Studija Didysis karas: diskursai ir atminimo praktika tarpukario Lietuvoje

Didžiojo karo karių kapų Lietuvoje tvarkymo ir priežiūros klausimas turėjo aiškų nacionalinį požymį. Vokietijos karių kapus nuo pat 1919 m. tvarkė Volksbund, tad lietuviškoje spaudoje buvo nuolat akcentuojamas šis pavyzdys, kaip ir kaimyninės Latvijos, kurioje Didžiojo karo karių kapų tvarkymas prasidėjo dar šio karo metu. Lietuvos visuomenės ir institucijų santykis tarpukariu į karių kapus išskirtinas į du periodus – iki 1927 m. ir po jų. Pirmuoju karių kapų priežiūros praktika reta: netgi nepriklausomybės kovų karių kapai tuo metu buvo apleisti ir primiršti, o Didžiojo karo karių kapai kartais tapdavo nepagarbaus elgesio objektais (nors Vokietijos kariuomenės karių, o kai kada ir Rusijos kariuomenės karių kapus tvarkė Volksbund). Nuo 1927 m., pasiremiant vokiečių ir latvių pavyzdžiais, sistemingai pradėta tvarkyti nepriklausomybės kovų karių kapus, pamažu atkreiptas dėmesys ir į Didžiojo karo karių kapų tvarkymą. Konkretūs darbai fiksuojami XX a. 4-ajame dešimtmetyje. Karių kapų priežiūra buvo pabrėžiama pagarba žuvusiems kariams, nepriklausomai nuo jų kilmės, ir laikyta tautos kultūros lygio indikatoriumi. Apsisprendžiant tvarkyti karių kapus, buvo svarbu ir tai, kad dalis Didžiojo karo metu žuvusių ir Lietuvos teritorijoje palaidotų karių (tarnavusių tiek Rusijos, tiek Vokietijos kariuomenėse) buvo lietuvių kilmės asmenys, nors toji kilmė dažnai subjektyviai nustatoma remiantis tik epitafijose užfiksuotais asmenvardžiais.

 

Šaltiniai ir literatūra

  • „1914 – VIII. 1 – 1939“, Karys, 1939, rugpjūčio 3, nr. 31 (1051), p. 911.
  • 1937 m. liepos 8 d. Lietuvių–prancūzų draugijos pranešimas „Alliance française“ kongresui Paryžiuje, LCVA, f. 945, ap. 1, b. 30, l. 8.
  • 1939 m. turinio rodyklė, Trimitas, 1939, gruodžio 22, nr. 51–52 (992–993), p. 1265–1270.
  • „20 metų“, Lietuvos žinios, 1934, rugpjūčio 1, nr. 173 (4559), p. 1.
  • A. J., „Latvijos nepriklausomybės ir kariuomenės šventės proga“, Kardas, 1935, lapkričio 15, nr. 22 (227), p. 489–491.
  • A., „Kas turėtų rūpintis karių kapais“, Karys, 1925, liepos 29 – rugpjūčio 6, nr. 31 (323), p. 241.
  • A., „Latvių karių kapai“, Karys, 1924, rugpjūčio 21–27, nr. 34 (274), p. 281–282.
  • Ambrazevičius, J., „Karys ir karas literatūroje“, Židinys, 1935, lapkritis, t. XXII, nr. 11 (131), p. 377–385.
  • Antalgiškis, „Kvieskime užjūrio brolius“, Trimitas, 1929, balandžio 18, nr. 16, p. 257.
  • „Apdovanojimai prancūzų ordinais“, Lietuvos aidas, 1938, gruodžio 3, nr. 549 (4358), p. 3.
  • „Apleisti karių kapai“, Karys, 1925, rugsėjo 10–16, nr. 37 (329), p. 294.
  • Astrauskas, J., „Sutvarkė karių kapus“, Karys, 1937, spalio 14, nr. 42 (969), p. 1204.
  • „Atsiliepimai apie plk. A. Uspenskio knygą Didžiajame Kare“, LCVA, f. 384, ap. 5, b. 32, l. 126–127.
  • B-nas, J., „Gražiai sutvarkė karių kapus“, Karys, 1936, balandžio 2, nr. 14 (889), p. 343.
  • B-S, V. F. G. Lebos, „Nekaltųjų kraujas“, Trimitas, 1935, rugpjūčio 29, nr. 35 (768), p. 620.
  • B. P., „Kaip tvarkomi latvių karių kapai“, Kardas, 1927, birželio 10, nr. 16 (76), p. 231.
  • B. P., „Karių kapų draugijos darbai 1925 m.“, Kardas, 1926, birželio 10, nr. 16 (40), p. 258.
  • Baisiogalietis-Šaulys, „Kodėl Baisiogaloje pastatytas paminklas“, Trimitas, 1928, spalio 25, nr. 43 (412), p. 1393.
  • Barbusse, Henri, „Mirtis dumble: iš karo romano Ugnis“, Kultūra, 1934, nr. 6–7 (128–129), p. 363–371.
  • Barbusse, Henri, Ugnis: skyriaus dienoraštis, Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1954.
  • Barbusse, Henri, Ugnyje [pasaulinio karo vaizdai], Brooklyn: Amerikos lietuvių darbininkų literatūros draugija, 1928.
  • Bardauskas, J., „Pasaulinio gaisro kilmė“, Kultūra, 1934, nr. 6–7, p. 323–340.
  • Bartninkaitė-Rūtelionienė, Petronėlė, Klaikuma: iš Didžiojo karo laikų ir tremtinių gyvenimo, t. I, Kaunas: Aitra, 1930.
  • Bartuška, Vincas, Kelionė Lietuvon: Didžiosios Karės Metu 1916 m., Boston: Darbininkas, 1916.
  • Bartuška, Vincas, Lietuvos nepriklausomybės kryžiaus keliais: Kritiškas 1914–1919 metų įvykių ir asmenybių įvertinimas, Klaipėda: akcinė Ryto b-vės sp., 1937.
  • Bičiūnas, [Vytautas Pranas], „Mirusieji ir gyvieji“, Trimitas, 1933, lapkričio 2, nr. 44, p. 862.
  • Bičiūnas, [Vytautas Pranas], „Pavasario balsų dainius“, Trimitas, 1934, birželio 28, nr. 26, p. 513.
