Straipsnis Kinestetinio mokymosi stiliaus sąsajos su fiziniu aktyvumu ir atletiniu tapatumu

  • Bibliografinis aprašas: Rita Gruodytė-Račienė, Kamilė Mackelė, „Kinestetinio mokymosi stiliaus sąsajos su fiziniu aktyvumu ir atletiniu tapatumu“, @eitis (lt), 2019, t. 1 320, ISSN 2424-421X.
  • Ankstesnis leidimas: Kamilė Mackelė, Rita Gruodytė-Račienė, „Kinestetinio mokymosi stiliaus sąsajos su fiziniu aktyvumu ir atletiniu tapatumu“, Sporto mokslas, 2016, nr. 3 (85), p. 2–8, ISSN 1392-1401.
  • Institucinė prieskyra: Lietuvos sporto universitetas.

Santrauka. Tyrimo tikslas – nustatyti aštuntų klasių mokinių kinestetinio mokymosi stiliaus raišką ir sąsajas su jų fiziniu aktyvumu bei atletiniu tapatumu. Tyrimo objektas – aštuntų klasių mokinių kinestetinio mokymosi stiliaus raiška ir sąsajos su fiziniu aktyvumu bei atletiniu tapatumu. Hipotezė: moksleiviai, kurių ryškesnis kinestetinis mokymosi stilius, yra fiziškai aktyvesni ir aukštesnio atletinio tapatumo nei moksleiviai, kurių ryškesnis vizualinis arba audialinis mokymosi stilius. Tyrime dalyvavo vieno Lietuvos miesto X progimnazijos visų aštuntų klasių mokiniai (n = 67, iš jų 41 vaikinas). Tyrime iškelta hipotezė pasitvirtino iš dalies, nes statistiškai reikšmingos sąsajos nustatytos su dviem atletinio tapatumo komponentais, o sąsajų tarp kinestetinio mokymosi stiliaus ir fizinio aktyvumo nebuvo nustatyta.

Pagrindiniai žodžiai: mokymosi stiliai, kinestetinis mokymosi stilius, fizinis aktyvumas, atletinis tapatumas, paaugliai.

 

Įvadas

Mokymasis – tai individuali protinė veikla, savitas informacijos apdorojimo būdas ir suvokimas Žr. Alice Y. Kolb, David A. Kolb, “Learning Styles and Learning Spaces: Enhancing Experiential Learning in Higher Education,” 2005. . Žmonės naujiems dalykams išmokti naudoja savitus mokymosi stilius: vieni labiau pasitelkia regimąją atmintį, antri – klausą, o treti – mokosi liesdami, darydami, gamindami. Mokymosi stiliai skirstomi į vizualinį, audialinį ir kinestetinį Žr. Walter Burke Barbe, Raymond H. Swassing, Michael N. Milone, Teaching through Modality Strengths: Concepts and Practices, 1979. . Jie klasifikuojami pagal žmogaus pasirenkamus pamėgtus ir jutimais pagrįstus mąstymo, informacijos priėmimo ir apdorojimo bei supratimo būdus: vizualinis (regimasis) – kai informacija apie naujus dalykus lengviau įsimenama pamačius ar perskaičius; audialinis (girdimasis) – kai nauji dalykai lengviau įsimenami išgirdus apie juos garsiai; o kinestetinis – tai praktine veikla pagrįstas mokymosi būdas Žr. Eric Jensen, Tobulas mokymas: daugiau kaip 1000 praktinių patarimų vaikų ir suaugusiųjų mokytojams, 1999; Marcia L. Conner, Learn More Now: 10 Simple Steps to Learn Better, Smarter & Faster, 2004. . Flemingas ir Millsas Žr. Neil D. Fleming, Colleen Mills, “Not Another Inventory, Rather a Catalyst for Reflection,” 1992. išskyrė dar ir ketvirtąjį mokymosi būdą – t. y. skaitymo arba rašymo mokymosi stilius, kuris kartu su anksčiau minėtais trimis sudaro vadinamąją VARK strategiją (V žymi vizualinį mokymosi stilių, A – audialinį, R – skaitymo arba rašymo, K – kinestetinį). Flemingas Žr. Neil D. Fleming, Teaching and Learning Styles: VARK Strategies, 2001. teigia, kad daugiau nei 40 % populiacijos pirmenybę teikia kažkuriam vienam mokymosi stiliui (vienmodališkumas), tačiau nemaža dalis pasižymi multimodališkumu, t. y. neišskiria kurio nors vieno mokymosi stiliaus kaip dominuojančio. Štai 27 % mokydamiesi pirmenybę teikia dviem mokymosi stiliams (bimodališkumas), 9 % – trims (trimodališkumas) ir net 21 % vienodai dažnai naudoja visus keturis (vizualinį, audialinį, skaitymo arba rašymo ir kinestetinį) mokymosi stilius.

