Straipsnis Subsidiarumo principas socialiniam darbuotojui sąveikaujant su klientu

3.8. Subsidiarumo principo taikymo socialiniame darbe pranašumai

„Subsidiarumo principas suteikia daugiau galimybių eiti į susitikimą su asmeniu“ (resp.). Iš tiesų šis principas reikalauja iš socialinio darbuotojo profesionalumo, tačiau neleidžia susitelkti ties darbo technika, metodais, teorijomis ir į pirmą vietą iškelia dėmesį žmogui ir socialinio darbuotojo santykį su juo. Taigi kaip teigia respondentė, „subsidiarumo principas neleidžia socialiniam darbuotojui būti instrumentaliu“.

Taip pat subsidiarumo principas socialinį darbuotoją įpareigoja apriboti save, neprimesti savęs, bet sugebėti įvertinti kitus ir padėti jiems patiems atrasti bei pasinaudoti savo galiomis. Tokiu būdu subsidiarumas paskatina „bendruomenės ir žmogaus iniciatyvų palaikymą ir vystymą, jų įgalinimą“ (resp.).

Dirbant su klientu pagal subsidiarumo principą, pagalbos procesas tampa „malonesnis, efektyvesnis ir pigesnis“ (resp.). Padėti klientui ir jo artimiesiems prisiimti atsakomybę už tai, ką jie turi daryti, padėti jiems atrasti savo galią visada yra veiksmingiau nei pačiam darbuotojui bandyti spręsti klientų problemas. Darbuotojo požiūris, kad geriau padaryti už klientą, o ne kartu su juo, pirmiausia yra nehumaniškas, antra, nepasitvirtina praktikoje, „yra pasmerktas nesėkmei“ (resp.).

Viena respondentė mano, kad socialiniame darbe, kuriame atsižvelgiama į subsidiarumą ir sąmoningai stengiamasi jį taikyti, galima kalbėti apie „darbo kokybę, profesionalumą ir stiprų profesijos identitetą“. Jos nuomone, kitaip dirbti tiesiog neprasminga.

 

Išvados

1.Subsidiarumo principo taikymo socialiniame darbe pagrindas – viską apimantis socialinio darbuotojo požiūris į asmenį kaip į subjektą, jo orumo, vertingumo ir lygiavertiškumo suvokimas, taip pat pripažinimas, kad žmogaus prigimčiai būdingi solidarumo ryšiai su kitais. Remiantis tokiu požiūriu į asmenį, atsiranda bendradarbiavimo santykis ne tik su klientu, bet ir su kiekvienu pagalbos proceso dalyviu.

2. Socialinio darbuotojo tikslas, dirbant pagal subsidiarumo principą, yra padėti klientui pačiam spręsti savo problemą taip, kad jis ir visi kiti pagalbos proceso dalyviai galėtų realizuoti visas savo galimybes. Siekiant šio tikslo, socialinio darbuotojo vaidmuo yra kliento „palydėjimas“.

3. Pagrindinė pagalbos proceso ypatybė, taikant subsidiarumo principą, yra aktyvus kliento dalyvavimas ir jo savarankiškumo skatinimas. Socialinis darbuotojas pagalbos procese turi tapti nebereikalingas.

4. Remdamiesi subsidiarumo principu, socialiniai darbuotojai (jei yra galimybė) renkasi tuos darbo metodus, kurie padeda klientui sukurti solidarumo ryšius su kitais žmonėmis (pvz., savipagalbos grupės, šeimos įtraukimas).

5. Socialinis darbas, taikant subsidiarumo principą, tampa sudėtingesnis ir ilgesnis. Socialinis darbuotojas turi įsipareigoti skirti daugiau laiko ir pastangų, panaudoti daugiau savo sugebėjimų dirbant įgalinimo darbą. Kita vertus, darbuotojas turi suvokti savo ribotumus, atsisakyti autoritarinio mąstymo ir teikdamas pagalbą neužgožti kliento bei kitų pagalbos proceso dalyvių.

6. Taikant subsidiarumo principą, pagalbos procesas teikia pasitenkinimą, tampa efektyvus, pasiekiama ilgalaikių, o ne trumpalaikių rezultatų.

