• 2020 m. gruodžio 4 d. 20:00–23:59 val. (artimiausio penktadienio vakarą) naujinsime tinklavietės įrangą. Minėtą laikotarpį tinklavietės turinys gali būti nepasiekiamas.

Straipsnis Nenukirsto miško kainodara Lietuvoje

  • Bibliografinis aprašas: Stasys Mizaras, Diana Lukminė, „Nenukirsto miško kainodara Lietuvoje“, @eitis (lt), 2020, t. 1 579, ISSN 2424-421X.
  • Ankstesnis leidimas: Stasys Mizaras, Diana Lukminė, „Nenukirsto miško kainodara Lietuvoje“, Žemės ūkio mokslai, 2016, t. 23, nr. 4, p. 190–199, ISSN 1392-0200.
  • Institucinė prieskyra: Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Miškų institutas.

Santrauka. Po nepriklausomybės atkūrimo (1990) buvo sukurtas ir patvirtintas valstybinio nenukirsto miško kainininkas, tačiau dabar jis nevisiškai atitinka pasikeitusią miškų ūkio situaciją. Daugiausia nenukirsto miško parduodama privačiuose miškuose, o galiojantis kainininkas skirtas tik keliems procentams iš valstybinių miškų parduodamos medienos. Pasikeitė ir parduodamos medienos sortimentinė klasifikacija. Tad aktualu tobulinti nenukirsto miško kainodarą. Tyrimų tikslas – įvertinti nenukirsto miško kainodarą Lietuvoje. Straipsnyje įvertintas galiojančių Lietuvos valstybinių miškų nenukirsto miško kainų atitikimas apvaliosios medienos rinkos kainoms, nustatytas realių nenukirsto miško pardavimo sandorių rezultatų prieinamumas, išaiškintos įvairių nenukirsto miško kainos skaičiavimo modelių pritaikymo Lietuvos miškų ūkyje galimybės, įvertinti nenukirsto miško kainas lemiantys veiksniai. Nustatytos galimos nenukirsto miško kainodaros tobulinimo Lietuvoje kryptys: 1) nenukirsto miško kainų nustatymas pagal parduodamos apvaliosios medienos sortimentinę struktūrą; 2) apibendrinta nenukirsto miško kainų ir pagrindinių jas lemiančių veiksnių statistika; 3) nenukirsto miško sandorių požymių registravimo sistemos sukūrimas; 4) nenukirsto miško sandorių požymių metodo taikymas.

Pagrindiniai žodžiai: nenukirstas miškas, metodai, kainodara, išlaidos, veiksniai.

 

Įvadas

Lietuvoje nenukirsto miško kainos taikomos kirtimui skirtiems medžiams parduoti ir pirkti bei vykdant miškų ūkio valstybinio reguliavimo priemones: 1) nustatant miškų urėdijoms privalomųjų darbų (miško atkūrimo, įveisimo ir priežiūros) išlaidų metinę normą procentais nuo iškirsto miško vertės, apskaičiuotos valstybinio nenukirsto miško kainomis; 2) nustatant kompensacijas privačių miškų savininkams ir valdytojams už ūkinės veiklos ribojimus saugomose teritorijose; 3) apskaičiuojant kompensavimo sumas, kai miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis.

Lietuvos valstybinio nenukirsto miško kainos buvo apskaičiuotos likutinės vertės metodu ir patvirtintos 1998 m. rugsėjo 30 d. Jos perskaičiuotos į eurus 2015 m. sausio 21 d. ir periodiškai indeksuojamos, pasikeitus (daugiau kaip 10 %) apvaliosios medienos sortimentų kainoms. Tačiau dabar galiojantis valstybinio nenukirsto miško kainininkas tik iš dalies atitinka pasikeitusią miškų ūkio situaciją. Galiojantis kainininkas skirtas tik keliems procentams iš valstybinių miškų parduodamos medienos, o dažniausiai Lietuvoje nenukirstą mišką parduoda privačių miškų savininkai. Daugiau kaip pusę (apie 60 %) parduoto medienos kiekio privačių miškų valdytojai 2015 m. pirmą pusmetį pardavė nenukirstu mišku Žr. Andrius Butkus (sud.), Lietuvos miškų ūkio statistika, 2015, 2016. . Pasikeitė ir parduodamos medienos sortimentinė klasifikacija. Tad aktualu tobulinti Lietuvoje nenukirsto miško kainodarą.