 

Nepakankamas fizinis aktyvumas yra viena opiausių 21 ojo amžiaus visuomenės sveikatos problemų Žr. Steven N. Blair, “Physical Inactivity: The Biggest Public Health Problem of the 21st Century,” 2009. . Prognozuojama, jog dabartinė vaikų ir paauglių karta dėl tokių sveikatos rizikos veiksnių kaip fizinio aktyvumo stoka ir netinkama mityba gyvens trumpiau nei jų tėvai Žr. S. Jay Olshansky, Douglas J. Passaro, Ronald C. Hershow, Jennifer Layden, Bruce A. Carnes, Jacob Brody, Leonard Hayflick, Robert N. Butler, David B. Allison, David S. Ludwig, “A Potential Decline in Life Expectancy in the United States in the 21st Century,” 2005. . Reguliarus ir sveikatai naudingas fizinis aktyvumas yra neatsiejamas nuo sportinio (atletinio) tapatumo, kurį būtina ugdyti nuo pat vaikystės. Paauglių sportinio tapatumo raiška yra svarbi ugdant sveikatai palankius fiziškai aktyvios gyvensenos įpročius visam gyvenimui Žr. James L. W. Houle, Britton W. Brewer, Annette S. Kluck, “Developmental Trends in Athletic Identity: A Two-Part Retrospective Study,” 2010. . Fiziškai aktyvesni moksleiviai pasižymi ryškesniu atletiniu tapatumu nei mažiau fiziškai aktyvūs moksleiviai Žr. Vinga Rakauskienė, Audronė Dumčienė, “The Impact of Educational Counseling on the Alteration of Athletic Identity among Adolescents,” 2012. .

Tyrimų apie fizinio aktyvumo ir kinestetinio mokymosi stiliaus sąsajas nebuvo aptikta, tačiau mokslininkės Nasvytienė ir Trakimavičiūtė Žr. Dalia Nasvytienė, Rasa Trakimavičiūtė, „Hiperaktyvumo požymių turinčių paauglių mokymosi stiliaus ypatybės“, 2010. , tyrinėjusios hiperaktyvumo požymių turinčių paauglių (11–16 metų berniukų ir mergaičių) mokymosi stilius, nustatė, kad tarp mokinių, kurie turi dėmesio sutrikimų, dominuoja audialinis mokymosi stilius, o antrasis preferencinis tirtos grupės mokinių mokymosi stilius yra kinestetinis.

 

Moksleiviai, kurių dominuojantis mokymosi stilius yra kinestetinis, linkę mokytis praktiniu būdu, judėdami, keisdami mokymosi vietą, padėtį, tad tikėtina, jog jie bus fiziškai aktyvesni. Todėl buvo iškelta hipotezė, kad moksleiviai, kurių ryškesnis kinestetinis mokymosi stilius, yra fiziškai aktyvesni ir aukštesnio atletinio tapatumo negu moksleiviai, kurių ryškesnis vizualinis arba audialinis mokymosi stilius. Tyrimo tikslas – nustatyti aštuntų klasių mokinių kinestetinio mokymosi stiliaus raišką ir sąsajas su jų fiziniu aktyvumu bei atletiniu tapatumu.

Tyrimo metodai

Tyrimas vykdytas 2015–2016 mokslo metais. Jame dalyvavo vieno Lietuvos miesto X progimnazijos visų aštuntų klasių mokiniai (n = 67, iš jų 41 vaikinas). Tyrimo laikas ir vieta, gavus tėvų ir mokinių sutikimą, buvo iš anksto suderinti su mokyklos administracija. Tiriamieji buvo informuoti apie tyrimo tikslą ir jiems buvo garantuotas anonimiškumas.

Tiriamųjų mokymosi stiliaus (audialinio, vizualinio ir kinestetinio) raiškai nustatyti buvo naudojamas elektroninės versijos klausimynas „Koks mano mokymosi stilius?“ Žr. Viktorija Sičiūnienė, Raimonda Budnikienė, Edita Dijokienė, Nijolė Lazauskienė, Elena Motiejūnienė, Projektas „Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro 5–8 klasių mokinių esminių kompetencijų ugdymas“, 2010. , sudarytas iš 40 klausimų arba teiginių su pateiktais pasirenkamaisiais atsakymais. Atsakius į visus klausimus buvo parodomi apibendrinti rezultatai: šalia nurodyto mokymosi stiliaus parašytas jį atitinkančių moksleivio pasirinktų atsakymų skaičius. Didžiausias pasirinktų atsakymų skaičius (balas) parodo tiriamojo vyraujantį mokymosi stilių.

 

Antrasis klausimynas buvo naudotas siekiant nustatyti tiriamųjų fizinio aktyvumo laisvalaikiu lygį Žr. Gaston Godin, Roy J. Shephard, “Godin Leisure-Time Exercise Questionnaire,” 1997. ir atskleisti jų atletinį tapatumą Žr. Cheryl B. Anderson, Louise C. Mâsse, Albert C. Hergenroeder, “Factorial and Construct Validity of the Athletic Identity Questionnaire for Adolescents,” 2007. . Buvo vertinami keturi pagrindiniai atletinio tapatumo komponentai: išvaizda, sportinė kompetencija, fizinio aktyvumo svarba, socialinis kitų asmenų (tėvų, draugų, mokytojų) paskatinimas būti fiziškai aktyviam. Pagal atitinkamas formules buvo apskaičiuojama kiekvieno respondento tam tikro atletinio tapatumo (AT) komponento, o kartu ir bendro AT raiška (nuo 1 iki 5 balų – kuo aukštesnis balas, tuo ryškesnis AT ar jo komponentas).

