Išvados

Galima teigti, kad XX a. pradžioje, sustiprėjus postromantizmo ir impresionizmo vaidmeniui, atsiranda prielaida vargonų vizijos žanrui, kuris pasireiškia Čiurlionio, Bacevičiaus ir kitų modernistų kūryboje. Šias idėjas sugeria ir spinduliuoja didžiojo vargonų maestro Messiaeno meditacijos ir vizijos, sakraliniai bibliniai ciklai. Formuojasi vizijos žanras, kuriam itin artimas vargonų instrumentas – tą įtikinamai atskleidžia futuristinį priesaką formuojanti pianisto Bacevičiaus „vizijinė“ kūryba tarpukario Lietuvoje. Savo ypatingą meninę istorinę reikšmę vizija atskleidžia XX a. II pusėje, kai Sovietų okupuotose Baltijos valstybėse „už geležinės sienos“ gimsta nauja vargonų vizija – Šiaurės gyvybinį imunitetą, pulsuojančią „miškų tamsybėje“ ritmo monotoniją, aušros žinią pasauliui nešantis baltiškasis minimalizmas (arba jo variantai – sakralinis minimalizmas, naujasis paprastumas, pagoniškasis avangardizmas). Tai – Parto sakralinės meditacijos, Kutavičiaus istorinės tautų valstybingumo kolizijos, Peterio Vasko ir Algirdo Martinaičio žūstančios gamtos peizažai – trapi nykstanti gyvybė ir jos tautinė metafora, „nakties žiedų pažadinimas“, Liongino Apkalnio folklorinė begalinio liūdesio „švytinti tamsa“. Visa tai kartu su religinės vargonų muzikos metafora (V. Bartulis, O. Narbutaitė, J. Tamulionis) ir politinio aiškumo nepabūgusiu tautiškojo modernizmo atgimimu (G. Sakalauskas, A. Kalejs) kaip XX–XXI a. futuristinį žanrą įtvirtina vargonų viziją, kurios galimybės ir dabar dar neišsemtos, turint omenyje technines menų transformacijas – vizualinių ir garsinių sferų jungtis. Jų prasmingumas neabejotinai įsikūnija ir dailėje, tapyboje Žr. Aloyzas Stasiulevičius, Tapyba, 2006. – tai liudija tapytojo Aloyzo Stasiulevičiaus Vilniaus baroko linijų skambėjimas, ritmas, spalvos intensyvumas paveikslų drobėse, jungiamas su vargonų muzika Žr. Aloyzas Stasiulevičius, „Kūrybos erdvė“, 2009. .

Šios jungtys atgaivina ir patvirtina meninę vargonų vizijos, susijusios su vizualia erdve, kinematografinės atminties perspektyvą. Lietuvos meno istorijai tai svarbi žinia apie jos intelektualinį indėlį (Čiurlionis, Bacevičius) į garsų tapybą ir įsiliejimą į novatorišką pasaulio kūrybos dvasią. Vadinamasis lietuviškasis aspektas keitė ir gilino vargonų meno viziją, praturtindamas ją istoriniu laiko gelmių suvokimu. Vargonų vizijos perspektyva visada liks transcendencijos paslapties siekianti formos raida, jos nuolatinis atsivėrimas. Čia irgi vienas lietuviškosios specifikos aspektų – dvasingumo ir ekstrasensijos pažadinimas kiekvienoje kūryboje. Ir išlikimo svarba kiekviename virsme – aktualusis istorizmas.