  • [Binkis, Kazys], „A. A. Uspenskij Na Voine“, Literatūros naujienos, 1934, rugsėjo 15, nr. 10, p. 5.
  • Bytautas, Adomas, Senos pilies paslaptis, Kaunas: Šviesa, 1937.
  • Boleckis, [Kostas], „Kauno tvirtovės gynimas“, Mūsų žinynas, 1923, t. V, nr. 14, p. 250–267.
  • Br-las, „Karių kapai“, Karys, 1922, birželio 17, nr. 24 (160), p. 181–182.
  • Braziulis, A., „Dim. pulk. Aleksandras Uspenskis: Didžiajame kare“, Trimitas, 1936, vasario 20, nr. 8 (793), p. 192.
  • Brč. I., „20 ir 15“, Lietuvos karo invalidas, 1938, nr. 1, p. 14–19.
  • Brolių Tomdykų [Adolfas Burčikas], Augustavo mišku prakeikimas, Kaunas: [s. n.], 1934.
  • Būdiškis, Vl., „Gerbkime karių kapus“, Karys, 1927, gruodžio 7–13, nr. 49 (445), p. 454.
  • Bukaitė, Vilma, Lietuvos Respublikos politiniai ir diplomatiniai santykiai su Prancūzija 1919–1940 m., daktaro disertacija, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2013.
  • Būtėnas, Julius, „Didžiojo karo literatūra“, Kultūra, 1930, nr. 8, p. 406–412.
  • Būtėnas, Julius, „Didžiojo karo literatūra“, Kultūra, 1930, nr. 9, p. 476–480.
  • Būtėnas, Julius, „Karo literatūros tendencijos“, Kultūra, 1934, nr. 6–7 (128–129), p. 341–344.
  • Būtėnas, Julius, „Lietuvių teatras Vilniuje vokiečių okupacijos metu“, Trimitas, 1934, lapkričio 8, nr. 45, p. 874–875.
  • Condenhove-Kalergi, Richard Nikolaus, „Dvidešimties metų karas: Didžiojo karo pradžios 20-ties metų sukaktuvių proga“, Lietuvos aidas, 1934, liepos 30, nr. 171 (2138), p. 2.
  • Condenhove-Kalergi, Richard Nikolaus, „Dvidešimties metų karas“, Rytas, 1934, rugpjūčio 2, nr. 174 (3026), p. 4.
  • Cveigas, [Arnold Zweig], „Vokiečių okupacija Lietuvoje (iš knygos: Ginčas dėl seržanto Grišos)“, vertė Kazys Binkis, Trimitas, 1929, birželio 6, nr. 23, p. 373–375.
  • D., „Dėl karių kapų tvarkymo, lėšų ir dėl draugijos“, Karys, 1925, liepos 9–15, nr. 28 (320), p. 217.
  • Darmantas, V., „Šaulių Sąjunga 1933 metais“, Trimitas, 1934, vasario 15, nr. 7, p. 125–131.
  • „Didžiais žygiais ir didžiais darbais tauta rašo sau istoriją: Valstybės Prezidento Antano Smetonos kalba, pasakyta lietuvių karių Rusijoje sąjūdžio 20 metų sukakčiai paminėti (rugsėjo 8 d. Karo muziejus)“, Lietuvos karo invalidas, 1937, nr. 1, p. 25.
  • „Didžiojo karo paliaubų minėjimas“, Trimitas, 1934, lapkričio 15, nr. 46, p. 888.
  • „Didžiojo karo rezultatai“, Kultūra, 1935, nr. 11, 681–684.
  • „Didžiosios paliaubos“, Lietuvos aidas, 1928, lapkričio 10, nr. 231 (445), p. 2.
  • Dilys, A., „Rūpinkimės karių kapais!“, Karys, 1924, birželio 5–11, nr. 23 (263), p. 189–190.
  • Dorgelėi, Roland [Roland Dorgelès], „Mediniai kryžiai: Did. karo romanas“, Trimitas, 1931, liepos 16, nr. 29, p. 579.
  • Dorgelès, Roland, Mediniai kryžiai: did. karo romanas, Kaunas: Sakalo b-vė, 1931.
  • „Dubysa – karo tvirtovė“, Karys, 1937, liepos 8, nr. 28 (955), p. 764.
  • Endziulaitis, „Iš 3. pėst. pulko gyvenimo“, Kardas, 1926, gegužės 20, nr. 14 (38), p. 222.
  • Esče, „10-os rusų armijos XX korpuso veiksmai Rytų Prūsuose (1915 m. vasario 9–21 d.)“, Mūsų žinynas, 1921, t. I, nr. 3, p. 181–196.
  • Et., „Žuvusių karių pagerbimas“, Rytas, 1925, gegužės 26, nr. 111 (416), p. 1.
  • Figūrinas, „Gerbkime žuvusių karių kapus“, Karys, 1926, kovo 4–10, nr. 10 (354), p. 91.
  • Gieda, Aurelijus, Istoriografija ir visuomenė: istorija, istoriko profesijos ir istorinės kultūros aspektai Lietuvoje 1904–1940 m., daktaro disertacija, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2013.
  • Gimžauskas, Edmundas, „Vokietijos Pirmojo pasaulinio karo tikslai Rytuose: istorijos ir istoriografijos vingiai“, Lietuvos istorijos metraštis 2014 metai, 2015, t. II, p. 125–153.
  • Girininkienė, Vida, „Jie nenorėjo mirti“, Lietuvos žinios, 2014, spalio 31, p. 18–19.
  • Graurogkas, [Antanas], „Šauliškumas ir gyvenimo raida“, Trimitas, 1934, gegužės 3, nr. 18, p. 350–351.
  • Graževičius, A., „Kas karus kelia?“, Pavasaris, 1934, rugpjūčio 1, nr. 14, p. 386–388.
  • Griffante, Andrea, „Gemeinschaft und Mythos: zwei litauische Narrative über den Ersten Weltkrieg (1914/15)“, Nordost-Archiv, Der Große Krieg beginnt: Sommer und Herbst 1914, 24. Jahrgang 2015, 2016, S. 97–113.
  • Grinius, [Kazys], „Dvidešimtąją Didžiojo karo pradžios sukaktį minint“, Mūsų žinynas, 1934, t. XXVII, nr. 113, p. 112.