Matematinė statistika. Tyrimo duomenų analizei buvo taikyti standartiniai aprašomosios statistikos metodai: aritmetinis vidurkis, standartinis nuokrypis, procentinė išraiška. Skirtumų tarp grupių lyties aspektu patikimumui nustatyti buvo taikyta dispersinė analizė (ANOVA). Sąsajos tarp kinestetinio mokymosi stiliaus ir fizinio aktyvumo bei atletinio tapatumo nustatytos taikant Pirsono (Pearson) koreliacijos koeficientą (r). Rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05. Tyrimo duomenys apdoroti ir analizuoti naudojant statistinės duomenų analizės paketo SPSS 17.0 versiją.

 

Tyrimo rezultatai

Nustatyta, jog tyrime dalyvavusių aštuntų klasių mokinių, taip pat atskirai merginų ir vaikinų grupių dominuojantis mokymosi stilius yra kinestetinis, antrasis preferencinis paauglių mokymosi stilius yra vizualinis, trečiąją vietą užima audialinis mokymosi stilius (1 lentelė).

1 lentelė. Tirtų aštuntų klasių mokinių mokymosi stilių raiška (balais) (duomenys pateikti: vidurkis ± SN) Pastaba: SN – standartinis nuokrypis; * – statistiškai patikimas skirtumas, lyginant lyties aspektu (p < 0,01).
Mokymosi stiliusMerginos (n = 26)Vaikinai (n = 41)Visi tiriamieji (n = 67)
Vizualinis*11,2 ± 2,89,2 ± 2,19,7 ± 2,6
Audialinis9,7 ± 2,99,3 ± 2,69,5 ± 2,7
Kinestetinis12,4 ± 2,812,1 ± 2,612,2 ± 2,7

Tik labai nedidelė dalis respondentų (du vaikinai) neturėjo dominuojančio mokymosi stiliaus, t. y. pasižymėjo multimodališkumu, nes pagal jų anketos atsakymus visi mokymosi stiliai buvo surinkę vienodai balų. Analizuojant mokymosi stilių raišką lyties aspektu, nustatyti tik vizualinio mokymosi stiliaus rezultatų statistiškai reikšmingi skirtumai: merginų grupėje jis pasireiškia stipriau nei vaikinų (atitinkamai 11,2 ± 2,8 ir 9,2 ± 2,1 balo; p < 0,01).

Tyrimo metu paaiškėjo, kad daugiau nei pusė tiriamųjų savo laisvalaikiu yra nepakankamai fiziškai aktyvūs ir neatitinka Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijų būti fiziškai aktyviems bent 60 min kasdien, kai veiklos intensyvumas vidutinis arba didelis. Lyginant lyties aspektu, didesnis procentas merginų nei vaikinų (atitinkamai 69,2 ir 58,5 %) buvo nepakankamai fiziškai aktyvios (žr. pav.).

 

Analizuojant įvairaus intensyvumo fizinio aktyvumo laisvalaikiu dažnumą nustatyta, jog merginos dažniau nei vaikinai (p < 0,01) užsiima mažo intensyvumo fiziniu aktyvumu, nors bendras fizinis aktyvumas (balais) laisvalaikiu lyties aspektu statistiškai reikšmingai nesiskyrė (2 lentelė).

2 lentelė. Tirtų aštuntų klasių mokinių fizinio aktyvumo laisvalaikiu palyginimas lyties aspektu Pastaba: SN – standartinis nuokrypis; FA – fizinis aktyvumas; DFA – didelio intensyvumo fizinis aktyvumas; VFA – vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas; MFA – mažo intensyvumo fizinis aktyvumas; * – statistiškai patikimas skirtumas, lyginant lyties aspektu (p < 0,01).
-Merginos (n = 26)Vaikinai (n = 41)Merginos (n = 26)Vaikinai (n = 41)
Vidurkis ± SNMinimali–maksimali reikšmės
FA laisvalaikiu (balais)43,3 ± 17,841,1 ± 22,18–836–100
DFA (k./sav.)2,4 ± 1,42,8 ± 1,80–50–7
VFA (k./sav.)2,3 ± 1,82,1 ± 1,80–70–7
MFA (k./sav.)*3,5 ± 1,92 ± 2,10–70–7
 

Bendras visų tiriamųjų atletinis tapatumas (AT) buvo aukštesnis už vidutinį, t. y. vidutiniškai daugiau kaip 3 balai iš 5 (3 lentelė).

