Straipsnis Lytinio identiteto samprata ir jos problematika šiuolaikinėje teisėje

Tiesiogiai lytinis identitetas, kaip toks, įvardijamas keleto valstybių teisės aktuose, kaip pavyzdžiui Ontario (Kanados) žmogaus teisių kodekse: „Kiekvienas asmuo turi teisę į vienodą požiūrį dėl paslaugų, prekių ir galimybių, nediskriminuojant dėl rasės […] lytinio identiteto, lyties išraiškos, amžiaus, vedybinio statuso, šeiminė padėties ar negalios“ Human Rights Code, R.S.O. 1990, c. H.19. . Arba Argentinos lyties identiteto teisės akte (2012), kur pirmajame straipsnyje „Teisė į lytinį identitetą“ pabrėžiama, kad

visi asmenys turi teisę: a) į jų lytinio identiteto pripažinimą; b) į laisvą asmenybės vystymąsi lytinio identiteto atžvilgiu; c) į traktavimą pagal jų lyties tapatybę ir, visų pirma, tokiu būdu identifikuojant dokumentais, įrodančiais tapatybę, atsižvelgiant į vardą(-us), atvaizdą ir lytį, kuri yra įrašyta. Argentina Gender Identity Law, 2013.

Čia taip pat nurodoma, kad pakeitus lytį galima pasikeisti vardą, atvaizdą. Lytinis identitetas įtvirtintas ir kai kurių Jungtinės Amerikos valstijų, pvz., Masačiusetsas, Minesota, Ilinojus, Vašingtonas, Kalifornija, Nevada, Naujasis Džersis, teisės aktuose. Tačiau ir Jungtinėse Amerikos Valstijose nesutariama dėl Civilinių Teisių Akto (1964) Žr. Public Law 88-352-July 2, 1964. VII dalies, ar draudimas diskriminuoti dėl lyties apima ir lytinį identitetą.

Fragmentiškas dėmesys lytiniam identitetui valstybių teisės aktuose nereiškia, kad tiesioginis tokios sąvokos neįvardijimas rodo šios teisės nepripažinimą. Tai gali būti daroma remiantis ir bendraisiais jau minėtais tarptautiniais dokumentais, tokiais kaip Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, Pilietinių, politinių teisių paktas ir pan. aiškinant plečiamuoju aspektu, kadangi nėra pateikiamas baigtinis diskriminavimo pagrindų sąrašas. Pvz., Lietuva prisijungė prie šios deklaracijos 1991 m. kovo 12 d. Nors Deklaracija yra rekomendacinio pobūdžio, jos nuostatų valstybės narės neturėtų ignoruoti.

 

Džokjakartos (Yogyakarta) 2006 m. lapkričio 6-9 d. Indonezijoje, Džokjakartos mieste vykusioje konferencijoje susirinkus pasaulio seksualinių mažumų teisių ekspertams buvo parengtas ir priimtas Džokjakartos principų rinkinys, skirtas seksualinių mažumų teisėms ginti. principuose, kurie 2006 m. mokslininkų grupės iš 25 šalių buvo patvirtinti Indonezijoje, 2 principas teigia:

Kiekvienas turi teisę naudotis visomis žmogaus teisėmis be jokios diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos arba lytinio identiteto. Kiekvienas turi teisę į lygybę prieš įstatymą be jokios diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos arba lytinio identiteto. Kiekvienas turi teisę į lygybę prieš įstatymą ir lygią teisinę apsaugą be jokios diskriminacijos, nepaisant to, ar tai turės poveikio naudojimuisi kita žmogaus teise. Įstatymai turėtų drausti bet kokią tokio pobūdžio diskriminaciją ir garantuoti visiems žmonėms lygią ir efektyvią apsaugą nuo jos. Diskriminacija seksualinės orientacijos arba lytinio identiteto pagrindu apima bet kokį išskyrimą, suvaržymą ar pirmenybės teikimą dėl seksualinės orientacijos arba lytinio identiteto, kuriuo siekiama arba dėl kurio netenkama ar sumažinama lygybė prieš įstatymą arba vienoda teisinė apsauga, arba galimybė būti pripažintam žmogaus teisių subjektu ir lygiai su visais naudotis visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis. Diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos arba lytinio identiteto gali, ir kaip dažniausiai nutinka, sustiprina kiti pagrindai, įskaitant lytį, rasę, religinius įsitikinimus, sveikatos būklę ir ekonominę padėtį. Eduardas Platovas (sud.), Džokjakartos principai: tarptautiniai žmogaus teisių taikymo principai dėl seksualinės orientacijos ir lytinio identiteto, 2010.

Pažymėtina, kad šis dokumentas yra tik rekomendacinio pobūdžio, o jame įtvirtinti principai nėra privalomi ir negarantuoja seksualinių mažumų teisinio statuso.