  • Hašek, Jaroslav, „Bibliografie“, Wz.cz, 11. VI. 2016 [žiūrėta 2016 m. rugpjūčio 28 d.].
  • Hašek, Jaroslav, „Šaunusis kareivis Šveikas“, Karys, 1932, spalio 20, nr. 43 (699), p. 860.
  • Hašek, Jaroslav, Šaunusis kareivis Šveikas, Kaunas: Spaudos fondas, 1932.
  • Hašek, Jaroslav, Šaunusis kareivis Šveikas: Šveikas ruošiasi kariauti, Kaunas: Naujasis Žodis, 1932.
  • Hugon, André, Le Héros de la Marne, 1938 [žiūrėta 2016 m. rugpjūčio 11 d.].
  • „Į visuomenę“, Karys, 1922, liepos 21, nr. 29 (165), p. 348–349.
  • Įsakymas Šaulių sąjungai, nr. 37, 1939 m. rugsėjo 15 d., Trimitas, 1939, rugsėjo 21, nr. 38 (979), p. 912.
  • „Istorija: žvelkime kartu“ [žiūrėta 2016 m. rugpjūčio 28 d.].
  • „Istorinės dienos prieš 20 metų“, Lietuvos aidas, 1938, lapkričio 11, nr. 511 (4320), p. 6.
  • „Iš šaulių gyvenimo: Padovinys“, Trimitas, 1937, gegužės 13, nr. 19 (856), p. 452.
  • „Iš šaulių gyvenimo: Višakio Rūda“, Trimitas, 1933, balandžio 27, nr. 17, p. 336.
  • „Iš šaulių gyvenimo: Zapyškis“, Trimitas, 1937, rugsėjo 11, nr. 36 (873), p. 859.
  • „Įvairenybės: Amerikos teismų sprendimai“, Trimitas, 1924, lapkričio 6, nr. 212, p. 28.
  • „Įvairenybės: Sąžinės fondas“, Trimitas, 1924, rugsėjo 25, nr. 206, p. 30.
  • Ivinskis, Zenonas, „Didžiosios Europos valstybės 1898–1914 m. ir D. karo priežastys“, Židinys, 1934, liepa, t. XX, nr. 7, p. 3–13.
  • J. B., „Kultūriniai kariuomenės laimėjimai“, Karys, 1939, rugsėjo 7, nr. 36 (1056), p. 1058–1059.
  • J., „Karių kapai Vilniuje“, Karys, 1940, birželio 6, nr. 23 (1103), p. 619.
  • J., „Užsienio svečiai Lietuvoje“, Kardas, 1928, gegužės 30, nr. 15 (111), p. 216–217.
  • Jakštas, [Petras], „Karių kapai“, Lietuvos karo invalidas, 1930, nr. 1, p. 27.
  • Jakštas, [Petras], „Karių kapų tvarkymas 1930 m.“, Karys, nr. 10, priedas: Mūsų karių kapai, 1931, p. 1–8.
  • Jakštas, [Petras], „Karių kapų tvarkymas 1935 m.“, Karys, 1936, vasario 16, nr. 7 (882), p. 158–160.
  • Jokubauskas, Vytautas, „Mažųjų kariuomenių“ galia ir paramilitarizmas: tarpukario Lietuvos atvejis, Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2014.
  • Jonaitis, F. Jurgis, Keturi angelai: pasakojimas iš Didžiojo karo meto, Kaunas: [s. n.], 1927.
  • Jonaitis, F. Jurgis, Mano Patyrimai Didžiojoj Karēj 1918 ir 1919 metais, Boston: Lietuvių prekybos bendrovė, 1920.
  • Jünger, Ernst, Plieno audrose, iš vokiečių kalbos vertė Laurynas Katkus, Vilnius: Kitos knygos, 2016.
  • Juodis, „Sutvarkė karių kapus“, Karys, 1935, gruodžio 12, nr. 50 (873), p. 1250.
  • Juodlis, „Neužmirškime Eimučio“, Karys, 1923, birželio 21–27, nr. 25 (213), p. 294–295.
  • Jurgelionis, [Antanas], „Sveikatos, mankštinimo ir gynimosi institucijų sąryšis“, Kardas, 1925, lapkričio 1, nr. 20, p. 1–5.
  • Jurinas, „Lietuviai kariai, žuvę Vokietijos ir Rusijos kariuomenėse“, Karys, 1936, lapkričio 12, nr. 46 (921), p. 1171.
  • K. A., „Nepamirškime žuvusių už mūsų laisvę“, Lietuvis, 1925, kovo 6, nr. 10, p. 4.
  • K. Š., „Pamirštų kapų tvarkymo reikalu“, Mūsų girios, 1934, balandis, nr. 4 (30), p. 211–212.
  • K., „Latvių 10 m. nepriklausomybės sukaktuves paminėjus“, Trimitas, 1928, lapkričio 22, nr. 47 (416), p. 1514.
  • „Ką veikė 1928 m. karių kapams tvarkyti komisija“, Karys, 1929, sausio 31, nr. 4 (504), p. 57–58; Karys, 1929, vasario 5, nr. 5 (505), p. 75–76.
  • „Kaip Kaune buvo tvarkomi karių kapai“, Karys, 1927, gruodžio 20–31, nr. 51–52 (447–448), p. 487–488.
  • „Kaip pasibaigė Didysis karas“, Trimitas, 1932, liepos 7, nr. 28, p. 561–562.
  • „Karas ir revoliucija“, Trimitas, 1924, balandžio 17, nr. 184, p. 13–14.
  • „Karas ir taika“, Tautos mokykla, 1934, rugpjūčio 15, nr. 15–16, p. 277–279.
  • „Karių kapų tvarkymas kitur ir pas mus“, Karys, nr. 15, priedas: Mūsų karių kapai, 1930, balandžio 10, p. 3–6.
  • „Kariuomenė yra neatskiriama tautos dalis: kariuomenės vado gen. št. plk. St. Raštikio kalba, pasakyta Valstybės Radiofone š. m. lapkričio 23 dieną“, Kardas, 1936, gruodžio 1, nr. 23 (252), p. 606–608.
  • „Karo istorijos medžiaga“, Lietuva, 1921, lapkričio 20, nr. 262 (790), p. 3.
  • „Karo istorijos reikalu“, Kardas, 1936, balandžio 15, nr. 8 (237), p. 226.