3 lentelė. Tirtų aštuntų klasių mokinių atletinio tapatumo ir jo komponentų raiška (balais) Pastaba: SN – standartinis nuokrypis; * – statistiškai patikimas skirtumas, lyginant lyties aspektu (p < 0,01).
-Merginos (n = 26)Vaikinai (n = 41)Merginos (n = 26)Vaikinai (n = 41)
Vidurkis ± SNMinimali–maksimali reikšmės
Atletinis tapatumas3,6 ± 0,63,7 ± 0,52,4–4,62,8–4,6
(1)
Išvaizda
3,7 ± 1,03,8 ± 0,81,2–5,02,1–5,0
(2)
Kompetencija
4,1 ± 0,64,2 ± 0,62,8–4,82,0–5,0
(3)
Svarba
3,8 ± 0,83,9 ± 0,71,8–4,92,1–5,0
(4)
Bendras kitų paskatinimas
3,0 ± 0,63,0 ± 0,91,9–4,31,3–4,5
(a)
Tėvų paskatinimas
3,3 ± 0,83,4 ± 0,81,4–4,71,7–4,9
(b)
Draugų paskatinimas*
3,5 ± 0,72,8 ± 1,02,1–5,01,1–4,9
(c)
Mokytojų paskatinimas
2,2 ± 1,02,6 ± 1,21,0–4,01,0–5,0

Lyginant lyties aspektu atletinio tapatumo raišką apskritai, statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo nustatyta, tačiau AT komponentas „Draugų paskatinimas“ buvo labiau aktualus merginoms nei vaikinams (atitinkamai 3,5 ± 0,7 ir 2,8 ± 1,0 balo; p < 0,01).

Nors sąsajų tarp kinestetinio mokymosi stiliaus ir fizinio aktyvumo bei bendro atletinio tapatumo nebuvo nustatyta (4 lentelė), tačiau tyrimas atskleidė, jog abiejų grupių tiriamųjų kinestetinis mokymosi stilius yra reikšmingai susijęs su tokiais atletinio tapatumo komponentais kaip „Draugų paskatinimas“ ir „Mokytojų paskatinimas“ (r = 0,27; p < 0,05).

 

Tyrimo rezultatų aptarimas

Šiuo tyrimu siekta išsiaiškinti, ar moksleiviai, kurių ryškesnis kinestetinis mokymosi stilius, yra fiziškai aktyvesni ir aukštesnio atletinio tapatumo negu moksleiviai, kurių ryškesnis vizualinis arba audialinis mokymosi stilius. Priešingai nei tikėtasi, moksleiviai, kurių ryškesnis kinestetinis mokymosi stilius, nebuvo fiziškai aktyvesni už bendraamžius, kurių ryškesnis vizualinis arba audialinis mokymosi stilius. Tačiau mūsų tyrimas atskleidė, jog kinestetinis mokymosi stilius yra reikšmingai susijęs su tokiais atletinio tapatumo komponentais kaip „Draugų paskatinimas“ ir „Mokytojų paskatinimas“ (r = 0,27; p < 0,05) (žr. 4 lentelę).

4 lentelė. Kinestetinio mokymosi stiliaus sąsajos su fiziniu aktyvumu ir atletiniu tapatumu Pastaba: r – Pirsono koreliacijos koeficientas; p – statistinio patikimumo reikšmė; FA – fizinis aktyvumas; DFA – didelio intensyvumo fizinis aktyvumas; VFA – vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas; MFA – mažo intensyvumo fizinis aktyvumas.
-Kinestetinis mokymosi stilius
Merginos (n = 26)Vaikinai (n = 41)Visi tiriamieji (n = 67)
rprprp
FA laisvalaikiu (balais)−0,040,860,240,140,140,25
DFA (k./sav.)0,120,550,100,540,100,42
VFA (k./sav.)−0,100,620,230,150,100,42
MFA (k./sav.)−0,200,340,220,170,080,55
Atletinis tapatumas0,150,470,080,630,100,41
Atletinė išvaizda0,140,51−0,190,22−0,050,71
Kompetencija0,090,67−0,170,30−0,070,58
Sporto svarba−0,030,900,280,080,150,24
Aplinkinių paskatinimas sportuoti0,290,150,220,160,240,05
Tėvų paskatinimas0,040,860,210,190,140,26
Draugų paskatinimas0,260,190,280,070,270,03
Mokytojų paskatinimas0,330,100,260,110,270,03
 
Šia tema atliktų tyrimų rasti nepavyko, tačiau tam tikras paraleles galima būtų išvesti su Nasvytienės ir Trakimavičiūtės Žr. Dalia Nasvytienė, Rasa Trakimavičiūtė, „Hiperaktyvumo požymių turinčių paauglių mokymosi stiliaus ypatybės“, 2010. atliktu tyrimu, kuriame dalyvavo hiperaktyvumo požymių turintys 11–16 metų paaugliai, jei hiperaktyvumą galėtume su išlyga prilyginti fiziškai aktyviai elgsenai. Autorės kėlė hipotezę, kad tarp aktyvumo ir dėmesio sutrikimų turinčių paauglių turėtų dominuoti kinestetinis mokymosi stilius, kuris būtų ne toks ryškus tarp tokių požymių neturinčių paauglių. Deja, mokslininkių kelta hipotezė nepasitvirtino – hiperaktyvių 11–16 metų merginų ir vaikinų grupių tiriamųjų kinestetinis mokymosi stilius buvo antrasis preferencinis mokymosi būdas, dominuojantis mokymosi stilius buvo audialinis, o vizualiniam mokymosi stiliui pirmenybė buvo teikiama rečiausiai.
 