 

Nenukirsto miško kainodara apima kainų nustatymo metodus, jas lemiančių veiksnių analizę, kainų statistiką ir viešinimą. Nenukirsto miško kaina – su medienos rinka susijęs terminas, nusakantis mokestį už teisę kirsti mišką Žr. Larry A. Leefers, Awang Noor Abdul Ghani, “Timber Pricing,” 2014. . Nenukirstas miškas gali būti naudojamas įvairiems galutiniams produktams, o jų rinkos lemia nenukirsto miško kainą. Ekonomikos teorija teigia, kad medienos vertę turi nustatyti rinkos kaina. Tačiau tobulos konkurencijos nenukirsto miško rinkų, suformuojančių tikrąją medienos vertę, nėra Žr. Shashi Kant, “Global Trends in Ownership and Tenure of Forest Resources and Timber Pricing,” 2009. . Taikomi įvairūs medienos vertės apibrėžimai ir jos nustatymo mechanizmai. L. A. Leefers ir A. N. A. Ghani Žr. Larry A. Leefers, Awang Noor Abdul Ghani, “Timber Pricing,” 2014. nenukirsto miško kainos nustatymo metodus skirsto į administracinius, skaičiuojamuosius ir nustatomus rinkos. Administraciniai metodai paplitę besivystančiose šalyse, kai vyriausybė nustato mokesčius už kertamą medienos tūrį ar plotą. Tarp skaičiuojamųjų yra 2 pagrindiniai metodai: likutinės vertės (angl. residual value method) ir sandorių požymių (angl. transactions evidence method).

Pagal likutinės vertės metodą nenukirsto miško kaina yra nustatoma kaip medienos produkto kainos likutis, atėmus visas gamybos išlaidas. Jei gaminami ir parduodami įvairūs produktai, vertinama kiekvieno produkto likutinė vertė. Trys svarbiausi parametrai lemia nenukirsto miško kainą: 1) pardavimo kaina; 2) gamybos (konversijos) išlaidos; 3) pelnas. Pardavimo kaina nustatoma pagal lentpjūvystės ar apvaliosios medienos produktų rinkų duomenis. Gamybos išlaidų sudėtis priklauso nuo galutinio produkto (medienos ruošos sortimentai kelkraštyje ar vartotojo sandėlyje; lentpjūvystės produktai). Visais atvejais nustatoma produkto gamybos grandinės visa savikaina.

 

Svarbus nenukirsto miško kainos nustatymo uždavinys yra paskirstyti likutinę vertę (iš produkto kainos atėmus konversijos išlaidas) tarp pirkėjo (pelnas) ir pardavėjo (nenukirsto miško kaina). Pasiūlyta įvairių pelno nustatymo metodų Žr. Alfred A. Wiener, The Forest Service Timber Appraisal System: A Historical Perspective, 1891–1981, 1982; Karl F. Wenger, Forestry Handbook, 1984; William A. Duerr, Introduction to Forest Resource Economics, 1993; W. David Klemperer, Forest Resource Economics and Finance, 1996; Lawrence S. Davis, K. Norman Johnson, Pete Bettinger, Theodore E. Howard, Forest Management: To Sustain Ecological, Economic, and Social Values, 2005; Larry A. Leefers, Awang Noor Abdul Ghani, “Timber Pricing,” 2014. . Jie skiriasi pagal tai, kokia bazė taikoma pelnui skaičiuoti. Labiausiai paplitę yra pelno skaičiavimo nuo investicijų, konversijos išlaidų ir išlaidų bei nenukirsto miško kainų sumos.

Kai nenukirsto miško kaina skaičiuojama norint pagrįsti pradinę aukciono kainą, skirtumas tarp įvairių vertinimo metodų neturi didelės reikšmės. Svarbiausia, kad suvedami į rinką pardavėjas ir pirkėjas. Čia kainų skaičiavimai baigiasi ir sprendimus priima rinka Žr. Larry A. Leefers, Awang Noor Abdul Ghani, “Timber Pricing,” 2014. . Nepriklausomai nuo to, kokia parenkama pelno skaičiavimo bazė, svarbi yra pelno norma. Skirtumą tarp produkto pardavimo kainos ir kintamųjų bei fiksuotų išlaidų (konversijos grąža) reikia padalyti pirkėjui ir pardavėjui. Pirkėjui tenka pelnas, o pardavėjui nenukirsto miško kaina. Kaip jis bus paskirstytas, lemia derybos tarp pirkėjo ir pardavėjo. Konkurencingose rinkose pirkėjas gali būti suinteresuotas mažinti savo pelno dalį, kad nugalėtų konkurentus. Iš kitos pusės, miško savininkas, neturintis žinių apie medienos vertinimą, neatstovaujamas konsultantų ir turėdamas finansinių problemų, gali nusileisti pirkėjui Žr. Lawrence S. Davis, K. Norman Johnson, Pete Bettinger, Theodore E. Howard, Forest Management: To Sustain Ecological, Economic, and Social Values, 2005. . Analitinių metodų pelno procentui nustatyti nėra. Siūloma remtis patirtimi ir pritaikyti žinomas kitų verslo šakų pelno normas Žr. Karl F. Wenger, Forestry Handbook, 1984. . Mokslinėje ir metodinėje literatūroje dažniausiai minima 10–15 % pelno norma nuo konversijos išlaidų.