  • „Karo istorijos reikalu“, Karys, 1936, gegužė, nr. 15–16 (890–891), p. 388.
  • Karo mokslo valdybos 1927 m. kovo 28 d. raportas Vyriausiojo štabo viršininkui, LCVA, f. 929, ap. 6, b. 93, l. 289.
  • „Karo sukaktuvės“, Kultūra, 1934, nr. 6–7, p. 323.
  • Karvelis, P., „Pirmąjį nepriklausomos Lietuvos ūkio dešimtmetį minint“, Židinys, 1928, t. 7, nr. 5–6, p. 398–404.
  • „Kas buvo gen. Litzmanas“, Karys, 1936, liepos 2, nr. 27 (902), p. 673.
  • Kasparavičius, Algimantas, „Didysis karas (1914–1918) ir Lietuva (nereikalingi faktai ir šešėliai istorinėje atmintyje)“, Santara, 2014, vasara, nr. 105–106, p. 4–21.
  • Kasparavičius, Algimantas, « La Grande Guerre dans les mémoires historiques des Lituaniens », Matériaux pour l’histoire de notre temps, 2014, no1–2 (113–114), p. 58–65.
  • Kasparavičius, Algimantas; Paweł Libera (sud.), Lietuvos ir Lenkijos diplomatiniai santykiai 1938–1940 metais, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2013.
  • Keblas, Stasys – M. PTOU, Pasauliniame fronte… Ekstra telegrama! [Mobilizacija 1914 metų], t. I, Kaunas: Šviesa, 1935.
  • Keblas, Stasys – M. PTOU, Pasaulinis karas, t. II, Ukmergė: Knyga, 1936.
  • Kelmutis, A., „Likviduokime neraštingumą“, Trimitas, 1938, sausio 7, nr. 1 (890), p. 10.
  • „Korespondencijos: Seredžius“, Trimitas, 1925, vasario 19, nr. 7, p. 214.
  • „Korespondencijos: Šeduva“, Trimitas, 1925, kovo 5, nr. 9, p. 283.
  • „Kovų Varpų įsteigimo ir pašventinimo aktas“, Karys, 1937, rugsėjo 9–16, nr. 37–38 (964–965), p. 1030.
  • Krasauskas, Antanas, Mirtis už fronto, romanas, Kaunas: [s. n.], 1935.
  • Kraunaitis, „Kaip prancūzai gerbia savo karžygius“, Kardas, 1927, sausio 10, nr. 1 (61), p. 14.
  • Kriaučiūnienė, Živilė, „Lietuvos studentai Europos aukštosiose mokyklose 1919–1940 metais“, Lietuvos istorijos metraštis, 1992 metai, 1994, p. 91–108.
  • „Latvių šaulių pulkų kautynių paminėjimas“, Karys, 1924, sausio 17–23, nr. 3 (243), p. 25.
  • Lebos, F. G., Nekaltųjų kraujas, Kaunas: akc. Žaibo b-vė, 1935.
  • Lesčius, Vytautas, Lietuvos kariuomenė nepriklausomybės kovose 1918–1920, Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2004.
  • „Lietuviškoji dvasia atgijo Mažojoje Lietuvoje: Šaulių s-gos vado plk. Saldžiaus žodis Klaipėdoje minint sausio 15 d.“, Trimitas, 1938, sausio 20, nr. 3 (892), p. 49–50.
  • „Lietuvių prancūzų draugijos narių susirinkimas“, Karys, 1936, birželio 10, nr. 24 (899), p. 603.
  • „Lietuvių–prancūzų d-jos pirmininkės Urbšienės kalba“, Kardas, 1938, sausio 1, nr. 1 (279), p. 7.
  • Lietuvių–prancūzų draugijos 1934 m. lapkričio 2 d. prašymas, LCVA, f. 945, ap. 1, b. 27, l. 219.
  • Lietuvių–prancūzų draugijos 1938 m. birželio 15 d. visuotinio susirinkimo protokolas, LCVA, f. 945, ap. 1, b. 39, l. 35.
  • Lietuvių–prancūzų draugijos 1939 m. gruodžio 12 d. prašymas J. E. Ponuo užsienio reikalų ministrui, LCVA, f. 945, ap. 1, b. 66, l. 6.
  • Lietuvių–prancūzų draugijos nuo 1937 m. birželio 25 d. iki 1938 m. birželio 15 d. veikimo apyskaita, LCVA, f. 945, ap. 1, b. 39, l. 27.
  • Lietuvių–prancūzų draugijos Valdybos metinė veikimo apyskaita nuo 1938 m. birželio 15 d. iki 1939 m. birželio 15 d., LCVA, f. 945, ap. 1, b. 39, l. 5.
  • Lingevičius, Leonas, Karas 1914–1918 m., Kaunas: Šviesa, 1933.
  • Litzmann, [Karl], „Kauno tvirtovės puolimas ir paėmimas“, Mūsų žinynas, 1930, t. XIX, nr. 65, p. 120–142.
  • „Lygiaisiais Lietuvos laukais“, Policija, 1939, birželio 1, nr. 11 (303), p. 218.
  • „Majorui Ramanauskui paminėti“, Karys, 1923, rugsėjo 6–12, nr. 36 (224), p. 410.
  • Marma, J., „Pavyzdingai sutvarkė karių kapus“, Karys, 1934, birželio 13, nr. 24 (795), p. 476.
  • Marma, J., „Šauliai sutvarkė karių kapus“, Karys, 1933, lapkričio 2, nr. 44 (761), p. 895.
  • Matin balsas apie Lietuvą“, Karys, 1936, liepos 30, nr. 31 (906), p. 742.
  • MB, „Kaip prasidėjo pasaulinis karas: 20 m. sukaktuvių proga“, Trimitas, 1934, rugpjūčio 2, nr. 31, p. 612–615.
  • MB, „Pirmųjų karo dienų įspūdžiai“, Trimitas, 1934, rugpjūčio 16, nr. 33, p. 652–653.
  • Medveckas, A., „Apleisti karių kapai“, Karys, 1926, gegužės 12–18, nr. 20 (364), p. 166.
  • „Mirė rašytoja Ona Pleirytė-Puidienė“, Trimitas, 1936, sausio 30, nr. 5, p. 99.
  • Morkūnienė, Vita, „Paminklas į Tėvynę sugrįžusiam tėvui“, Krastas.lt, 2004 m. gruodžio 28 d. [žr. 2015 m. spalio 12 d.].