Įdomu pažymėti, jog mūsų tyrime dalyvavusių aštuntų klasių mokinių (tiek merginų, tiek vaikinų) būtent kinestetinis mokymosi stilius buvo nustatytas kaip dominuojantis (preferencinis). Statistiškai reikšmingi skirtumai lyties aspektu buvo nustatyti tik vizualinio mokymosi stiliaus atveju – merginoms šis mokymosi būdas labiau patinka nei vaikinams (žr. 1 lentelę). Galbūt tokį kinestetinio mokymosi stiliaus (kai mokymasis yra pagrįstas praktine veikla, per judėjimą ir veikimą) populiarumą tarp tirtų aštuntų klasių mokinių galima būtų susieti su faktu, kad paauglystėje per palyginti trumpą laiką (3–4 metus) vaiko kūnas patiria daug svarbių funkcinių ir fiziologinių pasikeitimų Žr. Aldona Vaičiulienė, Paauglystė – didelių permainų metas, 1998. , o dėl ankstyvo ir staigaus biologinio brendimo gali pasireikšti aukštas fizinių ypatybių ir funkcinių organizmo galimybių lygis Žr. Mindaugas Katinas, 12–15 metų berniukų koordinacinių gebėjimų lavinimo ypatumai per gimnastikos pamokas, 1999. . Tačiau Turkijos mokslininkai Žr. Zeynep Baykan, Melis Naçar, “Learning Styles of First-Year Medical Students Attending Erciyes University in Kayseri, Turkey,” 2007. savo tyrimu, kurio dalyviai buvo pirmo kurso medicinos studentai, nustatė, jog kinestetinis mokymosi stilius labai mėgstamas ir vyresniame amžiuje: būtent šis mokymosi stilius dominavo net 23 iš 36 % pirmenybę kuriam nors vienam mokymosi stiliui teikiančių respondentų. Tarp multimodališkumu pasižymėjusių (64 %) studentų medikų, kai mokymuisi dažnai mėgstama pasirinkti du ar daugiau mokymosi stilius, kinestetinis mokymosi stilius taip pat vyravo daugumoje įvairių kombinacijų, pvz., audialinis ir kinestetinis, vizualinis ir kinestetinis, audialinis, vizualinis ir kinestetinis.

 

Naujausios fizinio aktyvumo rekomendacijos skatina paauglius stiprinti sveikatą ir mažinti įvairių ligų riziką būnant fiziškai aktyviems po vieną valandą ar daugiau per dieną, kai veiklos intensyvumas vidutinis ar didelis Žr. World Health Organization, Global Recommendations on Physical Activity for Health, 2010. . Tačiau mokslininkai nustatė, kad Lietuvos moksleivių, kaip ir kitų europiečių, fizinis aktyvumas pastaruoju dešimtmečiu mažėja. Tai patvirtina atlikti Lietuvos moksleivių fizinio aktyvumo tyrimai Žr. Vida Volbekienė, Aušra Griciūtė, Aida Gaižauskienė, „Lietuvos didžiųjų miestų 5–11 klasių moksleivių su sveikata susijęs fizinis aktyvumas“, 2007; Aida Gaižauskienė, Vida Volbekienė, Aušra Griciūtė, „Paauglių nuomonės apie tėvų požiūrį į vaikų fizinį aktyvumą kaita amžiaus aspektu“, 2010. . Taipogi ir mūsų atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad daugiau nei pusė tiriamųjų savo laisvalaikiu yra nepakankamai fiziškai aktyvūs ir neatitinka Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijų, nes per 7 dienų laikotarpį reguliaria fizine veikla iki prakaito, nuo vidutinio iki didelio intensyvumo fiziniu aktyvumu 58,2 % tiriamųjų užsiiminėjo rečiau nei 5 kartus per savaitę (žr. pav.). Zaborskis ir Raskilas Žr. Apolinaras Zaborskis, Arvydas Raskilas, „Lietuvos mokinių fizinio aktyvumo pokyčiai 1994–2010 metais“, 2011. , analizavę Lietuvos mokinių fizinio aktyvumo pokyčius 1994–2010 metais, atskleidė, kad tik 20,2 % merginų ir 45,2 % vaikinų buvo galima laikyti pakankamai fiziškai aktyviais. Galima pritarti egzistuojančiam teiginiui, kad vaikinai yra fiziškai aktyvesni nei merginos, nes dažnai (5 ir daugiau kartų) reguliariai iki prakaito sportavo didesnė dalis vaikinų nei merginų (žr. pav.). Tai, kad merginų ir vaikinų požiūris į fizinį aktyvumą smarkiai skiriasi ir merginoms kur kas mažiau rūpi fizinis aktyvumas, savo tyrimų rezultatais patvirtina ir kiti lietuvių bei užsienio autoriai Žr. Rasa Jankauskienė, Kęstutis Kardelis, Simona Pajaujienė, “Body Weight Satisfaction and Weight Loss Attempts in Fitness Activity Involved Women,” 2005; Jūratė Armonienė, „Mokinių fizinis aktyvumas ir sveikata“, 2007; Apolinaras Zaborskis, Arvydas Raskilas, „Lietuvos mokinių fizinio aktyvumo pokyčiai 1994–2010 metais“, 2011; Rebekah M. Steele, Esther M. F. van Sluijs, Stephen J. Sharp, Jill R. Landsbaugh, Ulf Ekelund, Simon J. Griffin, “An Investigation of Patterns of Children’s Sedentary and Vigorous Physical Activity throughout the Week,” 2010. .