 

Rinkos sandorių požymių metodas plačiai pristatomas miškų ekonomikos literatūroje Žr. Karl F. Wenger, Forestry Handbook, 1984; William A. Duerr, Introduction to Forest Resource Economics, 1993; W. David Klemperer, Forest Resource Economics and Finance, 1996; Lawrence S. Davis, K. Norman Johnson, Pete Bettinger, Theodore E. Howard, Forest Management: To Sustain Ecological, Economic, and Social Values, 2005; Larry A. Leefers, Awang Noor Abdul Ghani, “Timber Pricing,” 2014. . Šiuo metodu parduodamo ir perkamo nenukirsto miško vertė nustatoma pagal sandorių kainas. Sunku surasti kainą, kuri būtų gauta už tokių pat charakteristikų nenukirstą mišką, kurį norime įvertinti. Dažniausiai gaunama informacija apie vidutines kainas, nulemtas daugelio aplinkybių. Gali skirtis parduodamo medyno medžių rūšys, tūris ploto vienete, produkcijos (rąstai, popierrąsčiai ir kt.) asortimentas, reljefas, pardavimo laikas, atstumas iki lentpjūvės, kirtimų būdas ir pan. Jei nėra palyginamų objektų, naudojami įvairių nepalyginamų pardavimų duomenys ir atliekama regresinė analizė. Atrenkama atitinkamos klasės (pvz., to paties regiono, laiko periodo, medžių rūšies, kirtimo būdo) sandorių grupė (keli šimtai) ir parenkami kainai turintys įtakos nepriklausomi kintamieji. Sudaroma duomenų matrica, susidedanti iš visų sandorių nenukirsto miško kainos ir kintamųjų reikšmių, nustatomi regresinės lygties koeficientai. Į šią lygtį, įvedus vertinamo pardavimo kintamųjų reikšmes, apskaičiuojama jo kaina.

 

Taikomi įvairūs nenukirsto miško kainą lemiančių veiksnių (kintamųjų) rinkiniai Žr. Joseph Boungiorno, Timothy H. Young, “Statistical Appraisal of Timber with an Application to the Chequamegon National Forest,” 1984; Candace Johnson-True, “Analysis of Forest Service Stumpage Prices in Western Montana: Prices Related to Sale Location and the Marketplace,” 1985; Ervin G. Schuster, Michael J. Niccolucci, “Integrating the Equation-Based and Adjustment-Based Approaches to Transactions Evidence Timber Appraisal,” 1993; Jagdish C. Nautiyal, Shashi Kant, Jeremy S. Williams, “A Transaction Evidence Based Estimate of the Stumpage Value of Some Southern Ontario Forest Species,” 1995; Awang Noor Abdul Ghani, Mohd. Shahwahid Haji Othman, “Forest Pricing Policy in Malaysia,” 2003; Ståle Størdal, Sjur Baardsen, “An Econometric Analysis of Differences in Stumpage Values Using Micro-Level Harvesting Data,” 2003; J. Kent Barr, “An Analysis of the Effects of Sale Attributes on the Timber Sale Value of Washington Department of Natural Resource Timber Sales Occurring in Western Washington,” 2006; Kurt Niquidet, Gerrit Cornelis van Kooten, “Transaction Evidence Appraisal: Competition in British Columbia’s Stumpage Markets,” 2006; Michael Kilgore, Ross Brown, Charlie Blinn, Jay Coggins, Catherine Pfender, A National Review of State Timber Sale Programs and an Analysis of Factors Influencing Minnesota State Stumpage Prices: A Report to the Minnesota Forest Resources Council, 2010; Liviu Nichiforel, “An Analysis of the Timber Sale System in Romania,” 2010; Ross N. Brown, Michael A. Kilgore, Jay S. Coggins, Charles R. Blinn, “The Impact of Timber Tract, Policy and Administrative Characteristics on State Stumpage Prices: An Econometric Analysis,” 2012; Roger Lord, “What Is Fair Market Value in the Timber Industry?,” 2014; Karin Kolis, Juhana Hiironen, Esa Ärölä, Arvo Vitikainen, “Effects of Sale-Specific Factors on Stumpage Prices in Finland,” 2014. . Jie gali būti suskirstyti Žr. Larry A. Leefers, Awang Noor Abdul Ghani, “Timber Pricing,” 2014. į grupes: parduodamos medienos charakteristikos, sandorio laikas, vieta, miškų tvarkymas ir politika, kiti požymiai. Visų pirma apibūdinama parduodama mediena (tūris, medžių rūšys, išmatavimai, rąstų kokybė ir kt.). Apibūdinant pardavimo laiką dažniausiai pasirenkami metai, ketvirtis, sezonas. Vertinimo modeliuose nurodoma pardavimų vieta. Ji lemia pardavimo sąlygas, medienos panaudojimą bei kitus veiksnius ir apibūdinama šalies administracinio skirstymo regionais bei miškų ūkio teritoriniais vienetais. Miškų tvarkymo ir politikos veiksniai, turintys įtakos medienos kainodarai, yra nuosavybės tipai, aukcionų metodai, kontraktų trukmė, gamybos ribojimai.