 

Literatūra

  • Castéra, Bernard de, Atverkite duris! Įvadas į socialinę Bažnyčios doktriną, iš prancūzų kalbos vertė Birutė Demkutė, Vilnius: Lumen fondo leidykla, 1994.
  • Charmaz, Kathy, “Qualitative Interview and Grounded Theory Analysis” | Jaber F. Gubrium, James A. Holstein (eds.), Handbook of Interview Research: Context and Method, London: Sage Publications, 2002.
  • Drape, Olivier, « Le principe de subsidiarité », Association Semper, 2011.
  • Fisher, Dorothy Canfield, Montesoriška motina, iš vokiečių kalbos vertė Aleksandras Žarskus, Vilnius: Pozicija, 1992.
  • Höffner, Joseph, Krikščioniškas socialinis mokymas, iš vokiečių kalbos vertė Loreta Anilionytė, Vilnius: Aidai, 2001.
  • Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas dėl socialinių darbuotojų kvalifikacinių reikalavimų ir atestavimo tvarkos patvirtinimo, Valstybės žinios, 2002 11 23, nr. 101.
  • Milon-Delsol, Chantal, L’état subsidiaire, Paris: Presses Universitaires de France, 1992.
  • Payne, Sheila, “Interview in Qualitative Research” | Amina A. Memon, Ray Bull (eds.), Handbook of the Psychology of Interview, Chester: John Wiley & Sons, 2000.
  • Pijus XI, „Quadragesimo anno“, Logos, 1992–1993, nr. 5.
  • Sanicola, Lia, „Šeima ir socialinė aplinka“ | Ugdyti kiekvieną vaiką šeimoje ir visuomenėje, Vilnius, 2003.
  • Spieker, Markus, „Subsidiarumo principas ir pilietinė visuomenė“, Tėvynės sargas, 2000, nr. 1–2.
  • Spieker, Markus, „Subsidiarumo principas: antropologinės prielaidos ir politiniai sekiniai“, Tėvynės sargas, 1995, nr. 2–3.
  • Stainback, Susan; William Stainback, Understanding and Conducting Qualitative Research, Dubuque, Iowa: Kendall/Hunt Publishing Company, 1988.
  • Vittadini, Giorgio, “Sogetto e bisonio” | Educare per educarsi, Milano: Federazione Compagnia delle opere non profit, 1997.
 

The Principle of Subsidiarity in Interaction between the Social Worker and the Client

  • Bibliographic Description: Donata Petružytė1), Sigita Girdzijauskienė1), Lijana Gvaldaitė2), „Subsidiarumo principas socialiniam darbuotojui sąveikaujant su klientu“, @eitis (lt), 2019, t. 1 220, ISSN 2424-421X.
  • Previous Edition: Donata Petružytė1), Sigita Girdzijauskienė1), Lijana Gvaldaitė2), „Subsidiarumo principas socialiniam darbuotojui sąveikaujant su klientu“, Socialinis darbas, 2004, t. 3, nr. 2, p. 24–34, ISSN 1648-4789.
  • Institutional Affiliation: 1) Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedra, 2) Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Edukologijos katedra.

Summary. Subsidiarity expresses a very simple but essential idea which we often support even without knowing it. The idea is: every person or organization, having a bigger power has to help those who have less power in that way that this wouldn’t hurt freedom but would rather stimulate individual’s independence. Subsidiarity is adopted in many different fields (management, politics, education system, etc.). It is considered a universal principle that can be applied in all forms of social life. Therefore the aim of this research was to find out how the principle of subsidiarity can be applied in a social work area, speaking about an interaction between the social worker and the client. Seven respondents took part in this research (from Lithuania, Germany, Italy and USA): social work practitioners and social work specialists, acting in a scientific field. Research results indicated that the basic principle of subsidiarity in interaction between social worker and client is the integral attitude towards the other human being with emphasis of his dignity and value. According to subsidiarity principle the aim of the social worker is to help the client in solving his problems in self-sufficient way, with making full use of his and his environment potential. Social workers, working towards this aim, select the methods, which would support creating relations of solidarity among the client and the other people (for instance, self-supporting groups, family involvement, etc). On the other hand, the client’s and his environment’s empowerment takes more time, efforts, professional skills, etc. The final conclusion is that the application of the subsidiarity principle is useful and meaningful, since, it provides every participant with respect in of the process of help and support, it answers their needs better and the results achieved are more long-lasting.

Keywords: social work, interaction with client, principle of subsidiarity.

 
Grįžti