• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Straipsnis Nenukirsto miško kainodara Lietuvoje

Kirtimų būdas. Nustatyta medienos ruošos biržėje išlaidų priklausomybė nuo kirtimų būdo (4 lentelė).

4 lentelė. Medienos ruošos biržėje išlaidos miškų urėdijose 2014 m. / Table 4. The cutting expenditures of state forest enterprises in 2014
Kirtimų būdas
Felling type
Tūris tūkst. m3
Volume
Variantų skaičius
Number of variants
Išlaidų vidurkis / Averagep
Lt/m3€/m3
Pagrindinis plynas
Final cutting
1 404,822321,576,25<0,0001
Tarpiniai (be retinimų)
Intermediate
484,024924,697,15
Pagrindinis plynas
Final
1 404,822321,576,25<0,0001
Retinimas
Thinnings
127,416830,438,81
Tarpiniai (be retinimų)
Intermediate
484,024924,697,15<0,0001
Retinimas
Thinnings
127,416830,438,81

Vidutinės medienos ruošos biržėje išlaidos 21,57 Lt/m3 (6,25 €/m3) plynuose, 24,69 Lt/m3 (7,15 €/m3) tarpiniuose (be retinimų) ir 30,43 Lt/m3 (8,81 €/m3) retinimuose.

Taikant šias išlaidas ir 20 % sumažintas dėl tarpinių kirtimų medienos kokybės apvaliosios medienos pardavimo kainas apskaičiuoti kirtimo būdo įtakos nenukirsto miško kainų koeficientai: plyni – 1,00, tarpiniai (be retinimų) – 0,63, retinimai – 0,50.

 

Darbo sąlygos. Darbo sąlygų įtakos nenukirsto miško kainos koeficientai: N hidrotopo augavietės – 1,00, kitos augavietės – 0,97. Jie apskaičiuoti remiantis galiojančiame valstybinio nenukirsto miško kainininke taikytais Žr. Stasys Mizaras, “The Methods of Calculating Stumpage Prices and Analysing Lithuanian Forestry,” 1998. darbo sąlygų įtakos medienos ruošos išlaidoms koeficientais.

Tobulinimo kryptys. Remiantis užsienio šalių ir Lietuvos miško kainodaros analize galima išskirti tokias nenukirsto miško kainodaros Lietuvoje tobulinimo kryptis: nenukirsto miško kainų nustatymas pagal parduodamos apvaliosios medienos sortimentinę struktūrą, nenukirsto miško sandorių analizės metodo taikymas, apibendrinta nenukirsto miško kainų ir pagrindinių jas lemiančių veiksnių statistika, nenukirsto miško sandorių požymių registravimo sistema.

 

Išvados

1.Lietuvos valstybiniame miškų ūkyje nenukirsto miško kainos taikomos ribotai. Medienos pirkimo–pardavimo sandoriai dažniausiai atliekami paruoštos medienos kainomis. Privačiame miškų ūkyje didelė dalis medienos parduodama nenukirsto miško kainomis.

2. Išvystytų medienos rinkų šalyse nenukirsto miško kainodaroje plačiai taikomas sandorių požymių metodas, jį derinant su likutinės vertės metodu. Lietuvoje sandorių požymių metodo taikymas praktiškai negalimas dėl nebuvimo jokios statistikos apie šiuos sandorius ir nenukirsto miško pirkėjams neteikiant duomenų apie sandorius.

3. Nenukirsto miško kainas lemia daug veiksnių (apvaliosios medienos sortimentų kaina, medynų rūšinė sudėtis, kertamas tūris, vidutinis stiebo tūris ir kt.), tačiau Lietuvoje nėra šių veiksnių statistikos bei analizės. Vertinant medieną nenukirsto miško ir apvaliosios medienos pardavimo kainomis taikomos skirtingos padarinės medienos stambumo klasifikacijos.

4. Galiojančios valstybinio nenukirsto miško kainos yra mažesnės (vidutiniškai 26,9 %) nei apskaičiuotos pagal miškų urėdijų parduotų apvaliosios medienos sortimentų rinkos kainas ir medienos ruošos rangovams mokamos medienos ruošos paslaugų išlaidas.

5. Nenukirsto miško kainodara Lietuvoje galėtų būti tobulinama nustatant nenukirsto miško kainas pagal parduodamos apvaliosios medienos sortimentinę struktūrą, atliekant apibendrintą nenukirsto miško kainų ir pagrindinių jas lemiančių veiksnių statistiką, taikant nukirsto miško sandorių požymių analizės metodą.

 

Literatūra

 

The Stumpage Pricing in Lithuania

  • Bibliographic Description: Stasys Mizaras, Diana Lukminė, „Nenukirsto miško kainodara Lietuvoje“, @eitis (lt), 2020, t. 1 579, ISSN 2424-421X.
  • Previous Edition: Stasys Mizaras, Diana Lukminė, „Nenukirsto miško kainodara Lietuvoje“, Žemės ūkio mokslai, 2016, t. 23, nr. 4, p. 190–199, ISSN 1392-0200.
  • Institutional Affiliation: Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Miškų institutas.

Summary. The state stumpage price list was developed and approved after the Lithuanian independence declaration in 1990. However, it does not fully meet the changes in the forest sector. The biggest portion of stumpage is sold in private forests while the price list is valid for the stumpage, which is sold in state forests and comprises only few percent of the total amount. The improvement of the stumpage price list is relevant because the assortment and classification of stumpage has been changed. The aim of the research is to evaluate the stumpage pricing in Lithuania. In this article the existing stumpage prices are evaluated in compliance with the roundwood market prices in Lithuania, availability of information on real stumpage transactions is estimated, theoretical potential stumpage price calculation models are described and their practical application in Lithuanian forestry is assessed, as well as the factors influencing stumpage prices are described. Feasible stumpage pricing improvement directions have been determined in Lithuania: 1) stumpage pricing based on the roundwood assortment structure; 2) statistics of the aggregated stumpage price and the main influencing factors; 3) creation of a registration system for stumpage transactions; 4) application of the stumpage transactions analysis method.

Keywords: stumpage, methods, pricing, expenditures, factors.

 
Grįžti
Viršutinė Apatinė