 

Išvystytų medienos rinkų šalyse (Suomija, Švedija, JAV) plačiai taikomas privačių miškų savininkų informavimas apie nenukirsto miško kainas. Kad mediena būtų perkama ir parduodama pagal jos tikrąją vertę, būtinas tiek tiekėjo, tiek pardavėjo geras informuotumas apie medienos rinkas. Tyrimais nustatyta Žr. Karin Kolis, Juhana Hiironen, Esa Ärölä, Arvo Vitikainen, “Effects of Sale-Specific Factors on Stumpage Prices in Finland,” 2014. , kad mažiau informuoti privačių miškų savininkai gauna mažesnes kainas už savo medieną.

Suomijos miškų statistikoje Žr. Aarre Peltola (ed.), Finnish Statistical Yearbook of Forestry, 2014. pateikiama išsami informacija apie nenukirsto miško kainas nepramoniniuose privačiuose miškuose. Švedijos tarptautinė medienos ir medienos masės tiekimo ekspertų kompanija „Forest2Market“ duomenis apie nenukirsto miško kainas renka iš medienos pardavimų sandorių. Firma užtikrina duomenų konfidencialumą ir apsaugą, pateikdama tik agreguotus duomenis, užtikrina pranešimų anonimiškumą Žr. Stumpage Price Database, 2015. . JAV miškų tarnyba kiekvienais metais skelbia privačių savininkų miškų ūkio duomenis, taip pat ir nenukirsto miško kainas Žr. Washington State Department of Revenue, “Tax Reporting Instructions and Stumpage Value Determination Tables,” 2016. .

Šio tyrimo tikslas – įvertinti nenukirsto miško kainodarą Lietuvoje. Uždaviniai: įvertinti galiojančių Lietuvos valstybinių miškų nenukirsto miško kainų atitikimą apvaliosios medienos rinkos kainoms, nustatyti realių nenukirsto miško pardavimo sandorių rezultatų prieinamumą, išaiškinti įvairių nenukirsto miško kainos skaičiavimo modelių pritaikymo Lietuvos miškų ūkyje galimybes, įvertinti nenukirsto miško kainas lemiančius veiksnius, pateikti Lietuvos nenukirsto miško kainodaros tobulinimo kryptis.

 

Tyrimų metodai

Atliekant nenukirsto miško kainų lyginamąją analizę valstybinio nenukirsto miško kainos, galiojusios 2015 m., palygintos su apskaičiuotomis likutinės vertės metodu pagal 2015 m. miškų urėdijų parduotos apvaliosios medienos sortimentų rinkos kainomis.

Nenukirsto miško kainos nustatymo likutinės vertės metodu pagal apvaliosios medienos sortimentų kelkraštyje kainas formulė Žr. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Stačiojo miško kainų nustatymo tvarka, Aplinkos ministro įsakymas 1998-09-30, nr. 194, 1998. :

\[ T = [r\, /\, (1 + p\, /\, 100)] - e;\tag{1} \]
\( t\, \)
nenukirsto miško kaina;
\( r\, \)
apvaliosios medienos sortimentų kaina;
\( e\, \)
medienos ruošos išlaidos;
\( p\, \)
medienos ruošos pelno norma procentais.

Lyginimą apsunkina tai, kad artimiausios 2015 m. galiojančios nenukirsto miško kainos buvo fiksuotos 2015 m. sausio 21 d. ir 2016 m. kovo 1 d., ir tai, kad galiojančio kainininko medienos stambumo klasės skiriasi nuo parduodamos apvaliosios medienos klasių.

 

Per pastaruosius metus pasikeitė medienos stambumo klasių klasifikacija. Galiojančiame kainininke stambi padarinė yra mediena, kurios stiebo atpjovos plongalio skersmuo 26 cm ir daugiau, vidutinė – 14–24 cm, smulki – 6–13 cm (nenukirsto miško klasifikacija). Parduodama apvalioji mediena laikoma stambi nuo 32 cm, vidutinė – 20–31 cm, smulki – 19 cm ir mažiau (apvaliosios medienos klasifikacija). Tai apsunkina galiojančio kainininko aktualizavimą, įneša painiavos vertinant iškertamą tūrį nenukirsto miško kainomis. Tad apskaičiuotų pagal apvaliosios medienos pardavimo kainas nenukirsto miško kainų negalima lyginti su galiojančiu kainininku. Siekiant rezultatų palyginamumo buvo atlikti šie skaičiavimai: 1) 28 cm vidutinio skersmens medynų tūrio struktūra nustatyta pagal abu medienos stambumo vertinimo variantus (nenukirsto miško ir apvaliosios medienos); 2) nustatytos stambios, vidutinės, smulkios padarinės ir malkų nenukirsto miško kainos: valstybinio nenukirsto miško 2015 m. sausio 21 d. ir 2016 m. kovo 1 d. ir apskaičiuotos pagal 2015 m. vidutines apvaliosios medienos pardavimo kainas; 3) apskaičiuotos medynų tūrio vidutinės nenukirsto miško kainos.

