Tam tikrų terminų suderinamumo aspektas
Terminų suderinamumas filosofiniame vertime reiškia, kad vertėjas turi užtikrinti, jog filosofinių tekstų terminai ir sąvokos būtų nuosekliai ir tinkamai interpretuojami bei pateikiami tiek originaliame tekste, tiek jo vertime. Ši aplinkybė ypač svarbi, kadangi filosofiniai tekstai dažnai disponuoja specializuota terminologija, kuri gali turėti skirtingų prasmių įvairialypiuose kontekstuose ar kultūrose. Kultūrinis dėmuo ir kalbinių terminų atitiktis formuoja teksto prasmių lauką, tad jų negalima atskirti. Kaip pabrėžia Wittgensteinas, „kalbėjimas yra tam tikros veiklos arba gyvenimo formos dalis“ Ludwig Wittgenstein, „Filosofiniai tyrinėjimai“, p. 130. , o šis principas galioja ir filosofinių terminų vertimui, kuriam reikalingas nuoseklus konteksto ir prasmės išlaikymas.
2024 m. publikuotame šaltinių publikacijų rinkinyje „Apie filosofijos ir žmogaus būties prasmę“ sunkiausia buvo versti „Apie filosofijos esmę ir filosofinio pažinimo moralinę sąlygą“. Šis veikalas priklauso brandžiam Schelerio mąstymo etapui, kai pagrindiniai veikalai, išskyrus „Apie žmogaus padėtį kosmose“, jau yra parašyti. Tačiau pats teksto reikšmių audinys labai kinta, kadangi pamažu mainosi filosofo intelektinės pažiūros: nuo monoteizmo mintis palaipsniui pereina prie panteizmo, artimo šiuolaikinio kosmocentrizmo nuostatoms, kurios oponuoja tradiciniam religiniam mąstymui. Kaip pažymėjo Scheleris, „mes gyvename pasaulyje, kuris yra nuolatinio kūrybinio proceso centre“ Max Scheler, On Feeling, Knowing and Valuing, p. 101. ir šis kūrybinis procesas yra neatsiejamas nuo to, kaip mes interpretuojame ir išreiškiame filosofines sąvokas.