Santrauka. Straipsnyje tęsiama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo priimto nutarimo, reikšmingai išplečiančio šeimos sampratą, analizė. Parodoma, kad Nutarime prioritetas skiriamas ne šeimos stabilumą palaikantiems santuokiniams ryšiams, o šeimos narių laisvei be įsipareigojimų visuomenei...
Santrauka. Straipsnyje nušviečiama, kaip keitėsi tautos ir tautiškumo sampratos paradigminiai bruožai nuo XVIII a. pab. – XX a. iki mūsų dienų. Vokiečių romantizmo ir klasikinės filosofijos, Apšvietos idėjos padėjo konceptualius, tradicine laikomos tautos sampratos pamatus, pagal kurią tautos...
Santrauka. Studija pradedama glaustu filosofinio mąstymo ir filosofinės patirties įvadu: apibrėžiamos esmėtyros, ribotyros, sistemikos, ūminės ir lėtinės patirčių sampratos; išskleidžiamas antropologinis požiūris į filosofiniam tautos apmąstymui svarbiausias prielaidas, o kartu ir reiškinius –...
antisistema
asmuo
atmetimo lankas
bendruomenė
civilizacija
energinio ištekinimo įvija
fenomenologija
filosofija
filosofinė patirtis
filosofinis mąstymas
horizontalioji civilizacija
keturbūvis
keturžina
kultūra
lietuva
lietuviai
lietuvių tauta
nacija
omnivorizmas
pantofagija
pilietija
priešybinių santykių trikampis
rūšis
sistema
tauta
tautinė valstybė
valstybė
vertikalioji civilizacija
visaėdystė
žmogus
žmonija
Santrauka. Straipsnyje analizuojama Nikolajaus Berdiajevo vertybių samprata: kilmė, hierarchinė tvarka, pažinimo būdai ir realizavimo kultūrinėje plotmėje sąlygos. Tai filosofas svarsto, samprotaudamas apie asmenybės savikūrą, tautos ir žmonijos kultūrinį vystymąsi. Laisvę ir meilę mąstytojas...
Santrauka. Straipsnyje svarstoma Estijos, Latvijos ir Lietuvos federacijos įkūrimo galimybė. Apibūdinamos šių respublikų istorinės šaknys, geopolitinė padėtis, bendrais bruožais įvertinama Lietuvos tarptautinė situacija. Įvardijami Lietuvos užsienio politikos prioritetai, išryškinami kriziniai...
Santrauka. įsivaizduokime dvi požiūrio į tautos reiškinį kraštutinybes: viename poliuje sutinkame tautos būties šalininkus, arba ontologus, pasak kurių, tauta yra savarankišką būvį turinti bendruomenė, suvoktina ir aprašytina neprimetant pragmatinės savivalės. Kitame poliuje randame tautos...
bajorija
etnas
fenomenologija
filosofija
istorinė atmintis
konstitucija
lenkiakalbis
lietuva
lietuviai
lietuvių tauta
lietuvos didžioji kunigaikštystė
modernus
neurozė
patologija
politika
politologija
psichoanalizė
senlietuvis
simptomas
tapatybė
tauta
valdovų rūmai
valstietija
valstybė
vilnius
Santrauka. Straipsnį sudaro socialinės fenomenologijos įvadas ir filosofinis tautos reiškinio apmąstymas. Pirmojoje įvado dalyje išskleidžiama vokiečių filosofo Maxo Schelerio ketveriopo žmonių jungimosi teorija, kuria žmogiškieji santykiai rūšiuojami į minią, gyvenamąją bendruomenę, visuomenę...
bendruomenė
demokratija
gyvenamoji bendruomenė
kuopinis asmuo
max scheler
minia
nacija
pilietija
socialinė fenomenologija
tauta
tautinė valstybė
valstybė
visuomenė
žmogiškieji santykiai
Santrauka. Straipsnyje aiškinamos sąvokų „tėviškė“, „tėvynė“, „tauta“, „tėvonija“, „valstybė“ ir „pilietybė“ reikšmės, analizuojami jų tarpusavio ryšiai, skirtumai bei objektyvusis turinys, su jomis susiję politiniai ir psichologiniai aspektai. Apžvelgiama istorinė pilietybės ir pilietiškumo...
gynimas
gynyba
ldk
lietuviškumas
lietuvos didžioji kunigaikštystė
nacionalizmas
nato.
patriotizmas
pilietybė
tauta
tautiškumas
tėviškė
tėvonija
tėvynė
valstybė
Santrauka. Nacionalinio tapatumo išlaikymo ar stiprinimo, etnokultūrinių bendruomenių ir nacionalinės valstybės santykių problemos pastaruoju metu vis labiau svarstomos įvairiais politiniais lygmenimis, jos gvildenamos kultūriniuose ir akademiniuose sluoksniuose, nepaprastai sparčiai daugėja ir...