Skaičiavimams taikyti 2015 m. vidutinės apvaliosios medienos kainos miškų urėdijose duomenys Žr. Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos, Parduotų medienos sortimentų kiekiai ir kainos, 2016. . Medienos ruošos išlaidos (e) – 11,6 €/m3. Tiek medienos ruošos rangovams vidutiniškai mokėjo miškų urėdijos 2014 m. Vidutinės išlaidos diferencijuotos pagal medžių rūšis taikant koeficientus: P – 0,90, E – 0,94, Ą – 0,83, U – 0,86, B – 1,04, J – 1,00, D – 1,01, Bt – 1,16. Medienos ruošos vidutinis pelningumas (p) 2010–2014 m. buvo 7,3 % Žr. Andrius Butkus (sud.), Lietuvos miškų ūkio statistika, 2015, 2015. . Skaičiavimams taikyta 10 % pelningumas, turint omenyje, kad miškų urėdijos 2,6 % pajamų išleidžia medienos pardavimui organizuoti Žr. ten pat, 2015. .

 

Vertinant įvairių nenukirsto miško kainos skaičiavimo modelių pritaikymo Lietuvos miškų ūkyje galimybes atlikta užsienio šalių ir Lietuvos nenukirsto miško kainodaros patirties analizė.

Pagrindinė problema yra duomenų apie sandorius gavimas. Statistinių duomenų apie privačių miškų savininkų parduodamą nenukirstą mišką nėra. Valstybinė mokesčių inspekcija irgi neturi duomenų, reikalingų nenukirsto miško kainų analizei Žr. Andrius Butkus (sud.), Lietuvos miškų ūkio statistika, 2015, 2015. . Privalomų atskaitymų iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką deklaracijoje (FRO463 versija 02) pateikiamos tik nenukirsto miško pardavimo pajamos per mokestinį laikotarpį. Lietuvoje kiekvienais metais įvyksta po keletą tūkstančių nenukirsto miško pardavimo sandorių. Periodiškai atnaujinamų šių sandorių duomenų bazė galėtų būti pagrindas nenukirsto miško kainų daugiafaktorinei analizei.

Siekiant išaiškinti duomenų gavimo iš privačių įmonių galimybes buvo atlikta 119 įmonių, internete skelbiančių apie nenukirsto miško pirkimą, bandomoji apklausa, elektroniniais laiškais išsiunčiant anketą. Klausta: kiek įmonė sudarė brandaus miško pirkimo sutarčių 2014 ir 2015 m.? Kiek įmonė nupirko brandaus miško 2014 ir 2015 m.? Kaip nenukirsto miško sutartyse suskirstomas medienos tūris? Kokia m3 nenukirsto miško kaina (vienas sandoris)? Ar sutiktų teikti detalią informaciją apie medienos pirkimo sandorius?

 

Lietuvoje nenukirsto miško kainos skaičiuojamos pagal vidutines šalyje apvaliosios medienos kainas ir medienos ruošos išlaidas. Todėl išsamesniems vertinimams reikalinga nenukirsto miško kainas lemiančių veiksnių analizė. Analizuoti tokie nenukirsto miško kainą lemiantys veiksniai: apvaliosios medienos sortimentų kaina, vidutinis stiebo tūris, išvežimo atstumas, biržės tūris, ištraukimo atstumas, kirtimų būdas, darbo sąlygos. Įvairių veiksnių įtaka nenukirsto miško kainoms Lietuvoje apibūdinta taikant statistinius duomenis, ankstesnių tyrimų rezultatus ir atliekant specialius tyrimus.

Nenukirsto miško kainų priklausomybės nuo kertamų medžių skersmens vertinimo metodas: 1) apskaičiuojama apvaliosios medienos pardavimo kaina pagal medynų vidutinius skersmenis (2 lentelė, 3 grafa); 2) apskaičiuojami medienos ruošos išlaidų koeficientai (4 grafa) pagal medienos ruošos išlaidų priklausomybės nuo vidutinio stiebo tūrio modelius Žr. Stasys Mizaras, Liana Sadauskienė, Diana Mizaraitė, Rekomendacijos medkirčių darbo našumui ir kaštams nustatyti, 2011. ; 3) apskaičiuojama nenukirsto miško kaina (5 grafa) pagal 1 formulę, medienos ruošos išlaidas (e) dauginant iš medienos ruošos išlaidų koeficientų (4 grafa). Nenukirsto miško kainos koeficientai (6 grafa) skirtingo vidutinio stiebo medynams apskaičiuoti kiekvieno vidutinio stiebo tūrio nenukirsto miško kainą (5 grafa) dalijant iš kainos, atitinkančios brandžių medynų vidutinį stiebo tūrį. Pušynams jis yra 0,46 m3 Žr. Andrius Kuliešis, Gintaras Kulbokas, Albertas Kasperavičius, Milda Kvalkauskienė, Lietuvos nacionalinė miškų inventorizacija, 2003–2007: miškų ištekliai ir jų kaita, 2009. .