 

Įvertinus moksleivių atletinį tapatumą nustatyta, kad visų tiriamųjų jis yra aukštesnis nei vidutinis. Merginas labiau nei vaikinus būti fiziškai aktyvesnes skatina draugės (-ai) (t. y. atletinio tapatumo komponentas „Kitų paskatinimas būti fiziškai aktyviam“) (žr. 3 lentelę). Taip pat paaiškėjo, kad vaikinų atletinis tapatumas šiek tiek aukštesnis už merginų, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta. Tai atitinka ir kitų mokslininkų Žr. Diane G. Groff, Neil R. Lundberg, Ramon B. Zabriskie, “Influence of Adapted Sport on Quality of Life: Perceptions of Athletes with Cerebral Palsy,” 2009; Michalis Proios, Fotios Mavrovouniotis, Theofanis Siatras, An Exploratory Study of Athletic Identity in University Physical Education Students,” 2012. atliktų tyrimų duomenis, šiems tyrėjams reikšmingų sąsajų tarp lyties ir atletinio tapatumo nustatyti nepavyko. Tačiau Indriūnienė ir Čepelionienė Žr. Vinga Indriūnienė, Jurgita Čepelionienė, „Studentų atletinis tapatumas ir jo sąsajos su patiriamu stresu“, 2014. savo tyrime atskleidė, kad vaikinų atletinis tapatumas buvo statistiškai reikšmingai ryškesnis nei merginų. Anot mokslininkės Indriūnienės Žr. Vinga Indriūnienė, „Paauglių sportinio tapatumo sąsajos su mokyklos baimės įveikos strategijomis“, 2016. , jos tiriamų 13–16 metų moksleivių atletinio tapatumo komponentų raiška yra skirtinga, tačiau panašių tendencijų. Tiek berniukų, tiek mergaičių „Aplinkinių paskatinimo“ įvertinimai yra žemesni už kitus atletinio tapatumo komponentus. Mūsų atliktame tyrime tiek mergaičių, tiek berniukų bendras aplinkinių paskatinimas taip pat turėjo mažiausią įvertį iš visų atletinio tapatumo komponentų. Indriūnienės Žr. ten pat. tyrime berniukams bendras paskatinimas ir tėvų paskatinimas buvo statistiškai reikšmingai svarbesnis nei mergaitėms, o mūsų tyrimo rezultatai buvo kiek kitokie: merginoms draugių (-ų) paskatinimas būti fiziškai aktyvesnėms buvo statistiškai reikšmingai svarbesnis nei vaikinams.

 

Mūsų tyrimo trūkumas galėtų būti tas, kad fiziniam aktyvumui nustatyti buvo taikyta subjektyvi, nors pasaulyje plačiai tyrimuose taikoma Godin ir Shephard Žr. Gaston Godin, Roy J. Shephard, “Godin Leisure-Time Exercise Questionnaire,” 1997. anketinė apklausa. Pripažįstame, jog objektyvesnis ir patikimesnis fizinio aktyvumo lygio matavimas būtų taikant akselerometrijos metodus. Nedidelė tyrimo imtis taip pat galėjo turėti įtakos gautų tyrimo duomenų analizei. Vis dėlto manome, kad pirmieji bandymai ieškoti kinestetinio mokymosi stiliaus sąsajų su asmens fiziniu aktyvumu ir atletiniu tapatumu turi pagrindo, nes reguliarius ir sveikatai naudingus fiziškai aktyvios gyvensenos įpročius, neatsiejamus nuo sportinio (atletinio) tapatumo, būtina pradėti ugdyti nuo ankstyvos vaikystės. O mokymasis per veiklą, judėjimą ir praktinį išbandymą gali prie to prisidėti.

Išvados

Apibendrinant galima teigti, jog tyrime iškelta hipotezė pasitvirtino iš dalies, nes aštuntų klasių mokinių kinestetinio mokymosi stilius statistiškai reikšmingai susijęs tik su dviem atletinio tapatumo komponentais („Draugų paskatinimu“ ir „Mokytojų parama“), o sąsajų tarp kinestetinio mokymosi stiliaus ir fizinio aktyvumo nebuvo nustatyta.

