma Estijos, Latvijos ir Lietuvos federacijos įkūrimo galimybė. Apibūdinamos šių respublikų istorinės šaknys, geopolitinė padėtis, bendrais bruožais įvertinama Lietuvos tarptautinė situacija. Įvardijami Lietuvos užsienio politikos prioritetai, išryškinami kriziniai...
Santrauka. Straipsnyje aptariamas Lietuvos ir išeivijos kultūrinis bendravimas ir bendradarbiavimas. Užėjus antrajai emigracijos bangai, prieš Lietuvą okupuojant Sovietų Sąjungai, gyventi į užsienį pabėgo ir emigravo didžiulis Lietuvos kultūrinio gyvenimo potencialas: rašytojai, dailininkai...
Santrauka. įsivaizduokime dvi požiūrio į tautos reiškinį kraštutinybes: viename poliuje sutinkame tautos būties šalininkus, arba ontologus, pasak kurių, tauta yra savarankišką būvį turinti bendruomenė, suvoktina ir aprašytina neprimetant pragmatinės savivalės. Kitame poliuje randame tautos...
bajorija
etnas
fenomenologija
filosofija
istorinė atmintis
konstitucija
lenkiakalbis
lietuva
lietuviai
lietuvių tauta
lietuvos didžioji kunigaikštystė
modernus
neurozė
patologija
politika
politologija
psichoanalizė
senlietuvis
simptomas
tapatybė
tauta
valdovų rūmai
valstietija
valstybė
vilnius
Santrauka. Graudžių verksmų maldos ir giesmės priskiriamos prie Katalikų liaudies pamaldumo praktikų, kurios susiformavo Bažnyčios kalendorinių metų ciklo iškilmių, švenčių, minėjimų, šventų vietų lankymo pagrindu ir buvo paskleistos Seinų vyskupijos lietuvių dvasininkų. Liaudies pamaldumo...
Santrauka. Monografijoje, remiantis skelbtos, archyvinės ir rankraštinės medžiagos tyrimu, nagrinėjama mokslininkų bei mokslo mėgėjų veikla steigiant Lietuvos humanitarinio profilio visuomenines mokslo organizacijas 1918–1940 m., atskleidžiama tų organizacijų kūrimo savitumai ir reikšmingiausi...
archyvai
humanitariniai mokslai
istorija
istoriografija
lietuva
mokslinė veikla
mokslininkai
mokslo mėgėjai
rankraščiai
švietėjiška veikla
tarpukaris
visuomenines mokslo organizacijos
Santrauka. Straipsnis skirtas psichologinių skirtumų tarp eurointegracijos šalininkų ir priešininkų Lietuvoje analizei. Pradžioje nagrinėjamos teorinės tyrimo prielaidos: psichikos struktūra, kolektyvinio komplekso sąvoka, santykiai tarp ego ir kompleksų, vėliau, pasitelkus šias sąvokas...