  • „Motinai pagerbti diena“, Trimitas, 1929, kovo 28, nr. 13, p. 220.
  • Mugujevas, Chadži-Muratai, „Ir Rytų fronte nieko naujo: Bagdado vartai. Romanas“, Trimitas, 1931, liepos 16, nr. 29, p. 579.
  • Mugujevas, Chadži-Muratas, Ir Rytų fronte nieko naujo: Bagdado vartai, Kaunas: Sakalas, 1931.
  • „Mūsų ir svetimoji spauda“, Kardas, 1934, rugpjūčio 15, nr. 16 (193), p. 327.
  • „Mūsų karių kapai“, Karys, 1924, gegužės 8–14, nr. 19 (259), p. 161.
  • „Mūsų karų ir kariuomenės istorija Karyje (1919–1934 metų bibliografija)“, Karys, 1934, nr. 21 priedas, p. 1–16.
  • N. N., „Karių kapai Panevėžy“, Kardas, 1926, birželio 10, nr. 16 (40), p. 251–252.
  • „Napoleono žygio ir žuvusiųjų minėjimas“, Kardas, 1937, lapkričio 15, nr. 22 (276), p. 519.
  • „Napoleono žygio per Lietuvą skyrius V. D. Karo Muziejuje“, Karys, 1938, sausio 1, nr. 1, p. 15–16.
  • „Nauji leidiniai“, Karys, 1931, balandžio 9, nr. 15 (619), p. 307.
  • „Nauji leidiniai“, Karys, 1935, rugpjūčio 22, nr. 34 (857), p. 799–800.
  • Naunčikas, [Kazys], „Mūsų karo žygiai laukia rašytojo plunksnos“, Kardas, 1936, rugpjūčio 1, nr. 15–16 (244–245), p. 425.
  • Norkus, J., „Kaip prasidėjo didysis karas: 20 metų sukakus“, Trimitas, 1934, liepos 12, nr. 28, p. 551–552.
  • Norkus, Jonas (sud.), Didžiojo karo laikų lietuvių dainos, Kaunas: Vairo b-vė, 1927.
  • „Nuotrauka“, Trimitas, 1934, gegužės 31, nr. 22, p. 437.
  • „Nuotrauka“, Trimitas, 1937, rugsėjo 23, nr. 38 (875), p. 901.
  • „Nurodymai atsiminimus rašantiems“, Kardas, 1936, liepos 15, nr. 14 (243), p. 390.
  • P-kis, J., „Kaip jie užsuko baisiojo karo mašiną“, Lietuvos žinios, 1934, rugpjūčio 1, nr. 173 (4559), p. 4–5.
  • „Pagerbti Didžiajame kare žuvę lietuviai ir prancūzai“, Kardas, 1938, nr. 22 (300), p. 536.
  • Paleckis, Justas, Didysis karas 1914–1918, Kaunas: Skaitytojas, 1939.
  • Paliakauskas, J., „Latvijos Brolių kapai“, Karys, 1935, lapkričio 7, nr. 45 (868), p. 1072.
  • „Pamaldos karo paliaubų dienos proga“, Lietuvos aidas, 1936, lapkričio 12, nr. 521 (3137), p. 3.
  • „Pamaldos už kare žuvusius lietuvius ir prancūzus“, XX amžius, 1939, lapkričio 10, nr. 259 (1011), p. 2.
  • „Pamaldos už žuvusius 1914–1918 metų kare“, Lietuvos aidas, 1939, lapkričio 10, nr. 684 (5086), p. 8.
  • Parland, Henri, „Moderniškasis karo romanas“, Vairas, 1930, birželis, nr. 6, p. 261–264.
  • „Pasaulinio karo balansai: kas apskaičiuos, kiek Lietuvai padarė didysis karas nuostolių?“, Lietuvos žinios, 1934, rugpjūčio 4, nr. 176 (4562), p. 3.
  • „Pasaulio anykštėnų bendrija: Stasys Keblas“, Anykstenai.lt [žiūrėta 2016 m. rugsėjo 22 d., už informaciją autorius dėkoja dr. Norbertui Černiauskui].
  • „Patarimai“, Trimitas, 1933, gruodžio 7, nr. 49, p. 981.
  • Petraitytė-Briedienė, Asta, „Kultūriniai ryšiai: lietuvių–prancūzų draugija“, Darbai ir dienos, 2011, t. LV, p. 225–234.
  • Petraitytė, Asta, „Politika per kultūrą: užsienio valstybių diplomatinis korpusas Kaune“, Darbai ir dienos, 2002, t. XXX, p. 26–30.
  • Petraitytė, Asta, „Užsienio valstybių diplomatinis korpusas Kauno kultūriniame gyvenime 1923–1940 metais“, Kauno istorijos metraštis, t. III, 2002, p. 144–149.
  • Petruitis, Jonas, „Didžiojo karo dalyvių veiksmų sumanymai: prancūzų operacijų planai“, Rytas, 1934, rugpjūčio 1, nr. 173 (3025), p. 5–6.
  • Petruitis, Jonas, „Didžiojo karo dalyvių veiksmų sumanymai: vokiečių planas“, Rytas, 1934, liepos 26, nr. 168 (3020), p. 5–6.
  • Petruitis, Jonas, „Didžiojo karo dalyvių veiksmų sumanymai“, Rytas, 1934, liepos 27, nr. 169 (3021), p. 5; Rytas, 1934, rugpjūčio 4, nr. 176 (3028), p. 5–6.
  • Petruitis, Jonas, Didysis karas, t. I–III, Kaunas: Žaibas, 1935–1937.
  • „Pirmas didžiojo karo šūvis: pirmas Rusijos Vokietijos bei Lietuvos parubežy šūvis“, Lietuvos žinios, 1934, rugpjūčio 2, nr. 174 (4560), p. 3.
  • Plano paaiškinimas, 1920 m. sausio 14 d., LCVA, f. 377, ap. 7, b. 231, l. 4–5.
  • Pleirytė-Puidienė, Ona, Audroms siaučiant: apysakos: Vaidilutė, Kaunas: Spaudos fondas, 1931.
  • Pociūnas, Arvydas, „Tragiški lietuvių karių likimai Pirmajame pasauliniame kare“, Karys, 2001, nr. 3, p. 25.
