Straipsnis Teisėsaugos funkcijas vykdančių institucijų rūšys bei teismo vieta šių institucijų sistemoje

Išvados

1.Teisėsaugos institucijos, palyginti su kitomis teisėsaugos funkcijas vykdančiomis institucijomis, turi išskirtinius, tik joms būdingus bruožus, skiriančius jas nuo kitų šias funkcijas vykdančių institucijų.

2. Teismai atitinka teisėsaugos institucijoms būdingus bruožus, o teisminės valdžios statusas ne tik neatskiria teismų nuo teisėsaugos institucijų sistemos, bet, priešingai, suteikia veiklos teisinį legitimumą, būtiną teisėsaugos veikloje, todėl jie turėtų būti laikomi teisėsaugos institucijų sistemos dalimi.

3. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra specialus teismas, vykdantis konstitucinį teisingumą. Jam būdingi visi teisėsaugos institucijų bruožai. Todėl Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat turėtų būti laikomas teisėsaugos institucijų sistemos dalimi.

 

Literatūra

  • Cochrane, John; Ian Marsh, Gaynor Melville, Criminal Justice: An Introduction to Philosophies, Theories and Practice, N-Y: Routledge, 2004.
  • Davies, Malcolm; Hazel Croall, Jane Tyrer, Criminal Justice: An Introduction to the Criminal Justice System in England and Wales, Pearson Education, 2005.
  • Dressler, Joshua (ed.), Encyclopedia of Crime and Justice, 2nd ed., New York: Macmillan Reference, 2002.
  • Fennell, Phil; Christopher Harding, Nico Jörg, Bert Swart (eds.), Criminal Justice in Europe: A Comparative Study, Clarendon Press, 1995.
  • Fuller, John Randolph, Criminal Justice: Mainstream and Crosscurrents, Prentice Hall, 2005.
  • Hanes, Richard Clay; Sharon M. Hanes, Crime and Punishment in America, vol. 1, Farmington Hills, MI, 2005.
  • Kuconis, Pranas; Vytautas Nekrošius, Teisėsaugos institucijos, Vilnius: Justitia, 2001.
  • Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas, Vilnius, 2007.
  • Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymas, Valstybės žinios, 2002, nr. 33-1250.
  • Lietuvos Respublikos karo policijos įstatymas, Valstybės žinios, 1998, nr. 98-2713.
  • Lietuvos Respublikos Konstitucija, Valstybės žinios, 1992, nr. 33–1014.
  • Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. birželio 6 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio pavadinimo „Konstitucinis teismas – teisminė institucija“ ir šio straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 2006, nr. 65-2400.
  • Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 2008, nr. 62-2353.
  • Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 2008, nr. 62-2353.
  • Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas, Valstybės žinios, 1993, nr. 6-120.
  • Lietuvos Respublikos notariato įstatymas, Valstybės žinios, 1992, nr. 28-810.
  • Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, Valstybės žinios, 2000, nr. 90-2777.
  • Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas, Valstybės žinios, 2003, nr. 42-1919.
  • Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas, Valstybės žinios, 2000, nr. 41-1162.
  • Lietuvos Respublikos teismų įstatymas, Valstybės žinios, 2002, nr. 17-649.
  • Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento įstatymas, Valstybės žinios, 1994, nr. 11-163.
  • Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos įstatymas, Valstybės žinios, 2000, nr. 92-2848.
  • Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Valstybės žinios, 2008, nr. 113-4290.
  • Roberson, Cliff; Dilip K. Das, An Introduction to Comparative Legal Models of Criminal Justice, CRC Press, 2008.
  • Sunga, Lyal S., The Emerging System of International Criminal Law: Developments in Codification and Implementation, Hague: Kluwer Law International, 1997.
  • Švedas, Gintaras, „Baudžiamoji politika ir ją formuojantys veiksniai“, Teisė, 2006, t. 59.
  • Vaišvila, Alfonsas, „Policija – valdžios ir paslaugos vienovė“, Lietuvos policijos akademijos mokslo darbai, 1997, t. 6.
  • Werle, Gerhard, Völkerstrafrecht [International Criminal Law], Mohr Siebeck Publisher, 2003.
  • Žilinskas, Dainius, „Kai kurie Lietuvos teisėsaugos institucijų bruožai ir veiklos principai“, Jurisprudencija, 2006, t. 5 (83).
  • Баранов, Дмитрий Петрович; Михаил Борисович Смоленский, Адвокатское право [Law of Defensor], Москва, 2008.
  • Дегтярев, Сергей Леонидович, Реализация судебной власти в гражданском судопроизводстве [Realisation of Judicial Court in Civil Process], Москва, 2007.
  • Дмитриев, Юрий Альбертович; Михаил Андрианович Шапкин, Правоохранительные органы [Law Institutions], Москва, 2008.
  • Семенов, Владимир Михайлович; Виктор Анатольевич Байдуков, Правоохранительные органы Российской Федерации [Law Institutions of Russian Federations], Москва, 2006.
 

Types of Offices Conducting Law Enforcement Functions and the Place of the Court

  • Bibliographic Description: Gintautas Danišauskas, „Teisėsaugos funkcijas vykdančių institucijų rūšys bei teismo vieta šių institucijų sistemoje“, @eitis (lt), 2019, t. 1 240, ISSN 2424-421X.
  • Previous Edition: Gintautas Danišauskas, „Teisėsaugos funkcijas vykdančių institucijų rūšys bei teismo vieta šių institucijų sistemoje“, Socialinių mokslų studijos, 2009, t. 3, nr. 3, p. 289–303, ISSN 2029–2236.
  • Institutional Affiliation: Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Baudžiamojo proceso katedra.

Summary. The article addresses problems associated with the structure of the offices conducting law enforcement functions. In the course of the study, analysis is carried out on the structural element – the law enforcement institution. The conceptual and characteristic features of law enforcement institutions are presented. According to these features, the study examines the place of judicial power in the system of law enforcement institutions. There is an attempt to identify the role of courts in the said system, including the courts of general competence and specific competence of the Republic of Lithuania, as well as the Constitutional Court of the Republic of Lithuania.

In order to provide a general outline of law enforcement institutions on the grounds of legal arguments, the article examines the role of offices conducting law enforcement activities both with and without the status of state institutions, their legal purpose, competence and problems of constitutional legitimacy. In the course of the study, it is reasoned that due to the present status of such offices and the scope of functions attributed them, not all of offices conducting law enforcement can be considered to be law enforcement institutions. In the course of the analysis of legal acts which regulate the activities of particular institutions, an attempt is made to argue that some offices, even those specifically created to perform law enforcement functions should not be referred to as law enforcement institutions due to their temporary and possibly politically motivated status.

In the process of creating a rule of law state and improving the work of its institutions aimed at more efficient protection of human rights, the general concept of law enforcement institutions, which have different legal status, constitutional legitimacy, legal purpose as well as different law enforcement functions, should be legally defined with precision. In the course of the investigation and analysis of the activities of institutions which are authorized to apply law and help the courts with the implementation of justice in other ways, both in practice and in theory, a more precise definition would help differentiate between law enforcement institutions and other offices conducting law enforcement functions, i.e. which institutions and according to which criteria could be called law enforcement institutions.

Keywords: law enforcement, law enforcement functions, law enforcement institutions, implementation of law, judicial power.

 
Grįžti