III. Ar galima pasitikėti ES ir NATO?
Ar jie išgelbės mūsų laisvę, jeigu valstybių likimo tragedija pasikartotų? Šiandien karinės okupacijos gali ir nebūti, nes yra žymiai pigesnių ir naujų formų atkurti įtakos zoną. Rusijos karas su Gruzija, Moldovos Padniestrės respublikos separatistinio židinio palaikymas rodo, kad NATO ne visada ir ne visur gali norėti arba suspėti atlikti saugumo garanto misiją. Lig šiolei netgi Baltijos valstybių gynybos koncepcija buvo labai miglota, tiksliau, jos nebuvo. Vengiama diskutuoti šia tema, neva saugant paslaptį, kaip būsime ginami. O ES lyderių politika dažnai nevieninga arba labai trumparegiška. Juk Gruzijos prezidentas Michailas Sakaašvilis dar prieš rugpjūčio įvykius įspėjo Europos valstybių lyderius apie galimą Rusijos agresiją, ar jie sureagavo? Iš tiesų Gruzija buvo palikta vienui viena, nors Irake su teroristais kovoja apie 800 gruzinų karių. Papildomai kuriamos Rusijos karinės bazės Abchazijoje ir Pietų Osetijoje, o Prancūzija ruošiasi parduoti karo laivus Mistral, kurie tinka greičiau permesti desanto grupuotes į kaimyninę šalį. Jau pradedama pamiršti, kad okupuota 20 % Gruzijos teritorijos, o jeigu kalbama, tai tik užsimenama iš mandagumo. Rusija tarsi patikima valstybė kviečiama būti vos ne lygiu NATO partneriu. Tik dar nepatogu ją priimti. Lig šiol ES nebuvo vieningai deramasi su Gazprom vadovybe dėl dujų kainos suvienodinimo ES narėms. Nord Streem dujotiekio tiesimas Baltijos jūros dugnu yra nesuderinamas su ES siekiu turėti vieningą užsienio politiką ekonomikoje. Vienintelė, kuo dar galima pasitikėti, manau, tai JAV.