 

Yra autorių, kurie kritiškai vertina tokios sąvokos, kaip lytinis identitetas, intervenciją į tarptautinius žmogaus teisių dokumentus. Pavyzdžiui, M. Waites, diskutuodamas apie LGBT įtakos jėgą politikams, pabrėžia, kad

kol santykiai tarp visuotinio ir vietinio lygių yra komplikuoti, tarpininkaujant ir aiškiai neapibrėžiant, yra pasiūlyta, kad kategorijų „seksualinė orientacija“ ir „lytinis identitetas“ įtvirtinimas kaip pagrindinių visuotinių žmogaus teisių diskurso elementų signalizuoja apie naujos diskursyvios struktūros įkūrimą, kas gali būti pavadinta besiformuojančia „pasauline neįprastųjų (queer – aut. pastaba) politika. Matthew Waites, “Critique of ‘Sexual Orientation’ and ‘Gender Identity’ in Human Rights Discourse: Global Queer Politics beyond the Yogyakarta Principles,” pp. 138–139.

Reikia pripažinti, kad tokia įtaka pirmiausiai skverbiasi į politiką, reikalaujant keisti teisės aktus ar aiškinti juos kitaip. Tai rodo ir Europos žmogaus teisių teismo praktika, pavyzdžiui, palaipsniui švelninanti požiūrį bylose dėl lyties keitimo pripažinimo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose. Tačiau, pasak autoriaus, „ne tik teisėje ir politikoje, bet ir per švietimą bei išradingą viešumą įsipareigojimas kultūrai ir visuomenei yra gyvybiškai svarbi užduotis pasaulinei queer politikai“ Ten pat. p. 153. . Autoriaus nuomone, tai turėtų būti daroma pirmiausiai.

 

Išvados

1.Lytinio identiteto sąvoka neapsiriboja vien tik fizine žmogaus lytimi, o leidžia žvelgti į žmogaus vidinį asmeninį savo lytiškumo suvokimą. Tačiau kartu šios sąvokos svarbos akcentavimas bando suvienodinti vyriškos ir moteriško lyčių skirtumus bei skatina atsisakyti binarinės lyčių sistemos.

2. Kadangi lietuvių kalboje neturime tikslaus anglų kalbos termino „gender“ apibrėžimo, bandoma apsiriboti sąvoka „socialinė lytis“. Kita vertus, ir „gender“ termino reikšmė anglų kalboje yra daugialypė ir apibrėžiama kaip giminė, fizinis ir (ar) socialinis moteriškos ar vyriškos lyties būvis, psichologiniai ir (ar) socialiniai lyties tapatybės aspektai ir kt. Nepaisant sampratų įvairovės, pripažįstama, kad „gender“ yra platesnė sąvoka nei „sex“, ir jos turinys pasireiškia per asmens vidinį suvokimą ir išorinę saviraišką. „Gender“ sąvoka yra kintanti ir iš esmės atvira teorinėms inovacijoms.

3. Nepaisant to, kad nei Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, Pilietinių, politinių teisių paktas, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija neįvardija draudimo diskriminuoti dėl lytinio identiteto, tačiau, atsižvelgiant į modernios visuomenės gyvenimo aktualijas ir tai, kad diskriminavimo pagrindų sąrašas nėra baigtinis, šių dokumentų nuostatos gali būti aiškinamos apimant ir draudimą diskriminuoti lytinio identiteto pagrindu. Kita vertus, lytinio identito svarba turi būti akcentuojama ne vien tik svarstant ir kuriant tam tikras „deklaracijas“ (pvz., Džokjakartos principai, Stambulo konvencija), o pirmiausiai užsiimant švietėjiška visuomenės veikla.

 

Šaltiniai ir literatūra

 

The Concept of Gender Identity and Its Problems in Contemporary Law

  • Bibliographic Description: Daiva Petrėnaitė, „Lytinio identiteto samprata ir jos problematika šiuolaikinėje teisėje“, @eitis (lt), 2018, t. 1 161, ISSN 2424-421X.
  • Previous Edition: Daiva Petrėnaitė, „Lytinio identiteto samprata ir jos problematika šiuolaikinėje teisėje“, Jurisprudencija, 2017, t. 24, nr. 1, p. 150–165, ISSN 1392–6195.
  • Institutional Affiliation: Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės institutas.

Summary. Gender identity is important for each person’s life, because the true self-perception of gender identity opens the way to self-realization within the social environment. However, there has been no attention to this theme in Lithuania, it is a relatively new and therefore analyzed less. The aim of this article is to analyze the concept of gender identity and problems with legalization in modern law. The study revealed that the concept of gender identity is not only limited to physical human sex, but it allows looking into a person’s internal perception of their own sexuality. The Lithuanian language has no precise English term for “gender” definition, so they try to use the concept of “social gender.” Moreover, the term “gender” possesses a multitude of definitions within the English language and could be described as relating to family, physical and (or) social male or female existence, psychological and (or) social aspects of gender identity and so on. International legal documents do not specify the prohibition of discrimination based on gender identity, but some norms (about status) are recommended in the interpretation of it in a broad aspect by officials. This illustrates that the influence of non-traditional policy plays a higher role in modern society. It should be emphasized that the importance of gender identity not only allows public consideration and the creation of types of ‘declarations’, but also with public perception of the situation in facilitating educational activities.

Keywords: gender identity, sex, gender, transgender.

 
Grįžti