 

Medienos transportavimo atstumo įtaka nenukirsto miško kainoms nustatoma: apskaičiuotą (1 formulė) vidutinę nenukirsto miško kainą diferencijuojant pagal transportavimo atstumus, remiantis transportavimo išlaidomis. Mažesnių nei vidutiniai transportavimo atstumai – medienos nenukirsto miško kainos didinamos, o didesnių – mažinamos.

Medienos išvežimo prie kelkraščio atstumo įtaka išlaidoms tirta pagal 2014 m. medienos ruošos miškų urėdijose rangovų konkursų duomenis (2 120 tūkst. m3, 388 variantai). Nustatytos medienos išvežimo išlaidos: iki 500 m, 500–1 000 ir daugiau kaip 1 000 m. Duomenų pasiskirstymo analizei taikytas Kolmogorovo-Smirnovo kriterijus išvežimo atstumų variantų poroms (500–1 000 m ir <500 m; >1 000 m ir <500 m; 500–1 000 m ir >1 000 m). Dviejų nepriklausomų imčių palyginimui naudotas t testas.

Kirtimų būdas (pagrindiniai plyni ir neplyni, tarpiniai) lemia nenukirsto miško kainą dėl medienos ruošos išlaidų skirtumų ir dėl apvaliosios medienos kainų skirtumų, nulemtų kertamų medžių kokybės. Pagal 2014 m. medienos ruošos miškų urėdijose konkursų duomenis (2 016 tūkst. m3, 640 variantų) nustatytos plynų kirtimų, tarpinių (be retinimų) ir retinimų vidutinės medienos ruošos biržėje išlaidos ir vidurkių skirtumų patikimumas. Duomenų pasiskirstymo analizei taikytas Kolmogorovo-Smirnovo kriterijus kirtimo būdų variantų poroms (pagrindinis plynas ir tarpiniai be retinimų, pagrindinis plynas ir retinimai, tarpiniai be retinimų ir retinimai). Dviejų nepriklausomų imčių palyginimui naudotas t testas.

 

Rezultatai ir jų aptarimas

Nenukirsto miško kainų palyginimas. Apskaičiuotos medynų (28 cm skersmens) vidutinės nenukirsto miško kainos pagal valstybinio nenukirsto miško kainas, patvirtintas 2015 m. sausio 21 d. ir 2016 m. kovo 31 d. Jos palygintos su apskaičiuotomis likutinės vertės metodu pagal 2015 m. apvaliosios medienos pardavimo kainas (1 lentelė).

1 lentelė. Nenukirsto valstybinio miško galiojančių ir apskaičiuotųjų kainų palyginimas €/m3 / Table 1. The comparison of stumpage prices current and calculated
Medynai
Stands
Valstybinio nenukirsto miško kainos
Stumpage prices
Apskaičiuotos pagal 2015 m. apvaliosios medienos pardavimo kainas
Calculated by 2015 roundwood sales prices
2015 01 212016 03 31
Pušynai / Pine29,9123,1231,98
Eglynai / Spruce31,3131,3033,05
Ąžuolynai / Oak89,96127,6970,29
Uosynai / Ash49,3556,9443,24
Beržynai / Birch20,0217,4329,75
Juodalksnynai / Black Alder17,7217,7222,67
Drebulynai / Aspen8,917,9614,90
Baltalksnynai / Grey alder6,605,439,32
Vidutiniškai Taikyta 2015 m. pagrindinių kirtimų plotų valstybiniuose miškuose rūšinė struktūra (žr. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Metinė pagrindinių ir tarpinių miško kirtimų norma valstybės įmonėms miškų urėdijoms 2014–2018 metams, LR aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymas nr. D1-900, 2015). / Average23,2121,1728,09
 

Apskaičiuotoji kaina 2015 m. buvo trečdaliu (32,7 %) didesnė nei 2016 m. kovo 1 d. kainos ir 21,0 % didesnė nei 2015 m. sausio 21 d. kainos (vidutiniškai 26,9 %).

Medienos pardavimo sandorių duomenų prieinamumas. Taikytas perkančių nenukirstą mišką įmonių apklausos metodas. Į anketos klausimus po pakartotinio kreipimosi atsakė 7 respondentai (5,9 %). Tai rodo, kad atlikti nenukirsto miško kainų analizę iš realių rinkos sandorių duomenų nėra galimybių. Iš gautų atsakymų paaiškėjo, kad yra didelė nenukirsto miško sandorių įvairovė. Iš 7 atsakiusiųjų vienai įmonei tenka nuo 1 iki 75 sandorių. 2014 ir 2015 m. nupirkta nuo 1,0 iki 35,0 tūkst. m3 medienos. Vieni perka medieną, suskirstytą į apvaliosios medienos sortimentus, kiti – pagal prekingumo grupes, treti – pagal vidutinę viso tūrio kainą. Vieni neteiktų detalios informacijos apie sandorius dėl darbuotojų užimtumo ir informacijos konfidencialumo; kiti teiktų, jei iš to turėtų naudos; treti – jei duomenų teikimas būtų įteisintas.