 

Literatūra

  • Anderson, Cheryl B.; Louise C. Mâsse, Albert C. Hergenroeder, “Factorial and Construct Validity of the Athletic Identity Questionnaire for Adolescents,” Medicine and Science in Sports and Exercise, 2007, vol. 39, no. 1, pp. 59–69.
  • Armonienė, Jūratė, „Mokinių fizinis aktyvumas ir sveikata“, Pedagogika, 2007, t. 85, p. 116–121.
  • Baykan, Zeynep; Melis Naçar, “Learning Styles of First-Year Medical Students Attending Erciyes University in Kayseri, Turkey,” Advances in Physiology Education, 2007, vol. 31, no. 2, pp. 158–160.
  • Barbe, Walter Burke; Raymond H. Swassing, Michael N. Milone, Teaching through Modality Strengths: Concepts and Practices, Columbus, OH: Zaner-Bloser, 1979.
  • Blair, Steven N., “Physical Inactivity: The Biggest Public Health Problem of the 21st Century,” British Journal of Sports Medicine, 2009, vol. 43, no. 1, pp. 1–2.
  • Conner, Marcia L., Learn More Now: 10 Simple Steps to Learn Better, Smarter & Faster, Hoboken, N.J.: John Wiley & Sons, 2004.
  • Fleming, Neil D., Teaching and Learning Styles: VARK Strategies, Christchurch, New Zealand: Neil D. Fleming, 2001.
  • Fleming, Neil D.; Colleen Mills, “Not Another Inventory, Rather a Catalyst for Reflection,” To Improve the Academy, 1992, vol. 11, pp. 137–144.
  • Gaižauskienė, Aida; Vida Volbekienė, Aušra Griciūtė, „Paauglių nuomonės apie tėvų požiūrį į vaikų fizinį aktyvumą kaita amžiaus aspektu“, Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas, 2010, nr. 3 (78), p. 84–92.
  • Godin, Gaston; Roy J. Shephard, “Godin Leisure-Time Exercise Questionnaire,” Medicine and Science in Sports and Exercise, 1997, vol. 29, no. 6, pp. 36–38.
  • Groff, Diane G.; Neil R. Lundberg, Ramon B. Zabriskie, “Influence of Adapted Sport on Quality of Life: Perceptions of Athletes with Cerebral Palsy,” Disability and Rehabilitation, 2009, vol. 31, no. 4, pp. 318–326.
  • Houle, James L. W.; Britton W. Brewer, Annette S. Kluck, “Developmental Trends in Athletic Identity: A Two-Part Retrospective Study,” Journal of Sport Behavior, 2010, vol. 33, no. 2, pp. 146–159.
  • Indriūnienė, Vinga, „Paauglių sportinio tapatumo sąsajos su mokyklos baimės įveikos strategijomis“, Sporto mokslas, 2016, nr. 1 (83), p. 8–13.
  • Indriūnienė, Vinga; Jurgita Čepelionienė, „Studentų atletinis tapatumas ir jo sąsajos su patiriamu stresu“, Sporto mokslas, 2014, nr. 4 (78), p. 15–18.
  • Jankauskienė, Rasa; Kęstutis Kardelis, Simona Pajaujienė, “Body Weight Satisfaction and Weight Loss Attempts in Fitness Activity Involved Women,” Journal of Sports Medicine and Physical Fitness, 2005, vol. 42, no. 4, pp. 537–546.
  • Jensen, Eric, Tobulas mokymas: daugiau kaip 1000 praktinių patarimų vaikų ir suaugusiųjų mokytojams, iš anglų kalbos vertė Mimoza Kligienė, Andrius Kulvietis, Vilnius: AB OVO, 1999.
  • Katinas, Mindaugas, 12–15 metų berniukų koordinacinių gebėjimų lavinimo ypatumai per gimnastikos pamokas, daktaro disertacija, socialiniai mokslai, edukologija (07 S), Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, 1999.
  • Kolb, Alice Y.; David A. Kolb, “Learning Styles and Learning Spaces: Enhancing Experiential Learning in Higher Education,” Academy of Management Learning and Education, 2005, vol. 4, no. 2, pp. 193–212.
  • Nasvytienė, Dalia; Rasa Trakimavičiūtė, „Hiperaktyvumo požymių turinčių paauglių mokymosi stiliaus ypatybės“, Ugdymo psichologija, 2010, nr. 21, p. 15–22.
  • Olshansky, S. Jay; Douglas J. Passaro, Ronald C. Hershow, Jennifer Layden, Bruce A. Carnes, Jacob Brody, Leonard Hayflick, Robert N. Butler, David B. Allison, David S. Ludwig, “A Potential Decline in Life Expectancy in the United States in the 21st Century,” The New England Journal of Medicine, 2005, vol. 352, no. 11, pp. 1138–1145.
  • Proios, Michalis; Fotios Mavrovouniotis, Theofanis Siatras, An Exploratory Study of Athletic Identity in University Physical Education Students,” Graduate Journal of Sport, Exercise & Physical Education Research, 2012, vol. 1, pp. 98–107.
  • Rakauskienė, Vinga; Audronė Dumčienė, “The Impact of Educational Counseling on the Alteration of Athletic Identity among Adolescents,” Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas, 2012, nr. 4 (87), p. 41–48.
  • Sičiūnienė, Viktorija; Raimonda Budnikienė, Edita Dijokienė, Nijolė Lazauskienė, Elena Motiejūnienė, Projektas „Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro 5–8 klasių mokinių esminių kompetencijų ugdymas“, 2010.
  • Steele, Rebekah M.; Esther M. F. van Sluijs, Stephen J. Sharp, Jill R. Landsbaugh, Ulf Ekelund, Simon J. Griffin, “An Investigation of Patterns of Children’s Sedentary and Vigorous Physical Activity throughout the Week,” International Journal of Behavioral Nutrition and Physical Activity, 2010, vol. 7, no. 1, p. 88.
  • Vaičiulienė, Aldona, Paauglystė – didelių permainų metas, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 1998.
  • Volbekienė, Vida; Aušra Griciūtė, Aida Gaižauskienė, „Lietuvos didžiųjų miestų 5–11 klasių moksleivių su sveikata susijęs fizinis aktyvumas“, Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas, 2007, nr. 2 (65), p. 71–77.
  • World Health Organization, Global Recommendations on Physical Activity for Health, Switzerland, 2010.
  • Zaborskis, Apolinaras; Arvydas Raskilas, „Lietuvos mokinių fizinio aktyvumo pokyčiai 1994–2010 metais“, Visuomenės sveikata, 2011, nr. 3 (54), p. 78–86.
 