  • „Prancūzijos ordinai lietuviams“, XX amžius, 1938, lapkričio 17, nr. 262 (717), p. 10.
  • „Prancūzijos vyriausybės dovana“, Karys, 1937, spalio 14, nr. 42 (969), p. 1200.
  • „Premjera: Kinas „Forum“, grandiozinė prancūziška filma Marnos didvyriai“, Lietuvos aidas, 1939, gegužės 15, nr. 225 (4627), p. 5.
  • „Prieš 20 metų prasidėjo pasaulinis karas: didžiojo Europos gaisro sukaktuvės minint“, Lietuvos žinios, 1934, rugpjūčio 1, nr. 173 (4559), p. 3–4.
  • Pro Memoria, apie vokiečių karių kapų sutvarkymą Lietuvoje, 1932 m. spalio 7 d., LCVA, f. 383, ap. 7, b. 1484, l. 24.
  • Protokolas nr. 46, 1935 m. lapkričio 22 d., LCVA, f. 945, ap. 1, b. 1, apv. l. 48.
  • „Prūsų lietuviai, žuvę kovose su rusais ties Kaunu“, Trimitas, 1934, gruodžio 13, nr. 50, p. 968.
  • Putinėlis, „Kauno kapuose ilsisi trijų armijų kariai“, Trimitas, 1935, lapkričio 28, nr. 48 (781), p. 914.
  • R-ys, „Mūsų karių kapai“, Karys, 1924, gegužės 8–14, nr. 19 (259), p. 161.
  • Radus-Zenkavičius, Leonas, Im Nebel des Vergangenen: Erinnerungen eines ehemaligen Generalstäblers der alten russischen Armee, Memel: Rytas, 1933.
  • Radus-Zenkavičius, Leonas, Trumpas Didžiojo karo eskizas, Kaunas: Vyriausiojo štabo Karo mokslo skyrius, 1924.
  • Raila, Bronys, „Algirdo sūnūs (Radio vaizdelis kariuomenės šventės proga, lapkričio 23 d.)“, Karys, 1935, sausis, nr. 1, p. 10.
  • Raštas Petrui Ruseckui, 1939 m. vasario 11 d., LCVA, f. 945, ap. 1, b. 60, l. 19.
  • Raštikis, Stasys, „Didžiojo karo paliaubų sukaktuvių proga“, Trimitas, 1929, lapkričio 14, nr. 46, p. 765–766.
  • Raulinaitis, [Pranas Viktoras], „Dėl sustiprinto prancūzų kalbos mokymo: ar nereikėtų prancūzų gimnazijos?“, XX amžius, 1938, vasario 17, nr. 38 (493), p. 7.
  • Remarque, Erich Maria, Kelias atgal, t. I–II, Kaunas: Naujasis Žodis, 1931.
  • Remarque, Erich Maria, Trys draugai, Kaunas: Antikvaras, 1939.
  • Remarque, Erich Maria, Vakarų fronte nieko naujo, Kaunas: Sakalo b-vė, 1929.
  • Richthofen, Manfred von, Raudonasai karo lakūnas, Kaunas: Vyriausiojo štabo Karo mokslo valdyba, 1926 [vertimo medžiaga: LCVA, f. 929, ap. 6, b. 258].
  • Rimka, Albinas, „Lietuvos karo nuostoliai“, Mūsų žinynas, 1923, t. V, nr. 14, p. 305–319.
  • „Rinktinėse ir būriuose: Alytus“, Trimitas, 1934, vasario 22, nr. 8, p. 159–160.
  • „Rinktinėse ir būriuose: Kėdainiai“, Trimitas, 1930, gegužės 29, nr. 22, p. 441.
  • „Rinktinėse ir būriuose: Stelmužė“, Trimitas, 1931, rugsėjo 3, nr. 36, p. 710–711.
  • Ruseckas, Petras (sud.), Lietuva Didžiajame kare, Vilnius: Vilniaus žodis, 1939.
  • Ruseckas, Petras, „Lietuviai kariai vokiečių nelaisvėj“, Karys, 1929, gruodžio 19, nr. 51–52 (551–552), p. 851.
  • Rusų episkopalinio sinodo vyriausiasis įgaliotinis karo nuostoliams ir karžygių kapams užsienyje, 1928 m. birželio 28 d., LCVA, f. 391, ap. 4, b. 71, l. 2.
  • Rutenbergas, G., „Kas yra didžiojo karo kaltininkas?“, Lietuva, 1925, rugpjūčio 17, nr. 181 (1977), p. 1–2.
  • Ružancovas, Aleksandras, „Dėlei Karo muziejaus ir atskirų dalių muziejų įkūrimo“, Karys, 1921, balandžio 28, nr. 17 (101), p. 190–191.
  • S-tis, V. [Steponaitis, Vytautas], „Klaikuma“, Kardas, 1931, kovas, nr. 3 (23), p. 44–45.
  • S., „Dar dėl karių kapų“, Karys, 1922, rugsėjo 9, nr. 36 (172), p. 430.
  • Safronovas, Vasilijus, „Pirmojo pasaulinio karo atminimas Lietuvoje ir Rytų Prūsijoje: naujų tyrimų pradžia“, Lituanistica, 2015, t. 61, nr. 3 (101), p. 149–159.
  • Sąrašas kapinių ir atskirų laike pasaulinio karo žuvusiųjų Lietuvos neokupuotoje dalyje rusų karių, karo nelaisvių bei civilių asmenų, 1928 m. lapkričio 19 d., LCVA, f. 391, ap. 4, b. 71, l. 67–89.
  • Sąrašas knygų, padovanotų Prancūzijos Respublikos Vyriausybės kariuomenės bibliotekai, 1937 m., LCVA, 929, ap. 6, b. 208, l. 396–402.
  • „Savivaldybės rūpinsis rusų karių kapais“, Trimitas, 1936, birželio 18, nr. 25 (810), p. 594.
  • Scanlon, William T., Dieve, pasigailėk mūsų!, Didžiojo karo (1918 metų) apysaka – amerikonų „Vakarų fronte nieko naujo“, Marijampolė: [s. n.], 1932 [God Have Mercy On Us!: A Story of 1918 by William T. Scanlon].
  • Simonaitytė, Ieva, Vilius Karalius, t. I, Kaunas: Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisija, 1939.