 

Sprendžiant realių sandorių duomenų panaudojimo nenukirsto miško kainų analizės uždavinius Lietuvoje, reikia turėti omenyje du aspektus. Pirma, galimi netikslumai apskaitant ir deklaruojant nenukirsto miško kainas; antra, jų santykis su tikrąja verte (angl. fair value). Valstybinė mokesčių inspekcija yra nustačiusi pažeidimų vengiant apskaityti, deklaruoti ir sumokėti privalomus mokesčius Žr. „VMI vykdomo projekto „Mediena“ komanda susitiko su LMSA vadovybe“, 2015; Laima Domarkienė, „Parduotas miškas skurdino „nuostolingą“ įmonę, bet papildė savininkų kišenes“, 2015. . 32-asis verslo apskaitos standartas „Tikrosios vertės nustatymas“ (2014 m. gruodžio 18 d.) tikrąją vertę apibrėžia kaip sumą, už kurią vertės nustatymo dieną sandorio šalys viena kitai įprastomis rinkos sąlygomis gali parduoti turtą ar paslaugas. Kad sandorio vertė būtų laikoma tikrąja turto verte, turi būti įvykdytos šios sąlygos: šalys turi būti viena nuo kitos nepriklausomos, sandoris turi būti nepriverstinis, šalys turi turėti visą reikiamą informaciją apie rinkos sąlygas ir kainas, šalys turi turėti lygias pozicijas rinkoje Žr. Bronė Bajoriūnaitė, „Naujas turto vertinimo metodas – tikroji vertė“, 2006. . Informuotumas apie nenukirsto miško rinkas labai skiriasi. Jei dauguma perkančių mišką subjektų (keletas šimtų) yra pakankamai informuoti, tai daug parduodančių (tūkstančiai) yra mažai informuoti. Praktiškai Lietuvoje nėra viešosios informacijos apie nenukirsto miško kainas, jos analizei pagal realius sandorius reikalingi patikimi nuolat aktualizuojami kainų duomenys, apibūdinantys įvairius ją lemiančius veiksnius. Tokios sistemos sukūrimas turėtų būti tolesnių darbų objektas.

 

Nenukirsto miško kainų skaičiavimo metodų praktinio taikymo Lietuvoje galimybės. Lietuvoje yra apvaliosios medienos ir nenukirsto miško rinkos, sudarančios bazę nenukirsto miško kainų analizei tiek likutinės vertės, tiek sandorių požymių metodais. Tačiau dėl informacijos sklaidos problemų nenukirsto miško vertinimo metodų taikymo Lietuvoje galimybės yra labai ribotos. Sandorių požymių metodo taikymas praktiškai negalimas dėl nebuvimo jokios statistikos apie šiuos sandorius ir nenukirsto miško pirkėjams neteikiant duomenų apie sandorius. Vienintelis šiuo metu galimas ir labiausiai priartinantis valstybinio nenukirsto miško kainą prie jo realiosios rinkos vertės yra likutinės vertės, apskaičiuojamos pagal parduotų valstybiniuose miškuose medienos sortimentų kainas ir jų ruošos išlaidas, metodas.

Nenukirsto miško kainų veiksniai. Nenukirsto miško kainas lemia daug veiksnių. Pagrindinės šių veiksnių grupės yra susijusios su apvaliosios medienos sortimentų kaina, medienos ruošos išlaidomis ir medienos ruošėjų pelnu. Apvaliosios medienos sortimentų rinkos kainos akumuliuoja medienos sortimentų kokybės ir padėties rinkų atžvilgiu veiksnius. Medienos ruošos išlaidas lemia medynų charakteristikos ir gamybos sąlygos: medynų rūšinė sudėtis, kertamas tūris, tūris ploto vienete, vidutinis stiebo tūris, kirtimų ribojimai, medienos išvežimo į kelkraštį atstumas, darbo sąlygos ir kt.

 

Medienos asortimentas. Galimų paruošti medienos sortimentų sudėtis turi lemiamą įtaką nenukirsto miško kainoms. Stambiųjų pjautinųjų rąstų rinkos kainos yra didžiausios, o malkinės medienos – mažiausios. Atskirų pušies sortimentų apvaliosios medienos kainų santykis pateiktas 1 pav. Pastebimi neryškūs skirtumai tarp stambiųjų ir vidutiniųjų rąstų (1–4 €/m3) ir didesni skirtumai tarp rąstų ir popierrąsčių 1,9–2,6 karto bei rąstų ir malkų 2,3–3,2 karto.

Pav. Miškų urėdijų parduotų pušies sortimentų kainos kelkraštyje 2016 m. / Figure. Pine roundwood prices at roadsite of state forest enterprises in 2016 Šaltinis: Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos, Parduotų medienos sortimentų kiekiai ir kainos, 2016.
 