Some Correlations between A Style of Kinesthetic Learning, Physical Activity, and Athletic Identity

  • Bibliographic Description: Rita Gruodytė-Račienė, Kamilė Mackelė, „Kinestetinio mokymosi stiliaus sąsajos su fiziniu aktyvumu ir atletiniu tapatumu“, @eitis (lt), 2019, t. 1 320, ISSN 2424-421X.
  • Previous Edition: Kamilė Mackelė, Rita Gruodytė-Račienė, „Kinestetinio mokymosi stiliaus sąsajos su fiziniu aktyvumu ir atletiniu tapatumu“, Sporto mokslas, 2016, nr. 3 (85), p. 2–8, ISSN 1392-1401.
  • Institutional Affiliation: Lietuvos sporto universitetas.

Summary. The aim of this research was to investigate the 8th grade pupils’ kinesthetic learning style relationships with their physical activity and athletic identity. The research object – the 8th grade pupils’ kinesthetic learning style relationships with their physical activity and athletic identity. Hypothesis. Pupils with more strongly expressed kinesthetic learning style are more physically active and have higher athletic identity than pupils with more strongly expressed visual or auditory learning styles.

Methods. The participants were all 8th grade schoolchildren (n=67, of them boys – 41) of X school of one Lithuanian city. To evaluate their learning styles (visual, auditory, and kinesthetic) the electronic questionnaire “What is my learning style?,” made of 40 questions or statements with optional answers, was used. After answering all the questions, the summarized results would be provided, i.e. next to each learning style a sum of answers (a score) would be indicated. The learning style that received the highest amount of chosen answers would be nominated as dominating. Another questionnaire was used to assess the leisure time physical activity (PA) of adolescents and their athletic identity (AI). The following components of AI were evaluated: appearance, competence, importance or commitment, and encouragement or support from others (parents, friends, teacher or other adult). Statistical analysis: Standard descriptive methods were used to analyze research data, i.e. means, standard deviations, percentage. Statistical comparisons between gender groups were made using analysis of variance (ANOVA). Pearson product moment correlation coefficients were computed to evaluate the relationships of kinesthetic learning style with PA and AI. The level of significance was set at p<0.05. All statistical analyses were performed using SPSS 17.0 package for Windows.

Results. It was found that all of the respondents’ (8th grade pupils’) dominant (preferential) learning style was kinesthetic. Girls had stronger expressed visual learning style than boys (11.2 ± 2.8 and 9.2 ± 2.1 score, respectively; p<0.01). It was found that more than a half of the subjects were not sufficiently physically active in their spare time and do not meet the World Health Organization (WHO) recommendations, i.e. to be physically active for at least an hour every day, when the intensity level of the activity is moderate-to-vigorous. Higher percentage of girls than boys were not enough physically active (69.2 and 58.5%, respectively). Girls more often than boys take part in low intensity physical activity (p<0.01). The total athletic identity (AI) of all participants was estimated to be higher than the average, i.e. beyond 3 points out of 5. In respect to gender, no statistically significant differences in total AI were found, although girls value higher than boys the AI component “Support from friends” to be physically active (3.5 ± 0.7 and 2.8 ± 1.0 points, respectively; p<0.01). There were no significant correlations between adolescents’ kinesthetic learning style and their physical activity, nevertheless two components of AI (i.e. “Support from friends” and “Encouragement from teachers”) were related to kinesthetic learning style of 8th grade students (r=0.27; p<0.05).

Conclusions. The hypothesis of this study was confirmed partly, because statistically significant associations of kinesthetic learning style of 8th grade schoolchildren were found only with two AI components, but not with physical activity.

Keywords: learning styles, kinesthetic learning style, physical activity, athletic identity, adolescents.