  • Skirmantienė, Marija; Jonas Varanauskas (sud.), Nukentėję paminklai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994.
  • Skorupskis, Vladas, „A. Uspenskio Kare“, Naujoji Romuva, 1932, gegužės 15, nr. 20 (72), p. 477.
  • Skripkauskas, Antanas, Romanas be moters: epizodas iš Didžiojo karo laikų, Šiauliai: [s. n.], 1932.
  • „Sofijos Smetonienės žodis šaulių pusvalandžio metu balandžio 9 d.“, Trimitas, 1938, balandžio 14, nr. 15 (904), p. 367.
  • Staliūnas, Darius, „Žuvusių karių kultas tarpukario Lietuvoje“, Lietuvių Atgimimo istorijos studijos, 2001, t. 17, p. 120–132.
  • Stanaitis, [Simas], „Žvilgsnis į praeitį“, Lietuvos karo invalidas, 1938, nr. 1, p. 8.
  • Stankaitis, „Didysis karas (20 metų nuo jo pradžios)“, Karys, 1934, rugpjūčio 2, nr. 31 (802), p. 611–614.
  • Str. S., „Mūsų karių kapai“, Kardas, 1926, kovo 30, nr. 9 (33), p. 130.
  • „Svetimos kariuomenės: Latvija“, Kardas, 1925, birželio 1, nr. 10, p. 15.
  • Š. Š., „Didįjį karą beminint“, Trimitas, 1924, rugpjūčio 7, nr. 199, p. 10–12.
  • Šapokas, J., „Iš kariuomenės gyvenimo: Alytaus kapuose“, Karys, 1923, rugsėjo 20–26, nr. 38 (226), p. 428.
  • Šaulė Maria, „Motina“, Trimitas, 1933, gegužės 4, nr. 18, p. 351–352.
  • „Šauliai tvarkys kapus“, Trimitas, 1930, kovo 27, nr. 13, p. 258.
  • „Šaulių gyvenimas: Griškabūdis“, Trimitas, 1940, birželio 13, nr. 24 (1017), p. 598.
  • Šaulys Šauklys, „Dar pavojus“, Trimitas, 1925, vasario 19, nr. 7, p. 193.
  • Šemerys, Salys, Granata krūtinėj, eilėraščiai, Kaunas: keturių vėjų leidinys, 1924.
  • „Šiandien Kaune minima Didžiojo karo paliaubų 20 m. sukaktis“, Lietuvos aidas, 1938, lapkričio 11, nr. 511 (4320), p. 5.
  • „Šūvis, įžiebęs Didįjį karą: austro Vengrijos sosto įpėdinio Pranciškaus Ferdinando nužudymas“, Lietuvos žinios, 1934, birželio 28, nr. 145 (4531), p. 3; 1934, birželio 30, nr. 146 (4532), p. 3; 1934, liepos 2, nr. 147 (4533), p. 3; 1934, liepos 3, nr. 148 (4534), p. 4; 1934, liepos 4, nr. 149 (4535), p. 4; 1934, liepos 5, nr. 150 (4536), p. 4; 1934, liepos 6, nr. 151 (4537), p. 4; 1934, liepos 9, nr. 153 (4539), p. 4; 1934, liepos 10, nr. 154 (4540), p. 4.
  • „Taip Lietuva sutiko D. karo paliaubas“, Lietuvos aidas, 1938, lapkričio 11, nr. 512 (4321), p. 6.
  • Tautietis, „Žmonijos žaizda“, Trimitas, 1925, birželio 18, nr. 23, p. 756.
  • Tumas, Kazys, „Šaulių fiziškas lavinimas“, Trimitas, 1938, gegužės 26, nr. 21 (910), p. 500–501.
  • „Tvarko karių kapus“, Karys, 1930, balandžio 10, nr. 15 (567), p. 304.
  • URM 1919 m. rugsėjo 15 d. raštas, LCVA, f. 377, ap. 9, b. 29, l. 12.
  • URM 1920 m. lapkričio 23 d. raštas VRM, LCVA, f. 377, ap. 9, b. 29, l. 27.
  • Uspenskis, Aleksandras, Didžiajame kare: Lietuva – Rytų Prūsija 1914–1915 m. Karininko atsiminimai su didž. karo vaizdais ir kovų schemomis, Kaunas: Sakalas, 1935.
  • V. S., „Didžiojo karo romanai“, Kardas, 1930, kovas, nr. 3 (11), p. 38–40.
  • V. Steponaičio 1936 m. liepos 30 d. laiškas Rapolui Krivečkai (Pagyriai), LCVA, f. 929, ap. 6, b. 187, l. 227.
  • V., „Nepriklausomos Lietuvos pirmas dešimtmetis“, Trimitas, 1928, vasario 16, nr. 7, p. 215–220.
  • Vaičiūnas, A., „Kuo pats kvepia, tuo ir kitą tepa?“, Trimitas, 1926, vasario 25, nr. 8, p. 238–239.
  • Vaičiūnas, V., „Džiova“, Trimitas, 1926, sausio 14, nr. 2, p. 52–53.
  • „Valstybės Prezidento kalba gruodžio 8 d., minint Lietuvių Komiteto dvidešimties metų sukaktį“, Trimitas, 1934, gruodžio 13, nr. 50, p. 957–958.
  • „Valušienė apdovanota Garbės legiono ordinu“, Lietuvos aidas, 1939, vasario 3, nr. 54 (4456), p. 5.
  • Vareikis, Vygantas, „Karo žymė: pasaulio vaikystės pabaiga“, Kultūros barai, 2016, nr. 3, p. 86–92.
  • Vienas Apsivilusių, „Patriotizmas ir atsidėkojimas“, Kardas, 1925, gegužės 1, nr. 8, p. 4.
  • Virpa, B., „Mūsų pamirštieji“, Lietuva, 1925, vasario 10, nr. 33 (1829), p. 2.
  • Vytenietis, Viktoras, „Šauliai sutvarkė kapus“, Karys, 1934, gegužės 1, nr. 22 (793), p. 437.
  • „Vokiečių kariuomenės ir Amerikos Raudonojo Kryžiaus atstovai Lietuvoje“, Karys, 1928, gegužės 16–31, nr. 21–22 (469–470), p. 419–421.
  • Vokiečių karo kapinių globojimas 1921 m., LCVA, f. 377, ap. 9, b. 29, l. 38–130.