Miškų urėdijų 2015 m. pardavimų sortimentinė struktūra pasiskirsto į 3 beveik vienodas grupes: 1) smulkieji rąstai ir popierrąsčiai – 37,0 %; 2) malkos ir plokščių mediena – 32,8 %; 3) stambieji ir vidutinieji rąstai – 30,2 %. Pagal rąstų kokybės klases vyrauja C ir D klasės – 84,6 %. A ir B klasės rąstai sudaro tik 15,4 %.

Medynų vidutinis skersmuo. Nenukirsto miško kainos priklausomybės nuo medynų vidutinio skersmens koeficientai pateikti 2 lentelėje.

2 lentelė. Valstybinio nenukirsto miško kainos priklausomybės nuo pušynų vidutinio skersmens (stiebo tūrio) koeficientų apskaičiavimas / Table 2. The calculation of the coefficients of stumpage price influence on the average diameter (stem volume) in pine stands of state forest enterprises
Medžių skersmuo cm
Diameter
Stiebo tūris m3
Stem volume
Sortimentų kaina €/m3
Assortment prices
Medienos ruošos išlaidų koeficientai
Coefficients of logging expenditures
Nenukirsto miško kaina €/m3
Stumpage price
Nenukirsto miško kainos koeficientai
Coefficients of stumpage prices
123456
160,1944,81,4222,670,78
200,3346,01,0227,080,93
220,4646,40,8329,021,00
240,5046,80,7929,721,02
280,7147,90,6431,961,10
320,7649,80,6233,861,17
361,2554,40,4639,371,36
401,5857,30,4042,501,46
 

Išvežimo atstumas. Nustatyta medienos išvežimo miškų urėdijose išlaidų priklausomybė nuo išvežimo atstumo (3 lentelė).

3 lentelė. Medienos išvežimo išlaidos miškų urėdijose 2014 m. / Table 3. The expenditure of wood hauling of state forest enterprises in 2014
Išvežimo atstumas m
Distance
Tūris tūkst. m3
Volume
Variantų skaičius
Number of variants
Išlaidų vidurkis
Average
p
Lt/m3€/m3
500–1.000731,518317,755,14<0,0001
<5001.380,614217,094,95
>1.0008,66319,005,50<0,0001
>5001.380,614217,084,95
500–1.000731,518317,755,14<0,0001
>1.0008,66319,005,50

Medienos išvežimo išlaidų €/m3 (y) ir išvežimo atstumo m (x) lygtis:

\[ y = 3\text{E}-7x^2 + 4\text{E}-0{,}5x + 4{,}9188.\tag{2} \]

Medienos išvežimo atstumo įtakos išlaidoms koeficientai (pagal 2 lygtį): iki 500 m – 0,96, nuo 500 iki 1 000 m. – 1,00, daugiau 1 000 m. – 1,07. Taikant šiuos koeficientus apskaičiuoti medienos išvežimo atstumo įtakos nenukirsto miško kainai koeficientai: iki 500 m – 1,01; nuo 500 iki 1 000 – 1,00; daugiau 1 000 m. – 0,97.

 

Transportavimo atstumas. Apskaičiuoti nenukirsto miško kainos priklausomybės nuo medienos transportavimo atstumo koeficientai. Jie proporcingai kinta nuo 1,25 (kai atstumas 10 km) iki 0,17 (kai atstumas 300 km). Taikytas vidutinis transportavimo atstumas 100 km ir įkainis 0,08 €/m3 Žr. Skaistė Rudžionienė, Įmonės „Virana“ logistinių procesų valdymo tobulinimas, 2008. .

Biržės tūris. Miškų urėdijose III ir IV grupių miškuose pagrindiniais kirtimais kirstinų brandžių medynų vidutinis tūris – 305 m3/ha Žr. Andrius Butkus (sud.), Lietuvos miškų ūkio statistika, 2015, 2016. . Esant vidutiniam kertamos biržės plotui 2,0 ha, vidutinis biržės tūris būtų apie 710 m3. Šis biržės tūris atitiktų koeficientą – 1,00. Kitokiems biržių tūriams koeficientai apskaičiuoti, remiantis duomenimis Žr. Stasys Mizaras, “The Methods of Calculating Stumpage Prices and Analysing Lithuanian Forestry,” 1998. , pagal kuriuos biržės tūrio įtaka medienos ruošos savikainai dėl kirtimų koncentravimo išreiškiama lygtimi:

\[ y = -0{,}0152x^3 + 0{,}089x^2 - 0{,}2052x + 1{,}1201;\tag{3} \]
\( y\, \)
biržės tūrio įtakos medienos ruošos savikainai koeficientai;
\( x\, \)
biržės tūris tūkst. m3.

Biržės tūrio įtakos nenukirsto miško kainai koeficientai kinta tiesiogiai proporcingai biržės tūriui nuo 0,95 (kai biržės tūris 0,1 tūkst. m3) iki 1,05 (kai biržės tūris 3,0 tūkst. m3).