Literatūra

• Albright, Daniel, “Testing the Boundaries between the Visual Arts and Music” | Daniel Albright (ed.), Modernism and Music: An Anthology of Sources, Chicago and London: The University of Chicago Press, 2004, pp. 64–102.
• Andrijauskas, Antanas, „M. K. Čiurlionio kūryba modernistinio meno kontekste“ | Antanas Andrijauskas, Kultūros, filosofijos ir meno profiliai: Rytai – Vakarai – Lietuva, Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2004, p. 437–460.
• Arnold, Corliss Richard, Organ Literature: A Comprehensive Survey, New York: The Scarecrow Press, Inc. Metuche, 1973.
• Bacevičius, Vytautas, Išsakyta žodžiais: iš laiškų motinai, seserims ir broliui, sudarė ir iš lenkų kalbos vertė Edmundas Gedgaudas, Vilnius: Petro ofsetas, 2005.
• Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas, Apie muziką ir dailę: laiškai, užrašai ir straipsniai, sudarė Valerija Čiurlionytė-Karužienė, Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1960.
• Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas, Visi kūriniai vargonams, sudarė Jūratė Landsbergytė, Kaunas: Jono Petronio leidykla, 2005.
• Daunoravičienė, Gražina, „Choralų bokštai istorinių vizijų skliautuose“ | Inga Jasinskaitė-Jankauskienė (sud.), Broniaus Kutavičiaus muzika: praeinantis laikas, Vilnius: Versus aureus, 2008, p. 207–259.
• Gaidamavičiūtė, Rūta, „Simbolizmas ir istorinė vaizduotė Broniaus Kutavičiaus muzikoje“, Nauji lietuvių muzikos keliai, Vilnius: Muzikos ir teatro akademija, 2005, p. 66–82.
• Jakubėnas, Vladas, „Lietuvių muzikos plėtros perspektyvos“, Naujoji Romuva, 1935, nr. 10–11 (218–219), p. 260–262.
• Jasinskaitė-Jankauskienė, Inga, Pagoniškas avangardizmas: teoriniai Broniaus Kutavičiaus muzikos aspektai, Vilnius: Gervelė, 2001.
• Landsbergis, Vytautas, Čiurlionio muzika, Vilnius: Vaga, 1984.
• Mäkinen, Kalevi A., Alvar Aalto, Tampere: Hameen Kirjapaino OY, 1995.
• Massip, Catherine (dir.), Portrait(s) d’ Olivier Messiaen, Paris: Bibliotheque nationale de France, 1996.
• Mickūnas, Algis, Pastovumas ir tėkmė = Permanence and Flux: kultūros fenomenologijos apybraižos, vertė Vygandas Aleksandravičius, Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2007.
• Narbutienė, Ona, „Kaunas – vedlys į modernią muziką“ | Ona Narbutienė (sud.), Vytautas Bacevičius: gyvenimo partitūra, Vilnius: Petro ofsetas, 2005, p. 97–129.
• Palionytė, Dana, Julius Gaidelis – namų ilgesio dainius, Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2009.
• Rossler, Almut, Beiträge zur Geistigen Welt Olivier Messieans, mit original Texten den Komponisten, Duisburg, 1993.
• Stasiulevičius, Aloyzas, „Kūrybos erdvė“, režisieriaus Arvydo Tarvydo dokumentinis filmas, Vilnius: Lietuvos radijas ir televizija, 2009.
• Stasiulevičius, Aloyzas, Tapyba, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006.
• Venclauskas, Loreta, „Egzodo kontekstai“ | Vytautas Bacevičius: maištingas kūrėjas sugrįžta, V. Bacevičiaus 100-mečiui, Vilnius, 2005, p. 23–25.
• Williams, Peter F.; Barbara Owen, Organ: The New Grove, London: Macmillan Reference Ltd, 1997.

“Vision” in the 20th-Century Organ Music: The Lithuanian Aspect

Summary. Modifications of Romanticism and French organ symphonism inspired the renewal of organ music genres. One of such novelties, related both to impressionism and religious meditation, is organ vision, a phenomenon of reflection of infinity and static drama composition, originating also in the synthesis of music and art forms of M. K. Čiurlionis. The vision of arts inspired by him revealed itself in abundant sacral music cycles of O. Messiaen (“Visions de l’Amen,” 1943). “Vision of the Eternal Church” (1928) by Messiaen became the prototype of the vision of a new form of organ creation. The first musical visions in Lithuania were created by Vytautas Bacevičius. His organ creation displayed a lot of new impressionist and expressionist dimensions in the compositions of 1934. The organ vision still strengthened its role in the Baltic sacral minimalism of the 20th century (B. Kutavičius, A. Part), partly as a metaphor of religious music which was prohibited in the years of the Soviet occupation (1945–1990), partly as an inspiration of the historical memory that predetermined the national resurrection and defining the path of the state as a historical vision. The organ vision as the reflection of post-totalitarian hymns, i. e. the Apocalypse and postcivilization super-temporality, also became topical at the new turn of the century.

Keywords: vision, meditation, space, expressiveness, spirituality, sacred minimalism, impressionism, flash, vibration, apocalypse, genres, transformation.