  • Volodka, Mykolas, Lietuvos karo invalidas, 1938, nr. 1, p. 70–71.
  • VRM Tikybų departamentas, 1919 m. rugsėjo 18 d., LCVA, f. 377, ap. 9, b. 29, l. 13.
  • VRM Tikybų departamento 1919 m. rugsėjo 19 d. raštas apskričių viršininkams, LCVA, f. 377, ap. 9, b. 29, l. 14.
  • Ž-kas, J., „Penkiolika metų“, Trimitas, 1938, sausio 20, nr. 3 (892), p. 56–58.
  • Ž., „Vakarų fronte nieko naujo“, Kardas, 1929, gruodis, nr. 8, p. 112–121.
  • Žadeika, Vaclovas, Karo veiksmai Rytprūsiuos 1914 m, rugp, – rugs, m, I dalis: Generalinio štabo kursai I-ji laida, Kaunas: Generalinio štabo kursų leidinys, 1932.
  • Žadeikis, Pranciškus, Didžiojo karo užrašai, d. I: 1914–1915–1916 metai, Klaipėda: Lituanika, 1921.
  • Žemaitis, B., „Vertimai“, Vairas, 1935, spalis, t. XV, nr. 10, p. 248–249.
  • Žl., „Didžiojo karo pradžios sukaktis“, Lietuvos aidas, 1934, liepos 28, nr. 170 (2137), p. 7–8.
  • Žutautas, V., „Kauno karių kapinės“, Kardas, 1926, vasario 20, nr. 5 (29), p. 72.
  • „Žuvusieji kariai“, Karys, 1927, spalio 26 – lapkričio 2, nr. 43 (439), p. 385–386.
  • „Žuvusiųjų gerbimas“, Karys, 1925, sausio 1–7, nr. 1 (293), p. 7.
  • Громов, Моисей, Karas Lietuvoj, Brokoly, N.Y.: Dienraštis Laisvė, 1933.
 

The Great War: Discourses and Remembrance Practices in Interwar Lithuania

  • Bibliographic Description: Vytautas Jokubauskas, „Didysis karas: diskursai ir atminimo praktika tarpukario Lietuvoje“, @eitis (lt), 2020, t. 1 387, ISSN 2424-421X.
  • Previous Edition: Vytautas Jokubauskas, „Didysis karas: diskursai ir atminimo praktika tarpukario Lietuvoje“, Lituanistica, 2016, t. 62, nr. 4 (106), p. 235–264, ISSN 0235-716X.
  • Institutional Affiliation: Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas.
Summary: The paper offers analysis of the discourses on the Great War (World War I) and of the practices of the culture of remembrance in interwar Lithuania. The research addresses the scope and the nature of literary fiction dealing with the theme of the Great War in interwar Lithuania (with the focus on the literary merits of translated works by foreign authors and of those by local authors, the ‘upsurge’ of and changes in the fiction on war), and the significance of the war to the public at large; the research also expands on the practices of the commemoration of the Great War and on the maintenance of military cemeteries in interwar Lithuania.

On the one hand, literature on war in interwar Lithuania was an object of analysis, while, on the other hand, it represented a field of publishing industry with the works by foreign authors translated and local authors published. The Great War was a landmark event for a whole generation. It changed people’s lives and attitudes to war, and opened up new horizons for war fiction. Multitudes of young gifted people had to spend several years at the front because of universal conscription. Later they wrote books often based on their own experience, or even their diaries, that became literary classics. In Lithuania translated works came first: the publication of the novel All Quiet on the Western Front can be considered a turning point that was followed by the works of Lithuanian authors. In a sense, the 1930s were a time of a breakthrough for the literature on the subject of the Great War in Lithuania.

Certain episodes of the Great War, such as its outbreak and causes, the German occupation, and the military actions reflecting the war experience of the Lithuanians (1914 in East Prussia, the battle of Augustów in 1915, and the fall of Kaunas Fortress) were actualized in interwar Lithuania. Such a situation stemmed from geographical and national reasons: the said operations took place on the ‘Lithuanian lands’ with numerous involvement of the Lithuanians. There were controversial judgments on the war: on the one hand, it had caused heavy casualties and immense material losses leading to moral decay and changes in the heretofore familiar mode of life and mindset. On the other hand, the war ‘woke up’ the Lithuanian nation and created conditions for the restoration of the Lithuanian state, which was straightforwardly referred to as a true miracle and was thought impossible were it not for the Great War (followed by the fall of three European empires). The casualties of the Great War therefore came to be seen as a sacrifice on the ‘altar of freedom’ of Lithuania and this claim was further reinforced by the fact that a great number of Lithuanian soldiers took part in the Great War serving in the armies of other countries (in particular those of Russia, Germany, and the United States) and many of them perished on various fronts.

The war was a consistent theme in the public discourse of interwar Lithuania, coming up now and then, touching upon different practices related to the ritual of remembrance of the war. Commemorations of the Great War anniversaries had distinct political connotations and transformed in relation to the developments in the Lithuanian foreign policy of that time. The Lithuanian–French Association, the members of which included influential figures of Lithuania of the time, was actively involved in these activities, therefore the Lithuanians and the French, along with Lithuania and France, had to be brought closer together through the experience of common fighting and by the threat of a common enemy (Germany). Furthermore, references and suggestions could be found that Lithuanians were involved in the defence of France (fighting in East Prussia in 1914 and later on as part of the US Army on the Western Front).

The question of the maintenance and upkeep of the graves and military cemeteries of the Great War had a marked national aspect. From 1919, the Volksbund was in charge of the maintenance of German war graves. The Lithuanian press constantly referred to the example of neighboring Latvia where the upkeep of the Great War military cemeteries started even before the end of the war. The attitude of the Lithuanian public and institutions toward the war graves can be split into two stages – before and after 1927. The practice of the maintenance of war graves was rare during the first period: even the graves of the fighters for independence were neglected and forgotten during that time, while the graves of the Great War soldiers were sometimes subjected to disrespectful treatment. In 1927 a systematic maintenance and upkeep of the graves of the fighters of the Wars of Independence was launched according to the German and Latvian pattern, and eventually consideration was given to the maintenance of the Great War military cemeteries as well, with actual work recorded in the 1930s.

Keywords: the Great War (World War I), discourse, military cemetery, literature on war, war losses, Lithuanian–French Association.